Pramogos

Klaipėdos koncertų salėje netrukus suskambės šventinės klasikos festivalio „Salve Musica“ akordai. Visą gruodžio mėnesį jie skleis ramybę ir apgaubs palaima, bylos apie tekantį laiką ir tikrųjų vertybių ilgesį. Amžinai gyva klasikinė muzika pripildys mus visus šviesaus džiugesio ir vilties. Organizatoriai kviečia gražiausias metų šventes sutikti ir švęsti su muzika. Gruodžio 1 d.,  penktadienis,  18.30 val. Gruodžio 1 d.,  penktadienis,  18.30 val. „Alternatyvos“ Lietuvoje pirmąkart svečiuojasi tik pernai susibūręs „O/ Modernt String Quartett“. Kolektyvas novatoriškai ir drąsiai jungia senąją ir naują muziką, siekia praplėsti kvarteto žanro tradicijos ribas. Atlikėjai tikisi atverti dar nepatirtą kvarteto muzikos potencialą ir naujas, vaizdingas tokios muzikos erdves, todėl mielai bendradarbiauja su įvairių žanrų atlikėjais. „O/Modernt String Quartett“ klausytojams pateikia intriguojančią programą, parengtą su netikėtomis idėjomis nuolat stebinančia perkusininke Evelyn Glennie (Jungtinė Karalystė). Ji yra grojusi su daugeliu pagrindinių Europos ir JAV simfoninių orkestrų, japonų būgnininkų ansambliu „Kodo“, įžymiąja popmuzikos atlikėja Björk, Javos salos gamelano, Brazilijos sambos ansambliais ir kt. Visame pasaulyje pripažinta perkusininkė turi daugiau nei 1300 instrumentų kolekciją, įskaitant namų įrankius ir automobilių detales. E. Glennie taip pat rašo muziką filmams ir televizijai. Šiame koncerte bus atskleista neįtikėtinai plati ir originaliai traktuojama muzikos panorama – nuo XVII a. kūrėjo Henry Purcello iki XXI a. autorių. Gruodžio 8 d., …

Gruodžio 3 dieną 16.30 ir 17.30 valandomis lankytojai turės galimybę dalyvauti Akvariumo atidaryme. Atnaujinto Jūrų muziejus-Akvariumo atidarymo ilgai laukė ne tik klaipėdiečiai, bet ir Lietuvos bei užsienio lankytojai. Bilietus galima įsigyti internetu į Akvariumo atidarymą www.ljm.lt. Muziejaus informacija

Lapkričio 22 d., trečiadienį, Palangoje bus minima Lietuvos kariuomenės diena, Kviečiame dalyvauti renginiuose. 17.40 val. – šventinė eisena nuo Nepriklausomybės aikštės iki bažnyčios. Dalyvauja 306-os pėstininkų kuopos kariai-savanoriai, tremtiniai, Palangos šauliai; 18 val. – šv. Mišios Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje; 18.40 val. – gėlių padėjimas prie generolo Jono Žemaičio paminklo ir jaunųjų šaulių priėmimas; 19 val. – koncertas Palangos Kurhauzo salėje (Grafų Tiškevičių al. 1). Dalyvauja Palangos literatai, moterų vokalinis ansamblis „Guboja“, vyrų choras „Jūros šauliai“. Ansamblių vadovas – Rimgaudas Juozapavičius; 20 val. – kareiviška košė ir arbata. Palangos miesto savivaldybės informacija

Lapkričio 25-ąją bus organizuojami koncertai ir parodos. Pristatoma programa, kuri numatoma šiam šeštadieniui. Klaipėdos miesto savivaldybės bei klaipedoskurejai.lt informacija

