Verslas

Susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio vadovaujama delegacija išvyko darbo vizito į Saudo Arabiją, kur su šios šalies ministrais, pareigūnais ir verslo atstovais aptars glaudesnio bendradarbiavimo galimybes transporto ir logistikos srityse, dalyvaus Pasaulinės pašto sąjungos Neeiliniame Kongrese. Vizito metu spalio 1–5 dienomis numatomi susitikimai su Saudo Arabijos transporto ministru Saleh bin Nasser Al-Jasser, investicijų ministru Khalid Al-Falih, Saudo Arabijos prekybos rūmų tarybos pirmininku Ajlan bin Abdulaziz Al Ajlan ir informacinių ir ryšių technologijų viceministru. Ministro vadovaujama delegacija taip pat lankysis Karaliaus Abdullah jūrų uoste, Džedos jūrų uoste ir susitiks su Karaliaus Abdullah Ekonominio miesto vadovais. Ministras kartu su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generaliniu direktoriumi Algiu Lataku pristatys Lietuvos susisiekimo sektorių ir jo galimybes, kvies plėtoti transporto jungtis ir bendradarbiavimą jūrų transporto, susisiekimo oru ir logistikos srityse. Taip pat numatytas dalyvavimas Saudo Arabijos sostinėje Rijade vyksiančiame Pasaulinės pašto sąjungos Neeiliniame Kongrese, kurio metu susitiks su šios tarptautinės organizacijos generaliniu sekretoriumi Masahiko Metoki bei pasisakys pašto sektoriaus tvarumo tematikai skirtoje pranešėjų diskusijoje. Viešėdamas Saudo Arabijoje, Pasaulinės pašto sąjungos Neeilinio Kongreso metu, Lietuvos susisiekimo ministras taip pat susitiks su Izraelio komunikacijų ministru Dr. Shlomo Karhi, vietos lietuvių bendruomenės atstovais. Susisiekimo ministerijos ir Uosto direkcijos informacija

Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos būklės analitikos centro Šiltnamio efektą sukeliančių dujų vertinimo skyrius parengė energetikos (be transporto) sektoriaus veiklos duomenų ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio švieslentę. Interaktyviame įrankyje pateikiami naujausi duomenys apie Lietuvos teritorijoje išmetamas antropogeninės kilmės šiltnamio efektą sukeliančias dujas (ŠESD) pagal šaltinius nuo 1990 iki 2021 m. Artimiausiu metu planuojama parengti ir transporto sektoriaus ŠESD kiekio švieslentę. Aplinkos apsaugos Aplinkos būklės analitikos centro Šiltnamio efektą sukeliančių dujų vertinimo skyriaus vedėja Eglė Kairienė sako, kad ši energetikos švieslentė papildė bendrą interaktyvų duomenų įrankį su kitų sektorių – pramonės, žemės ūkio, žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, atliekų – duomenimis. Išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio duomenys švieslentėje pagal skirtingus sektorius prieinami nuo 1990 m., kai buvo pradėta vykdyti nacionalinė ŠESD apskaita. Pagal 2021 m. surinktus ir apdorotus duomenis energetikos sektoriuje susidarė 30 % viso šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Pagrindiniai išmetamų ŠESD šaltiniai – energijos gamyba bei pramonė ir statyba. Pasak Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos būklės analitikos centro Šiltnamio efektą sukeliančių dujų vertinimo skyriaus vyriausiojo specialisto Karolio Šulinsko, energetikos sektoriuje iki 2019 m. buvo fiksuojama išmetamų ŠESD mažėjimo tendencija. Specialistas pabrėžė, kad ŠESD padidėjimo priežastis 2021 m. – neįprastai šalti šildymo sezono mėnesiai: „Kai visų…

