Miestas

Klaipėdos miesto poliklinikai gali tekti grąžinti beveik 319 tūkst. eurų privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Tokios sumos po neplaninio patikrinimo prašo Klaipėdos teritorinė ligonių kasa. Įtarimų, kad lėšos gali būti panaudotos nepagrįstai, kilo po to, kai teisėsauga ėmėsi tirti 2019 – 2022 metais šios poliklinikos gydytojų išrašytų medicinos pagalbos priemonių skyrimo detales. Nors poliklinikos vadovybės žiniomis teisėsaugos tyrimai dar nebaigti, Klaipėdos teritorinė ligonių kasa, jau prašo grąžinti galimai nepagrįstai panaudotas privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas.  Turima duomenų, kad 14 poliklinikos gydytojų, 2019 – 2022 metais išrašydami hidrokoloidinius tvarsčius šlapiuojančioms žaizdoms, daugeliu atvejų galimai nesilaikė teisės aktuose numatyto reikalavimo, kad tvarsčių dydis turi būti proporcingas žaizdos dydžiui, kai kuriais atvejais pacientai galimai nežinojo, kad jiems išrašomi kompensuojami pleistrai, turima informacijos, jog kai kurie pacientai teigė niekada žaizdų neturėję arba žaizdos sugijo per žymiai trumpesnį laiką nei jiems buvo išrašomi kompensuojami tvarsčiai. „Tai situacija, kurią atėjęs dirbti rado naujasis poliklinikos vadovas ir nauja savivaldybės vadovybė – turime spręsti problemas, kylančiais dėl prieš kelerius metus galimai padarytų pažeidimų. Pirminė informacija nedaro garbės šioje situacijoje dalyvavusiems medikams ir gresia didžiulėmis neplanuotomis išlaidomis gydymo įstaigai. Poliklinika savivaldybę informavimo, kad neturi galimybių padengti tokių lėšų. Tikimės, kad visos aplinkybės bus nuodugniai išsiaiškintos iki galo ir rastas…

Šią savaitę uostamiestyje pradėti rudeninių gėlių sodinimo darbai. Vasarinės gėlės pradėtos keisti pirmosioms šalnoms atsparesniais augalais – tūkstančiais įvairiaspalvių našlaičių ir viržiais bus apsodinti gėlynai viešosiose erdvėse,  taip pat – pastatomi gėlių vazonai. Šį rudenį iš viso numatoma pasodinti 16,7 tūkst. didžiažiedžių našlaičių ir per 5 tūkst. smulkiažiedžių našlaičių bei 740 vienetų viržių, taip pat – bruknių. Vienmečiais rudeniniais žiedais bus papuoštos klaipėdiečiams ir miesto svečiams matomos viešos erdvės šalia paminklo „Arka“, Turgaus žiede, skvere ties „Neringos“ paminklu, Karlskronos aikštė, K. Donelaičio skveras, gėlynas šalia Herkaus Manto g. viaduko, Melnragės žiedas. Pajūrio klimatui tinkamomis, pirmosioms šalnoms atspariomis gėlėmis bus apsodintos ir 132 vazos, esančios centrinėje miesto dalyje. Tuo pačiu vyksta pasiruošimas ankstyvajam pavasariniam žydėjimui: į dirvožemį įterpiami narcizų, tulpių, hiacintų, krokų svogūnėliai, kad 16 miesto gėlynų anksti pavasarį pasipuoštų įvairiaspalviais gėlių žiedais. Numatoma pasodinti 6 tūkst. vnt. įvairiaspalvių tulpių svogūnėlių, 8 tūkst. vnt. narcizų svogūnėlių, 3,5 tūkst. vnt. hiacintų svogūnėlių. Rudeninės gėlės ir pavasarinių gėlių svogūnėliai bus sodinami ir pietinėje miesto dalyje. Svogūniniais augalais bus apsodinti gėlynai ir dekoratyvinių augalų plotai Taikos prospekte, Statybininkų pr. žiede, po naująja Baltijos pr. estakada, Sąjūdžio parke, I. Simonaitytės skvere ir kitose vietose. Čia numatoma pasodinti 16 tūkst. vnt. tulpių svogūnėlių , 9,5 tūkst.…

