Pramogos

Tarptautinės iniciatyvos „Senovinė ugnies naktis“ organizatoriai kviečia prisiminti Lietuvos valstybingumą kūrusius ir išsaugojusius šimtmečio herojus – iniciatyvos organizatoriai kviečia Baltijos jūros pakrantėje rugpjūčio 25 d. 20.30 val. uždegti simbolinius vienybės ir draugystės Baltijos jūros šalių šimtmečio laužus. Šiais metais simboliniai „Senovinės ugnies nakties – šimtmečio laužai“ Lietuvos pakrantėje skiriami šimtmečio sėkmės istoriją kūrusiems herojams, kurie išsaugojo ir kūrė valstybingumo tradicijas, kovojo už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Tai tūkstančiai įvairių tautybių, konfesijų ir socialinių grupių atstovų, kūrusių ir saugojusių Lietuvos valstybingumo tradiciją. Iniciatyvos metu bus uždegta daugiau nei 20 laužų. Paskutinį rugpjūčio šeštadienį, visų bendrai uždegti simboliniai Baltijos jūros pakrantės šalių laužai, simbolizuos draugystę, vienybę ir Baltijos jūros šalių bendrą istoriją bei kultūrinį paveldą. Uždegami simboliniai laužai primins ir apie Baltijos jūros reikšmę, jos išsaugojimą ateities kartoms. Per daugelį metų „Senovinė ugnies naktis“ šventė tapo tradicija ir buvo pradėta švęsti daugelyje Baltijos jūros pakrantės šalių – prie projekto prisijungė Estija, Latvija, Švedija, Lenkija. Simboliniai laužai uždegami net ir tose šalyse, kurios neturi Baltijos jūros pakrantės. Šventės metu vyksta įvairūs kultūriniai renginiai – vyksta poezijos, folkloro, tradicinių šokių vakarai, kuriuose aktyviai dalyvauja vietos bendruomenės ir svečiai. Iniciatyvos organizatoriai ir partneriai –  Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, Pajūrio regioninio parko direkcija, Klaipėdos ir Klaipėdos…

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje apdovanotos įmonės, organizacijos ir kolektyvai, išradingiausiai atskleidę ir sau pritaikę 59-osios Jūros šventės temą. Organizatorių temos kodas –  „Tas jausmas, kai…“ įkvėpė kūrybingas interpretacijas ir leido laisvai, išmoningai pristatyti savo kolektyvą. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus globojama eisena šiais metais sujungė net 75 kolektyvus ir organizacijas, kurios nusidriekė į daugiau nei 2 kilometrų rikiuotę. Išskirtinis šių metų eisenos akcentas – muzikalūs kolektyvų prisistatymai, kuriuos turėjo arti pusės eisenos dalyvių. Gavę uždavinį savaip pabaigti šventės temą „Tas jausmas, kai…“, eisenos dalyviai organizatoriams pateikė kūrybingas pabaigas: „kai VLG viena šeima“, „kai daliniesi šypsenomis“, „kai nepriklausomybė veža“, „kai myli“, „kai jūra iki kelių“, „kai užplūsta energija“, „kai pakyla banga ir Smiltynės perkėla varo visa jėga“, „kai jūra veža“, „kai esi ant bangos“, „kai vasara veža“, „kai šoki klube pasivilkęs močiutės rūbą“, „kai jauties ramus nes „Argus“ saugo mus“, „kai arbata skanesnė su šuns plaukais“, „kai esi lengvesnis už orą“ ir kiti. Atminimo dovanomis – nuotraukomis bei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos prizais apdovanota net 17 kolektyvų – 12 įteiktos atminimo nuotraukos, išskirtos 5 prizinės vietos. 1-oji vieta ir specialus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos prizas atiteko „Vakarų laivų gamykla“ už uosto techniką miesto gatvėse…

Pagal kultinę Viljamo Šekspyro dramą „Romeo ir Džiuljeta” pastatyta lietuviška roko opera „Meilė ir mirtis Veronoje” atgims su jaunosios kartos žvaigždėmis – Europą pakerėjusia Ieva Zasimauskaite ir „Freaks on Floor” lyderiu Justinu Jaručiu. Naujojo roko operos pastatymo premjera įvyks metų pabaigoje, gruodžio 28 d., Vilniaus „Siemens” arenoje. Diena vėliau, gruodžio 29-ąją, opera bus parodyta ir Klaipėdos „Švyturio” arenoje. „Dirbti prie naujojo operos pastatymo surinkome svajonių komandą. Nors iki premjeros dar nemažai laiko, dar daug dalykų reikia nuveikti ir daug kampų nugludinti, vis drąsiau kalbame, kad šis „Meilės ir mirties Veronoje” pastatymas, matyt, bus įspūdingiausias ir didžiausias iš iki šiol Lietuvoje regėtų. Pagrindinius vaidmenis kurs vienos ryškiausių šių dienų Lietuvos muzikos padangės žvaigždžių, tačiau tai ne viena mūsų staigmena žiūrovams. Operoje išvysime ir scenos grandų, kurių pavardes atskleisime šiek tiek vėliau”, – žada organizatorių „Kamane Entertainment” projektų vadovė Gabija Daugėlaitė. Peno tokioms kalboms iš tiesų yra. Prie projekto prisijungė prodiuseris Gytis Daugėla, kuris prodiusavo ir 2005 m. bei 2007 m. operos pastatymus, kuomet pagrindinius – Romeo ir Džiuljetos – vaidmenis atliko Erica Jennings ir Marijonas Mikutavičius bei Inga Jankauskaitė ir Mantas Jankavičius. Na, o režisūriniai sprendimai ir vaidybinis pastatymas patikėti režisieriui Ramūnui Cicėnui, garsėjančiam ne tik perfekcionizmu visame kame, bet ir…