Kaip ir kasmet, Tarptautinės pagyvenusių žmonių dienos proga senjorus sveikina ir kurorto verslininkai, kviesdami spalio 1 d., sekmadienį, pasimėgauti kavinių bei restoranų siūlomomis vaišėmis. Restoranas „CaCa“ (Birutės al. 26, Palanga – viešbutis „Grand Baltic Dunes“, A korpusas) senjorus vaišins kava ir pyragėliu. Darbo laikas – nuo 12 val. iki 19 val. Restoranas „Senoji Hansa“ (J. Basanavičiaus g. 29) kvies pasimėgauti kava ar arbata bei restorano meistrų gamybos sausainiu. Darbo laikas – nuo 9 val. iki 22 val. Restoranas „,Meat Steak House“ (Vytauto g. 40, Palanga) senjorus vaišins obuolių pyragu su ledais. Staliukų rezervacija tel. 8 612 06029, el. p. [email protected]. Darbo laikas nuo 12 val. iki 21 val. Restoranas „Pineta“ (Vanagupės g. 15 – sanatorija „Gradiali“) vaišins kava bei arbata. Darbo laikas – nuo 11 val. iki 23 val. Vila „Komoda“ (Meilės al. 5) vaišina senjorus kava ir arbata. Darbo laikas – nuo 9 val. iki 18 val. Restoranas „Kopa kopa“ (S. Daukanto g. 35), senjorus vaišins kava ir desertu. Darbo laikas – nuo 13 val. iki 18 val. Restoranas „Žuvinė“ (J. Basanavičiaus 37 A) senjorus vaišins kava ir pyragėliu. Darbo laikas – nuo 11 val. iki 24 val. Viešbučio „Vanagupė“ baras (Vanagupės g. 31) nuo 12 val. iki 18 val. senjorus vaišins kava arba arbata ir saldžia staigmena. Restoranas…

„Turime Tau darbą!“ – pirmoji Lietuvoje mugė, skirta darbuotojams ir darbdaviams iš visų veiklos sričių! Pagrindinis mugės tikslas – padėti įmonėms efektyviai pristatyti turimas laisvas pozicijas ir pritraukti naujus darbuotojus, o darbo ieškantiems asmenims – be ilgų virtinių „online“ darbo pokalbių susitikti su potencialiu darbdaviu ir jį išsirinkti. Suteikti sąlygas kursus ir mokymus rengiančioms įstaigoms ar asmenims pristatyti savo paslaugas ir kartu supažindinti fizinius asmenis su kompetencijų ugdymo galimybėmis. Kviečiame apsilankyti mugėje jei:– ieškote darbo;– norite keisti profesiją / kryptį;– norite sususipažinti su studijų galimybėmis;– norite sužinoti apie konkrečios įmonės darbo specifiką;– Jums įdomi darbo rinka ir jos galimybės.

Kauno ir Vilniaus vardams nuskambėjus visame pasaulyje dėl juose kurtų filmų ar serialų, panašu, kad greitai ateis ir Klaipėdos eilė. Rugsėjį uostamiestis virto tikra filmavimo aikštele: čia kuriamas vieno žinomiausių šalies režisierių Emilio Vėlyvio naujausias darbas, taip pat filmuojami ir Švedijos bei Vokietijos kūrėjų filmai. Kokia to nauda Klaipėdai ir kas lėmė pastaruoju metu joje pastebimą kino renesansą? Pasak Klaipėdos kino biuro projektų vadovo Tomo Jašinsko, jeigu šį rugsėjį gausiu filmavimų skaičiumi galėjo pasigirti Vilnius, Klaipėdoje rudens pradžia ne ką mažiau įtempta. „Praėjusią savaitę Klaipėdoje prasidėjo naujojo Emilio Vėlyvio serialo „Vilko gomurys“ filmavimo darbai – kūrybinė grupė startavo Smiltynėje esančiose vadinamosiose laivų kapinėse. Vėliau komanda persikėlė į Klaipėdos senamiestį, įvairias pajūrio vietas, bei konteinerių krovos terminalą“, – sako pašnekovas. Emilio Vėlyvio seriale filmuosis pasaulinės žvaigždės: lietuvių aktorė Ingeborga Dapkūnaitė, britas Edward Holcroft, suomis Tommi Korpela, taip pat seriale išvysime daugybę ryškių Lietuvos aktorių. „Rugsėjo viduryje darbą Klaipėdoje baigė ir Vokietijos transliuotojas ZDF, Šventojoje ir prie Olando kepurės filmavęs naują sėkmingo kriminalinio serialo „Taunus-Crime“ seriją. Be to, Klaipėdoje kuriamas ir dar vienas kriminalinio trilerio žanro filmas, šį kartą autoriai bendradarbiauja su žinoma Lietuvos kompanija „Ahil Films“ ir Oskarą laimėjusia prodiuserių kompanija „Wiedemann & Berg“, – toliau pasakoja T. Jašinskas. Anot jo,…

