Miestas

UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras 2018-01-10 pasirašė sutartį dėl pusiau požeminių ir požeminių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių aikštelių projektavimo ir įrengimo Klaipėdos mieste. Šiuo metu yra projektuojamos 268 pusiau požeminių atliekų konteinerių aikštelės Klaipėdos mieste. Jų vietos parodytos Klaipėdos miesto žemėlapyje. Klaipėdos miesto savivaldybė pristato ir lentelę su adresais, konteinerių tipu ir skaičiumi, kuriuos parinko miesto Aplinkos kokybės skyrius. Šių aikštelių vietos gali kisti tik projektuotojui nustačius, kad neįmanoma įrengti konteinerių numatytoj vietoj. Šią informaciją galite rasti čia. „Taip pat yra galimybė (iš sutaupytų projekto lėšų) prie numatytų aikštelių pridėti papildomai mišrių ar žaliųjų atliekų konteinerį arba įrengti naują aikštelę. Todėl prašome jūsų peržiūrėti savo gyvenamųjų rajonų konteinerių išdėstymo vietas ir siūlyti kaip galėtume pagerinti situaciją iki gegužės 23 d. el. paštu: [email protected] ir [email protected]”, – rašoma Klaipėdos miesto savivaldybės pranešime. Parengta pagal Klaipėdos miesto savivaldybės informaciją

Artėjant vasaros sezonui Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas su policijos pareigūnais bei savivaldybės viešosios tvarkos specialistais aptarė viešosios tvarkos ir saugumo užtikrinimą mieste. Policijos pareigūnai jau dabar skiria papildomą dėmesį tiek turistų lankomam senamiesčiui, kruizinių laivų terminalui, tiek miesto parkams, skverams, kitoms viešosioms erdvėms. Kelis kartus per savaitę šiose erdvėse papildomai patruliuoja kinologai su šunimis. Anot V. Grubliausko, miestui daug investuojant į viešųjų erdvių sutvarkymą, tuo pat metu kyla ir nauji iššūkiai, nes gražiai atrodančios erdvės dar labiau vilioja ir asocialius bei girtaujančius asmenis. Galimybę dažniau patruliuoti tokiose erdvėse policijos pareigūnams riboja ir tam pritaikytų transporto priemonių stoka. „Automobiliais tokiomis erdvėmis pareigūnai važinėti negali, todėl pasiūliau svarstyti galimybę aprūpinti policiją kitomis priemonėmis. Tai gali būti ir elektriniai dviračiai, ir riedžiai, svarbu, kad priemonės tiktų būtent šiai misijai. Paprašiau, kad policija suformuotų savo siūlymą, kokių transporto priemonių jiems reikėtų siekiant užtikrinti viešųjų erdvių priežiūrą. Manau, kad šį klausimą būtina kuo greičiau spręsti“, – sako V. Grubliauskas. Šiemet miesto viešosiose erdvėse atsiras ir daugiau vaizdo stebėjimo kamerų. Jos pradės veikti Gedminų take, o antroje metų pusėje planuojama įrengti dar 38 vaizdo stebėjimo kameras, kurios bus išdėstytos įvairiose miesto vietose, įskaitant ir rekonstruotą Žardininkų aikštę. Šiuo metu mieste veikia apie 60 kamerų. Meras pabrėžė,…