Rūgpjučio 1-oji – tai diena, kuomet Klaipėda švenčia savo gimtadienį. Klaipėdiečiai ir miesto svečiai kviečiami į renginius, kurie skirti tinkamai paminėti tokia įsimintiną progą Rugpjūčio 1 d. 16 val. Klaipėdos kultūros magistrų ceremonija. Pilies muziejus (princo Frydricho paterna), Pilies g. 4 18 val. Tarptautinės parodos ir katalogo „Klaipėdos (Memel) kraštas: nuo ištakų iki XVIII a.“ pristatymas, Klaipėdos piliavietės šiaurinė kurtina 20 val. Mėlynoji vakarienė,  Teatro aikštė, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras 21 val. šiuolaikinės Justino Marcinkevičiaus istorinės dramos „Mindaugas“ pastatymas. Bendras Baltijos baleto teatro ir LDK Valdovų rūmų projektas, Klaipėdos pilies kiemo aikštė Parengta pagal Klaipėdos miesto savivaldybės informaciją

Pirmos dvi festivalio dienos suteiks galimybę jauniesiems muzikantams pristatyti savo talentą ir taip ugdyti save ir savo meistriškumą. Nemokami įžanginiai festivalio „Nida Jazz Maratonas 2018” koncertai rugpjūčio 1-2 dienomis, tai organizatorių padėka ir dovana miesto gyventojams, svečiams ir Neringos savivaldybei. Susitikime Bardų skvere prie Vytauto Kernagio paminklo ir išgirskime jaunuosius talentus drauge! „Klaipėda ir pajūris mus sujungė. Mūsų sielas vienija džiazo muzika, mes kvėpuojame ir gyvename vedami vienos aistros. Aistros muzikuoti. „Gypsy“ džiazas (jazz-manouche) – išskirtinė, itin retai girdima energinga muzika. Šio stiliaus atradėju laikomas legendinis gitaristas, čigonų kilmės prancūzas Django Reinhardt. Mes mėgstame šį žanrą ir esame jam atsidave. Tęsiame šią tradiciją ir toliau plėtojame šio spalvingo muzikinio žanro ribas,” – taip apie savo kūrybą sako grupės „Lumière“ nariai. Rugpjūčio 1, koncerto pradžia 19:00 val. Bardų skvere, Pamario g. 2A, Nida Kasparas Petkus – jaunas ir perspektyvus Vakarų Lietuvos būgnininkas, grojantis įvairiausius džiazo bei populiariosios muzikos stilius. Savo kūryba, technika bei ritmo jausmu jis stebina ne tik Lietuvos, bet ir užsienio klausytojus. Šį kartą muzikantas pasirodys scenoje su talentingais, perspektyviais muzikantais iš Klaipėdos. Abejingų neliks! Rugpjūčio 2, koncerto pradžia 19:00 val. Bardų skvere, Pamario g. 2A, Nida Koncertai rugpjūčio 1-2 d. NEMOKAMI! RUGPJŪČIO 3 DIENA – PENKTADIENIS Koncerto pradžia 20:30…

Rugpjūčio 1-19 d. pajūrį užlies XXI Tarptautinis operos ir simfoninės muzikos festivalis „Muzikinis rugpjūtis pajūryje”. Festivalio rengėjai, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, pristato dvi premjeras – operetę „Kandidas” ir pasaulinio garso baletą „Graikas Zorba”, Mėlynąją vakarienę, įspūdingą Gala koncertą bei tris kamerinės muzikos koncertus. „Graikas Zorba” dar nebuvo mėnulyje Pirmadienį, festivalio „Muzikinis rugpjūtis pajūryje” pristatymo metu, apie Klaipėdoje statomą legendinio kompozitoriaus Mikio Theodorakio baletą „Graikas Zorba”  pasakojo pasaulinio garso choreografas ir kūrinio libreto autorius Lorca Massine. Prieš du metus L.Massine šventė 5000-ąją „Graiko Zorbos” pastatymą bei nuo tada, sako, nustojęs skaičiuoti šio baleto pristatymo publikai skaičių. „Graikas Zorba” pastatytas jau 35-iose šalyse. „Šio spektaklio dar nerodėme mėnulyje”,- juokavo žymusis choreografas. „Nors stačiau ir daugiau spektaklių, nė vienas iš jų negali prilygti „Graiko Zorbos” populiarumui. Mane patį Zorba sužavėjo perskaičius knygą: man patiko jo gyvenimo filosofija, ši idėja ilgai „sėdėjo” mano galvoje, kol virto baletu”,- sakė L.Massine. Šiuo metu choreografas dirba Klaipėdoje bei nuolat daug keliauja, tad susimąstė paklaustas kur jo namai. Galiausiai atsakė, kad turi vasarnamį Italijoje, kad kartais gyvena Graikijoje, dažnai lankosi ir net šoka Kuboje. Mat iš Kubos kilusi jo žmona. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupės meno vadovas Donatas Bakėjus, vienas iš baleto „Graikas Zorba” pastatymo Klaipėdoje iniciatorių,…

