Miestas

Parinktas naujas Klaipėdos uosto hidrotechninių statinių prižiūrėtojas. Uosto krantinių būklę pasitelkdamas partnerius vertins Klaipėdos universitetas. Klaipėdos uosto hidrotechninių statinių priežiūra yra būtina siekiant užtikrinti saugų darbą Klaipėdos uoste ir nepertraukiamą krovą krantinėse. Klaipėdos universiteto specialistai uoste atliks krantinių ir kitų hidrotechninių statinių specialiąsias apžiūras, kurių metu bus vertinama jų techninė būklė tiek virš, tiek po vandeniu. „Uosto krantinės pagal klasifikaciją yra ypatingi statiniai, juos svarbu tinkamai prižiūrėti ir pastebėjus defektus laiku juos pašalinti, kad būtų užtikrinta sklandi, nepertraukiama krova. Džiaugiamės, kad šiuos darbus atliks savo srities žinovai ir kad bendradarbiaudami su Klaipėdos universitetu bei jo specialistais galime pritaikyti jų kompetencijas uoste. Ši pasirašyta sutartis yra puikus uosto ir mokslo įstaigos bendradarbiavimo pavyzdys”, – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus. Klaipėdos universiteto rektorius prof. Eimutis Juzeliūnas teigia, jog partnerystė tarp verslo ir mokslo yra pamatas universiteto gyvavimui, o tokių projektų įgyvendinimas dar kartą išryškina universiteto stiprybes ir išskirtinumą. „Klaipėdos uostas yra labai svarbus mūsų universiteto strateginis partneris. Džiaugiuosi, kad bendradarbiaudami su Klaipėdos uostu randame daug sąlyčio taškų ir įgyvendiname jau nebe pirmą projektą. Tai dar kartą parodo, kad esame stiprūs ir išskirtiniai savo jūrine specifika. Tikiu, kad ateityje universitetas, stiprindamas savo kompetencijas jūrų uosto srityje ir tuo…

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užsakymu UAB „Green Line Shipping” valo jūroje esantį įplaukos kanalą. Iškastas švarus smėlis išpilamas Klaipėdos paplūdimiuose. Valymo darbai įplaukos kanale atliekami nuo birželio 16 dienos ir priklausomai nuo oro sąlygų bus vykdomi iki šios savaitės pabaigos. „Valyti įplaukos kanalą yra būtina siekiant užtikrinti projektinį gylį”, – sako Uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė. Įplaukos kanale žemsiurbės „Poseidon I” išsiurbtas švarus smėlis, atitinkantis sanitarinius ir higieninius reikalavimus, išpurškiamas jūroje 4–7 m gylyje tarp Melnragės ir Girulių paplūdimių. Taip prisidedama prie pliažų erozijos stabdymo. Šios dienos duomenimis, jūroje išpurkšta apie 25 tūkstančiai kubinių metrų smėlio.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pasirašė bendradarbiavimo sutartį su asociacija „Mano miestas Klaipėda“. Abi organizacijas vienija bendras tikslas – geri darbai savo miestui. Simboliška, jog bendradarbiavimo sutartis pasirašyta asociacijai minint aštuntąjį gimtadienį. Šiuo metu asociacija „Mano miestas Klaipėda“ vienija daugiau kaip 300 narių, kurie tiki, jog įgyvendinant gerus darbus miestas gali tapti dar patrauklesniu gyventi. „Tai, kad tokį būrį žmonių, nepaisant pareigų, politinių pažiūrų, vienija bendras tikslas – geri darbai savo miestui, uždega tikėjimu, kad šis miestas tikrai gali tapti dar patrauklesniu gyventi, kurti ir džiaugtis. Man be galo džiugu, kad Uosto direkcija, kuri kaip socialiai atsakinga įmonė taip pat skiria didžiulį dėmesį miesto gerovei ir pasirašo bendradarbiavimo sutartį su asociacija „Mano miestas Klaipėda“. Tikiu, kad veikdami kartu galime dar daugiau nuveikti mūsų miesto labui”, – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus, už darbus padėkojęs asociacijos prezidentei Indrei Butvilei ir paspaudęs ranką naujajam prezidentui Aleksui Bagdonavičiui. Uosto direkcija kartu su asociacija „Mano miestas Klaipėda“ ketina įgyvendinti projektus, prisidėsiančius prie miesto puoselėjimo. Uosto direkcija, kaip socialiai atsakinga įmonė, ir dabar skiria nuolatinį dėmesį miesto gerovei: investuojama į privažiuojamųjų kelių statybą ir renovaciją, prisidedama prie miesto kultūrinių, sporto renginių, socialinių projektų.  Per pastaruosius 16 metų Uosto direkcija įvairiems…