Kaip baseine aplenkti Rūtą Meilutytę? Kaip padėti Liudui Mažyliui greičiau rasti Nepriklausomybės akto originalą ir kaip atkartoti Dariaus ir Girėno skrydį per Atlantą? Visa tai daugiau nei 5000 vaikų visoje Lietuvoje pamėgins padaryti jau trečią kartą susirinkę į pasaulinės „Hour of Code“ iniciatyvos renginį – Šimtmečio programavimo valandą. Lapkričio 25 dieną įvairiuose Lietuvos miestuose vyksiantis renginys jau tradiciškai pakvies vaikus švęsti technologijas prisijungiant prie daugiau nei 100 milijono vaikų iš viso pasaulio. O šie metai bus ypatingi – prisijungiant prie Valstybės šimtmečio programos renginių „Hour of Code“ organizatoriai rengia išskirtines programavimo užduotis vaikams. Pirmą kartą jaunieji kūrėjai programavimą pažins atlikdami ne visam pasauliui skirtas, o specialiai Lietuvai sukurtas užduotis, kviesiančias pažinti modernios Lietuvos šimtmečio įvykius ir herojus. „Praėjusį šimtmetį Lietuvą lipdė ir kūrė drąsūs ir „sveikai nupušę” žmonės bei įvykiai. Mes rytojaus kūrėjams dovanojam įrankius, įkvėpimą, laisvę, o kartu ir atsakomybę kurti tvirtą ir laimingą Lietuvą. Norime, kad vaikai ne tik pažintų įdomų, kūrybišką programavimo pasaulį, bet ir prisimintų mūsų herojus. Todėl specialiai šiais metais kartu su iliustratore Aiste Papartyte ir visa kūrybinių technologijų akademijos „bit&byte” komanda patys kūrėme programavimo užduotis vaikams“,- sako renginio iniciatorė ir „bit&byte” kūrybinių technologijų akademijos vadovė Monika Katkutė-Gelžinė. Šimtmečio programavimo valanda taps integruota virtualia Lietuvos…

„Obojus kaip sudėtingiausias muzikos instrumentas, yra įtrauktas į Guinnesso rekordų knygą“, – teigia Robertas Beinaris, Lietuvos obojų kvinteto įkūrėjas. Lapkričio 23 dieną,  ketvirtadienį, 18.30 val. Klaipėdos koncertų salės I aukšto fojė jo vadovaujamas ansamblis pristatys intriguojančią programą „Obojų kvintetas LT“. Kvintete gros Robertas Beinaris, Tomas Bieliauskas (obojai), Eugenijus Paškevičius (meilės obojus), Petras Kuraitis (anglų ragas) ir Julius Klimavičius (fagotas). Tokio kolektyvo analogą sunku rasti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Obojus yra vienas svarbiausių muzikos instrumentų, po smuiko, simfoniniame orkestre. Pasak R. Beinario, „jis paduoda la natą ir yra pagrindinis pučiamųjų grupės instrumentas, daugiausia soluojantis. Jau baroko epochoje jis užėmė svarbią vietą orkestre. Tiesa, jo ištakos dar senesnės, bet tada jis buvo truputėlį kitoks. O šių dienų obojus nuo barokinio instrumento ir vizualiai, ir garsu labai skiriasi. Dabar obojus turi daug daugiau galimybių. Pavyzdžiui, anksčiau buvo atliekamas tik natūralus eilėgarsis, o dabar vienu metu galima išgauti dvi, tris, keturias, penkias ar net dešimt natų“, Grojant obojumi, kaip ir bet kuriuo kitu pučiamuoju instrumentu, labai svarbu taisyklingai kvėpuoti. R. Beinaris pripažino, kad vieną natą be papildomo įkvėpimo kadaise jam pavyko ištęsti 1 minutę ir 15 sekundžių. Tačiau obojininkai, atlikdami kūrinius, naudoja specialias kvėpavimo technikas, kurios leidžia nesustojus groti kur kas ilgiau. Mintis sukurti…