Nauja pėsčiųjų tako danga, raudono asfalto dviračių takas, vaikų žaidimų, lauko treniruoklių, krepšinio aikštelė, sutvarkytos ir praplėstos automobilių stovėjimo aikštelės, kuriose bendrai tilps 96 automobiliai – taip jau šios vasaros pabaigoje atrodys Gedminų takas bei jo prieigos. Nuo praėjusių metų intensyviai vykstantys darbai juda pabaigos link ir bus visiškai baigti rugpjūčio mėnesį. „Rekonstruotą Debreceno aikštę ir Gedminų gatvę jungiantis Gedminų takas bus dar viena iš pagrindų sutvarkyta pietinės miesto dalies viešoji erdvė. Šiemet taip pat planuojame tvarkyti pėsčiųjų taką, jungiantį Gedminų gatvę ir Taikos prospektą ties Naujuoju turgumi, bet to, baigiama tvarkyti aplinka prie Klaipėdos sveikatos priežiūros centro, pabaigos link artėja ir darbai Sąjūdžio parke“, – sako Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Meras pabrėžia, kad svarbu ne tik sutvarkyti viešąsias erdves, bet ir užtikrinti, kad jos netaptų asocialių asmenų susibūrimo vieta. „Tendencijos, kad gražiai bei jaukiai sutvarkytos erdvės tampa traukos objektu ir asocialiems asmenims ypač išryškėja atšilus orams. Su Savivaldybės administracijos specialistais aptarėme, kad tiek Žardininkų, tiek Gedminų take kartu su policijos pagalba turi būti užtikrinta viešoji tvarka, papildoma stebėsena kameromis. Ir vien stebėjimo neužtenka, būtina ir reakcija į pasitaikančias negeroves – nederamai besielgiantys asmenys turi pajausti, kad jie yra ne tik stebimi, bet ir adekvačiai įvertinami. Tai, manau, bus ženklas…

Pietinėje miesto dalyje esančiame Sąjūdžio parke baigiamas įrenginėti BMX dviračių, riedlenčių ir riedučių parkas, kuris užims apie 1000 kvadratinių metrų ir bus vienas didžiausių Lietuvoje. Parke taip pat tiesiami nauji pėsčiųjų takai, takas dviratininkams, paruoštas pagrindas gimnastikos aikštelei. Pasak Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko, rangovai darbus planuoja baigti liepos mėnesį, tad jau vasaros antroje pusėje klaipėdiečiai turės dar vieną sutvarkytą viešąją erdvę. „Tikiu, kad tai bus dar viena klaipėdiečių mėgstama vieta laisvalaikiui praleisti, o naujos aktyvaus poilsio zonos šiais, sporto metais, skatins sportuoti vis daugiau gyventojų. Parkas su aktyvaus poilsio zonomis jau yra šiaurinėje miesto dalyje, o dabar patraukliai sutvarkytas erdves šalia savo namų turės ir pietinės miesto dalies gyventojai“, – sako Klaipėdos meras. Sąjūdžio parke numatytos zonos ir ramesnį poilsį mėgstantiems gyventojams – įrenginėjamas amfiteatras, suformuotas vandens telkinys, įrengti tilteliai. Greta jau esančios infrastruktūros taip pat bus įrengta nauja žaidimų aikštelė vaikams, kurioje bus įrenginių, pritaikytų ir neįgaliesiems, be to, mažiesiems klaipėdiečiams bus pasiūlyta naujovė – lauko muzikos instrumentai. Parke taip pat tvarkomi želdiniai, įrenginėjami apšvietimo tinklai, planuojamas ir stebėjimas vaizdo kameromis. Darbus atlieka viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi bendrovė „Hidrostatyba“. Sąjūdžio parko reprezentacinės dalies ir prieigų sutvarkymo darbų su darbo projekto parengimu sutarties vertė –  1,1 mln. eurų. Pernai Klaipėdoje…

Klaipėdos Atgimimo aikštė pamažu įgauna naują veidą ir prasmę. Pernai gegužės 5 d. Klaipėdos miesto savivaldybė su AB „Panevėžio statybos trestas“, dirbančia jungtinėje veikloje su UAB „Cloud architektai“, pasirašė sutartį, pagal kurią per 12 mėnesių turėjo būti parengtas Atgimimo aikštės sutvarkymo techninis projektas. Projektinius pasiūlymus pristatę UAB „Cloud architektai“ teigia, kad, išnagrinėję įvairią per pastaruosius du dešimtmečius publikuotą informaciją, atliktus tyrimus, studijas, recenzijas, pirmiausiai pastebėjo, jog niekas nesistengia įprasminti paties aikštės pavadinimo – „Atgimimo aikštė“. Projektavimo konkursą laimėję architektai pagrindiniu šios erdvės akcentu suprojektavo iki veidrodinio paviršiaus nupoliruoto plieno instaliaciją – „dangaus veidrodį“. Aplink šį akcentą bus integruota rūko instaliacija, o ant „dangaus veidrodžio“ paviršiaus numatoma suformuoti blyškų istorinio Klaipėdos miesto žemėlapio atspaudą. Aikštės erdvę bus galima suskaidyti į skirtingiems poreikiams skirtas zonas – įkurdinti lauko kavines, amfiteatrą ir kt. Vakare išmanaus apšvietimo pagalba aikštė virstų atgimimo dangumi – paviršiuje aplink „dangaus veidrodį“ esančioje erdvėje foninis apšvietimas atkartotų dangaus kūnų raštą, kuris specialia programa virš šios aikštės buvo nustatytas Lietuvai labai svarbią 1990 metų kovo 11‑osios naktį. Atgimimas simbolizuoja represijų atsikratymą, laisvę svajoti, o svajojimas siejasi su žiūrėjimu į dangų. Todėl dalelę šio dangaus architektai siūlo užfiksuoti aikštės viduryje. UAB „Cloud architektai“ komandą šiame projekte konsultuoja pasaulyje žymios inžinerinių sprendinių…