Klaipėdos miesto savivaldybės kontroliuojamos įmonės pereina prie profesionalesnės ir efektyvesnės valdymo formos: keičiamos įmonių valdybos į jas įtraukiant nepriklausomus narius. Savivaldybės kontroliuojamų įmonių valdymo organų formavimo principus savivaldybės taryba patvirtino praėjusių metų liepą. Nuo to laiko formuojant naujas valdybas, į jas įtraukiami ir nepriklausomi nariai, valdybose jų turi būti ne mažiau kaip trečdalis. Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko teigimu, šiuo metu naujos valdybos formuojamos bendrovėse „Klaipėdos autobusų parkas“ ir „Vildmina“ – vyksta nepriklausomo kandidato atrankos procedūros, terminas dokumentams pateikti pratęstas iki birželio 27 d. Procesas prasideda ir bendrovėje „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras. Daugumoje savivaldybės kontroliuojamų įmonių naujos valdybos galėtų būti formuojamos 2019 metais, pasibaigus dabar dirbančiųjų kadencijai, tačiau siekiant  greičiau pereiti prie profesionalesnės ir efektyvesnės valdymo formos, dalyje įmonių procesas jau pradėtas, o kai kur ir įvykdytas. „Mums nereikia reformos dėl reformos. Kai kalbame apie Klaipėdos savivaldybės kontroliuojamas įmones – tai yra pripažintos lyderės šalyje, užtikrinančios kokybiškas paslaugas ir vienas mažiausių kainų šilumos, vandens tiekimo, atliekų tvarkymo, keleivių pervežimo ir kitose srityse. Pokyčiais įmonių valdybose siekiame nuosekliai pereiti prie profesionalesnės valdymo formos, užtikrinti dar didesnį valdymo skaidrumą nepakenkiant darniam įmonių darbui. Keisimės ramiai, nuosekliai, be sumaišties“, – sako Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas. Šiuo metu naujos valdybos jau yra suformuotos…

Šią savaitę Klaipėdos miesto savivaldybės politikai komitetų posėdžiuose pritarė naujos dvinarės rinkliavos įvedimo sprendimo projektui. Jei viskas vyks sklandžiai, birželio pabaigoje Klaipėdos miesto taryba patvirtins naują mokėjimo už atliekas tvarką ir įkainius. Pagrindinis numatomas pakeitimas, kad nuo šiol mokėjimo suma bus skaidoma į pastoviąją ir kintamąją dalį, kaip jau daugelį metų Lietuvoje vartotojams yra skaičiuojami mokesčiai tiekiant vandenį, elektrą, dujas. Daugumoje šalies savivaldybių keičiant rinkliavos už atliekas mokėjimo tvarką į dvinarę keitėsi ir paslaugų kainos. Tačiau Klaipėdos mieste dauguma gyventojų ir verslininkų mokės tiek pat, kaip ir pernai. Mokesčių dydžiai sprendimo projekte pakeisti tik trims mokėtojų grupėms. Klaipėdos miesto gyventojams mokesčiai išlieka tokie pat, išskyrus individualių gyvenamosios paskirties namų ir sodo pastatų savininkus. Dėl valstybėje pakeistų teisės aktų rinkliavos turi būti apvalinamos iki eurų, tad individualių namų savininkams rinkliavos dydis suapvalinamas iki 82 eurų už vieną objektą, ir, lyginant su ankstesniu mokėjimu, didėja 0,31 ct už metus. O sodo namų savininkams dėl apvalinimo mokestis didėja nuo 40,76 euro iki 41 euro. Verslo sektoriuje pokyčius pajus tie mokėtojai, kurie deklaruodavo atliekų kiekius. Jiems prisideda metinis 10 eurų mokestis už kiekvieną objektą pastoviajai rinkliavos daliai. Taip pat jiems padidės atliekų sutvarkymo kaina nuo 75 eurų iki 79,34 eurų už vieną toną. Visoms…