Praėjusią savaitę prasidėjo Neringos miesto 56-ąjai įkūrimo sukakčiai skirti renginiai, kviečiantys į neringiškių knygų pristatymus, kūrybos vakarus, koncertus. Visi renginiai – tai pasakojimai apie šiandieninę Neringos kasdienybę. Retas šalies miestas  žino savo tikrąją įkūrimo datą – Neringai ši diena – 1961-ųjų lapkričio 15-oji, kuomet į vieną administracinį vienetą buvo sujungtos Kuršių nerijos gyvenvietės – Juodkrantė, Pervalka, Preila ir Nida. Tiesa, ši data neatspindi kur kas tolimesnius laikus siekiančios šio krašto istorijos, o tik pabrėžia jos išskirtinumą. Kiekvieno laukia gausus sąrašas renginių ir veiklų, kurie skirti supa-indinti su Neringa. Renginių programą galite atsisiųsti čia: Neringos gimtadienis 2017 programa.pdf Į visus renginius įėjimas laisvas Renginių organizatoriai pasilieka teisę keisti renginių vietą ir laiką. Neringos miesto savivaldybė

Šiandien, 17 val., Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) vyks Šiaulių „Aušros“ muziejaus parengtos parodos „Gamtos poezija Julijos Daniliauskienės karpiniuose“ atidarymas bei katalogo-albumo „Julija Daniliauskienė: būtis karpiniuose“ pristatymas. Renginyje dalyvaus  Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktoriaus pavaduotoja muziejininkystei Virginija Šiukščienė bei Dailės skyriaus vedėja Odeta Stripinienė. Paroda muziejuje bus eksponuojama iki 2018 m. sausio 6 d. Julija Daniliauskienė (1926–2009) – tautodailininkė, tarptautinį pripažinimą pelniusi popieriaus karpinių meistrė, Šiaulių „Aušros“ muziejaus bičiulė. Su jos vardu siejamas primirštos, tačiau XIX a. – XX a. pr. lietuvių buityje itin pamėgtos kūrybos – karpinių – klestėjimo laikas. 2008 m. J. Daniliauskienė didžiąją kūrybinio palikimo dalį (1 556 karpinius) padovanojo „Aušros“ muziejui. Jos kūrinių yra ir kituose Lietuvos bei užsienio muziejuose: Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Lietuvos dailės muziejuje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Kelmės krašto muziejuje, Domodedovo istorijos ir meno muziejuje (Domodedovas, Rusija), Rusijos valstybiniame etnografijos muziejuje (Sankt Peterburgas, Rusija). Menininkę nuolat jaudino Lietuvos gamtos įvairovė ir grožis. Medžiai, augalai, paukščiai bei gyvūnai yra vieni iš svarbiausių jos kūrybos motyvų. Šioje parodoje eksponuojami karpiniai leidžia atsekti dėsningą menininkės ėjimą nuo ją supančios gamtos motyvų kartojimo („Pievų žolės“, 1966), ankstyvųjų aplikacijų (keturių darbų ciklas „Metų laikai“, 1960) iki augalinių stilizuotų darbų (ciklas „Oi giria, girele…

Lapkričio 17 d. (penktadienį) nuo 17 valandos Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius kviečia į Klaipėdos parodų rūmus, kuriuos okupavęs fotografijos menas žada tikrą šventę fotogurmanams. Šventės garantas – šešios fotografijų parodos, leidinio pristatymas, fotosesija ir, kas ne mažiau svarbu: autentišką patirtį užtikrinsianti klaipėdiečių, svečių, organizatorių ir autorių kompanija. Bene labiausiai laukiama – didžiausia iki šiol Violetos Bubelytės retrospektyvinė fotografijų paroda. Nuo 1981 iki 2003 autoaktus kūrusi fotografė Lietuvos meno istorijoje įsitvirtino kaip unikali ir daugelį tabu sulaužiusi menininkė, 2015 m., po 12metų pertraukos vėl pradėjusi fotografuoti save. Tad parodoje „Savas kūnas” bus galima pamatyti ir  V. Bubelytės archyvą ir naujausius, pastaruosius trejus metus kurtus darbus. Po pirmosios savo aktų pardos 1989 metais, autorė gavo laiškų iš pasipiktinusių davatkų, kaltinusių autore paleistuvyste ir amoralumu. Įdomu, kokią reakciją autoaktų paroda sukels po beveik dvidešimties metų, tačiau bet kuriuo atveju uostamiestyje su vienu iš „garsiųjų” laiškų bus galima susipažinti. Dar viena retrospektyva  –  vos prieš pusmetį V. Luckaus fotografijos centro pristatyta, vieno iš Kaune veikusios „Plėšriųjų sekcijos” narių – Gintauto Stulgaičio fotografijų paroda. Ekspozicija sudaryta iš ciklų „Šeimyniniai portretai”, „Balius”, „Senamiesčio etiudai”, „Belvederis. 1986-ųjų vasara”, Kauno zoologijos sode kurtos „Rūkų” serijos bei pavienių portretų. Savitą ir vis dar itin aktualų autoriaus požiūrį, atskleidžia…