Atgimimo aikštėje nuo pirmadienio darbai nebevyksta – procesą nutarta stabdyti dėl vis randamų sprogmenų. Praėjusią savaitę specialiosios tarnybos ir išminuotojai rekonstruojamoje teritorijoje lankėsi tris dienas iš eilės, iš viso rasta daugiau ne dvi dešimtys sprogmenų, tarp jų 9 artileriniai sviediniai, 11 minosvaidžio minų, 2 nevaldomos raketos. Sprogmenys išvežti ir sunaikinti. „Tokie kasdieniai radiniai signalizuoja apie galimą sudėtingą situaciją, aikštėje dirbantys žmonės įsitikinę, kad tai ne pabaiga. Akivaizdu, kad tęsti darbus yra nesaugu, todėl priėmėme sprendimą kreiptis į Krašto apsaugos ministeriją ir prašyti pagalbos nustatant ir neutralizuojant sprogmenis. Pagal turimą pirminę informaciją susidaro įspūdis, kad Atgimimo aikštė yra užminuota, randama ne tik sprogmenų, tačiau ir žemiau jų sudėti trotilo užtaisai“, – sako Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus. Pasak aikštėje dirbusių archeologų, aikštėje randami sprogmenys, panašu, buvo statybinis sprendimas, o ne kariuomenės. Greičiausiai norėta susprogdinti po bombardavimo likusias pastatų struktūras ir taupant techniką bei laiką bandyta sprogdinti tuo, kuo turima. „Šiuo metu atidenginėjame XX amžiaus viduryje nugriautas struktūras, likusias iš po bombardavimo, pastatų rūsiuose aptinkame sprogmenis. Specialistai įvertinę užsiminė, kad, ko gero, tai naudota aikštės išlyginimui, matomai norėta viską plynai sulyginti, buvo surinkti vokiški sprogmenys, naudoti rusiški. Kaip specialistai užsiminė – atmestinas darbas, greičiausiai buvo sprogdinta, tačiau ne visi sprogmenys detonavo, nes neteisingai…

Siekiant pritraukti į Klaipėdą aukštos kvalifikacijos specialistus numatoma didinti finansavimą, skirtą paskatoms. Savivaldybės tarybai teikiamas sprendimo projektas, kuriame siūloma išmoką vienam asmeniui didinti nuo 2400 iki 5400 eurų. Taip pat pildomas prioritetinių specialybių, galinčių pretenduoti į šį finansavimą, sąrašas – įtraukti ir medikai, atvyksiantys dirbti į Savivaldybei pavaldžias sveikatos priežiūros įstaigas. „Siekiame kuo efektyviau spręsti klausimą dėl trūkstamų specialybių darbuotojų pritraukimo į miestą. Pastaruoju metu visoje šalyje vis labiau ryškėja sveikatos priežiūros specialistų trūkumo problema, be to, sulaukiame vis daugiau paklausimų iš šios srities specialistų, todėl išmokos numatytos ir gydytojams, slaugytojams bei kitų specializacijų medikams, atvykstantiems dirbti į savivaldybės įstaigas. Tikimės, kad tai bus paskatinimas rinktis Klaipėdą ir čia kurti savo ateitį “, – sako Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.    Į Klaipėdos miesto savivaldybės prioritetinių profesijų sąrašą siūloma įtraukti gydytojus, slaugos, akušerijos specialistus, paramedikus, odontologus, aplinkos, profesinės sveikatos ir higienos specialistus, fizioterapeutus, dietistus ir mitybos specialistus. Jei Savivaldybė taryba siūlomiems pakeitimams pritars, atnaujinta tvarka įsigalios nuo šių metų spalio pradžios. Norint gauti išmoką reikės būti sudarius neterminuotą arba ne trumpesnę nei 12 mėnesių darbo sutartį su savivaldybei pavaldžia sveikatos priežiūros įstaiga. Išmoka galės būti naudojama gyvenamojo būsto Klaipėdos mieste nuomos išlaidoms arba daliai būsto įsigijimo išlaidų padengti (iki 5000 Eur), o…

Įveiktas vienas didžiausių iššūkių įgyvendinant Klaipėdos pilies bokšto atkūrimo projektą. Šiandien ant piliavietės šlaitus jau praaugusio mūro sienų užkelta stogo konstrukcija. Tai sudėtingas procesas – 30 tonų sveriantis bokšto smailės (špiliaus) karkasas su dalimi pritvirtintų gegnių ne tik turėjo būti užkeltas ant raudonų plytų sienų – tai turėjo būti padaryta preciziškai tiksliai: 12 sijų turėjo sutapti su 12 bokšto metalinių sutvirtinimų, o tvirtinimo ertmės turėjo „sueiti“ milimetras į milimetrą. „Jau matome visą atkuriamo Klaipėdos pilies bokšto tūrį. Tai be galo svarbus projektas miestui – bus atkurta istorinė architektūrinė miesto dominantė, bokštas neabejotinai taps vienu iš esminių Klaipėdos tapatybės ženklų, praturtins miesto architektūrinį peizažą. Glaudžiai bendradarbiaudami su darbus vykdančiais restauratoriais kartu siekiame, kad atkuriamas bokštas būtų ne tik vizualiai įspūdingas, bet ir būtų apgalvoti bei užtikrinti visi reikiami parametrai sėkmingam bokšto eksploatavimui“, – sako Klaipėdos vicemeras Algirdas Kamarauskas. Pasak bokšto atkūrimo projektą įgyvendinančios bendrovės „Pamario restauratorius“ vadovo Aldo Kliuko, planuojant darbus atidžiai buvo stebimos meteorologinės sąlygos, bent kiek stipresnis vėjas galėjo būti rimtas trukdis sujungiant dvi bokšto dalis. „Tai – sudėtingiausias technologinis sprendimas, kurį yra tekę įgyvendinti“, –  sakė jaudulio dėl bokšto viršūnės pakėlimo neslėpęs UAB „Pamario restauratorius“ vadovas. Bendrovės istorijoje analogiškų sprendimų yra buvęs ne vienas: taip ant vieno iš senųjų…