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) nustatė, kad skaičiuojant UAB „Fortum Klaipėda“ šilumos gamybos kainą buvo neteisingai įvertintas investicijų grąžos pokytis bei kuro kainų skirtumas, susidaręs dėl kainoje įskaitytų ir faktiškai patirtų sąnaudų kurui įsigyti. Dėl to šilumos gamybos kaina turėtų mažėti 9 proc. – nuo galiojančios 3,20 ct/kWh be PVM iki 2,91 ct/kWh be PVM (projekcinė 2017 m. gegužės mėn. kaina). UAB „Fortum Klaipėda“ nepašalinus VKEKK nurodytų pažeidimų per 30 kalendorinių dienų, šilumos gamybos kaina gali būti nustatyta vienašališku sprendimu. UAB „Fortum Klaipėda“ nepriklausomą šilumos gamybą vykdo Klaipėdos mieste – pagaminta šiluma parduodama AB „Klaipėdos energija“ ir tiekiama į centralizuotus šilumos tinklus. Metinis patiekiamos šilumos kiekis yra apie 403,9 tūkst. MWh ir sudaro apie 50 proc. proc. AB „Klaipėdos energija“ šilumos poreikio.

Šiandien Klaipėdos uoste lankosi kruizinis laivas „Albatros“. Šiuo laivu į mūsų miestą atvyksta ir „3 ARD“ televizijos filmavimo grupės, filmuojančios Vokietijoje populiariai laidai „Verrueckt nach Meer“ („Išprotėję dėl jūros“). Filmo herojai lankysis Klaipėdos senamiestyje, keliaus dviračiais po Smiltynę, stebės gintaro apdirbimą bei jo gaudymą  pajūryje, išbandys žvejybą Drevernoje, dalyvaus žuvies rūkinimo procese, ragaus žuvienę bei gintaro arbatą. Birželio mėnesį Klaipėdos uote apsilankys 10 kruizinių laivų. Birželio 21 dieną į uostą atvyks laineris „Mein Schiff 6“, kuris tik 2017 m. birželio 1 dieną buvo pašventintas Hamburgo uoste ir leidosi į savo kruizines keliones. Nuo kruizinio sezono pradžios Klaipėdos uoste jau apsilankė 14 kruizinių laivų, kuriais į miestą atvyko daugiau nei 16 000 kruizinių turistų.   Klaipėdos miesto savivaldybės informacija

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, vadovaudamasi sutartimi su Klaipėdos universitetu, įsteigė pinigines premijas Klaipėdos universiteto studentams už miestui aktualius ir pritaikomuosius darbus. Darbų vertinimo komisijos sprendimu gali būti skiriamos 5 premijos autoriams už darbus, kurie yra pripažįstami aktualiais ir (ar) reikšmingais miestui bei turinčiais pritaikomąjį pobūdį. 2017 m. premijoms yra numatyta skirti 3000 eurų. Pirminė darbų atranka turi būti atlikta pagal nustatytą Klaipėdos Universiteto vidaus tvarką. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai vertinimui gali būti pateikta ne daugiau kaip 20 darbų iš įvairių mokslų studijų sričių. Darbų autoriai, pretenduojantys gauti piniginę premiją, darbus turi pateikti Klaipėdos miesto savivaldybės e. paslaugų poskyrio klientų informavimo skyriui. Darbai priimami nuo birželio 15 d. iki birželio 30 d. Klaipėdos miesto savivaldybės informacija