Projekto „Gloria Lietuvai“ kūrybinė grupė apvažiavo visoje Lietuvoje daugiau kaip 50 varpinių ir įrašė vertingiausių varpų skambesį. Tačiau darbas dar nesibaigė, nes iš viso planuojama įrašyti 100 varpų. Jau nufilmuota, kaip pro varpinės langą Lietuva atrodo vasarą, rudenį, savo eilės dar laukia žiemos peizažai. Šio darbo rezultatus bus galima išgirsti ir pamatyti 2018 m. vasario 16 d. Lietuvos atkūrimo 100-mečiui skirtame kūrinyje „Gloria Lietuvai“.  Kvietimai aplankyti Lietuvos miestų ir miestelių varpus „Pagal pradinį planą buvome numatę įrašyti 100 vertingiausių Lietuvos varpų, kuriuos atrinkti padėjo istorikai. Tačiau panašu, kad šis sąrašas gali ir keistis, nes gauname labai daug įvairių Lietuvos miestų bei miestelių gyventojų kvietimų aplankyti jų bažnyčių varpus. Tiesą sakant, ši situacija maloniai nustebino – žmonės domisi savo krašto varpais, žino jų istoriją“, –  kalbėjo projekto idėjos autorius Dalius Abaris. Projekto Facebook‘o paskyroje sulaukiama įdomių varpų istorijų, nuotraukų, argumentuotų kvietimų, kodėl būtina nepraleisti vienos ar kitos varpinės. „Iš tiesų labai džiaugiamės, kad Lietuvos žmonės taip vertina ir didžiuojasi savo miestelio varpais. Mums tai akivaizdus įrodymas, kad projekto idėja pasiteisino, kad varpai išties vienija tautą“, – sako D. Abaris. Išgirdę apie projekto idėją varpinių šeimininkai mielai atveria jų duris. Varpais skambina ne tik bažnyčių zakristijonai ar kunigai, bet ir vietiniai žmonės:…

Nuo šiandien, Lapkričio 15-19  d., Klaipėdoje jau trečiąjį kartą vyks meno ir mokslo festivalis „RESTART“, kurio programoje – paskaitos, seminarai, kūrybinės dirbtuvės ir tarptautiniai projektai. Festivalio organizatoriai VšĮ „Klaipėdos šventės“ ir Menininkų grupė „Žuvies akis“. Atsisiųsti programą (PDF) Meno konteinerio „ANERSAAQ – šiaurės dvasia“ atidarymas Festivalio vinis – unikalus media meno konteinerio projektas „ANERSAAQ – šiaurės dvasia“, į kurio atidarymą kviečiame jau rytoj, lapkričio 15 d., 18 val. Klaipėdos piliavietės mašinų stovėjimo aikštelėje (Pilies g. 4). 20 pėdų jūrinis konteineris, kuriame įrengta medijos laboratorija, jau apkeliavo Grenlandiją, Norvegiją, Islandiją ir kitas Šiaurės šalis. Iš Aarhuso miesto Danijoje, šių metų Europos kultūros sostinės, į Klaipėdą atplauksiantis konteineris įsikurs naujojoje automobilių aikštelėje prie Klaipėdos piliavietės. Iš čia ant piliavietės pylimo kas vakarą bus rodomos vaizdo projekcijos, kuriose suksis ir mažųjų Klaipėdos kūrėjų iš A. Brako vaikų dailės mokyklos darbai. Iš Klaipėdos konteineris savaitei vyks į Liepoją (Latvija). Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje (H. Manto g. 25) bus atidaryta Paroda „ANERSAAQ – šiaurės dvasia“ . Parodoje pristatoma dvejus metus Šiaurės šalyse trukusio projekto „ANERSAAQ – šiaurės dvasia“ dokumentacija ir profesionalių menininkų bei vaikų kūrybiniai rezultatai. Parodoje eksponuojami autoriai: Karen Thastum (D/DK), Udo Erdenreich (D), Jeanette Land Schou (DK/SE), Silbat Christensen Kuitse (GL), Julia Pars (GL), Harald…

