Miestas

KU Studentai gaus premijas už aktualius pasiūlymus miestui

KU Studentai gaus premijas už aktualius pasiūlymus miestui

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, vadovaudamasi sutartimi su Klaipėdos universitetu, įsteigė pinigines premijas Klaipėdos universiteto studentams už miestui aktualius ir pritaikomuosius darbus. Darbų vertinimo komisijos sprendimu gali būti skiriamos 5 premijos autoriams už darbus, kurie yra pripažįstami aktualiais ir (ar) reikšmingais miestui bei turinčiais pritaikomąjį pobūdį. 2017 m. premijoms yra numatyta skirti 3000 eurų. Pirminė darbų atranka turi būti atlikta pagal nustatytą Klaipėdos Universiteto vidaus tvarką. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai vertinimui gali būti pateikta ne daugiau kaip 20 darbų iš įvairių mokslų studijų sričių. Darbų autoriai, pretenduojantys gauti piniginę premiją, darbus turi pateikti Klaipėdos miesto savivaldybės e. paslaugų poskyrio klientų informavimo skyriui. Darbai priimami nuo birželio 15 d. iki birželio 30 d. Klaipėdos miesto savivaldybės informacija
Delegacija iš Estijos sėmėsi patirties iš klaipėdiečių

Delegacija iš Estijos sėmėsi patirties iš klaipėdiečių

Savivaldybės administracijoje lankėsi Estijos daugiabučių namų valdytojų, bendrijų pirmininkų ir namų valdų administratorių delegacija pasisemti gerosios patirties daugiabučių namų administravimo ir renovavimo klausimais. Susitikimo metu svečiai buvo supažindinti su Klaipėdos miesto istorija, Savivaldybės administracijos specialistai delegacijai pristatė Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, jos tikslus, uždavinius ir programos įgyvendinimo eigą bei pasidalino gerąja patirtimi. Po pristatymo svečiams buvo suorganizuota ekskursija, kurios metu gyvai pristatyti sėkmingai įgyvendinti daugiabučių namų atnaujinimo projektai Klaipėdos mieste. Estų delegacija lankėsi Miško kvartale bei Panevėžio g., kur apžiūrėjo renovuotus namus. Taip pat, lankydamiesi vienoje iš daugiabučius namus administruojančioje bendrovėje, svečiai turėjo galimybę iš arti pamatyti, kaip vyksta daugiabučių namų administravimas nuo laiptinių valymo iki želdinių kiemuose tvarkymo ar renovacijos. Pasak Miesto ūkio departamento direktoriaus Liudviko Dūdos, dalykiniai susitikimai su kitų valstybių specialistais suteikia galimybę ne tik pasidalinti savo gerąja patirtimi, bet ir pasisemti naujų idėjų iš kolegų, kurie turi kitokios patirties daugiabučių namų administravimo ir renovacijos srityje. Klaipėdos miesto savivaldybės informacija
Klaipėdoje siekiama atkurti vaikų buriavimo mokyklą

Klaipėdoje siekiama atkurti vaikų buriavimo mokyklą

Klaipėdoje ieškoma galimybių atkurti vaikų buriavimo mokyklą. Ši perspektyva aptarta per Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininko Petro Bekėžos, UAB „Smiltynės jachtų uosto operatorius“ direktoriaus Gedimino Meškausko ir kitų mokyklos atkūrimo entuziastų susitikimą su Klaipėdos meru Vytautu Grubliausku. Buriavimo mokyklos atkūrimo iniciatorių manymu, Klaipėdoje įmanoma sukurti tam reikalingą bazę, kaip vienas iš galimų variantų – tokios mokyklos kūrimas Smiltynės jachtklubo teritorijoje. Sutarta kurti darbo grupę, į ją kviečiant visų suinteresuotų šalių atstovus: mokyklos atkūrimo iniciatorius, buriuotojus, uostininkus, saugios laivybos administraciją ir kt. Mero siūlymu, darbo grupė turėtų analizuoti ne tik vaikų buriavimo mokyklos įsteigimo klausimą įvertinant poreikį, reikalingą bazę, žmogiškuosius išteklius ir išlaikymo kaštus, anot V. Grubliausko, buriavimo sporto situaciją būtina įvertinti kompleksiškai. „Darbo grupės tikslas turi būti rasti sprendimus, o ne juos atitolinti. Reikia sisteminio požiūrio dėl burių kaip sporto ir burių kaip filosofijos atkūrimo Klaipėdoje, investuojant į jaunus žmones, įvertinant visą situaciją kompleksiškai. Šitame kontekste kompleksiniu požiūriu reikėtų įvertinti ir jachtos „Lietuva“ perspektyvas“, – sako Klaipėdos meras. Darbo grupė bus sudaryta mero potvarkiu. Šiuo metu klaipėdiečiai vaikai buriuoti mokosi Drevernoje, kur veikia kartu su Klaipėdos rajono savivaldybe bei Klaipėdos miesto jūriniu buriuotojų klubu įsteigta Klaipėdos krašto buriavimo mokykla. Mokytis buriuoti Klaipėdoje vaikai galėjo iki 2013 metų buriavimo mokykloje „Suominis“, kurios…
Smiltynėje ir vėl iškelta mėlynoji vėliava