Vandeniliu varomi laivai, automobiliai ir kitos transporto priemonės nebėra ateitis. Po kelerių metų vandenilio gamybos bazė ir papildymo juo punktai turėtų veikti ir Klaipėdos uoste. Vandeniliu bus pildomi čia atplaukiantys ir dirbantys laivai, Klaipėdos miesto viešojo transporto autobusai. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai rengiantis įgyvendinti projektą, atliekamas planuojamos veiklos poveikio aplinkai vertinimas. „Vandenilio, kaip žaliavos, alternatyvių degalų ar energijos nešėjo, naudojimas pasaulyje jau paplitęs, 2022-aisiais Europoje veikė vien 245 papildymo vandeniliu stotelės. Išspręstas klausimas, ir kaip saugiai vandenilį gaminti, jį sandėliuoti ir vykdyti krovos procesus. Klaipėdos uostas nebus išskirtinis, gaminantis vandenilį pramoninėje teritorijoje, įsikūrusioje netoli gyvenamųjų namų. Pavyzdžiui, mūsų kaimynai latviai vandenilio gamyklą yra įrengę vos šimto metrų atstumu nuo gyventojų, o vieną iš Vokietijoje veikiančių vandenilio gamyklų ir profesiniam tobulinimui skirtą centrą skiria tik gatvė. Olandai kaip saugų atstumą, 1000 kilogramų vandenilio per parą pagaminančiai bazei įrengti, rekomenduoja vos 35 metrus. Klaipėdoje per parą būtų pagaminama apie 300 kilogramų vandenilio, o bazę planuojama įrengti maždaug 260 metrų atstumu nuo artimiausių gyvenamųjų namų“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas. Poveikio aplinkai vertinimo metu analizuotos dvi potencialios vietos Klaipėdos uoste, kuriose būtų planuojama žaliųjų degalų (vandenilio) gamybos ir papildymo punktų plėtra – buvusioje Klaipėdos uosto Laivų…

Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institute (KU JTI) su mokslininkais ir regiono verslo bei suinteresuotų valstybės institucijų atstovais susitiko Europos kosmoso agentūros (EKA) oficialus atstovas Lietuvai Michele Iapaolo. Susitikimo tikslas – naujų kontaktų ir partnerysčių paieška. KU JTI mokslininkai su Europos kosmoso agentūra bendradarbiauja kone dešimtmetį. Pasak dr. Dianos Vaičiūtės, Jūros tyrimų institute jau yra susidaręs mokslininkų branduolys, kuris nuolat dirba su iš kosmoso gaunamais duomenimis, kai kurie šia galimybe naudojasi tik kaip papildomu informacijos šaltiniu, reikalingu konkretiems tyrimams. Žemės stebėjimo iš kosmoso sistemos mokslininkams ir verslo pasauliui teikia žinias apie Baltijos jūros, kitų Lietuvos vandens telkinių būklę, kranto bei vandenų kokybės pokyčius, taršos šaltinius etc. KU mokslininkai savo gebėjimais ir žiniomis dalijasi su kolegomis iš Ukrainos, atliekančiais Juodosios jūros stebėjimus. Duomenys iš kosmoso buvo pravartūs sudarant Arkties regiono augalijos žemėlapius tyrimams, kuriuos KU mokslininkai atlieka drauge su kolegomis iš Lenkijos. Dr. Diana Vaičiūtė sako, jog šios srities galimybės didžiulės ir regionas su EKA galėtų bendradarbiauti dar aktyviau, reikia tik daugiau iniciatyvos. Michele Iapaolo mokslo, verslo ir aplinkosaugos institucijų atstovams išsamiai pristatė ne tik galimas bendradarbiavimo su EKA sritis, bet ir finansinius mechanizmus, į kuriuos gali pretenduoti turintieji ambicijų prisidėti prie įvairių kosmoso tyrimo ar duomenų, gaunamų iš kosmoso, panaudojimo programų.…

Spalio 10–11 dienomis trečią kartą rengiama tarptautinė konferenciją apie mėlynąją ekonomiką „Klaipėda Manifesto“. Dviejų dienų renginyje gausus būrys politikos, verslo ir mokslo atstovų ieškos atsakymų, kaip pažadinti Lietuvos kaip jūrinės valstybės potencialą ir efektyvinti politikos formuotojų ir jūrinės pramonės bendradarbiavimą. Dalyvius sveikins už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius, Norvegijos ambasadorius Lietuvai Ole T. Horpestad bei kiti valdžios ir verslo atstovai. Renginyje pranešimus skaitys ir jūrinės strategijos iniciatoriai, mokslininkai, inovatoriai. Klaipėdos „Kultūros fabrike“ vyksianti jūrinės ekonomikos konferencija – svarbiausia šalies tinklaveikos platforma visais jūrinės ekonomikos klausimais. Joje bus pristatytos naujausios jūrinės ekonomikos aktualijos, technologijos ir galimybės, kurios leis žengti koja kojon su industrijos tendencijomis. Renginyje bus gilinamasi į jūrinę energetiką, nagrinėjamos jūrinės industrijos transformacijos, pakrančių turizmo potencialas bei ieškoma sprendimų visame pasaulyje opiam darbuotojų trūkumo klausimui. Organizatoriai taip pat tikisi, kad konferencijos metu užsimezgę ryšiai prisidės prie naujų inovatyvių sprendimų atsiradimo. „Gyvename sudėtingais laikais, kuriuose trūksta stabilumo, o inovatyvių ir į ateitį orientuotų sprendimų trūkumas gali nulemti organizacijos ar verslo pabaigą. Todėl naujovės yra labai svarbios. Mūsų aplinkos ir technologijų plėtros greitis reikalauja daugybės sprendimų, kuriuos vienašališkai įgyvendinti yra sunku. Tik tarpsektorinis bendradarbiavimas gali padėti partneriams integruoti išteklius, dalytis žiniomis ir kartu kurti bei plėtoti pažangiausius…