Savo miesto gimtadienį Neringos bendruomenė jau pradėjo š – 56-ąjai įkūrimo sukakčiai skirti renginiai prasideda nuo šios savaitės, o didysis šventinis savaitgalis numatomas lapkričio 17-19 dienomis. Retas šalies miestas  žino savo tikrąją įkūrimo datą – Neringai ši diena – 1961-ųjų lapkričio 15-oji, kuomet į vieną administracinį vienetą buvo sujungtos Kuršių nerijos gyvenvietės – Juodkrantė, Pervalka, Preila ir Nida. Tiesa, ši data neatspindi kur kas tolimesnius laikus siekiančios šio krašto istorijos, o tik pabrėžia jos išskirtinumą. Neringos 56-ojo gimtadienio programą kuria jos gyventojai ir bendruomenės nariai – kviesdami į knygų pristatymus, kūrybos vakarus, koncertuodami miesto svečiams ar mesdami sau iššūkį. Visi renginiai – tai pasakojimai apie šiandieninę Neringos kasdienybę. Naujų muziejinių vertybių pristatymas Tai, kad Neringos bendruomenė didžiulį dėmesį skiria ne tik šiandienai, bet ir kelis šimtus metų siekiančiai istorijai, formavusiai Kuršių nerijos išskirtinumą, patvirtinta lapkričio 13-ąją, pirmadienį, vyksiantis renginys, kurio metu bus pristatomos Neringos muziejų įsigytos muziejinės vertybės. Tarp naujausių Biudžetinės įstaigos „Neringos muziejai“ eksponatų  – XIX a. pab. – XX a. pr. Nidos dailininkų kolonijos menininko Ernsto Mollenhauerio paveikslas, tapytas Nidoje 1924-aisiais. Galimybė išvysti Nidoje tapytų šio dailininko paveikslų – tikra retenybė. Nauji Neringos muziejų eksponatai visuomenei bus pristatyti lapkričio 13-ąją, pirmadienį, 17 val. Kuršių nerijos istorijos muziejuje (Pamario…

Lapkričio 17, 18 d. kviečiame drauge minėti Latvijos Nepriklausomybės dieną ir dalyvauti renginiuose. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) lapkričio 17 d. 17.00. filmo „Žmogaus vaikas“ (rež. Janis Streičas) peržiūra (filmas su lietuviškais subtitrais). Renginyje dalyvauja Latvijos Respublikos ambasadorius dr. Einaras Semanis. Vedėja – dr. Dalia Kiseliūnaitė. Lapkričio 18 d. 18.00 val. drauge su Klaipėdos Tradicinių šokių klubu ir Ogres (Latvija) kultūros centro tradicinių šokių klubo atstovais šoksime tradicinius latviškus ir lietuviškus šokius. Filmas „Žmogaus vaikas“ buvo kuriamas sudėtingais 1991 m. Filmavimo pradžioje kūrybinė grupė nutraukė darbą ir išėjo į sausio barikadas ginti Nepriklausomybės, o paskutiniai epizodai rugių lauke vyko rugpjūčio pučo dienomis. Tai pirmasis latvių filmas, pristatytas „Oskaro“ apdovanojimui ir pirmasis filmas latgalių kalba. Nors „Oskaro“ statulėlės negavo, 1992 m. tapo Latvijos festivalio „Didžiojo Kristupo“ absoliučiu laureatu. Pagrindinio vaidmens atlikėjas Andrejas Rudzinskis pripažintas geriausiu vaidmens atlikėju, o režisierius Janis Streičas pelnė visos tautos meilę už puikiai išreikštą nacionalinę tapatybę. 2016 m. latvių kino patriarchu tituluojamas Janis Streičas šventė savo 80 m. jubiliejų. Ta proga Latvijoje kino salės vėl prigužėjo jo meno gerbėjų, buvo rodomi geriausi darbai, be kurių neįsivaizduojama Latvijos kultūros raida. Režisierius yra  ne tik puikus menininkas, bet ir didelis Lietuvos bičiulis. Jis ne kartą svečiavosi Klaipėdos Etnokultūros…