Klaipėda – seniausias Lietuvos miestas, kuris didžiuojasi savo išskirtiniu senmiesčiu, tačiau mažai kas žino, jog įdomių vietų Klaipėdoje gali rasti ir žmonės, besidomintys gatvės menu. Viešosiose erdvėse sukurti gatvės meno kūriniai puošia miestą, suteikia jam originalumo ir turi išliekamąją vertę – tokių objektų galima pamatyti ir senamiestyje, ir miesto centre. Tad, dalinamės keletu jų: “Seserys” (Gulbių g. 2) –  menininko  Tado Vincaičio-Plūgo  įspūdingą neofreska sukurta  ant Gulbių gatvės 2 namo fasado. Realistine maniera iš fotografijos perpieštos dvi mergaitės, pozuojančios per Pirmosios Komunijos iškilmes, – tai gatvės menininko dovana ir staigmena krikšto dukrai, kuri nutapyta kartu su savo seserimi. „Mergaitė” (Šaulių g. 23 ) – brolių menininkų Algirdo ir Remigijaus Gataveckų socialinė iniciatyva, skatinanti įvaikinimą. Piešinyje vaizduojama našlaitė, šalia kurios parašyti žodžiai  verčia susimąstyti– „Jūs žiūrite į mane ilgiau nei kažkada žiūrėjo mano tėvai“…  “Sapnas” (Daržų g. 18)–  dviejų dalių, 200 kv. metrų ploto neofreska  puošianti VDA Klaipėdos fakulteto fasadą Daržų g. Šis projektas tai architekto- dizainerio S.Jusionio asociacijos idėja, įgyvendinta kartu su klaipėdiečiu Edvardu Šepučiu.  Viename šio piešinio fragmente matoma mieganti mergina, kitame – nežinia kieno ranka, traukianti antklodę nuo miegančiosios.  Tai žinutė, skirta uostamiesčio studentams, kurie, anot menininkų, šiuo metu yra apsnūdę ir vangūs, ir skatina juos aktyviau veikti. “Džiazas” (Pilies…

2018 metais Klaipėda pirmoji iš Lietuvos miestų sulaukė tarptautinio Europos sporto sostinių ir miestų federacijos (ACES Europe) pripažinimo ir yra paskelbta vienu iš Europos sporto miestų. Dar sausį vykusioje spaudos konferencijoje Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas sakė: „Tikiu, kad susitelkę pasieksime, jog sveiku sporto virusu užsikrėstų kuo daugiau klaipėdiečių ir sportas taptų neatsiejama miesto bendruomenės gyvenimo dalimi“, šiandien šie žodžiai įgauna prasmę. Jau keli mėnesiai kaip uostamiestis gyvena sporto renginių maratone ir šis tempas išliks visus metus. Šiemet į savivaldybės administracijos sudarytą varžybų ir sportinių renginių sąrašą buvo įtraukta virš 70 įvairiausių priemonių – nuo reprezentacinių tarptautinių profesionalaus sporto varžybų iki pavienių entuziastų iniciatyvų aktyvaus poilsio skatinimui. Šis organizuojamų sportinių veiklų sąrašas neabejotinai auga ir augs, nes gausu organizacijų, kurios prisideda prie sporto miesto tikslo įgyvendinimo ir organizuoja įvairius renginius, konkursus ar kitą fizinio aktyvumo veiklą. Per pirmąjį ketvirtį įvyko daug stambių sporto renginių, tokių kaip Pasaulio rankinio čempionato atranka, Karaliaus Mindaugo taurės turnyras, Tarptautinis regbio turnyras, Bėgimas Laisvės gynėjų dienai paminėti ir kiti konkursai, tęstinės fizinio aktyvumo veiklos. Iš viso pirmąjį ketvirtį buvo suplanuota 11 renginių, o įvyko net 26. „Pirmoji distancija įveikta optimaliai. Programa, kuri buvo užsibrėžta pirmajam ketvirčiui įvykdyta su kaupu. Tiek renginiai, kurie jau įvyko, tiek…