Klaipėdos uoste lankosi Nyderlandų energetikos įmonių ir uostų delegacija, kuri dalyvauja Lietuvoje ir Latvijoje organizuojamoje verslo misijoje.   Klaipėdos uoste besilankančios olandų energetikos įmonių bei uostų atstovų delegacijos tikslas –užmegzti glaudesnius ryšius su Baltijos valstybėmis, ieškoti bendradarbiavimo galimybių su čia veikiančiomis įmonėmis. Svečiai iš Overeiselio provincijos domėjosi Klaipėdos jūrų uosto veikla, čia įgyvendinamais ir planuojamais projektais. „Klaipėdos jūrų uoste veikia 33 specializuoti krovinių terminalai, veiklą vykdo stiprias pozicijas rinkoje turinčios jūrinės inžinerinės pramonės įmonės. Šiandien rengiamės įgyvendinti pietinės uosto dalies išvystymo projektą, kuris duos postūmį ne tik uostui būdingoms krovos ir sandėliavimo paslaugoms, bet ir aukštą pridėtinę vertę generuojančioms gamybos, paslaugų sektorių veikloms. Taip pat kryptingai dirbame, siekdami tapti jūrinio vėjo energetikos parko priežiūros centru regione, artimiausiuose planuose – vystyti vandenilio gamybą. Tad tarptautinis bendradarbiavimas, patirties mainai įgyvendinant naujus projektus yra labai svarbūs. Beje, su Nyderlandų įmonėmis turime puikios bendradarbiavimo patirties – šiemet vidinį uosto laivybos kanalą iki 15,5 metro išgilino olandų kompanija „Van Oord Dredging and Marine Contractors bv“, kuri darbus atliko 2,5 mėnesio greičiau, nei buvo numatyta sutartyje“, – teigė Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius. Bendrovė „Van Oord Dredging and Marine Contractors bv“ Klaipėdos uoste yra įgyvendinusi ne vieną projektą, tarp kurių – uosto kanalo…

Koncernas „Achemos grupė“ Klaipėdos universiteto (KU) ateities paramos fondui skyrė 51 tūkst. eurų tikslinę paramą. Už ją įsigyta įranga deda tvirtus pamatus kuriamam KU robotikos centrui. Centras, mokslo terminais tariant – Autonominių sistemų ir dirbtinio intelekto laboratorija, kursis KU Jūros tyrimų instituto bazėje. Rugsėjo 22-ąją jos turimos galimybės pristatytos KU bendruomenės, verslo atstovams. Pasak KU Informatikos ir statistikos skyriaus vedėjo doc. dr. Mindaugo Kurmio, už suteiktą paramą buvo įsigytas profesionalus pramoninis mokomojo bendradarbiaujančio roboto komplektas „Fanuc CRX“, į kurį įeina pramoninis valdymo pultas, mokomieji detalių rinkiniai, profesionalus griebtuvas, „Dobot“ roboto platformos bei „Delta X2“ roboto komplektai. Visa įranga licencijuota ir jau sėkmingai dirba, dalis jos jau buvo panaudota informatikos inžinerijos studentų baigiamiesiems darbams rengti, laboratorinių darbų stendams paruošti. „Pavadinimai, kurie galbūt nieko nesako informacinių technologijų srities nepažįstantiems žmonėms, labai informatyvūs skaitmeninio pasaulio profesionalams. Jie priimami su pagarba, nes neša žinią apie pažangą ir naujoves, kurias pažinti svarbu ir dėstytojų personalui, ir IT studijų programose besimokantiems jauniems žmonėms“,- naujomis technologijomis ir drauge su jomis atsiveriančiomis galimybėmis pasidžiaugė katedros vadovas. Jo teigimu, esminis įsigytos įrangos komponentas yra kobotas. Tai – robotų rūšis, sukurta dirbti kartu su žmonėmis arba šalia jų. Kobotai dažnai naudojami gamybos, logistikos, medicinos ir kt. pramonės srityse. Įrangoje integruotos…