Lapkričio 11 d. 16 val.  Šv. Martyno eisena Klaipėdos vokiečių bendrija kviečia vaikus, jų tėvelius, senelius ateiti į šventę uostamiestyje, atsinešti žibintų ir tapti šviečiančios eisenos dalyviais. Eisenos startas – Klaipėdos skulptūrų parkas. Eitynės vyks: Mažvydo alėja, Manto gatve, Tiltų gatve, Turgaus gatve. Pagrindinio renginio vieta, į kurią atvyks eisena: buvusi šv. Jono bažnyčios vieta. KUR – nuo Klaipėdos skulptūrų parko iki buv. Šv. Jono bažnyčios vietos Lapkričio 14 d. 18.30 val. „Fantazijos, ir kur jas rasti“ Liucilė U. Vilimaitė (arfa) Dalyvauja Monika Boreikaitė (obojus) Arfos garsų poveikis žmogaus protui ir kūnui buvo žinomas jau senovės Egipte. Tačiau kaip šis ritualinis instrumentas suskamba moderniaisiais laikais? Kaip jis veikia mūsų vaizduotę? KUR – Klaipėdos koncertų salė Lapkričio 15 d. 18.30 val. „Fortepijoninių duetų fiesta“ Klaipėdos kamerinis orkestras Meno vadovas Mindaugas  Bačkus Solistai: Rūta Rikterė, Zbignevas Ibelhauptas (fortepijoninis duetas), Vilija Poškutė, Tomas Daukantas (fortepijoninis duetas, Lietuva–Šveicarija, Sonata Zubovienė, Rokas Zubovas (fortepijoninis duetas) KUR – Klaipėdos koncertų salė Lapkričio 15 d., 10 val. Šokio spektaklis „Apkabinsiu tave“ ir kūrybinės dirbtuvės Apkabinimas – atviras ir nuoširdus priėmimo gestas, padedantis mažiesiems augti, pasitikėti savimi, drąsiai žengti pirmyn. Spektaklyje šokio kalba pasakojama istorija kaip vyresnėlis brolis moko jaunesnę sesutę žaisti rankutėmis, kurios labai mažos ir nejudrios. Padedant rūpestingiems tėveliams, sesutės rankos „užauga“, ji išmoksta daug įdomių…

KKKC Parodų rūmai iki lapkričio 12 d. atviri erdvinių formų mėgėjams – čia pristatomos dvi mažajai plastikai skirtos parodos: Sauliaus Bertulio preciziška minimalistinė paroda „Sąsajos“ ir Klaipėdos skulptūrų parko 40-mečiui dedikuota respublikinė paroda „Mažoji plastika“. Pastaroji paroda, susidedanti iš dviejų dalių, atspindi šiuo metu šalyje vyraujančias mažosios skulptūros tendencijas (kuratorius Saulius Bertulis) bei pristato istorinę atošvaistę – XX a. antros pusės Klaipėdos Smiltynės skulptorių simpoziumuose dalyvavusių kūrėjų darbus (kuratorė Sondra Simanaitienė). Ekskursijos po parodas Lapkričio 11 d., šeštadienį, 14 val. Jūsų vedle po Klaipėdos skulptūrų parko jubiliejui skirtą istorinę ekspozicijos dalį bus parodos kuratorė Sondra Simanaitienė. Kūrybinis šeimų savaitgalis KKKC Parodų rūmai, iki šiol šeštadieniais kvietę šeimas į kūrybinius-edukacinius užsiėmimus ekspozicinėse erdvėse, nuo šiol siūlys kurti nepretenzingų stacionarių dirbtuvių aplinkoje. Pirmasis susitikimas – jau lapkričio 11 d., šeštadienį, 12 val. Šeimų savaitgalio dizaino kūrybinių dirbtuvių metu dalyvius su tūrinių objektų modeliavimo iš popieriaus pagrindais supažindins lektorių duetas Lina ir Valdas Ramanauskai. Lapkričio 11 d. 12 val. šeimų šeštadienio dizaino kūrybinės dirbtuvės su lektoriais Lina ir Valdu Ramanauskais (bilieto kaina suaugusiems 2 Eur; moksleiviams, senjorams, asmenims su negalia – 1 Eur, vaikams iki 7 metų – nemokamai). Lapkričio 11 d. 14 val. šeštadienio ekskursija po Klaipėdos skulptūrų parko jubiliejui skirtą istorinę ekspozicijos dalį…