Klaipėda pasitinka 59-ąją Jūros šventę. Liepos 27–29 dienomis, šventė dovanos jūrines akimirkas, kokybiškus, intriguojančius, specialiai Jūros šventei sukurtus projektus, geriausią muziką, teatrinius pasirodymus ir susitikimus. Ant istorinio Klaipėdos pastato suplėvesuos miesto vėliava Pirmąją Jūros šventės dieną svarbus klaipėdietiškas akcentas – Turgaus ir Tiltų gatvių sankryžoje („Juodojo erelio“ vaistinė), kuri Jūros šventės metu įprastai tampa viena pagrindinių arterijų, suplevėsuos Klaipėdos miesto vėliava. 13.00 val. iškilmingoje vėliavos pakėlimo ceremonijoje dalyvaus Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas, „Mano būstas“ regiono vadovė Vaida Žvikienė. Vėliavą ant istorinio Klaipėdos pastato iškels klaipėdietis Jefimas Vytovtov, jis neoficialiai eina Klaipėdos vėliavininko pareigas. Pakilią natą užduos Klaipėdos brass kvintetas. Pastatas pastatytas XIX a. 6 dešimtmetyje, rekonstruotas XX a. 4-am deš. Nukentėjo 1945 m., remontuotas po karo ir sovietmečiu.  Tai – 3-jų trijų aukštų kampinis pastatas iš dviejų statmenai susikertančių stačiakampių su nukirsta kampine kraštine, akcentuojančia gatvių sankryžą, su ryškiai pabrėžtu kampiniu įėjimu ir virš jo iškylančiu frontonu. Pirminė ir istoriškai susiklosčiusi paskirtis – pirmame aukšte – „Juodojo erelio“ vaistinė, viršutiniai aukštai – butai. Pastate veikusi „Juodojo erelio“ vaistinė – viena seniausių vaistinių ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje Lietuvoje. Didžioji Jūros šventės eisena tiesiogiai internetu Svarbiausias ir didžiausias pirmosios Jūros šventės dienos akcentas, sujungiantis miestą ir jo žmones –…

Tęsiasi Klaipėdos piliavietės atgimimas: atkurta šiaurinė kurtina. Jau rugpjūčio 1-ąją, švenčiant Klaipėdos miesto gimtadienį, miestiečiams ir miesto svečiams čia bus pristatyta tarptautinė paroda „Klaipėdos (Memel) kraštas: nuo ištakų iki XVII amžiaus”. O dar po metų šiaurinėje kurtinoje duris atvers nauja, moderni ir interaktyvi, su XVII-XVIII amžiaus Klaipėda lankytojus supažindinsianti Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus ekspozicija. „Dar vienos kurtinos atkūrimas – prasminga dovana gimtadienį švenčiančiam miestui ir miestiečiams. Klaipėdos istoriniame lopšyje formuojasi stiprus kultūros židinys. Metų pradžioje pakvietėme į naują II pasaulinio karo laikų ekspoziciją kiek seniau atkurtoje rytinėje kurtinoje, o šiemet jau turime ir dar vieną muziejinę erdvę, kurioje netolimoje ateityje bus pradėti naujos modernios ekspozicijos įrengimo darbai”, – sako Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Rugpjūčio 1-ąją, per miesto gimtadienį, pirmoji atkurtoje šiaurinėje kurtinoje pristatoma paroda skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui bei Europos kultūros paveldo metams. Durys lankytojams bus atvertos nuo 18 val. Kiek vėliau, 21 val., pilies kieme vyks Baltijos baleto dramos teatro ir šokio spektaklis „Mindaugas”. Šiaurinės kurtinos atstatymo projekto vertė – 4,8 mln. eurų, lėšos skirtos iš savivaldybės biudžeto. Įgyvendinant Klaipėdos piliavietės atgaivinimo projektą taip pat jau yra dalinai atkurtas gynybinis pilies griovys, rekonstruotas buvęs dažų sandėlis, atstatyta rytinė kurtina. Šiose erdvėse veikia Pilies muziejus, konferencijų centras bei II…