Nuo rugsėjo 26 d. 7 val. iki rugsėjo 30 d. 7 val. dėl suplanuotų kasmetinių įrangos techninio patikrinimo ir remonto darbų laikinai stabdoma suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo veikla. Šiuo laikotarpiu Lietuva gamtinėmis dujomis apsirūpins per Lietuvos-Lenkijos dujotiekių jungtį GIPL ir iš Inčukalnio gamtinių dujų saugyklos Latvijoje. Planinių techninės priežiūros ir remonto darbų metu bus patikrinta visa SGD terminalo infrastruktūra – SGD laivas-saugykla „Independence“, terminalo krantinė ir joje esanti įranga, dujų perdavimo vamzdyno įrenginiai bei dujų apskaitos stotis (Kiškėnų k.), iš kurios gamtinės dujos perduodamos į gamtinių dujų perdavimo sistemą. Darbus atliks KN (AB „Klaipėdos nafta“) darbuotojai, Lietuvos ir tarptautiniai rangovai. „SGD terminalas yra technologinis įrenginys, kuriam būtina reguliari priežiūra bei techninis aptarnavimas. Siekiame, kad suplanuotų pagal grafiką darbų apimtis būtų maksimali ir atliekama preciziškai bei operatyviai, dujų tiekimą atnaujinant kaip įmanoma greičiau“, – komentuoja Dainius Čiuta, KN Terminalų valdymo tarnybos direktorius. KN valdomo SGD terminalo Klaipėdoje veikla dėl planinių techninės priežiūros darbų laikinai stabdoma kasmet. Informacija apie planuojamus darbus teikiama viešai skelbiamuose grafikuose. SGD terminalui atnaujinus įprastinę veiklą, naujausio SGD krovinio Klaipėdoje laukiama spalio 1 dieną. Kitąmet pavasarį numatyta laivo-saugyklos „Independence“ apžiūra ir remontas laivų remonto įmonėje. Jo metu bus atliekama povandeninės laivo dalies apžiūra ir remonto darbai, kurių…

Per aštuonis šių metų mėnesius Klaipėdos jūrų uoste perkrauta 21,26 mln. tonų krovinių. Dėl sankcijų prarastų krovinių kiekį labiausiai kompensavo žemės ūkio produkcijos, konteinerių ir suskystintų gamtinių dujų krova. Keleivių srautas didėjo tiek keltuose, tiek kruiziniuose laivuose. Nors sausio–rugpjūčio laikotarpiu krova Klaipėdos uoste mažėjo 11 proc., tačiau didesnis kai kurių krovinių kiekis padėjo išlaikyti bendrą krovos lygį. Biriųjų krovinių mažėjimą labiausiai veikė pernai įvestos sankcijos, kurios įsigaliojo ne nuo metų pradžios. Tačiau šioje krovinių nomenklatūroje fiksuojamas net 31 proc. arba 547 tūkst. tonų grūdų krovos augimas. Per aštuonis mėnesius perkrauta beveik 2,3 mln. tonų grūdų. Nors didieji sausakrūviai laivai šių metų derlių intensyviau pradėjo plukdyti rugsėjį, tačiau iki tol laivais gabentas nemažas sukauptas pernykštis derlius. Skystųjų krovinių segmente 25 proc. augo (331 tūkst. tonų daugiau) suskystintųjų gamtinių dujų krova. Jų perpilta 1,65 mln. tonų. Generalinių krovinių segmente konteinerių krova sausį–rugpjūtį didėjo 13 proc. arba 82 193 TEU (sąlyginiais konteinerių vienetais). Klaipėdos uoste konteinerių krova išlieka didžiausia. Konteinerių krova Baltijos jūros rytinės pakrantės uostuose, TEU UostasApimtisPokytis, proc.Skirtumas, TEU2022 01–082023 01–08  Iš viso1 840 4371 767 593-4%-72 844Klaipėda651 309733 50113%82 193Sankt Peterburgas752 093639 076-15%-113 017Ryga314 723291 806-7%-22 917Kaliningradas99 863100 1980%335Liepoja10 6022 406-77%-8 196Ust Luga11 641282-98%-11 359Ventspilis20632457%118 Į Klaipėdą per aštuonis mėnesius atvyko 3605 laivai, 6 proc.…