Smiltynėje ir vėl iškelta mėlynoji vėliava

Mėlynoji vėliava – tarptautinis paplūdimio kokybės ženklas – jau plevėsuoja 1-osios Smiltynės paplūdimyje. Čia ji iškelta pirmadienį, birželio 5-ąją. Klaipėdos miestui vėliavą perdavė Aplinkosauginį švietimo fondą atstovaujantys Lietuvos žaliųjų judėjimo nariai. „Mėlynąją vėliavą vertinu kaip kartelę, kurią išsikėlę, turime peršokti – kito kelio nėra. Jau galime džiaugtis ir didžiuotis puikia infrastruktūra, o plevėsuodama mėlynoji vėliava skleis žinią Lietuvai ir Pasauliui, kad Klaipėdoje, Smiltynės paplūdimyje, kiekvienas ras aukščiausios kokybės paslaugų paketą – tai yra kartelė, kurią mes jau įveikėme“, – sako Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. 1-osios Smiltynės paplūdimyje įrengta visa poilsiautojams reikalinga infrastruktūra – persirengimo kabinos, suoliukai, šiukšliadėžės, tualetai, geriamojo vandens fontanėliai, dušai, sukurta infrastruktūra neįgaliesiems: nupirktas maudynėms jūroje skirtas vežimėlis, nutiestas beveik iki pat jūros vedantis takas, o tako pradžioje įrengta saulės baterija maitinama stotelė, kurioje, paspaudus mygtuką, galima išsikviesti pagalbą iš gelbėtojų posto, išklausyti reikiamą informaciją, veikia Wi-Fi ryšys. Tokia pati infrastruktūra neįgaliesiems sukurta ir Neįgaliųjų pliaže. Gerokai atsinaujinę sezoną pradeda ir kiti Klaipėdos paplūdimiai – pliažuose poilsiautojai ras naujas persirengimo kabinas, suoliukus, šiukšliadėžes. Šiltuoju sezonu uostamiesčio paplūdimiuose veikia 3 dušai, 3 geriamojo vandens fontanėliai, 5 konteineriniai tualetai, 2 stacionarūs, pastatyta ir biotualetų. Kaip ir pernai Klaipėdos paplūdimiuose dviem pamainomis dirbs 70 gelbėtojų ir 12 medikų. Gelbėtojai sezoną pradeda…
„Meridianas“ kelia bures ir atnaujina veiklą

„Meridianas“ kelia bures ir atnaujina veiklą

Atgimęs Klaipėdos miesto simbolis burlaivis „Meridianas“ šį šeštadienį, gegužės 13 d., 12 val., jau ketvirtą kartą kelia bures ir skelbia sezono pradžią. Burlaivį valdantis Klaipėdos jūrinio miesto simbolio burlaivio „Meridianas“ paramos fondas naują sezoną pasitinka su pokyčiais. Fondo direktorius Aloyzas Kuzmarskis su šeima nuo šiol yra vienintelis jo dalininkas. „Friedricho pasažo“ savininkas Aidas Kaveckis šį pavasarį iš fondo pasitraukė. „Gavau pasiūlymą įsigyti likusią fondo dalį ir apsisprendžiau priimti šį iššūkį, nes žinau, kad Klaipėdai ir klaipėdiečiams tai yra svarbus simbolis, ir jis turi ne tik puošti miestą, bet ir tarnauti visuomenei, priimti ekskursijas, sutuoktuves ar krikštynas ant denio, reprezentacinius miesto ir kitus renginius“, – sako A. Kuzmarskis. Kartu su burių pakėlimu savo veiklą atnaujina „Meridiano“ restoranas, kuriame taip pat įvyko reikšmingų pasikeitimų. Restorano virtuvei vadovauti ėmėsi garsus Lietuvos virtuvės šefas Robertas Ščesnavičius. Pirmosios šalyje televizinės kulinarinės laidos „Roberto receptai“ vedėjas, daugiau nei 40 metų darbo įvairiuose Lietuvos ir užsienio restoranuose stažą turintis R. Ščesnavičius kurti laive įrengtame restorane specialiai atvyko iš Kauno. „Gavęs pasiūlymą, pirmiausiai nieko daug nežadėdamas atvažiavau apžiūrėti „Meridiano“. Šis burlaivis mane sužavėjo, puikų įspūdį padarė tai, kaip įrengtas restoranas, virtuvė, tad nusprendžiau imtis čia darbo“, – sako virtuvės maestro, turintis patirties tiek nuosavame restoranų versle, tiek kaip…
Kultūros ministerija tiesiogiai transliuos Europos kultūros sostinės 2022 paskelbimą