Klaipėdoje tęsiami darbai, daugiabučių namų kiemuose įrengiant daugiau automobilių stovėjimo vietų. Tuo pačiu atnaujinami seni ir tiesiami nauji pėsčiųjų takai, tvarkoma aplinka. Artimiausiu metu bus pradėti automobilių stovėjimo aikštelių, pėsčiųjų takų, pėsčiųjų-dviračių takų prie daugiabučių Kauno g. 13, 15, 17, 19, 23, 23A, 25 rekonstravimo darbai. Iki kitų metų pabaigos numatyta įrengti ar atnaujinti 288 automobilių stovėjimo vietas. Šiuos daugiau nei 1,3 mln eurų vertės darbus atliks rangovas – UAB „VVARFF”. Taip pat jau yra pasirašyta sutartis dėl darbų ties Taikos pr. 59, Kauno g. 3, 7, 9, kur numatoma atnaujinti/įrengti iš viso dar 192 automobilių stovėjimo vietas. Šių darbų kaina – 744 tūkst. Eur, rangovas – UAB „Klaipėdos miesto tvarka“. Darbus atlikti numatoma iki 2025 m. pabaigos. „Apžiūrėdamas pastaruoju metu atliktus darbus matau, kad mūsų miestas pamažu keičiasi. Tai, kas anksčiau atrodė neįmanoma, dabar tampa tikrove. Ko reikia, kad miestas pakeistų savo nusibodusį, kasdieniškai pilką rūbą? Reikia naujo matymo, naujų idėjų, tikėjimo, žinoma, – ir pinigų šiems sumanymams įgyvendinti. Negalime kaip lego kaladėlių perstumdyti daugiaaukščių, tai perplanuokime tarp jų esančias erdves taip, kad gyventojams būtų malonu grįžti namo. Pokyčių kiemuose siekiame atsisakydami neefektyviai naudojamų plotų, transformuodami jas į tai, ką būtina pakeisti – vietas automobiliams, pėsčiųjų takams, aikšteles vaikų…

Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus su savivaldybės specialistais lankėsi Dumpiuose, kur susitiko su čia veikiančių bendrovių atstovais, domėjosi, kokie veiksmai dėl kvapų taršos mažinimo yra padaryti per pastaruosius metus ir kokie žingsniai suplanuoti perspektyvoje. „Daugiau negu dešimtmetį miesto miegamųjų mikrorajonų gyventojus epizodiškai kamuojantis dvokas iš Dumpiuose veikiančių įmonių yra opi problema, kuri prastina klaipėdiečių gyvenimo kokybę, ir ji turi būti išspręsta. Įmonės turi rasti būdus išspręsti šią problemą. Lankydamasis prieš metus čia įsikūrusių bendrovių atstovų paprašiau pateikti aiškius planus su planuojamomis investicijomis, priemones, ką planuoja padaryti sprendžiant kvapų mažinimo klausimą. Šiandien galiu konstatuoti, kad tam tikri pokyčiai įvyko, jie yra išties svarbūs ir teikia viltį, kad ateityje kvapų problemą įmanoma išspręsti“, – sakė Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus. Vizito metu aplankyta UAB „BrandaLT“ bei AB „Klaipėdos vanduo“.   Nuo 2020 metų į įvairius technologinius sprendimus, padedančius neutralizuoti kvapus, „Klaipėdos vanduo“ jau investavo apie 2,5 mln. Eur. Vien į dumblo kvapų mažinimą investuota apie 500 tūkst. eurų: į sausintą dumblą įmaišomos kvapus mažinančios medžiagos, įrengti aktyvuotos anglies filtrai ant dumblo sumaišymo talpos alsuoklių, o ir pats dumblas saugojimo aikštelėse sistemingai išvežamas. Dar anksčiau uždengti nuotekų valymo teritorijoje buvę atviri rezervuarai – gravitaciniai dumblo tankintuvai. Iš jų sklidęs nemalonus kvapas ozonuojamas ir, naudojant uždarą…