Pirkėjų pamėgta mobilioji programėlė „Lidl Plus“ tapo tokia įprasta kiekvieno apsipirkimo dalimi, kad sunku patikėti, jog jai – vos dveji. Rugsėjo 25 d. prasideda specialus, visą savaitę truksiantis, antrojo programėlės gimtadienio žaidimas „Laimės ratas“. Jame kiekvienas sukimas – laimingas, o tarp daugybės prizų už 1 centą – ir „Auksinio krepšelio“ prizas – kuponas, kurio suma bus lygi paskutinio apsipirkimo vertei.   Išskirtinis „Laimės ratas“ „Viena iš gimtadienio dovanų – specialų „Laimės ratą“ – pasirinkome neatsitiktinai, nes tai mūsų pirkėjų ir programėlės naudotojų labai mėgstama funkcija. Tačiau šįkart prizai – išskirtiniai. Kiekvieną kartą per šventinę savaitę apsipirkę mūsų parduotuvėse, pirkėjai galės sukti ratą ir visi kažką laimės bei taip dar labiau sutaupys apsipirkimo metu: nuo „Auksinio krepšelio“ prizo ar nuolaidų iki įvairių gardžių produktų, kurių kainos sieks vos 1 centą“, – sako „Lidl Plus“ programėlės vadovas Martas Juodgudis.  Išsukus „Auksinio krepšelio“ kuponą, jo suma bus lygi tai sumai, kurią išleidote paskutinio apsipirkimo metu. Specialus gimtadieninis „Laimės rato“ žaidimas tęsis iki spalio 1 d.  Švęs su spurgomis Gimtadienio dieną, trečiadienį, rugsėjo 27 d., pirkėjai kviečiami savo mobiliuosiuose telefonuose atsidaryti „Lidl Plus“ programėlę, kur visų lauks ypatingas kuponas.   „Gimtadieniai paprastai neapsieina be saldumynų, todėl visus savo vartotojus kviečiame pasmaguriauti ir švęsti kartu. Gimtadienio dieną…

Miestų ir regionų atsparumas krizėms, inovatyvūs sprendimai bei viešųjų investicijų vaidmuo ekonominei ir socialinei plėtrai – apie tai rugsėjo 22 dieną Palangoje vykusiame Europos Regionų komiteto Ekonomikos politikos (ECON, angl. Commission for Economic Policy) komisijos seminare diskutavo vietos politikai bei ekspertai iš Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos. Išvažiuojamieji ECON komisijos seminarai rengiami kartą per metus. Dėl teisės organizuoti šį renginį Lietuva šiemet rungėsi su Portugalija. Palangoje seminaras surengtas Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidento, Lietuvos delegacijos Europos Regionų komitete vadovo Mindaugo Sinkevičiaus kvietimu. „Pastarųjų metų krizės – nelegalūs migrantai, pandemija, karas Ukrainoje, energijos kainų šuolis – parodė, kad miestai ir regionai turi sąmoningai ir nuosekliai investuoti į ateitį bei tvarius sprendimus, kurie padėtų geriau įveikti naujus iššūkius. Viešosios investicijos yra vienas tokių sprendimų, nes būtent šios investicijos turi didelės įtakos tiek ekonominei, tiek socialinei plėtrai, jos veikia ir žmonių sprendimus dėl gyvenamosios vietos ar darbo, veikia ir pačią gyvenimo kokybę,“ – teigia M. Sinkevičius Apie 60 dalyvių iš 15 ES šalių diskutavo apie viešųjų investicijų į energetiką, vandentvarką, transportą, švietimą ir socialinę infrastruktūrą svarbą bei ES siūlomus įrankius regionų ir vietos lygmeniu. Savo įžvalgas apie viešųjų investicijų naudą regionams, verslo ir savivaldybių bendradarbiavimo galimybes pristatė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Subnacionalinės…

Nuo spalio 2 d. savivaldybės, žemės ūkio veikla užsiimantys subjektai, melioracijos sistemų naudotojų asociacijos bei fizinių ir (ar) juridinių asmenų grupės kviečiamos teikti paraiškas dėl melioracijos sistemų būklės gerinimo. Paraiškos Nacionalinėje mokėjimo agentūroje bus priimamos iki lapkričio 30 d. Pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Investicijos į melioracijos sistemas“ remiamos šios veiklos ir atitinkamai joms skiriamos paramos lėšos: reguliuojamojo drenažo įdiegimas į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas – skirta 4 mln. Eur; esamų melioracijos sistemų rekonstravimas – skirta 7,2 mln. Eur. Svarbu. Pasiekus paramos paraiškų, teikiamų vykdyti reguliuojamojo drenažo įdiegimo į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas veiklą, priėmimo etapui skirtą lėšų sumą ir kitą dieną apie šį faktą paskelbus NMA interneto svetainėje, paraiškų teikimas pagal šią veiklą bus stabdomas. Paraiškos, pateiktos po informaciniame pranešime nurodyto galutinio paraiškų priėmimo momento (data, valanda), nebus priimamos ir vertinamos. Kvietimas Daugiau informacijos NMA puslapyje