Kultūros ministerija tiesiogiai transliuos Europos kultūros sostinės 2022 paskelbimą

Kovo 29 d. 18:30 val. Kultūros ministerijoje bus iškilmingai paskelbtas Europos kultūros sostinės 2022 atrankos konkurso nugalėtojas. Europos kultūros sostinės titulas bus suteiktas vienam iš kandidatuojančių Lietuvos miestų – Kaunui arba Klaipėdai. Tai išskirtinė galimybė miestui ir jo žmonėms pristatyti save ir savo identitetą, nuspalvinti kultūrinį tapatumo žemėlapį, įvertinti istorinių akimirkų svarbą, atrasti savo miesto galimybes. Konkursas vyko dviem etapais, jį organizavo ir vykdė Kultūros ministerija, bendradarbiaudama su Europos Komisija. Kovo 27-28 d. Europos komisijos ekspertai lankysis miestuose-kandidatuose ir įvertins jų pasirengimą. Europos kultūros sostinės vardas kasmet suteikiamas ne daugiau kaip vienam miestui kiekvienoje iš dviejų valstybių narių. 2022 metais dvi valstybės narės, kurių miestams suteikiama teisė gauti Europos kultūros sostinės vardą, yra Lietuva ir Liuksemburgas. Konkurso tiesioginę transliaciją kviečiame stebėti oficialioje Kultūros ministerijos Facebook paskyroje: https://www.facebook.com/kulturosministerija
Memelio ir Rusnės pinigams – 100 metų

Memelio ir Rusnės pinigams – 100 metų

Lygiai prieš 100 metų, 1917-aisiais, net trys Klaipėdos krašto miestai pradėjo leisti savo pinigus. Pirmieji pasistengė didžiausios Lietuvos teritorijoje esančios Rusnės salos gyventojai. Tokiam žingsniui salos bendruomenę pastūmėjo ne noras atsiskirti nuo Vokietijos imperijos, kuriai tuomet priklausė visas Klaipėdos kraštas, o tik papildyti savo piniginių ženklų apyvartą. Nes dėl ypatingos ir izoliuotos padėties Rusnė, besibaigiant pirmajam Pasauliniam karui, pirmoji regione pajuto smulkių pinigų stoką. Spėjama, kad tais pačiais metais, 1917-aisiais, kaip ir Rusnė, savo notgeldus išleido ir tuometinis Memelis (Klaipėda). Atskiruose Klaipėdos krašto miestuose Rusnėje, Klaipėdoje, Šilutėje) pradėti leisti vietiniai pinigai, dar vadinti notgeldais, yra dar viena šio regiono skirtybė, daranti jį unikalų, lyginant su Didžiąja Lietuva. Rusnė, kaip ir daug kitų Rytų Prūsijos vietovių, buvo atkirstos nuo pinigų gavimo šaltinių, todėl   griebėsi seno atradimo – notgeldų, kad bent savo rajone sutvarkytų mažo nominalo pinigų apyvartą. Ant skirtingų Rusnės piniginių ženklų laidų pasirašė iškiliausi bendruomenės nariai: Tamošaitis – burgermeisteris, Šteinas – advokatas ir namų savininkas, Sallawitzas – pirklys, Rusnėje laikęs ir karčemą, Witee – vaistininkas. Iki tol notgeldai, kaip karo palydovai, atskirais XVIII a. laiko tarpsniais, buvo išleisti Prancūzijoje ir Vokietijoje, XIX a. Austrijoje ir Vengrijoje. Anglai notgeldus leido „būrų karo“ metų l900 metais apsuptame Mefkinge. Rytų Prūsijoje pirmuosius notgeldus…
Ugniagesiai gelbėtojai perspėja: artinasi pūgos ir šalčiai