Pradėjus rekonstrukcijos darbus aikštėje prie Santuokų rūmų ir atlikus žvalgomuosius archeologinius tyrimus, aptiktas XVIII-XIX a. datuojamas archeologinis sluoksnis, taip pat XIX-XX a. pamatų liekanos. Šiuos radinius įvertinus Nekilnojamojo kultūros paveldo tarybai, pateikta išvada, jog būtini detalūs archeologiniai tyrimai. Planuojama, kad jie aikštėje prasidės jau netrukus – apie liepos vidurį. „Archeologiniai radiniai visada gali pakoreguoti projekto įgyvendinimo eigą. Šiuo atveju tikimės, kad detalūs tyrinėjimai bus atlikti kiek galima operatyviau ir jau netrukus žinosime atsakymus, ar norint tęsti darbus būtina projekto korektūra. Siekiame, kad rugpjūčio mėnesį situacija jau vėl būtų vertinama Nekilnojamojo kultūros paveldo taryboje“, – sako Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus. Rekonstruojant aikštę prie Santuokų rūmų numatoma pakeisti nusidėvėjusią takų ir aikštelių dangą, atnaujinti apšvietimą, įrengti daugiau žaliųjų zonų. Automobilių stovėjimo vietų ties įėjimu į Santuokų rūmus neliks, tačiau naujai suprojektuotoje teritorijoje bendras parkavimo vietų skaičius išaugs iki 56 vietų, iš jų 4 bus skirtos žmonėms su negalia. Panaikinus automobilių aikštelę prie įėjimo į Santuokų rūmus, bus sukurta jaukesnė erdvė. Atnaujinant aikštę bus siekiama sukurti vientisą vaizdą ir su šalia esančia M. Mažvydo alėja. Projekto, kuriuo numatyta atnaujinti apie 4400 kv. metrų ploto teritoriją, vertė – 902 tūkst. eurų. Darbus atlieka UAB „Gigas“. Dėl paaiškėjusios būtinybės atlikti ne tik žvalgomuosius, bet ir…

Tokios Atgimimo aikštės, kokia yra dabar, klaipėdiečiai ir miesto svečiai daugiau nebematys – teritorija jau juosiama statybinėmis tvoromis ir rengiamasi pradėti rekonstrukcijos darbus. Artimiausiu metu čia startuos detalūs archeologiniai tyrinėjimai, kartu bus įrengiama spraustasienė, pamatų poliai, kitos požeminės konstrukcijos. Įrengus požeminę dalį bus rekonstruojama pati aikštė. „Tai reprezentacinė miesto erdvė, tad darbus atliksiantiems rangovams keliame itin aukštus reikalavimus, akcentuojame ir kokybę, ir tinkamą darbų tempą. Apie vėlavimą negali būti jokių kalbų. Nors tai sudėtingas projektas, rekonstrukcijai numatytas 30 mėnesių terminas, tačiau šiandien dar kartą susitikęs su rangovais sutarėme, kad sieksime, jog darbai būtų baigti greičiau ir miesto centre turėtume šiuolaikiškai sutvarkytą aikštę bei išspręstą automobilių parkavimo klausimą. Kaip ši aikštė turėtų atrodyti, nuomonių yra pačių įvairiausių, tačiau apsisprendėme projektą tęsti tokį, koks yra patvirtintas, nes puikiai suprantame, kad bet kokios korekcijos darbus atitolintų dar neribotam laikui“, – sako Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.   Aikštės rekonstrukcija startuoja po daugelį metų trukusių diskusijų, planavimo ir kitų pasirengimo darbų, įvairiausių kliūčių bei teisminių ginčų. Pagal projektą aikštė turi būti kuo lengviau prieinama iš bet kurių prieigos taškų, aikštės centre bus sukurtas multifunkciškai panaudojamas akcentas, kurio plokštumoje bus  atvaizduotas Klaipėdos istorinio žemėlapio projektas, aplink numatomas amfiteatras. Aikštės erdvės galės būti suskaidomos į skirtingiems poreikiams…

Pietinėje uostamiesčio dalyje numatoma pradėti naujų automobilių stovėjimo vietų įrengimo darbus pagal parengtus supaprastintus projektus. Parkavimo vietos nenaudojamose teritorijose šalia daugiabučių gyvenamųjų namų bus įrengtos iš ECO gaminių. Tikimasi, kad darbai neužtruks, tad namų, šalia kurių bus atliekami statybos darbai, gyventojai galės lengviau surasti vietų savo automobiliams pastatyti. „Tęsiami parkavimo vietų įrengimo darbai miegamuosiuose Klaipėdos mikrorajonuose. Supaprastintu, vadinamuoju „ažūriniu“, būdu bus įrengtos dar 52 naujos vietos gyventojų automobiliams statyti: prie namo Šiaulių g. 5 atsiras 15 naujų parkavimo vietų, prie Šiaulių g. 7 – 18, prie Žardininkų g. 27 ­– 19. Vadinasi, dar pusšimtis gyventojų vakarais po darbų ar renginių galės patogiau surasti vietą savo automobiliui. Vadinasi, gyvenamoje aplinkoje atsiras ir daugiau estetikos, nes automobiliai nebus paliekami ant šaligatvių, pėsčiųjų takų ar vejoje. Tikiu, kad tokį komfortą palaipsniui įgis vis daugiau klaipėdiečių, ypač – gyvenančių miegamuosiuose rajonuose“, – sako Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus. Planuojama, kad analogiški automobilių stovėjimo vietų iš ECO gaminių įrengimo darbai netrukus bus pradėti šiais adresais: P. Komunos g. 10 (11 vietų), Taikos pr. 45 (8 vietos), Laukininkų g. 4 (20 vietų), Bandužių g. 4, 5 (38 vietos), taip pat prie Paupiuose esančios Jaunystės g. 14,16 (20 vietų), vėliau – Naujakiemio g. 2, 4,6 (73 vietos), Statybininkų…