Savivaldybės administracijoje lankėsi Estijos daugiabučių namų valdytojų, bendrijų pirmininkų ir namų valdų administratorių delegacija pasisemti gerosios patirties daugiabučių namų administravimo ir renovavimo klausimais. Susitikimo metu svečiai buvo supažindinti su Klaipėdos miesto istorija, Savivaldybės administracijos specialistai delegacijai pristatė Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, jos tikslus, uždavinius ir programos įgyvendinimo eigą bei pasidalino gerąja patirtimi. Po pristatymo svečiams buvo suorganizuota ekskursija, kurios metu gyvai pristatyti sėkmingai įgyvendinti daugiabučių namų atnaujinimo projektai Klaipėdos mieste. Estų delegacija lankėsi Miško kvartale bei Panevėžio g., kur apžiūrėjo renovuotus namus. Taip pat, lankydamiesi vienoje iš daugiabučius namus administruojančioje bendrovėje, svečiai turėjo galimybę iš arti pamatyti, kaip vyksta daugiabučių namų administravimas nuo laiptinių valymo iki želdinių kiemuose tvarkymo ar renovacijos. Pasak Miesto ūkio departamento direktoriaus Liudviko Dūdos, dalykiniai susitikimai su kitų valstybių specialistais suteikia galimybę ne tik pasidalinti savo gerąja patirtimi, bet ir pasisemti naujų idėjų iš kolegų, kurie turi kitokios patirties daugiabučių namų administravimo ir renovacijos srityje. Klaipėdos miesto savivaldybės informacija

Klaipėdoje ieškoma galimybių atkurti vaikų buriavimo mokyklą. Ši perspektyva aptarta per Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininko Petro Bekėžos, UAB „Smiltynės jachtų uosto operatorius“ direktoriaus Gedimino Meškausko ir kitų mokyklos atkūrimo entuziastų susitikimą su Klaipėdos meru Vytautu Grubliausku. Buriavimo mokyklos atkūrimo iniciatorių manymu, Klaipėdoje įmanoma sukurti tam reikalingą bazę, kaip vienas iš galimų variantų – tokios mokyklos kūrimas Smiltynės jachtklubo teritorijoje. Sutarta kurti darbo grupę, į ją kviečiant visų suinteresuotų šalių atstovus: mokyklos atkūrimo iniciatorius, buriuotojus, uostininkus, saugios laivybos administraciją ir kt. Mero siūlymu, darbo grupė turėtų analizuoti ne tik vaikų buriavimo mokyklos įsteigimo klausimą įvertinant poreikį, reikalingą bazę, žmogiškuosius išteklius ir išlaikymo kaštus, anot V. Grubliausko, buriavimo sporto situaciją būtina įvertinti kompleksiškai. „Darbo grupės tikslas turi būti rasti sprendimus, o ne juos atitolinti. Reikia sisteminio požiūrio dėl burių kaip sporto ir burių kaip filosofijos atkūrimo Klaipėdoje, investuojant į jaunus žmones, įvertinant visą situaciją kompleksiškai. Šitame kontekste kompleksiniu požiūriu reikėtų įvertinti ir jachtos „Lietuva“ perspektyvas“, – sako Klaipėdos meras. Darbo grupė bus sudaryta mero potvarkiu. Šiuo metu klaipėdiečiai vaikai buriuoti mokosi Drevernoje, kur veikia kartu su Klaipėdos rajono savivaldybe bei Klaipėdos miesto jūriniu buriuotojų klubu įsteigta Klaipėdos krašto buriavimo mokykla. Mokytis buriuoti Klaipėdoje vaikai galėjo iki 2013 metų buriavimo mokykloje „Suominis“, kurios…