Gargždų gyventojai galėjo pirmą kartą apsilankyti naujoje „Rimi“ parduotuvėje, įsikūrusioje adresu: Pasienio g. 1. „Rimi“ prekybos centrų valdymo vadovės Irinos Miklienės teigimu, pirmoji tokia parduotuvė Gargžduose atidaryta siekiant prisidėti prie pajūrio regiono stiprinimo ir gyventojų poreikių išpildymo. Naujame pastate pirkėjai ras ne tik modernią „Rimi“ parduotuvę, bet ir kitas plačiai pamėgtas apsipirkimo vietas – vaistinę „Benu“, namų apyvokos reikmenų bei drabužių visai šeimai parduotuvę „Pepco“. Šiemet tai jau ketvirtas Lietuvoje atidarytas „Rimi“ prekybos centras. Viskas, ko gali prireikti šeimos kasdienybei Pasak „Rimi“ prekybos centrų valdymo vadovės Irinos Miklienės, tinklas ir toliau plečiasi pajūrio regione. Atidaryti pirmąją „Rimi“ parduotuvę Gargžduose buvo nuspręsta, atsižvelgus į mažųjų miestų gyventojų apsipirkimo poreikius. Nuo Klaipėdos uostamiesčio Gargždus skiria vos keliolika kilometrų, todėl šio miesto ir aplinkinių priemiesčių gyventojams nauja parduotuvė palengvins kasdienį apsipirkimą. Naujo prekybos centro plotas siekia 2200 kv. m., iš kurių „Rimi“ skirta 1400 kv. m. „Super Market“ formato prekybos centre įdiegti sprendimai ir siūlomas asortimentas – suformatuotas remiantis didelėse parduotuvėse perkančiųjų poreikiais bei įpročiais. „Tokio formato parduotuvėse norime savo pirkėjus aprūpinti viskuo, ko reikia šeimos kasdienybei. Klausomės ir girdime savo klientą, todėl ir šalia namų esančiose parduotuvėse siekiame, kad aplink gyvenantys galėtų patogiai ir greitai įsigyti kasdien reikalingų šviežio maisto prekių, taip pat jau paruoštų kulinarijos,…

Šią savaitę Klaipėdoje vyksta tarptautinis suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų rinkos renginys „European LNG Terminal Managers Meeting 2023“. Kasmet vis kitoje šalyje vykstančios konferencijos organizavimas šiemet patikėtas bendrovei „Klaipėdos nafta“ (KN). Renginyje, į kurį  plaukiojančių ir antžeminių SGD terminalų eksploatacijos vadovai, inžinieriai ir techniniai ekspertai kasmet susirenka aptarti sektoriaus aktualijų, pasidalinti žiniomis bei patirtimi, šiemet dalyvauja 13 valstybių atstovai. „Lietuva buvo viena pirmųjų valstybių Europoje, savo energetiniam saugumui užsitikrinti pasitelkusi SGD sprendimus ir šiai energetikos sričiai suteikusi strateginę reikšmę. Dėl laiku priimtų sprendimų, praėjusiais metais Lietuva viena pirmųjų Europoje atsisakė bet kokio rusiškų dujų importo, o Klaipėdos SGD terminalas dirba beveik maksimaliu technologiniu pajėgumu. Mūsų pavyzdys ir patirtis plėtojant reikiamą SGD infrastruktūrą neabejotinai yra įdomūs daugeliui sektoriaus atstovų. Tuo pačiu nuolat siekiame tobulinti savo pačių veiklos procesus ir perimti gerąsias rinkos praktikas didinant veiklos tvarumą ir efektyvumą, todėl, kaip ir kasmet, bus labai įdomu išgirsti užsienio kolegų ir partnerių įžvalgas bei pasidalinti savosiomis“, – sako KN SGD terminalo eksploatacijos vadovas Rimas Rusinas.  Klaipėdoje sulaukta svečių iš Belgijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Norvegijos, Kroatijos, Italijos ir kitų SGD terminalus turinčių Europos valstybių. KN Terminalų valdymo tarnybos direktorius Dainius Čiuta pabrėžia pirmą kartą Lietuvoje vyksiančio Europos SGD sektoriaus renginio svarbą. „Be žinių gilinimo…

Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus  susitiko su Vokietijos Federacinės Respublikos Zasnico miesto delegacija bei šio miesto meru Leon Kräusche. Klaipėdą ir Zasnicą sieja miestų partnerystės sutartis, kuri buvo pasirašyta dar 2012 metais. Joje numatyta, kad miestai bendradarbiaus aplinkosaugos, ekonomikos, jaunimo veiklos, kultūros, socialinių reikalų, turizmo ir kelto linijos su Klaipėda klausimais. Susitikimo metu svečiai ypač domėjosi SGD terminalo istorija ir jo veiklos klausimais, nes analogišką terminalą planuojama statyti ir Zasnico teritorijoje. Nutarta, kad nelikus keltų linijos Klaipėda – Mukranas, bei keičiantis įvairioms miestų aktualijoms, verta peržiūrėti esamos miestų partnerystės sutarties veiklų punktus ir atnaujinti šią sutartį aktualizuojant abipusiai naudingus prioritetus. Šaltinis: Klaipėdos savivaldybė

Šią savaitę Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) besilankančios Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos vadovaujamos delegacijos dėmesys ir jūrinės prekybos plėtrai, ryšių stiprinimui tarp uostų. Kartu su delegacija JAV (Kalifornijoje) viešintis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vadovas Algis Latakas lankosi Los Andželo, Huenemo, Long Beach uostuose. Jis taip pat dalyvaus Los Andželo ir Lietuvos verslo forumo diskusijoje, susitiks su verslo atstovais.   „Klaipėdos uostas persiorientuoja į Vakarų rinkas, kurios mums yra ypač svarbios ne kaip tranzitinei šaliai, kuri vežė krovinius iš Rytų. Mūsų siekis yra tapti atramos uostu, per kurį vyktų Vakarų prekyba. Šiandien pas mus milžiniškas kiekis konteinerių, kurie eina iš JAV. Jais atgabenami automobiliai, nes yra didžiulis poreikis. Tad bendradarbiavimas su nutolusiais uostais, naujų rinkų paieška, žinių, kad Klaipėdos uostas konkurencingas, teikiantis kokybiškas paslaugas, sklaida šiandien ypač aktuali“, – teigia su LR Prezidento vadovaujama delegacija JAV besilankantis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas. Vizito metu jau aplankytas Los Andželo uostas, kuriame pernai krauta apie 9,9 mln. TEU konteinerių per metus. Iš 25 čia veikiančių terminalų 7 yra konteinerių terminalai. Lankomasi Huenemo uoste. „Apsilankymas uostuose – tai ir patirties, žinių apsikeitimas uostų krovos, organizavimo, laivų planavimo, žalumo srityse. Mes sakome: uostas yra vartai į pasaulį. Tačiau labai dažnai uostas suformuoja pirmą…

Energetikos ministras Dainius Kreivys tarptautinėje konferencijoje pristatė vandenilio plėtros Lietuvoje viziją –  sparti gamyba, infrastruktūros plėtra ir bendradarbiavimas regione.  Vilniuje vyko konferencija „Vandenilis Lietuvoje: energetika ir transportas“, kurioje aptartos vandenilio plėtros perspektyvos ir galimybės taikyti šalies energetikos ir transporto sektoriuose.  „Lietuva turi ambicingų ateities planų – siekiame energetinės nepriklausomybės ir pasinaudosime naujų pramonės šakų teikiamomis galimybėmis tapti energijos eksportuotojais. Vandenilis šiame kelyje atliks svarbų vaidmenį“, sakė Energetikos ministras  D. Kreivys.  Pasak jo,  šiandien vis dar nemažai abejojama ir kritikuojamos vandenilio perspektyvos, tačiau tuo pat metu visoje Europoje pradedami nauji projektai ir beveik visos įžvalgos apie mūsų energetikos ateitį vienaip ar kitaip apima vandenilį. „Diskusijos vandenilio tema šiandien primena prieš daugiau nei dešimtmetį vykusius pokalbius apie atsinaujinančius energijos išteklių vystymo projektus. Skepticizmas buvo plačiai paplitęs, o šiandien mes jau nebekvestionuojame atsinaujinančių energijos šaltinių poreikio ar jų ekonomiškumo“, sakė ministras. Lietuva 2050 m. turėtų pasigaminti pakankamai vandenilio savo poreikiams patenkinti, o perteklinius energijos produktus eksportuos į kitas šalis, naudodama didžiulius vietinės žaliosios elektros energijos kiekius.  Lietuvoje galėtų būtų sunaudojama 24 TWh vandenilio, o įdiegtų elektrolizerių galia pasiektų 8,5 GW. Jie galėtų suvartoti 36 TWh elektros energijos – tris kartus daugiau nei šiandieninis bendras poreikis. 2050 m. Lietuvos vandenilio infrastruktūra turėtų būti gerai…