Daugiau nei prieš keturis dešimtmečius pastatytame pastate S. Šimkaus g. 11 veikia Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrius, dažną savaitės dieną ir savaitgalį čia vyksta sutuoktuvių ceremonijos, būriuojasi jaunavedžiai su svečiais. Ir nors Santuokų rūmų interjeras ir šiandien vis dar yra įdomus, o patalpos – funkcionalios, pripažįstama, kad miesto centrinėje dalyje esantį pastatą būtina remontuoti. „Jau yra pasirašyta sutartis su rangovu dėl teritorijos prie Santuokų rūmų sutvarkymo. Pasirengimas sutvarkyti aplinką paskatino sprendimą dėl pastato fasado sutvarkymo. Tokia praktika, kai susikeičia darbų eiliškumas, nėra gera. Taip neturi būti, kad vieni statybininkai liptų per kitų rangovų naujai sutvarkytą infrastruktūrą, todėl ateityje tokių dalykų netoleruosime. Šįsyk inicijavau, kad kaip įmanoma greičiau būtų priimti reikiami sprendimai dėl galimybių suremontuoti Santuokų rūmų pastatą, juolab, kad yra tam palankios sąlygos – parengtas techninis darbo projektas, išduotas statybos leidimas“, – sako Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus. Įtraukus darbus į strateginį planą, bus rengiami dokumentai viešajam pirkimui. Pastato remonto darbai bus atliekami pagal parengtą techninį darbo projektą. Jame numatyta atnaujinti pastato fasadą ir stogą (stogo bei fasado apšiltinimas; nauja fasado apdaila; naujos stogo dangos įrengimas; skardinimo, lietaus nuvedimo sistemos remonto darbai; lauko laiptų perstatymas, įrengiant žmonėms su judėjimo negalia pritaikytą pandusą; filinginių medinių durų, kitų fasado dekoro elementų remontas; lauko…

Uostamiesčio viešosios tvarkos specialistai primena, kad kopose degintis nuogiems – nederamas elgesys. Mėgautis saulės voniomis be maudymosi kostiumėlių ar glaudžių negalima, net jei kopos yra šalia oficialių moterų, vyrų ar nudistų paplūdimių. Oficiali paplūdimio riba apima teritoriją nuo jūros iki kopų pradžios, o kopos – jau tokia pati vieša vieta kaip ir visos kitos, kur degintis be rūbų nedera. Vis dėlto, nemažai poilsiautojų, atvykusių į moterų, vyrų bei nudistų paplūdimius, nevengia degintis be rūbų ir šalia esančiose kopose. Greičiausiai dauguma tai daro ne piktybiškai, o dėl nežinojimo, todėl primenama apie taisykles. Pastaraisiais metais, kai per kopas nutiesti pasivaikščiojimo takai, pasitaiko ir konfliktinių situacijų – vieni piktinasi besideginančiais, o šie – pro šalį einančiais žmonėmis. Deginimasis be rūbų viešose vietose, nepatenkančiose į paplūdimių ribas, tarp jų – ir kopose, laikytinas viešosios tvarkos pažeidimu. Už tokius pažeidimus Administracinių teisės nusižengimų kodekse numatyta bauda nuo 30 eurų iki 240 eurų. Viešosios tvarkos skyriaus specialistai vykdo patikrinimus, kurių metu tikrina, kaip laikomasi Saugaus elgesio Klaipėdos miesto savivaldybės paviršinių vandens telkinių vandenyje taisyklių. Tokiu atveju, jei asmenys būtų nuogi (nedėvintys maudymosi kostiumų ar dėvintys tik jų dalį) bendruose paplūdimiuose, būtų fiksuojamas šių taisyklių pažeidimas ir taikoma bauda nuo 16 iki 140 eurų.  Jei patikrinimų metu…