Mėlynoji vėliava – tarptautinis paplūdimio kokybės ženklas – jau plevėsuoja 1-osios Smiltynės paplūdimyje. Čia ji iškelta pirmadienį, birželio 5-ąją. Klaipėdos miestui vėliavą perdavė Aplinkosauginį švietimo fondą atstovaujantys Lietuvos žaliųjų judėjimo nariai. „Mėlynąją vėliavą vertinu kaip kartelę, kurią išsikėlę, turime peršokti – kito kelio nėra. Jau galime džiaugtis ir didžiuotis puikia infrastruktūra, o plevėsuodama mėlynoji vėliava skleis žinią Lietuvai ir Pasauliui, kad Klaipėdoje, Smiltynės paplūdimyje, kiekvienas ras aukščiausios kokybės paslaugų paketą – tai yra kartelė, kurią mes jau įveikėme“, – sako Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. 1-osios Smiltynės paplūdimyje įrengta visa poilsiautojams reikalinga infrastruktūra – persirengimo kabinos, suoliukai, šiukšliadėžės, tualetai, geriamojo vandens fontanėliai, dušai, sukurta infrastruktūra neįgaliesiems: nupirktas maudynėms jūroje skirtas vežimėlis, nutiestas beveik iki pat jūros vedantis takas, o tako pradžioje įrengta saulės baterija maitinama stotelė, kurioje, paspaudus mygtuką, galima išsikviesti pagalbą iš gelbėtojų posto, išklausyti reikiamą informaciją, veikia Wi-Fi ryšys. Tokia pati infrastruktūra neįgaliesiems sukurta ir Neįgaliųjų pliaže. Gerokai atsinaujinę sezoną pradeda ir kiti Klaipėdos paplūdimiai – pliažuose poilsiautojai ras naujas persirengimo kabinas, suoliukus, šiukšliadėžes. Šiltuoju sezonu uostamiesčio paplūdimiuose veikia 3 dušai, 3 geriamojo vandens fontanėliai, 5 konteineriniai tualetai, 2 stacionarūs, pastatyta ir biotualetų. Kaip ir pernai Klaipėdos paplūdimiuose dviem pamainomis dirbs 70 gelbėtojų ir 12 medikų. Gelbėtojai sezoną pradeda…

Atgimęs Klaipėdos miesto simbolis burlaivis „Meridianas“ šį šeštadienį, gegužės 13 d., 12 val., jau ketvirtą kartą kelia bures ir skelbia sezono pradžią. Burlaivį valdantis Klaipėdos jūrinio miesto simbolio burlaivio „Meridianas“ paramos fondas naują sezoną pasitinka su pokyčiais. Fondo direktorius Aloyzas Kuzmarskis su šeima nuo šiol yra vienintelis jo dalininkas. „Friedricho pasažo“ savininkas Aidas Kaveckis šį pavasarį iš fondo pasitraukė. „Gavau pasiūlymą įsigyti likusią fondo dalį ir apsisprendžiau priimti šį iššūkį, nes žinau, kad Klaipėdai ir klaipėdiečiams tai yra svarbus simbolis, ir jis turi ne tik puošti miestą, bet ir tarnauti visuomenei, priimti ekskursijas, sutuoktuves ar krikštynas ant denio, reprezentacinius miesto ir kitus renginius“, – sako A. Kuzmarskis. Kartu su burių pakėlimu savo veiklą atnaujina „Meridiano“ restoranas, kuriame taip pat įvyko reikšmingų pasikeitimų. Restorano virtuvei vadovauti ėmėsi garsus Lietuvos virtuvės šefas Robertas Ščesnavičius. Pirmosios šalyje televizinės kulinarinės laidos „Roberto receptai“ vedėjas, daugiau nei 40 metų darbo įvairiuose Lietuvos ir užsienio restoranuose stažą turintis R. Ščesnavičius kurti laive įrengtame restorane specialiai atvyko iš Kauno. „Gavęs pasiūlymą, pirmiausiai nieko daug nežadėdamas atvažiavau apžiūrėti „Meridiano“. Šis burlaivis mane sužavėjo, puikų įspūdį padarė tai, kaip įrengtas restoranas, virtuvė, tad nusprendžiau imtis čia darbo“, – sako virtuvės maestro, turintis patirties tiek nuosavame restoranų versle, tiek kaip…