Aštuntą kartą Jūros šventės metu Danės upėje susirungs beveik pusšimtis komandų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rengiamose „drakonų” valčių lenktynėse. Savo jėgas lenktynių dalyviai jau išbandė ketvirtadienio treniruotėse, kurios tęsis ir šiandien, penktadienį. „Drakonų” valčių lenktynėse šiemet dalyvauja 44 komandos su 460 dalyvių, kurios varžysis dėl Uosto direkcijos taurės. Tai yra gausiausios iki šiol buvusios varžybos, kurios pastaruoju metu yra įgavusios tarptautinį mastą. „Kiekvienais metais susidomėjimas šiuo renginiu auga, net negalime priimti visų norinčių, nes yra tam tikras limitas. Patys juokaujame, kad šiam renginiui nebereikia jokios reklamos. Iš tikrųjų, tai jau yra didelio masto, tarptautinis renginys, kasmet sulaukiame vis daugiau komandų iš kitų valstybių, o šių metų naujokai iš užsienio – tai Liepojos komanda ir Dragūnų bataliono svečiai iš Portugalijos”, – sako lenktynių organizatorė, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Rinkodaros skyriaus specialistė Irina Novikova. Tarp dalyvių nemažai uosto įmonių atstovų, lenktynėse, kaip ir kasmet, dalyvauja ir Uosto direkcijos komanda. Pagal taisykles, lenktynėse negali dalyvauti tik profesionalūs irkluotojai bei nepilnamečiai. Anot I. Novikovos, jau treniruotėse akivaizdu, kad komandos dega azartu ir puikiu nusiteikimu. Šios lenktynės sutraukia ne tik gausų būrį pačių dalyvių, bet ir didžiules palaikymo komandas bei daugybę žiūrovų. Tad, anot organizatorių, čia netrūksta nei azarto, nei gerų emocijų. Šiandien…

Jūros šventė – jau šį savaitgalį, tad pats laikas pasiplanuoti, ką nuveikti per išties renginiais ir veiklomis turtingą savaitgalį. LIEPOS 25 D., TREČIADIENIS 16.00 Lietuvos jūrų muziejaus parodos „Su pirmojo Prezidento vardu” atidarymas. KUR: Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka, Herkaus Manto g. 25 LIEPOS 26 D., KETVIRTADIENIS 14.00-16.00  AB „LIETUVOS GELEŽINKELIAI” PRISTATO: 2-ąjį Drezinų ralį: greičio, adrenalino ir azarto kupinas varžytuves. Išankstinė komandų registracija www.litrail.lt. Komandą sudaro 3-4 asmenys. KUR:    Klaipėdos geležinkelio stotis, Priestočio g. 1 14.30 Jūrininkų pagerbimo ceremonija prie „Albatroso” paminklo Smiltynėje. Organizatoriai – VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. KUR: Lietuvos jūrų muziejus, Smiltynė; 17.00 Lietuvos aukštajai jūreivystės mokyklai – 70. Fotoparodos „XXI amžiaus jūrininko portretas” atidarymas. KUR: III PC „Akropolis” įėjimas, Taikos pr. 61; 18.00 „Pagauk optimistą” – linksmos ir azartiškos „Optimist” klasės jachtų ir jas suvaldyti pasiryžusių savanorių varžybos Dangėje. Komentavimo punktas – prie skulptūros „Žvejys”. KUR: Dangės upė, tarp Biržos ir Pilies tiltų; 19.00 Mobilios teatro trupės „Foolpool” (Vokietija) spektaklis-pasivaikščiojimas „Mechaninių būtybių ganiava”. Trupės pasirodymus Jūros šventei dovanoja Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC). KUR: Karlskronos a., Dangės krantinė; 21.00-1.30 TELEKOMUNIKACIJŲ BENDROVĖ „BALTICUM” PRISTATO: „KINO PAVASARIS” JŪROS ŠVENTĖJE. MUZIKA IR KINAS PO ŽVAIGŽDĖTU DANGUMI! KUR: Dienovidžio skveras 21.00 Karolis Rupkus ir grupė; 22.30…