Klaipėdos paplūdimiuose šį sezoną poilsiautojai galės ne tik naudotis jau įprastiniais patogumais, bet ir ilsėtis muzikos aikštelėse, mėgautis gerokai švaresniu smėliu, veiks ir elektroniniai stendai, planuojamas stebėjimas vaizdo kameromis, o Mėlynąją vėliavą – išskirtinį paplūdimio kokybės ženklą – šiemet jau tikimasi iškelti dviejuose paplūdimiuose – Smiltynės bei II Melnragės. „Klaipėdos paplūdimių kokybės kartelė kyla vis aukščiau. Viena šių metų naujovių – pajūryje darbuosis smėlio valymo mašina, kuri ne tik mechaniškai valys smėlį, bet ir užtikrins, kad jame liktų kuo mažiau bakterijų – kai smėlis purenamas, jos žūva saulėje. Dar viena naujovė – muzikos aikštelės, kurios bus įrengtos Smiltynės gelbėjimo stoties balkone bei II Melnragėje, šalia apžvalgos aikštelės. Čia bus galima pasiklausyti ramios, atpalaiduojančios muzikos. Taip siekiama, kad paplūdimiai būtų kuo patrauklesni ne tik šiltu bei saulėtu oru“, – sako Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Be to, anot mero, Klaipėdos paplūdimiai šiemet bus dar draugiškesni neįgaliesiems – jiems bus pasiūlyti patobulinti, patogesni takai, kuriais bus galima privažiuoti arti jūros. Tokie takai su suoliukais bei poilsio aikštelėmis bus įrengti beveik visuose paplūdimiuose. Kaip ir pernai, Smiltynės bei Neįgaliųjų paplūdimiuose veiks pagalbos iškvietimo stotelės, kur paspaudus mygtuką galima išsikviesti pagelbėti pasirengusį asmenį iš gelbėtojų posto, išklausyti aktualią garsinę informaciją. Judėjimo negalią turintiems žmonėms taip…

Detalūs eismo intensyvumo tyrimai parodė, kad tiesiogiai su Klaipėdos jūrų uostu susijusioje Baltijos prospekto–Minijos gatvės sankryžoje krovininio transporto srautai nėra dideli. Didžiausio piko metu į uostą važiuojantis transportas nesudaro net 5 procentų. Tokias išvadas pateikė rekonstruotos Baltijos prospekto ir Minijos gatvės sankryžos transporto srautų monitoringo bei ilgalaikės penkerių metų srautų prognozės rengėjai UAB „Atamis“. Ši sankryža visuose patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose yra žymima kaip planuojama dviejų lygių sankryža, įgyvendinant magistralinę nepertraukiamo eismo jungtį su Baltijos prospektu iki jūrų uosto, tačiau detalaus sprendinio pagrindimo, vertinant transporto srautų pralaidumą, iki šiol nebuvo atlikta. „Buvome gavę miesto prašymą ir mūsų, Uosto direkcijos, įsipareigojimas buvo tokią studiją atlikti, kad išsiaiškintume, kokie yra egzistuojantys transporto srautai Baltijos prospekto-Minijos gatvės sankryžoje. Taip pat buvo moduliuojami perspektyviniai srautai“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus. Eismo intensyvumo tyrimai parodė, kad Baltijos prospekto–Minijos gatvių sankryža maksimalų apkrovimą patiria vakarinio piko metu, kada formuojasi nedidelės spūstys Minijos gatvės šiaurinėje dalyje ir Baltijos prospekto pietinėje dalyje. Rytinio piko metu atsiranda trumpalaikės spūstys Minijos gatvės pietinėje dalyje. Tačiau krovininio transporto srautas į uostą čia sudaro menką dalį. „Nepaisant to, kad nagrinėjama sankryža yra tiesiogiai susijusi su jūrų uostu ir ypač Centriniu Klaipėdos terminalu, piko metu krovininio transporto…