Kovo 29 d. 18:30 val. Kultūros ministerijoje bus iškilmingai paskelbtas Europos kultūros sostinės 2022 atrankos konkurso nugalėtojas. Europos kultūros sostinės titulas bus suteiktas vienam iš kandidatuojančių Lietuvos miestų – Kaunui arba Klaipėdai. Tai išskirtinė galimybė miestui ir jo žmonėms pristatyti save ir savo identitetą, nuspalvinti kultūrinį tapatumo žemėlapį, įvertinti istorinių akimirkų svarbą, atrasti savo miesto galimybes. Konkursas vyko dviem etapais, jį organizavo ir vykdė Kultūros ministerija, bendradarbiaudama su Europos Komisija. Kovo 27-28 d. Europos komisijos ekspertai lankysis miestuose-kandidatuose ir įvertins jų pasirengimą. Europos kultūros sostinės vardas kasmet suteikiamas ne daugiau kaip vienam miestui kiekvienoje iš dviejų valstybių narių. 2022 metais dvi valstybės narės, kurių miestams suteikiama teisė gauti Europos kultūros sostinės vardą, yra Lietuva ir Liuksemburgas. Konkurso tiesioginę transliaciją kviečiame stebėti oficialioje Kultūros ministerijos Facebook paskyroje: https://www.facebook.com/kulturosministerija

Lygiai prieš 100 metų, 1917-aisiais, net trys Klaipėdos krašto miestai pradėjo leisti savo pinigus. Pirmieji pasistengė didžiausios Lietuvos teritorijoje esančios Rusnės salos gyventojai. Tokiam žingsniui salos bendruomenę pastūmėjo ne noras atsiskirti nuo Vokietijos imperijos, kuriai tuomet priklausė visas Klaipėdos kraštas, o tik papildyti savo piniginių ženklų apyvartą. Nes dėl ypatingos ir izoliuotos padėties Rusnė, besibaigiant pirmajam Pasauliniam karui, pirmoji regione pajuto smulkių pinigų stoką. Spėjama, kad tais pačiais metais, 1917-aisiais, kaip ir Rusnė, savo notgeldus išleido ir tuometinis Memelis (Klaipėda). Atskiruose Klaipėdos krašto miestuose Rusnėje, Klaipėdoje, Šilutėje) pradėti leisti vietiniai pinigai, dar vadinti notgeldais, yra dar viena šio regiono skirtybė, daranti jį unikalų, lyginant su Didžiąja Lietuva. Rusnė, kaip ir daug kitų Rytų Prūsijos vietovių, buvo atkirstos nuo pinigų gavimo šaltinių, todėl   griebėsi seno atradimo – notgeldų, kad bent savo rajone sutvarkytų mažo nominalo pinigų apyvartą. Ant skirtingų Rusnės piniginių ženklų laidų pasirašė iškiliausi bendruomenės nariai: Tamošaitis – burgermeisteris, Šteinas – advokatas ir namų savininkas, Sallawitzas – pirklys, Rusnėje laikęs ir karčemą, Witee – vaistininkas. Iki tol notgeldai, kaip karo palydovai, atskirais XVIII a. laiko tarpsniais, buvo išleisti Prancūzijoje ir Vokietijoje, XIX a. Austrijoje ir Vengrijoje. Anglai notgeldus leido „būrų karo“ metų l900 metais apsuptame Mefkinge. Rytų Prūsijoje pirmuosius notgeldus…