Liepos 23 d. Šių metų liepos 27-29 d. Smiltynės Jachtklube vyks renginys „INREAL vasara vaikams Smiltynės Jachtklube“. Renginį sudaro jau antrus metus organizuojama „Smiltynės Jachtklubo regata. Lietuvos Platu 25 jachtų klasės čempionatas“ bei Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotos kampanijos „Už saugią Lietuvą“ akcija „Padovanok vaikui vasarą“. Renginyje dalyvaus 70 vaikų, gyvenančių globos namuose visoje Lietuvoje ir iki šiol nemačiusių jūros. Šių metų renginys truks 3 dienas – liepos 27-29 d., Smiltynės Jachtklube (Smiltynės g. 25, Klaipėda). Regatoje rungtyniaus apie 60 buriuotojų. „Įkvėpti praėjusių metų renginio nusprendėme, kad jis turi trukti ilgiau. Taip galėsime daugiau laiko praleisti kartu, patirti naujų įspūdžių ir, žinoma, ilgiau pabūti prie jūros. Džiaugiamės galėdami būti šios gražios akcijos dalimi, todėl stengsimės sukurti nepamirštamą savaitgalį vaikams, kuriems taip reikia mūsų dėmesio. Stovyklaudami jie dalyvaus regatoje, rungtyniaus jachtomis drauge su buriuotojais, lankysis Jūrų muziejuje, žiūrės kiną po atviru dangumi, džiaugsis įvairiomis pramogomis, matys saulėlydžius jūroje ir saulėtekius mariose“, – sako INREAL grupės projektų vadovė ir renginio koordinatorė Miglė Savickaitė. Renginyje savanoriaus INREAL grupės darbuotojai, buriuotojai bei Smiltynės Jachtklubo uosto klientai, norintys prisijungti prie šios kilnios akcijos. Pasak Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės, vaikystės vasara – nuostabiausias gyvenimo metas, formuojantis įgūdžius visam ateinančiam gyvenimui. Todėl jau trečius metus…

Svarbiausias vasaros įvykis Lietuvoje – Jūros šventė, jau šį savaitgalį kviečia atvykti į Klaipėdą bei pasitikti jau 59-tą kartą vyksiantį renginį. Organizatoriai žada nemažai naujovių, apie naujus vėjus signalizuoja ir tai, kad šventės mecenatu tapo prekės ženklas „Švyturys GO nealkoholinis“. „Tradiciškai mūsų šventė bus didelė, o veiklos ir reginių užteks kiekvieno skoniui bei pomėgiams. Jau kelerius metus keičiame renginio įvaizdį, koncepciją. Nesikeičia tik veiksmo vieta, data ir mūsų mecenatas. Džiaugiamės, kad mecenavimo sutartį pratęsėme su Klaipėdos „Švyturio“ alaus darykla, kuri per pastaruosius metus tapo neatskiriamu Jūros šventės palydovu“, – sako Jūros šventės rinkodaros vadovas Raimondas Beliauskas. Anot jo, mecenatas prie renginio prisideda ne tik finansiškai, bet ir savo kūrybinėmis iniciatyvomis papildo šventės programos turinį. Daugiau atsakomybės ir pasirinkimo „Jūros šventė – ypatingas renginys Klaipėdoje, o mūsų įmonei, kuri ne vieną šimtmetį yra neatsiejama uostamiesčio dalis, buvo ir tebėra garbės reikalas būti šventės mecenatu. Ne tik šventės organizatoriams ir svečiams tapo įprasta, kad mecenuojame renginį – tai tapo ir mūsų vidine tradicija, kuria didžiuojamės. Neįsivaizduojame uostamiesčio be Jūros šventės, kaip ir neįsivaizduojame, kad galėtume neprisidėti prie šio ypatingo, visai Lietuvai svarbaus renginio“, – teigia „Švyturys-Utenos alus“ vadovas Rolandas Viršilas. Populiariausio šalies nealkoholinio alaus „Švyturys GO nealkoholinis“ iškėlimu į mecenato poziciją, „Švyturys-Utenos…

Lietuvos jūrų muziejus švęsti Jūros šventę pradeda anksčiau nei kiti. Visa prieššventinė savaitė yra užpildyta parodomis ir renginiais, kuriuose lankytojai ras Lietuvos laivybos ir jūrų gamtos istorijas. Neatsitiktinai muziejus šventei pasirinko šūkį „Tas jausmas, kai istorijos bangoj esi!”. Jūros šventei muziejus dedikuoja net keturias parodas. Ir visos jos – ne pačiame muziejuje, o už jo ribų, nemokamos, lengvai prieinamos viešosiose erdvėse. Pirmoji paroda – edukacinė meno platforma „Susižadėję su jūra. 2″ jau įkurdinta jūriniame konteineryje burlaivio „Meridianas” krantinėje. Joje modernia kalba prakalbinama jūrų moliusko Australijos trimitininko kriauklė. Tai – viena didžiausių kriauklių pasaulyje, užauganti iki 90 centimetrų ilgio ir kartu su moliusku sverianti net iki 18 kg. Apie tokio dydžio kriauklę svajoja kiekvienas kolekcionierius, nes paprastai jos siekia tik apie 25 cm. Parodoje lankytojai laukiami nuo trečiadienio iki sekmadienio 11.00-19.00 val. Kita paroda – „Tavo jūra prasideda čia!” – jau papuošė Kruizinių laivų terminalą. Ji yra skirta atsinaujinusiam akvariumui ir kitoms muziejaus ekspozicijoms. Muziejus drąsiai užkariauja ir komercines erdves: jau ne pirmi metai, kai būtent per Jūros šventę atidaroma paroda „Akropolio” prekybos ir pramogų centre. Šiemet pristatomas jūrų moliuskų kriauklių rinkinys parodoje „Jūros stalas”. Muziejaus jūrų moliuskų kriauklių kolekcijoje – daugiau nei 23 000 įvairiausių kriauklių. Antradienį, liepos 24 d.…