Klaipėdos miesto savivaldybė tradiciškai prisijungia prie pavasarinės švarinimo akcijos „Darom 2018“, kuri šiemet skelbiama balandžio 21 d. Klaipėdiečiai yra ištikimi savo siekiui kurti ekologiškai švarų, tvarkingą ir gražų miestą, kuriame gera gyventi, todėl visuomet aktyviai dalyvauja tvarkant aplinką. Savivaldybės administracija taip pat didelį dėmesį skiria miesto aplinkos tvarkymui, nuosekliai įgyvendina savo planus skatinant gyventojų ekologišką mąstymą, ugdant pilietiškumą bei socialinį aktyvumą, telkiant bendruomenę kilniam tikslui. Kaip ir kiekvienais metais, akcijai „Darom“ miestas šiemet skirs viešąsias erdves, kurias organizuotai tvarkys užsiregistravę dalyviai. Šiuo metu akcijai priskirta 52 teritorijos. Norintys dalyvauti akcijoje „Darom“ kreipkitės į Marių Poimanskį, el. p. [email protected], tel. (8 46) 21 82 00. „Darom 2018“ plotų sąrašą rasite ČIA. Parengta pagal Klaipėdos miesto savivaldybės informaciją

Tęsiama socialinių būstų statyba Klaipėdoje. Pernai LR Finansų ministerijos iniciatyva finansavimas šiems procesams buvo sutrikęs. Nenorėdama, kad statybos sustotų, darbus uostamiesčio savivaldybė apmokėjo vien iš miesto biudžeto. Šiomis dienomis finansavimas atnaujintas. Kadangi statybos nė akimirkai nebuvo sustojusios, naujas daugiabutis Irklų g. 1, skirtas socialinio būsto laukiantiems uostamiesčio gyventojams, jau baigiamas statyti. Iki šios dienos yra atlikta apie 80 proc. darbų. Čia jau iškilęs 4 aukštų su rūsiu pastatas, kuriame suplanuoti 36 būstai, 9 iš jų bus pritaikyti neįgaliesiems. Nors pagal sutartį darbus privaloma baigti per dvejus metus, rangovai juos planuoja atlikti greičiau ir baigti 2018 m. birželio–liepos mėnesį. Dar vieno socialinio būsto fondo gyvenamojo namo statybas planuojama pradėti jau šį rudenį. Rambyno g. 14A iškils 5 aukštų su rūsiu namas. Jame bus 40 būstų, iš jų 8 pritaikyti neįgaliesiems. Šiuo metu vyksta rangos darbų viešųjų pirkimų procedūros, rugpjūčio mėnesį su laimėjusia bendrove tikimasi pasirašyti sutartį. Numatoma statybų pabaiga – 2019 m. spalio mėnuo. Nauji socialiniai būstai bus patogūs gyventi ir šeimoms, ir vienišiems asmenims: statomuose namuose suprojektuoti įvairaus dydžio – 1, 2, 3 kambarių butai, visi jie bus aprūpinti dujinėmis viryklėmis. Neįgaliesiems skirtuose butuose bus sumontuota ir speciali įranga vonioje – judėjimo negalią turintiems asmenims skirti suoliukai bei keltuvai. Naujuose…