Ugniagesiai gelbėtojai perspėja: artinasi pūgos ir šalčiai

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šiandien vakare pradės stiprėti vėjas, jo gūsiai gali siekti nuo 15 iki 20 metrų per sekundę. Šalyje gali kilti pūgos. Sinoptikai taip pat prognozuoja, kad ketvirtadienį stipriai atšals. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos  primena gyventojams, kaip reikia elgtis žiemą, kad šaltis, sniegas ir pūgos, kuo mažiau pakenktų normaliai  jų veiklai. Jei oras labai atšąla ir jeigu pučia stiprus vėjas, jei yra galimybė, stenkitės likti patalpose. Pučiant stipriam vėjui, šalčio poveikis sustiprėja ir žmonės jaučia daug žemesnę oro temperatūrą nei yra iš tikrųjų. Jei reikia išeiti, stenkitės, kad kelionė būtų kuo trumpesnė ir būtinai šiltai bei patogiai apsirenkite: suaugusieji ir vaikai turi dėvėti kepurę, megztą šaliką, kumštines pirštines, šiltus batus ir drabužius. Tinkamiausi drabužiai per šalčius – iš vilnos, nes jie sulaiko daugiau kūno šilumos nei medvilnė, viršutinis drabužių sluoksnis turėtų būti neperpučiamas vėjo. Per šalčius reikia avėti šiltą, ne per ankštą avalynę, mūvėti vilnones kojines, tinkamai apsaugoti rankas (vengti pirštuotų pirštinių). Einant į lauką, reikia patepti nepridengtas kūno vietas (ausis, nosį, skruostus) riebiu kremu, į kurio sudėtį neįeina vanduo. Ypač saugokite nušalusias kūno vietas. Be to, geriau neiti į lauką ką tik nusiprausus ar išsimaudžius. Sinoptikams prognozuojant didelius šalčius, rekomenduojame pasirūpinti vandens,…
Jubiliejinė akcija „Kalėdinė eglutė – namų šilumai” grįžta į Lietuvos miestus

Jubiliejinė akcija „Kalėdinė eglutė – namų šilumai” grįžta į Lietuvos miestus

Sausio 5–14 dienomis jau dešimtus metus iš eilės vyks tradicija tapusi akcija „Kalėdinė eglutė – namų šilumai“. Jos metu gyventojai bus kviečiami nupuoštas kalėdines eglutes ar jų šakas atnešti į specialius konteinerius, kurie įsikurs net 39-iose vietose skirtinguose Lietuvos miestuose. Pasak dešimtmetį gyvuojančios akcijos iniciatorių, ekologijos verslo bendrovės „Ecoservice“  vykdomosios direktorės Daivos Skrupskelienės, praėjusiais metais surinktas rekordinis šių kalėdinių simbolių atliekų kiekis nuteikia optimistiškai, todėl šiemet tikimasi dar didesnio gyventojų aktyvumo. „Pastebime, jog kiekvienais metais patys gyventojai išreiškia vis didesnį norą prisidėti prie ekologiškos ir švarios aplinkos puoselėjimo, noriai dalyvauja šioje akcijoje ir ją palaiko. Tai labai sveikintina, nes be pačių miestiečių įsitraukimo būtų kur kas sudėtingiau spręsti daugelį su atliekų tvarkymu susijusių problemų. Tikiuosi, jog šiais metais aktyvumu išsiskirs ne tik didžiųjų, bet ir mažesnių miestų gyventojai, bei pavyks išvengti ne vietoje paliktų eglučių ar jomis perkrautų konteinerių vaizdo“, – vylėsi D. Skrupskelienė. Akcijos metu surenkamos žaliaskarių atliekos yra perdirbamos ir virsta ekologišku kuru arba kompostu, taip tausojant gamtos išteklius bei mažinant užterštumą. „Ecoservice“ duomenimis, praėjusių metų akcijos metu specialiuose konteineriuose iš viso buvo surinkta 890 kubinių metrų žaliaskarių atliekų, o aktyviausi buvo Vilniaus, Šiaulių bei Klaipėdos gyventojai. „Šiais metais specialiais akcijos „Kalėdinė eglutė – namų šilumai” lipdukais pažymėtus…
Su Naujais 2017-ais metais