Gera žinia „Švyturio“ sodų bendrijos savininkams: netrukus prasidės žvyrkelių Raganių 1-osios ir Raganių 2-osios asfaltavimo darbai. Šių sodų bendrijoje taip pat bus nutiesti lietaus nuotekų tinklai. Sutartys su rangovais jau yra pasirašytos, planuojama, kad darbai prasidės dar šį mėnesį. „Brangiai kainuojantys kelių įrengimo ir asfaltavimo darbai dažnai yra neapgyvendintose teritorijose bei sodų bendrijose besikuriančių gyventojų galvos skausmas. Miestas deda pastangas, kad  žvyrkelių būtų kuo mažiau. Savo eilės sulaukė Raganių 1-osios ir Raganių 2-osios gatvių gyventojai. Rangovas šiose gatvėse įrengs nuotekų tinklus, apšvietimą, nuties nuovažas į sklypus, paklos asfaltą. Atlikus šiuos darbus čia gyvenantiems žmonėms bus patogiau, be to, sumažės dulkėtumas“, – sako Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus. Visi darbai turi būti atlikti ne vėliau kaip per 10 mėn. Sutarties kaina –  401,6 tūkst. Eur. Taip pat bus vykdomi ir įvažiuojamojo kelio į Tilžės g. 115 kapitalinio remonto darbai. Dabar 626 m ilgio kelio danga yra duobėta ir nelygi. Darbų metu numatyta įrengti šaligatvius (dešinėje kelio pusėje), pakloti asfalto dangą, įrengti apšvietimą, apsauginę pėsčiųjų tvorelę, ties gyvenamaisiais namais – pėsčiųjų perėją, greičio slopinimo kalnelį. Rangovas įpareigotas išsaugoti kuo daugiau želdinių – prie kelio augančių brandžių medžių. Darbus atliks konkursą laimėjusi UAB „Inkomsta & Co“.  Sutarties vertė – 423,4 tūkst. Eur. Šios gatvės statybos…

Į Klaipėdos uostą renkasi pratybų „BALTOPS 24“ (liet. „Baltijos operacijos 24“) dalyviai – virš 30 NATO sąjungininkų karinių laivų, kurių įgulas sudaro daugiau kaip 4 tūkstančiai jūrininkų, jūrų pėstininkų, jūrų aviacijos ir kitų karinio laivyno specialistų. Birželio 4-7 dienomis Klaipėdoje viešinčių laivų atstovai dalyvaus Karinių jūrų pajėgų (KJP) antrą kartą Lietuvoje organizuojamoje šių pratybų koordinacinėje veiksmų jūroje konferencijoje. Savo mastu tai bus didžiausios kada nors vykusios pratybos Baltijos jūroje, jose dalyvaus apie 9000 karių ir kito personalo, daugiau kaip 50 laivų, virš 80 orlaivių iš 20 NATO šalių. Pirmą kartą, nors šalis šių pratybų dalyvė yra nuo 1990 m., kaip NATO narė pratybose dalyvauja Švedija, kurios prisijungimas prie NATO šeimos ypatingai sustiprino Aljanso karinę jūrinę galią Baltijos jūroje. Pratybas organizuoja JAV karinio laivyno vadavietė Europoje ir Afrikoje bei JAV 6-asis laivynas, valdymą ir vadovavimą pratyboms užtikrins NATO jūrų smogiamųjų ir paramos pajėgų štabas (angl. NATO Striking and Support Forces, STRIKFORNATO). Pagrindinis pratybų tikslas – suteikti sąjungininkams galimybę treniruotis reaguojant į krizines situacijas bei užtikrinant laivybos laisvę ir saugumą Baltijos regione. Pratybų metu bus vykdomos amfibinės išsilaipinimo, paramos ugnimi, kovos su povandeniniais laivais, oro gynybos, minų paieškos ir nukenksminimo, antvandeninių ir povandeninių dronų bei kitos operacijos. Pratybų aktyvių veiksmų jūroje fazėje,…

Šiemet sukanka lygiai 10 metų, kai Klaipėdoje gyvuoja tradicija kiekvieną vasaros sezoną pasitikti šventiškai išskleidžiant uostamiesčio simbolio burlaivio „Meridianas“ bures. Šių metų burių pakėlimo ceremonija vyks gegužės 17 d., penktadienį, 19 val., ir kartu duos startą gausybei tą savaitgalį vyksiančių renginių.   2012-2013 m. nuo sunykimo išgelbėtos ir atstatytos istorinės barkentinos „Meridianas“ burės pirmą kartą buvo pakeltos 2014-aisiais. Dešimtmečio proga „Meridianas“ pasipuoš naujomis burėmis ir tai bus jau trečiasis burių komplektas per tuos dešimt metų. Tiesa, naujųjų įstrižųjų burių dizainas nesiskirs nuo ankstesniojo komplekto. Jis atkartoja istorinį 1751 metų Baltijos jūros regiono žemėlapį, kurio originalas kabo „Meridiano“ kajutkompanijoje. Būtent toks sprendimas leidžia labiau apsaugoti bures nuo aplinkos poveikio ir taršos. Pastarasis burių komplektas tarnavo nuo 2020 metų. Nors burės ir dekoratyvinės, vis dėlto, esant stipresniam vėjui, jos „dirba“ ir gana sparčiai dėvisi. „Kasmetinis „Meridiano“ burių pakėlimas yra būdas sukurti unikalų eksponatą po atviru dangumi ir žmonėms iš arti pademonstruoti burlaivį pilnomis burėmis. Juk paprastai plaukiojantys didieji burlaiviai bures išsikelia tik toli jūroje ir žmonės nuo kranto turi mažai galimybių pamatyti šį reginį, – sako „Meridiano“ išsaugojimo iniciatorius bei toliau šią misiją įgyvendinantis Aloyzas Kuzmarskis. – Būdami Europos jūrinio paveldo asociacijos nariais, lankome uostus, kuriuose gausu istorinių laivų – tiek plaukiojančių,…