Klaipėdos ekonominės plėtros strategijos 2030 partneriai sutarė dėl galutinės strategijos ir veiksmų plano bei intensyviai ruošiasi jos įgyvendinimui. Iš viso planuojama įgyvendinti daugiau nei 100 įvairių priemonių, padėsiančių Klaipėdai pasiekti ambicingų tikslų. „Klaipėda 2030“ siūlomą įgyvendinimo mechanizmą, finansavimo modelius bei strategijos priemones pristatė tarptautinė konsultacinė kompanija „Ernst & Young Baltic“ kartu su strategijos partneriais – Klaipėdos miesto savivaldybe, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Klaipėdos universitetu, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo bendrove, Klaipėdos pramonininkų asociacija, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmais. 25 tūkst. naujų darbo vietų, 2000 naujų įmonių, 1,5 mlrd. EUR naujų investicijų, 200 proc. išaugęs eksportas, 40 tūkst. daugiau gyventojų Klaipėdoje, dvigubai didesnis atlyginimas, 400 tūkst. apgyvendintų turistų – tokią ekonominio proveržio ambiciją iki 2030 metų užsibrėžė Klaipėda. „Klaipėdos miestas pirmasis Lietuvoje ėmėsi nelengvo, bet teisingo darbo kurti ekonominės plėtros viziją bendru sutarimu. Nors sakoma, kad strategija yra tik 10 proc. galutinės sėkmės, o likę 90 proc. – jos įgyvendinimas, visgi parengta Klaipėdos ekonominės plėtros strategija, kurios savininkais jaučiasi visi dalyvavę, maksimizuoja jos įgyvendinimo tikimybę. Klaipėdoje jau sukūrėte kritinę masę iniciatyvių žmonių, kuriems rūpi Klaipėdos ekonominė sėkmė, ir kurie jau žino, kaip konkrečiai pasiekti viziją“, – įsitikinęs Linas Dičpetris, „Ernst & Young Baltic“ valdymo konsultacijų paslaugų vadovas Baltijos…

Šią savaitę planuojama šildymo sezono pabaiga Klaipėdoje. Ji skelbiama, kai vidutinė lauko oro temperatūra tris paras iš eilės siekia 10 laipsnių šilumos. Remiantis hidrometeorologijos tarnybų duomenimis, prognozuojama, kad ši riba bus pasiekta šios savaitės viduryje. Kitą savaitę dar pasitaikys kelios šaltos dienos, tačiau vėliau tik šils – skelbia meteorologai. Apie tikslią šildymo sezono pabaigos datą ir kada nustos kaisti radiatoriai švietimo bei ugdymo įstaigose – informuosime artimiausiu metu. Parengta pagal Klaipėdos miesto savivaldybės informaciją

Orams atšilus ir, žinoma, reaguojant į temperatūros pokyčius, Klaipėdoje pradedamas pavasarinis gatvių ir šaligatvių valymas: šaligatviai, takai, aikštės ir kitos teritorijos šluojamos nuo per žiemą susikaupusių sąšlavų. Gatvės valomos vos tik oro temperatūra perkopia nulinę padalą. „Po žiemos, valymą visada siekiame pradėti kuo anksčiau, tačiau oro sąlygos Klaipėdoje yra kitokios nei kituose Lietuvos miestuose. Pas mus būna arba šalčiausia, arba šilčiausia, lyginant su likusia šalies dalimi. Šiais metais gatvių ir šaligatvių valymą pradėjome laiku ir kaip visada anksčiau negu kiti miestai. Darbų daug ir ne visada gamtinės sąlygos leidžia juos atlikti, todėl tikiuosi, kad klaipėdiečiai puikiai tai supranta ir nepriekaištauja. Svarbiausia, kad darbai vyksta“, – teigė Klaipėdos m. savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas. Kiekvieną dieną mieste kursuoja trys gatvių valymo ir šlavimo mašinos – specialusis autotransportas. Šaligatviai, dviračių takai, aikštės, skverai, parkai valomi  4–5  mechanizuotomis priemonėmis, taip pat ir rankiniu būdu, darbus vykdo UAB „Klaipėdos želdiniai“. Pietinės miesto dalies gatvių valymą vykdo UAB „Žemkasa“, šiaurinės – UAB „Ecoservice Klaipėda“.  Valymo metu jau surinkta beveik 50 tonų įvairių sąšlavų – smėlio, žvyro bei šiukšlių. Viešųjų erdvių darbus planuojama baigti iki mėnesio pabaigos, tačiau jei prireiks – jie bus tęsiami. Parengta pagal Klaipėdos miesto savivaldybės informaciją