Su Naujais 2017-ais metais

Made in Klaipėda komanda sveikina visus klaipėdiečius ir miesto svečius su Naujais 2017-ais metais.
Klaipėdoje duris atveria SGD kompetencijų centras

Klaipėdoje duris atveria SGD kompetencijų centras

Suskystintų gamtinių dujų (SGD) kompetencijų centro atidarymas uostamiestyje – reikšmingas besibaigiančių 2016-ųjų įvykis Lietuvos SGD klasterio nariams. Moderni mokymų infrastruktūra, kuri pradėta telkti Klaipėdos universiteto (KU) verslo inkubatoriuje, pasitarnaus SGD terminalų inžinerijos studentams, o taip pat šioje srityje jau dirbantiems specialistams iš Lietuvos bei užsienio. Dėmesio centre – studentai Gruodžio 28 d. įvyksiantis SGD kompetencijų centro atidarymas liudija apie kryptingą klasterio veiklą ir strategiją, kurią palaiko visi jo nariai. Dideliu impulsu tokio centro steigimui tapo Klaipėdos universitete šiemet atsiradusi SGD technologijų terminalų inžinerijos studijų programa. „Puikiai suvokiame, kad šie studentai – tai kritinė būsimųjų specialistų masė, kuri yra būtina SGD rinkos vystymui Klaipėdoje. Tik turėdami pakankamą kiekį kompetentingų inžinierių galime toliau siekti, kad uostamiestis taptų SGD distribucijos ir technologijų centru Baltijos jūros regione, generuojančiu naujas darbo vietas ir gebančiu pritraukti SGD srityje dirbančias tarptautines kompanijas“, – akcentavo Andrius Sutnikas, SGD klasteriui priklausančio Klaipėdos mokslo ir technologijų parko komunikacijų vadovas, SGD klasterio koordinatorius. Moderni automatikos įranga Į SGD terminalų inžinerijos sritį besigilinantis akademinis jaunimas turi sąlygas bendradarbiauti su klasterio įmonėmis įgyvendinant tam tikras mokslines iniciatyvas. Visgi nuo šiol Klaipėdoje egzistuojanti galimybė iš labai arti pažinti technologinius SGD procesus ir dirbti su įranga, kuri yra analogiška esančiai SGD terminaluose, yra visiškai nauja…
Prie įžiebtos Kalėdų eglės kviečia užsukti atidarytas šilumos namelis

Prie įžiebtos Kalėdų eglės kviečia užsukti atidarytas šilumos namelis

Šeštadienį Klaipėdos Teatro aikštėje buvo įžiebta Kalėdų eglutė. Pagrindinėje miesto aikštėje rinkosi minios smalsuolių. Žmonės atėjo pasigrožėti įžiebta eglute ir šventiniais atributais – magišku sniego rutuliu, įrengta prakartėle. Nuo šiandien čia veikia ir „Fortum“ šilumos namelis. Nuo šiandien, visą gruodžio mėnesį prie eglutės atvykę klaipėdiečiai ir miesto svečiai gali sušilti specialiai šventiniam laikotarpiui sukurtame namelyje, kuris veikia tomis pačiomis valandomis kaip ir Kalėdiniai mugės nameliai: I-IV 16-20 val., V-VI 12-22 val., VII 16-20 val. Darbo dienomis Kalėdiniame namelyje vaikai bus vaišinami šilta arbata, vyks moksleivių edukaciniai užsiėmimai, gražiausio piešinio konkursas. Namelyje bus galima parašyti ir iškart išsiųsti laišką su svajonėmis Kalėdų seneliui. „Idėja sukurti kalėdinį šilumos namelį kilo tuomet, kai pastebėjome, kad prie eglutės atvykę žmonės ilgai neužsibūna, o sušalę ieško šiltesnės vietos praleisti laiką. Kadangi esame šilumą gaminanti įmonė, nutarėme, kad šventiniu laikotarpiu būtų gražu šia šiluma pasidalinti su visais klaipėdiečiais ir miesto svečiais. Įrengėme tikrą skandinaviško stiliaus medinį namelį, kuriame yra šilta ir jauku, žmonės gali ramiai atsigerti mugėje įsigytos arbatos, linksmai praleisti laiką,“ – mintimis dalinasi „Fortum“ renginių ir socialinių iniciatyvų koordinatorė Sandra Nagdasova. Šventiniu laikotarpiu Teatro aikštėje miestiečiams netrūks pramogų. Jau gruodžio 10 d. čia bus pristatytas naujas projektas – stilizuota sniego paroda, kuri šiai erdvei…
„Fortum Klaipėda“ gavo leidimą šilumos ir elektros gamybai naudoti 255 tūkst. tonų atliekų