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šiandien vakare pradės stiprėti vėjas, jo gūsiai gali siekti nuo 15 iki 20 metrų per sekundę. Šalyje gali kilti pūgos. Sinoptikai taip pat prognozuoja, kad ketvirtadienį stipriai atšals. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos  primena gyventojams, kaip reikia elgtis žiemą, kad šaltis, sniegas ir pūgos, kuo mažiau pakenktų normaliai  jų veiklai. Jei oras labai atšąla ir jeigu pučia stiprus vėjas, jei yra galimybė, stenkitės likti patalpose. Pučiant stipriam vėjui, šalčio poveikis sustiprėja ir žmonės jaučia daug žemesnę oro temperatūrą nei yra iš tikrųjų. Jei reikia išeiti, stenkitės, kad kelionė būtų kuo trumpesnė ir būtinai šiltai bei patogiai apsirenkite: suaugusieji ir vaikai turi dėvėti kepurę, megztą šaliką, kumštines pirštines, šiltus batus ir drabužius. Tinkamiausi drabužiai per šalčius – iš vilnos, nes jie sulaiko daugiau kūno šilumos nei medvilnė, viršutinis drabužių sluoksnis turėtų būti neperpučiamas vėjo. Per šalčius reikia avėti šiltą, ne per ankštą avalynę, mūvėti vilnones kojines, tinkamai apsaugoti rankas (vengti pirštuotų pirštinių). Einant į lauką, reikia patepti nepridengtas kūno vietas (ausis, nosį, skruostus) riebiu kremu, į kurio sudėtį neįeina vanduo. Ypač saugokite nušalusias kūno vietas. Be to, geriau neiti į lauką ką tik nusiprausus ar išsimaudžius. Sinoptikams prognozuojant didelius šalčius, rekomenduojame pasirūpinti vandens,…

Sausio 5–14 dienomis jau dešimtus metus iš eilės vyks tradicija tapusi akcija „Kalėdinė eglutė – namų šilumai“. Jos metu gyventojai bus kviečiami nupuoštas kalėdines eglutes ar jų šakas atnešti į specialius konteinerius, kurie įsikurs net 39-iose vietose skirtinguose Lietuvos miestuose. Pasak dešimtmetį gyvuojančios akcijos iniciatorių, ekologijos verslo bendrovės „Ecoservice“  vykdomosios direktorės Daivos Skrupskelienės, praėjusiais metais surinktas rekordinis šių kalėdinių simbolių atliekų kiekis nuteikia optimistiškai, todėl šiemet tikimasi dar didesnio gyventojų aktyvumo. „Pastebime, jog kiekvienais metais patys gyventojai išreiškia vis didesnį norą prisidėti prie ekologiškos ir švarios aplinkos puoselėjimo, noriai dalyvauja šioje akcijoje ir ją palaiko. Tai labai sveikintina, nes be pačių miestiečių įsitraukimo būtų kur kas sudėtingiau spręsti daugelį su atliekų tvarkymu susijusių problemų. Tikiuosi, jog šiais metais aktyvumu išsiskirs ne tik didžiųjų, bet ir mažesnių miestų gyventojai, bei pavyks išvengti ne vietoje paliktų eglučių ar jomis perkrautų konteinerių vaizdo“, – vylėsi D. Skrupskelienė. Akcijos metu surenkamos žaliaskarių atliekos yra perdirbamos ir virsta ekologišku kuru arba kompostu, taip tausojant gamtos išteklius bei mažinant užterštumą. „Ecoservice“ duomenimis, praėjusių metų akcijos metu specialiuose konteineriuose iš viso buvo surinkta 890 kubinių metrų žaliaskarių atliekų, o aktyviausi buvo Vilniaus, Šiaulių bei Klaipėdos gyventojai. „Šiais metais specialiais akcijos „Kalėdinė eglutė – namų šilumai” lipdukais pažymėtus…

Made in Klaipėda komanda sveikina visus klaipėdiečius ir miesto svečius su Naujais 2017-ais metais.