Savivaldybės administracijos direktoriaus Sauliaus Budino 2018 m. kovo 27 d.  įsakymu Klaipėdos mieste atšaukiama gripo epidemija. Sprendimas priimtas remiantis Visuomenės sveikatos centro duomenimis. Remiantis jais, kovo 19–25 dienomis Klaipėdos mieste sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis sudarė 93,1 atvejo / 10 000 gyventojų. Gripo atvejai sudarė 14,3 proc. visų registruotų gripo ir ŪVKTI atvejų. Vaikų iki 17 metų amžiaus sergamumas gripu ir ŪVKTI sudarė 57,7 proc. Dėl gripo sunkios ligos eigos į Klaipėdos miesto ligonines buvo hospitalizuota 17 ligonių (iš jų – 6 vaikai). Palyginus su š. m. 11 savaite (kovo 12–18 d.) sergamumas gripu ir ŪVKTI Klaipėdos mieste sumažėjo 17,7 proc., o registruotų gripo atvejų skaičius sumažėjo 40,2 proc. Epidemija Klaipėdoje buvo paskelbta vasario 6 dieną. Klaipėdos miesto savivaldybės informacija

Kovo pradžioje darbą pradėjo naujasis valstybės įmonės „Lietuvos oro uostai“ generalinis direktorius Marius Gelžinis. Naujasis vadovas prieš tai vadovavo Palangos oro uostui. „Made in Vilnius“ komanda nusprendė pakalbinti naująjį vadovą ypač aktualiais Lietuvos aviacijai klausimais. Ką jūs veikėte anksčiau, kur dirbote? Koks jūsų sąryšis su aviacija? Aviacijos srityje nesu naujokas, o savo aviacinę karjerą pradėjau 1998-aisiais, kuomet įsidarbinau keleivių registravimo agentu („Check in agent“) tuometinėse „Lietuvos Avialinijose“. Pagrindinė mano veiklos sritis visada buvo susijusi su antžeminėmis orlaivių ir keleivių  aptarnavimo paslaugomis. Vadovavau kompanijoms „Baltic Ground Services PL“ ir „Baltic Flight Academy“. Kaip jau tikriausiai žinote, iki šių metų kovo vadovavau Palangos oro uostui. Kokius tikslus keliate ar kelsite šioje pozicijoje? Strateginiai uždaviniai lieka nepakitę, o aš juos perimu iš prieš tai buvusio vadovo. Tarp numatytų tikslų paminėčiau pasiekiamumo didinimą oro transportu, grąžą valstybei, keleivių patirties gerinimą. Nepamiršti bus ir „karštieji“ projektai, kurių dalis jau pradėta, tad bus tęsiamas tolimesnis jų įgyvendinimas. Tarp tokių yra Vilniaus oro uosto terminalo rekonstrukcija, Kauno  oro uoste – tolimesnis MRO (angl. maintenance, repair, overhaul) vystymas bei gerinimas, kuris leis didinti šiame oro uoste remontuojamų orlaivių kiekį, aptarnavimo kokybę bei mažinti sąnaudas.  Palangos oro uoste – mažesni iššūkiai, tačiau numatomas detalaus plano keitimas bei tam tikri…

Klaipėdiečiai nepatenkinti dalies daugiabučių administratorių ir bendrijų darbu. Tokių skundų Klaipėdos miesto savivaldybė pastaruoju metu sulaukia vis daugiau. Dažniausiai žmonės piktinasi nevalomais kiemais, purvynais bei neišvežtais pernykščiais lapais ir šakomis. „Norėčiau atkreipti visų gyventojų dėmesį, kad jau kelerius metus daugiabučių gyvenamųjų namų kiemų priežiūra užsiima ne savivaldybė, o konkretūs teritorijų tvarkytojai – butų, namų bei teritorijų savininkai; bendrojo naudojimo objektų administratoriai ar gyventojų įsteigtos bendrijos. Taigi jie ir privalo pirmieji pasirūpinti teritorijų tvarkymu. Įmonei, tvarkančiai konkrečią teritoriją, yra mokamas atlygis, tad gyventojai visų pirma kreiptis turėtų į juos. Todėl klaipėdiečius kviečiame kuo aktyviau dalyvauti sprendžiant tvarkos palaikymo klausimus“, – pasakojo Klaipėdos m. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Olegas Mariničius. Norintys sužinoti, kas turi prižiūrėti jų kiemą, gyventojai gali tai lengvai padaryti apsilankę uostamiesčio savivaldybės interneto svetainėje klaipeda.lt. Skiltyje „Gyventojams“ reikėtų pasirinkti „Klaipėdos miesto žemėlapis“ ir pasirinkti sluoksnį „Valomi plotai“. Tiesa, dalyje gaunamų skundų minima, kad gyventojų priekaištus daugiabučių administratoriai ar bendrijos ignoruoja. Uostamiesčio savivaldybė tokių žmonių likimo valiai nepalieka. Susidūrus su tiesiogiai atsakingų asmenų abejingumu, kviečiama kreiptis į Viešosios tvarkos skyrių. Tai galima padaryti paskambinus telefono numeriu (8 46) 21 95 43 arba elektroniniu paštu [email protected]. „Mes netgi labiau kviestume kreiptis elektroniniu paštu. Taip žmogus gali pridėti netvarkomos teritorijos nuotraukas, tiksliai užrašyti…