Vos už savaitės, liepos 27–29 d., Klaipėdą užlies jūriškiausias trijų dienų trukmės renginys – Jūros šventė. Šventės organizatoriai šį kartą kviečia savaip baigti sakinį „Tas jausmas, kai…“ ir pasinerti į trijų dienų šurmulį. Tarp daugybės renginių – garbingos jūrinės tradicijos, pagarba jūrai ir jos žmonėms. Upę papuoš „Dangės flotilės“ laivai 7-asis tradicinių istorinių laivų festivalis „Dangės flotilė“ – unikalus, analogų Lietuvoje neturintis renginys, reprezentuojantis jūrinę kultūrą ir tradicijas. Renginio metu pristatomos ir populiarinamos Lietuvos kilnojamosios kultūros vertybės – tradiciniai istoriniai laivai ir pamario krašto liaudies ir tradicinė kultūra. Plaukiojantys, pamario krašto kultūros paveldą pristatantys laivai yra tapę svarbiu šventės akcentu, suteikiantys jai jūrinės dvasios ir prasmės. Šių metų „Dangės flotilė“ tema – „Žuvų turgus“, kuris lankytojų lauks šeštadienį, nuo 12 iki 14 val. Taip siekiama Jūros šventės dalyvius plačiau supažindinti su unikaliu mūsų krašto jūriniu paveldu – ne tik tradiciniais laivais, bet ir  žvejų gyvenimo būdu, ryšiais tarp žvejiškų kaimų ir miesto, turgaus tradicijomis ir žvejiškomis pramogomis – žaidimais, įtraukiančiais ir skirtais visai šeimai. Liepos 27 d., ketvirtadienį, 20 val., pakėlus Pilies tiltą bus sutikti visi istoriniai „Dangės flotilė“ laivai. Negrįžusių iš jūros pagerbimas – šeštadienį Viena gražiausių Jūros šventės tradicijų – žuvusiųjų jūroje  pagerbimo ceremonija, kurios metu į Baltijos…

Kablys + Jūra yra legendinės multifunkcinės erdvės – Vilniaus „Kablio“ ambasada pajūryje. Ji išlaiko visas geriausias originalo tradicijas – čia ir išdirbta virtuvė, ir terasa su gyvos muzikos koncertais, ir vėlyvų naktų šokiai su didžėjais, ir vietinių menininkų parodos, ir proginės mugės. Kaip Vilniuje, tik Palangoje. Tad iš daugumos renginių galėsite pasirinkti sau aktualiausią. TREČIADIENIS 07.18 NEPATOGUS KINAS: IRANO REIVAS. „Nepatogus kinas“ – tarptautinis dokumentinių filmų, nagrinėjančių žmogaus teisių problemas, festivalis, kasmet vykstantis nuo nuo 2007 m. Šis unikalus socialinis-kultūrinis projektas išsiskiria tiek programa, tiek formatu. Nepaisant nišinės filmų kategorijos ir nekomercinio pobūdžio, tai yra vienas gausiausiai lankomų kino renginių Lietuvoje, jo metu pristatoma turtinga programa, rengiami susitikimai su filmų kūrėjais bei žmogaus teisių aktyvistais. KUR: Kablys + Jūra, Dariaus ir Girėno 13, Palanga. KADA: Seanso pradžia – 21:00. Renginys nemokamas.   KETVIRTADIENIS 07.19 KLAIPĖDOS DŽIAZO ORKESTRO VAKARAS. Klaipėdos džiazo orkestras – nuolatinis ir jau net tradicinis mūsų svečias kiekvieną vasarą. Nes juk džiazo niekad nebūna per daug. Šįkart skoningiems gyviems pasirodymams dedikuosime visus vasaros ketvirtadienius, tad galit planuoti apsilankymus toli į priekį. KUR: Kablys + Jūra, Dariaus ir Girėno 13, Palanga. KADA: Koncerto pradžia – 20:00. Renginys nemokamas.   PENKTADIENIS 07.20 Humoro klubas: „Renginių vedėjai, šviesos, aparatūra” Palangoje. Pirmą ir paskutinį kartą „Humoro klubas” Palangoje pasirodė dar…