Suskystintų gamtinių dujų (SGD) kompetencijų centro atidarymas uostamiestyje – reikšmingas besibaigiančių 2016-ųjų įvykis Lietuvos SGD klasterio nariams. Moderni mokymų infrastruktūra, kuri pradėta telkti Klaipėdos universiteto (KU) verslo inkubatoriuje, pasitarnaus SGD terminalų inžinerijos studentams, o taip pat šioje srityje jau dirbantiems specialistams iš Lietuvos bei užsienio. Dėmesio centre – studentai Gruodžio 28 d. įvyksiantis SGD kompetencijų centro atidarymas liudija apie kryptingą klasterio veiklą ir strategiją, kurią palaiko visi jo nariai. Dideliu impulsu tokio centro steigimui tapo Klaipėdos universitete šiemet atsiradusi SGD technologijų terminalų inžinerijos studijų programa. „Puikiai suvokiame, kad šie studentai – tai kritinė būsimųjų specialistų masė, kuri yra būtina SGD rinkos vystymui Klaipėdoje. Tik turėdami pakankamą kiekį kompetentingų inžinierių galime toliau siekti, kad uostamiestis taptų SGD distribucijos ir technologijų centru Baltijos jūros regione, generuojančiu naujas darbo vietas ir gebančiu pritraukti SGD srityje dirbančias tarptautines kompanijas“, – akcentavo Andrius Sutnikas, SGD klasteriui priklausančio Klaipėdos mokslo ir technologijų parko komunikacijų vadovas, SGD klasterio koordinatorius. Moderni automatikos įranga Į SGD terminalų inžinerijos sritį besigilinantis akademinis jaunimas turi sąlygas bendradarbiauti su klasterio įmonėmis įgyvendinant tam tikras mokslines iniciatyvas. Visgi nuo šiol Klaipėdoje egzistuojanti galimybė iš labai arti pažinti technologinius SGD procesus ir dirbti su įranga, kuri yra analogiška esančiai SGD terminaluose, yra visiškai nauja…

Šeštadienį Klaipėdos Teatro aikštėje buvo įžiebta Kalėdų eglutė. Pagrindinėje miesto aikštėje rinkosi minios smalsuolių. Žmonės atėjo pasigrožėti įžiebta eglute ir šventiniais atributais – magišku sniego rutuliu, įrengta prakartėle. Nuo šiandien čia veikia ir „Fortum“ šilumos namelis. Nuo šiandien, visą gruodžio mėnesį prie eglutės atvykę klaipėdiečiai ir miesto svečiai gali sušilti specialiai šventiniam laikotarpiui sukurtame namelyje, kuris veikia tomis pačiomis valandomis kaip ir Kalėdiniai mugės nameliai: I-IV 16-20 val., V-VI 12-22 val., VII 16-20 val. Darbo dienomis Kalėdiniame namelyje vaikai bus vaišinami šilta arbata, vyks moksleivių edukaciniai užsiėmimai, gražiausio piešinio konkursas. Namelyje bus galima parašyti ir iškart išsiųsti laišką su svajonėmis Kalėdų seneliui. „Idėja sukurti kalėdinį šilumos namelį kilo tuomet, kai pastebėjome, kad prie eglutės atvykę žmonės ilgai neužsibūna, o sušalę ieško šiltesnės vietos praleisti laiką. Kadangi esame šilumą gaminanti įmonė, nutarėme, kad šventiniu laikotarpiu būtų gražu šia šiluma pasidalinti su visais klaipėdiečiais ir miesto svečiais. Įrengėme tikrą skandinaviško stiliaus medinį namelį, kuriame yra šilta ir jauku, žmonės gali ramiai atsigerti mugėje įsigytos arbatos, linksmai praleisti laiką,“ – mintimis dalinasi „Fortum“ renginių ir socialinių iniciatyvų koordinatorė Sandra Nagdasova. Šventiniu laikotarpiu Teatro aikštėje miestiečiams netrūks pramogų. Jau gruodžio 10 d. čia bus pristatytas naujas projektas – stilizuota sniego paroda, kuri šiai erdvei…