Klaipėdos miesto savivaldybė informuoja, kad gyvendinama Bastionų komplekso (Jono kalnelio) tvarkybos bei rekonstravimo projektą, ji artimiausiu metu pradės neregistruotų statinių griovimo darbus, kurie yra šalia minėtos teritorijos. Numatoma nugriautu neregistuotus sandėliukus, esančius teritorijoje tarp Tiltų, Grįžgatvio, Bangų gatvių bei sandėliuką šalia Grįžgatvio g. 5 pastato.

Klaipėdos piliavietėje artėja dar vienos įkurtuvės: pabaigos link juda šiaurinės kurtinos atstatymas. Čia jau vyksta vidaus apdailos darbai, atšilus orams bus apželdintas šlaitas, liko išspręsti kai kuriuos archeologinių radinių išsaugojimo bei eksponavimo klausimus. „Žengiame dar vieną svarbų žingsnį Klaipėdos piliavietės atgaivinimo link. Darbai vyksta Klaipėdos istorinėje širdyje, objektą statome šimtmečiams, todėl negali būti jokio skubotumo. Tačiau kartu manau, kad rugpjūčio 1-ąją, švęsdami miesto gimtadienį, mes jau galėsime įžengti į šiaurinės kurtinos erdves. Tai būtų labai prasminga dovana miestui ir miestiečiams“, – sako Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Šiaurinės kurtinos atstatymo projekto vertė – 4,8 mln. eurų, lėšos skiriamos iš savivaldybės biudžeto. Pabaigus statybos darbus, naujose erdvėse šiaurinėje kurtinoje bus įrengtos šiuolaikiškos, interaktyvios Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus muziejinės ir edukacinės erdvės. Planuojama, kad jos lankytojams duris turėtų atverti 2019 metais. Šiuo metu vyksta ekspozicijos projektavimas, kurį baigus paaiškės ir ekspozicijos įrengimo kaina. Preliminariais vertinimais, tai gali kainuoti apie 600 tūkst. eurų. Muziejus lankytojus supažindins su XVII–XVIII amžiaus Klaipėda ir jos žmonėmis. Iki ekspozicijos įrengimo šiaurinėje kurtinoje planuojamos laikinos parodos, kiti projektai. Šią vasarą prasidės ir palei piliavietę einančios Priešpilio gatvės rekonstrukcija. Ši gatvė veda iš Pilies gatvės į Kruizinių laivų terminalą. Rekonstrukcijos metu bus pakeista Priešpilio gatvės trajektorija. Atsižvelgus į archeologinių tyrimų…

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras ir vėl kviečia visas uostamiesčio įmones dalyvauti konkurse „Judriausia įmonė 2018“. Konkurso tikslas – skatinti darbuotojus rūpintis savo sveikata, o įmonės vadovus prisidėti prie darbuotojų sveikatos palaikymo bei gerinimo, didžiausią dėmesį skiriant darbuotojų judėjimui. Registracijos į konkursą laikotarpis – iki kovo 30 d. Esant poreikiui, konkurso organizatoriai pasilieka teisę koreguoti paraiškų teikimo datą. Konkurso laikotarpis – nuo balandžio 3 d. iki lapkričio 30 d. Daugiau informacijos apie konkursą (nuostatus, konkurso dalyvių paraišką ir t. t.) rasite čia: http://www.sveikatosbiuras.lt/lt/pradzia/startuoja-konkursas-judriausia-imone-2018-16237.html