Festivalis „Parbėg laivelis“ kviečia atrasti tautosakos sodą su festivalio dalyviais iš Estijos, Ispanijos, Kroatijos, Latvijos, Makedonijos, Rusijos, Serbijos, Suomijos, Ukrainos ir įvairių Lietuvos regionų. LIEPOS 19 D., KETVIRTADIENIS 10.00–13.00 MARIŲ DAINOS. FESTIVALIO DALYVIŲ MUZIKAVIMAS. Reisinis keltas (Senoji perkėla– Smiltynė–Senoji perkėla); 17.00 LIETUVININKŲ DAINŲ SODAS. PARODOS ATIDARYMAS* IR PASIDAINAVIMAI. KU Botanikos sodas** (Kretingos g. 92); 18.00 UŽSIENIO SVEČIŲ SUTIKTUVĖS. KU Botanikos sodas** (Kretingos g. 92); 19.30 TEATRALIZUOTOS FOLKLORO PROGRAMOS: „LIETUVININKAI“ („KURŠIŲ AINIAI“), „ERNSTAS VILHELMAS BERBOMAS“ („ALKA“). Dramos teatras (Teatro g. 2). Įėjimas su kvietimais. LIEPOS 20 D., PENKTADIENIS 10.00–13.00 MARIŲ DAINOS. FESTIVALIO DALYVIŲ MUZIKAVIMAS. Reisinis keltas (Senoji perkėla– Smiltynė–Senoji perkėla); 10.00–22.00 JOMARKAS. Danės skveras (prie „Arkos“ ir „Žvejo“); 12.00–18.00 ŠEIMŲ KIEMAS. AMATAI, TRADICINIAI ŽAIDIMAI, PRAMOGOS. Danės skveras (prie „Žvejo“); 12.00 JOMARKO ATIDARYMAS. Danės skveras (didžioji scena); 12.30 KONCERTAI JOMARKE. Danės skveras (didžioji scena); 13.00–15.00 AUGU PAŽINDAMAS. KU Botanikos sodas** (Kretingos g. 92); 15.00 TAUTINIS KOSTIUMAS IŠ ARČIAU. Danės skveras (didžioji scena); 16.00 POKALBIAI PRIE KAFIJOS. Danės skveras (didžioji scena); 17.00 SKAMBANTI DANĖ. FOLKLORO KONCERTAI LAIVUOSE IR KRANTINĖJE. Danės upė (nuo Pilies tilto iki Biržos tilto); 19.00 GYVENIMAS PO SKARA. ŠIMTMEČIO PALIKIMAS. DIDYSIS KONCERTAS. Danės skveras (didžioji scena); 21.30 VOŽINIS. TRADICINIAI ŠOKIAI. Danės skveras (didžioji scena); 21.30 SKAMBANČIOS SUTEMOS. POLIFONIJOS KONCERTAS. Dramos teatras (Teatro g. 2). Įėjimas su kvietimais;…

Vėlų sekmadienio vakarą Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila” prasidėjo 22-ojo tarptautinio Thomo Manno festivalio kino naktų ciklas. „Kino programą pradedame netradiciškai – nuo ryškiausių momentų”, – pabrėžė Goethe’s instituto Lietuvoje vadovas, vienas kino programos sudarytojų Detlefas Gericke pristatydamas vakaro svečius – garsų vokiečių dokumentininką Andresą Veielį ir knygų apie šiuolaikinį meną autorę Rheą Thoenges-Stringaris. Jie atlydėjo į Nidą dokumentinę juostą apie skandalingą vokiečių menininką Josephą Beuysą (1921-1986). Prieš kelis dešimtmečius iškeliavęs anapilin kūrėjas iki šiol kelia karštas diskusijas savo radikaliais darbais ir utopiškomis idėjomis. „Jeigu jo vizijos būtų įgyvendintos, prieš šią revoliuciją nublanktų visos kitos”, – vakar tvirtino artimai bendravusi su Beuysu daug knygų apie jį parašiusi R.Thoenges-Stringaris. Mat menininkui neegzistavo skirtis tarp kūrybos ir gyvenimo. Kiekviena situacija jam buvo menas, kiekvienas žmogus – potencialus menininkas, o menų akademija jis laikė visą pasaulį. Vakar Nidoje pristatytas filmas „Beuysas” keturis dešimtmečius laukė savo valandos – A.Veielį dar 1977-aisiais parodoje „Documenta” pirmą kartą sukrėtė menininko darbai. Kelerius pastaruosiusmetus kurdamas juostą jis atradinėjo menininką vis iš naujo: „Kai atrodydavo, kad jį jau perpratau, „sugavau”, Beuysas staiga ištrūkdavo kaip zuikis ir užsukdavo naują kilpą”, – pasakojo režisierius. Išstudijavus galybę archyvinių vaizdo įrašų, jam pavyko sukurti labai gyvą ir įkvepiantį kūrėjo, siekusio savo akcijomis ir performansais „praplėsti žmonių sąmonę”, pakeisti visuomenę, „išjungti valstybę” paveikslą. Neveltui…