Darbą pradeda nauja Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės vadovė. Nuo gegužės 15 dienos šiai įstaigai vadovaus konkursą laimėjusi Aušra Nikolajevienė. Pasak naujosios vadovės, dėmesys bus skiriamas tolimesniam paslaugų kokybės gerinimui, darbuotojų kvalifikacijos tobulinimui bei motyvavimui. Klaipėdos medicininės slaugos ligoninė yra miesto savivaldybės įsteigta sveikatos priežiūros įstaiga. Čia teikiamos palaikomojo gydymo ir slaugos bei stacionarinės paliatyviosios pagalbos paslaugos suaugusiems asmenims. „Klaipėdos medicininės slaugos ligoninėje teikiamų paslaugų poreikis mūsų visuomenėje didžiulis. Dirbdama šioje įstaigoje sieksiu užtikrinti, kad čia būtų teikiamos aukščiausios kokybės paslaugos, būtų pritraukiami reikalingi specialistai, užtikrinamos tinkamos darbo sąlygos, taikomos motyvavimo priemonės“, – sako Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės vyriausioji gydytoja A. Nikolajevienė. A. Nikolajevienė yra įgijusi Reabilitacijos ir slaugos bakalauro bei viešojo administravimo magistro kvalifikacinį laipsnį. Sveikatos sektoriuje darbą A. Nikolajevienė pradėjo kaip slaugytoja – dirbo Respublikinės Klaipėdos ligoninės Tuberkuliozės ir Psichiatrijos filialuose, nuo 2012 metų iki dabar vadovavo Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namams, nuo 2022 m. yra Lietuvos paliatyviosios medicinos draugijos narė.  Iš viso konkurse šioms pareigoms užimti dalyvavo 5 kandidatai.

Klaipėdos savivaldybė prašo Aplinkos ministerijos atkreipti dėmesį į susirūpinimą keliančias statybas rekreacinėse teritorijose pajūryje. Čia fiksuojami atvejai, kai be jokios projektinės dokumentacijos ir statybą leidžiančių dokumentų statomi moduliniai pastatai. Tuo metu kontroliuojanti institucija – Teritorijų planavimo ir statybos inspekcija – pažeidimų neįžvelgia. „Pajūrio teritorija – ypač vertinga rekreaciniu požiūriu. Miestas siekia gauti ir kurortinės vietovės statusą, todėl siekiame, kad modulinių pastatų statyba netaptų galimybe išvengiant projektavimo ir kitų reikalingų procedūrų tiesiog užstatyti vertingas teritorijas. Pajūrio juosta savaime suponuoja aukštesnės architektūrinės kokybės reikalavimus, o tai, ką matome šiuo metu, yra visiškai priešingas procesas“, – sako Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus. Teritorijų planavimo ir statybos inspekcija modulinius statinius traktuoja kaip kilnojamuosius daiktus, kurių kontrolės ši inspekcija neatlieka. Aplinkos ministro prašoma įpareigoti inspekciją pakartotinai atlikti esamos situacijos tyrimą bei parengti teisės aktus, kurie padėtų užkirsti kelią tokių statybų plitimui. Savivaldybės specialistų nuomone, statiniai, kuriuos inspekcija priskiria kilnojamiesiems daiktams, iš tikrųjų buvo ne pagaminti gamykloje ir atvežti į vietą, o pastatyti vietoje atliekant statybos darbus, naudojant statybos produktus, turi laikančias konstrukcijas, kurios sumontuotos statybos vietoje, prie pastatų privestos inžinerinės komunikacijos, dalis modulinių pastatų iškilo ne detaliuoju planu nustatytoje statybos zonoje. „Tokios situacijos gali kartotis ir kitose rekreacinėse ar kurortinėse teritorijose, todėl jau dabar būtinas aiškus…

Atšilus orams Klaipėdoje baigiamas šildymo sezonas. Oficiali pabaiga skelbiama šiandien, balandžio 29 d. Kada tiksliai butuose atšals radiatoriai, priklauso nuo pastatų šilumos sistemų prižiūrėtojų. Tuose namuose, kur yra įrengti automatizuoti šilumos punktai, suveikus nurodytos temperatūros davikliui, automatiškai uždaroma šilumos padavimo sklendė ir šiluma į gyventojų butus nebepatenka. Tuose namuose, kur automatizuotų šilumos punktų nėra, šilumą sistemų prižiūrėtojai  išjungia rankiniu būdu. Šis šildymo sezonas visame mieste prasidėjo spalio 18-ąją. Kiek anksčiau, nuo spalio 13 dienos, jau buvo pradėtos šildyti ugdymo įstaigos, taip pat savivaldybei pavaldžios socialinių paslaugų, sveikatos, kultūros, sporto įstaigos. Paprastai šildymo sezonas Klaipėdoje baigiamas antroje balandžio pusėje, tačiau pastaruosius kelerius metus dėl nepalankių orų šildymas tęsėsi iki gegužės pradžios. 2022 m. sezonas baigtas gegužės 5 d., 2023 m.  gegužės 3 d. (biudžetinėse įstaigose – gegužės 8 d.). Jei būstuose dar šalta, gyventojai gali šildytis ir ilgiau. Šildymo sezono pabaigą, atsižvelgdama į faktinę lauko oro temperatūrą, savivaldybė nustato savo pavaldume esančioms įstaigoms. Kiti šilumos vartotojai, įskaitant ir daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojus, balsų dauguma gali patys apsispręsti dėl savo pastatų šildymo pabaigos – ji nebūtinai turi sutapti su  savivaldybės nustatyta šildymo sezono pabaiga. Jei neturima gyventojų prašymo šildyti ilgiau, šilumos tiekimas į butus nutraukiamas paskelbus oficialią sezono pabaigą. Jei norima šildytis ilgiau, daugiau…