„Fortum Klaipėda“ gavo leidimą šilumos ir elektros gamybai naudoti 255 tūkst. tonų atliekų

Aplinkos apsaugos agentūra suteikė teisę UAB „Fortum Klaipėda“ termofikacinei jėgainei šilumos ir elektros gamybai per metus sunaudoti 255 tūkst. tonų 9 MJ/kg kaloringumo atliekų. Tai reiškia, kad nuo šiol UAB „Fortum Klaipėda“ šilumos ir elektros gamybai galės naudoti mažiau arba, esant didesniam atliekų kaloringumui, iš viso nenaudoti biokuro. Gautas leidimas suteikia teisę naudoti 127,5 tūkst. tonų (8 MJ/kg kaloringumo) nepavojingų komunalinių atliekų po antrinio rūšiavimo ir nepavojingas gamybos atliekas bei 127,5 tūkst. tonų (10 MJ/kg kaloringumo) kietojo atgautojo kuro. Bendras numatomas 255 tūkst. tonų kuro vidutinis kaloringumas – iki 9 MJ/kg. Iki šiol jėgainėje buvo leidžiama deginti 255 tūkst. tonų kuro per metus, iš jų – 180 tūkst. tonų (8-10 MJ/kg kaloringumo) sudarė nepavojingos komunalinės atliekos po antrinio rūšiavimo bei nepavojingos gamybos atliekos ir 75 tūkst. tonų (8-10 MJ/kg kaloringumo) – biokuras. Šiuo metu UAB „Fortum Klaipėda“ – geriausias žiedinės ekonomikos pavyzdys Lietuvoje. Įmonei 40% atliekų tiekia UAB „Klaipėdos regioninis atliekų tvarkymo centras“ (KRATC), 23% – UAB „Ecoservice“, 11% – VŠĮ „Kauno regioninis atliekų tvarkymo centras“. UAB „Fortum Klaipėda“ šilumą tiekia AB „Klaipėdos energija“, o elektrą parduoda į bendrą elektros sistemą. UAB „Fortum Klaipėda“ ieško galimybių panaudoti po atliekų deginimo susidarantiems dugno pelenams (šlakui). Šiuo metu 55 tūkst. tonų šlako…
Savivaldybėms perduota dar 14-a naujų universalių sporto aikštelių

Savivaldybėms perduota dar 14-a naujų universalių sporto aikštelių

Vyriausybė posėdyje nutarė perduoti savivaldybėms 14-a naujų universalių dirbtinės dangos sporto aikštelių. Kūno kultūros ir sporto departamentas valstybės biudžeto lėšomis pernai įrengė 14 tokių aikštelių: po vieną – Kėdainių, Raseinių, Širvintų, Švenčionių ir Ukmergės rajonų, Šiaulių miesto, Visagino ir Elektrėnų savivaldybėse, po dvi – Klaipėdos, Šilutės ir Vilniaus rajonų savivaldybėse. Bendra aikštelių vertė – beveik 371 tūkst. eurų. „Lankantis Lietuvos regionuose pastebimas išaugęs tokių sporto ir aktyvaus laisvalaikio objektų poreikis. Džiugina savivaldybių ir pačių gyventojų iniciatyvos, jaunimo aktyvumas, visa tai taip pat prisideda prie sporto bei laisvalaikio infrastruktūros plėtros. Tokios aikštelės puošia mūsų miestelių ir miestų mokyklas, jau nekalbant apie jų praktinę naudą. Vyriausybė remia šį projektą, numatydama lėšas valstybės investicijų programose“, – sako Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius. Perdavus šias aikšteles savivaldybėms, bus sudarytos geresnės sąlygos plėtoti kūno kultūrą ir sportą, organizuoti gyventojų poilsį, rūpintis savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų iki 16 metų mokymosi pagal privalomojo švietimo programas užtikrinimu, ikimokyklinio ugdymo, vaikų ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo organizavimu, vaikų ir jaunimo užimtumo organizavimu, bus užtikrintas efektyvus turto valdymas ir naudojimas. Nuo vykdomo projekto pradžios 2006 m. iš kasmetinių valstybės kapitalo investicijų programų lėšų jau įrengtos 126 aikštelės prie įvairių šalies miestų ir miestelių mokyklų. Šiemet jau įrengtos 7 tokios aikštelės, planuojama įrengti…
Back to top button
Close
Close