Liepos 20 d. 16 val. Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos Mažajame kiemelyje bus atidengtas Ievos Simonaitytės suolelis. Jo iniciatorius bibliotekos direktorius Juozas Šikšnelis, autorius dailininkas Romas Klimavičius, mecenatas UAB „Pamario restauratorius“ vadovas Aldas Kliukas. Nors rašytojos jubiliejų šventėme 2017 m., kurie Seimo nutarimu buvo paskelbti Simonaitytės metais, mūsų bibliotekos dėmesys rašytojos kūrybai bei asmenybei neslopsta. Tad ne veltui suolelį puošia Simonaitytės žodžiai: „Paskutinio taško niekada nepadėsiu“. Tai priesakas ir mums, bibliotekininkams, nuolatos skatinti skaitytojų interesą rašytojos kūrybai. Tuo pačiu bus pristatomas Lietuvos kultūros tarybos paremtas projektas „Simonaitytė prabyla lenkiškai“. Projektą parengė ir vykdo mūsų biblioteka. Jo metu grupė vertėjų – Varšuvos universiteto baltistikos studenčių, vadovaujamų patyrusių vertėjų bei dėstytojų, Nidoje, Tarptautiniame vertėjų ir rašytojų centre, dvi savaites vers fragmentą iš autobiografinės Simonaitytės trilogijos „Ne ta pastogė“. Parengta pagal praneįimą spaudai

Jau šį savaitgalį, liepos 14 d., Klaipėdoje vyks kasmetinė, tūkstančius lankytojų pritraukianti Aludarių diena. Aludariai kviečia klaipėdiečius bei miesto svečius vienos dienos festivalyje drauge paminėti Tarptautinę aludarių dieną bei iš arčiau pažinti alaus kultūrą, pasiklausyti talentingų Lietuvos muzikantų, komikų pasirodymų bei paskanauti kūrybingų virtuvės meistrų paruošto maisto. Alaus kultūros populiarinimas, kokybiška lietuviška muzika bei geras maistas – tai trys pagrindiniai Aludarių dienos komponentai, kurių neketinama atsisakyti ir šiemet. „Minime savo – aludarių – dieną, tačiau norime šventės ne tik sau, bet ir visiems. Esame atviri ir kviečiame švęsti kartu. Norime žmonėms papasakoti apie savo darbą, parodyti, kaip ir kur verdame alų, kokių skonių jis gali būti, kaip jį derinti su maistu. Dabar kaip niekada turime tam visas sąlygas – po tris metus trukusios rekonstrukcijos atvėrėme naująją craft alaus daryklą, kuri neabejotinai taps ne tik alaus kultūros, bet ir uostamiesčio traukos centru“, – sako „Švyturys-Utenos alus“ vadovas Rolandas Viršilas. Naujoji darykla laukia lankytojų „Švyturys-Utenos alus“ rinkodaros vadovas bei aludaris Andrius Bagdzevičius tikina, kad šiųmetė šventė skirsis nuo ankstesnių, mat jos centre – naujoji „Švyturys Brewery“ darykla. Be to, šventė plečiasi ir į greta esančias gatves. „Naujoji darykla – išskirtinė vieta ne tik Klaipėdoje,  bet ir Lietuvoje. Čia virsime dar daugiau ir dar įdomesnių…

Liepos 19-22 d. Klaipėdoje vyks kas antrus metus gausų žiūrovų būrį pritraukiantis tradicinis tarptautinis folkloro festivalis „Parbėg laivelis“. Šiam festivaliui, rengiamam Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro, suteiktas Klaipėdos miesto reprezentacinio festivalio statusas. Festivalis yra įtrauktas ir į CIOFF (tarptautinės liaudies meno organizacijos prie UNESCO) festivalių kalendorių. Daugiau kaip 900 dalyvių dėka miestas kelioms dienoms virs oaze, kur skamba liaudies žodis – klesti tautosakos sodas. Atrasti ir pažinti tautosakos sodą organizatoriai kviečia kartu su dalyviais iš Estijos, Ispanijos, Kroatijos, Latvijos, Makedonijos, Rusijos, Serbijos, Suomijos, Ukrainos ir įvairių Lietuvos regionų. Danės skvere (prie paminklo „Arka“ ir prie skulptūros „Žvejas“), KU Botanikos sode, Dramos teatre bei laivų, keltų deniuose per 4 dienas įvyks bemaž 50 įvairių renginių, svečiai pristatys savo krašto tradicines dainas, muziką, šokius, tautinio kostiumo savitumus. Išskirtinis dėmesys skiriamas mūsų kraštui – Mažosios Lietuvos regiono folklorui, tradicijoms.  Dainos ant vandens 12-asis „Parbėg laivelis“ klaipėdiečius ir miesto svečius kvies ne tik į tradicinius, bet ir į naujus festivalio renginius. Jau pirmąją festivalio dieną žmonėms, vasarojantiems pajūryje ir besikeliantiems keltu iš Šiaurinio rago į Smiltynę bei atgal, skambės tradicinė muzika – 3 rytus reisinių keltų keleivius pasitiks skambi festivalio svečių muzika. Penktadienį, liepos 20 d. 17 val. pakėlus Pilies tiltą, Klaipėdos mažųjų laivų…