Šalia Klaipėdos miesto savivaldybei priklausančios „Gilijos“ pradinės mokyklos (Taikos pr. 68) atliekami paskutiniai naujo stadiono įrengimo darbai – tvarkoma aplinka. Daugiau nei pusantro hektaro užimančioje mokyklos teritorijoje, seno stadiono vietoje, įrengtas naujas sporto aikštynas. „Sportuoti šiame sporto aikštyne galės ne tik „Gilijos“ pradinės mokyklos mokiniai, bet ir vietos bendruomenė. Didesnis dėmesys klaipėdiečių fiziniam aktyvumui – vienas iš mūsų prioritetų. Ragindami žmones sportuoti, turime sudaryti sąlygas tai daryti gryname ore, kuo arčiau namų – kad įpročio sportuoti nestabdytų kitos aplinkybės, papildomi resursai. Labai norėtųsi, kad gyventojai vertintų, tausotų miesto turtą ir atsakingai elgtųsi su juo tiek šiame stadione, tiek kitose viešosiose vietose“, – sako Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus. Anksčiau pelkėtame „Gilijos“ sporto aikštyne buvo įrengta drenažo sistema, dirbtinės žolės futbolo aikštė su kamuolių gaudyklėmis, multifunkcinė zona su lengvosios gimnastikos elementais. Atnaujintos esamos krepšinio ir tinklinio aikštelės, įrengiant vandeniui pralaidžią dvisluoksnę liejamą dangą. Krepšinio aikštelė aptverta. Tinklinio aikštelėje įrengti nauji reguliuojamo aukščio tinklinio stovai. Taip pat įrengti bėgimo takai, šuolių į tolį sektorius. Šalia bėgimo takų, ant trinkelių pagrindo įrengta kupolinė pavėsinė, kuri galės atlikti ir lauko klasės funkciją. Sporto aikštynas aptvertas, įrengtas apšvietimas. Priėjimui prie sporto aikštelių įrengti pėsčiųjų takai. Dar stadione bus įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Stadiono rangos darbai, kainavę…

Balandžio viduryje visiškai pabaigti vienu ambicingiausių per pastarąjį dešimtmetį vadinto projekto Klaipėdoje – Baltijos pr., Šilutės pl. ir Vilniaus pl. žiedinės sankryžos rekonstrukcijos – darbai. Šiuo metu rengiama techninė dokumentacija objektą atiduoti vertinti Valstybinei statybos inspekcijai. „Baltijos estakados, svarbiausio įvažiavimo į Klaipėdą, kuris yra didžiausias iki šiol susisiekimo infrastruktūros gerinimo projektas, statyba yra užbaigta dabar, tačiau eismas estakada atvertas prieš pusę metų. Didžiausias naujosios estakados privalumas – pralaidumas. Pirmiausia – patogiam susisiekimui su uostu. Ir nors visa apimtimi transporto priemonių vairuotojai jį galės pajusti tada, kai bus baigti kito užsakovo ir kitų rangovų vykdomi rekonstrukcijos darbai Vilniaus plente – pakeliui į estakadą, tačiau jau dabar yra akivaizdu, kad šio objekto atsiradimas reikšmingai pagerino eismo situaciją: sumažėjo spūstys bei aplinkos tarša šioje miesto dalyje, taupomas eismo dalyvių laikas ir, žinoma, kuras“, – sakė Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus, kartu su kitais miesto valdžios atstovais, rangovais bei statybos eigą kuravusiais savivaldybės specialistais šiandien apsilankęs objekte. Strategiškai svarbi jungtis su miestu ir uostu – valstybinės reikšmės projektas. Rekonstravus žiedinę sankryžą ir pastačius estakadą visiems eismo dalyviams sukurtos patogesnės susisiekimo sąlygos, iš esmės atskirti į uostą važiuojančių sunkiasvorių transporto priemonių ir gyventojų susisiekimo srautai. Po rekonstrukcijos į „turbožiedą“ pertvarkyta žiedinė sankryža yra po rytų–vakarų kryptimi…