Lapkričio 10-12 dienomis Klaipėdos „Švyturio” arenoje įvyksiančiame „CROWNS Baltic Challenge cup” turnyre dėl Lietuvos etapo stipriausiojo vardo kovos trijų Baltijos šalių ledo ritulio rinktinės ir organizatorių nuožiūra pakviesta Ukrainos rinktinė. Lietuvos ledo ritulio rinktinė gavo patikinimą iš Latvijos „Dinamo” klubo, kad šalies rinktinei uostamiestyje pirmą kartą rengiamame tokio lygio ledo ritulio turnyre galės atstovauti abu Kontinentinės ledo ritulio lygos  (KHL) Rygos „Dinamo” klubo lietuviai, 25-erių vartininkas Mantas Armalis ir 26-erių gynėjas Nerijus Ališauskas. Abu žaidėjai tikino, jog Klaipėdoje kartu su rinktine kausis tik dėl pirmos vietos turnyre. „Senokai žaidžiau Lietuvoje ir Lietuvos rinktinėje, tad su nekantrumu laukiu turnyro. Tikiuosi sirgalių palaikymo ir rimtos kovos su visais varžovais”, – hockey.lt sakė N.Ališauskas. „Manau, mes galime kautis dėl pirmos vietos ir dėsime visas pastangas visuose trijuose mačuose. Tikiuosi, jog Klaipėdoje bus geros kovos, o sirgaliai mėgausis aukšto lygio ledo rituliu”,- sakė M.Armalis. Beje, pirmą kartą Lietuvos rinktinėje žaisiančio olimpinio čempiono Dariaus Kasparaičio pasirodymą Klaipėdoje iš tribūnų stebės Dainius Zubrus, prieš metus karjerą Šiaurės Amerikos Nacionalinėje ledo ritulio lygoje (NHL) karjerą baigęs puolėjas. Beveik dvi dešimtis sezonų stipriausioje pasaulio lygoje žaidęs D.Zubrus juokavo, jog Klaipėdoje turės išskirtinę misiją. „Iš tribūnų stebėsiu kandidatus į kitų metų pasaulio ledo ritulio čempionatą Kaune. Ypatingai domina vienas…

Baltija audringa ne tik šiandieną. Tokia ji buvo visais laikais. Stipresnė už žmogų laive. Būtent šiai tema lapkričio 9 dieną Lietuvos jūrų muziejus organizuoja tarptautinę konferenciją „Laivas audroje. Istorinis Baltijos jūros kontekstas“, kuria siekiama įvertinti iki šiol neišvengiamų laivų avarijų įtaką Baltijos jūros laivininkystės ir uostų istorinei raidai. Ši konferencija – tai pratęsimas ir apmąstymas temos, kuriai skirta naujausia Lietuvos jūrų muziejaus nuolatinė ekspozicija „Jūrų katastrofos ir Lietuva“. Joje eksponuojamas ne tik šimtametis arklių pajūrio smėliu trauktas gelbėjimo vežimas iš Melnragės gelbėjimo stoties, tačiau ir interaktyviomis priemonėmis pristatomas pasakojimas apie jūroje tykojusius pavojus, mitus apie audras ir istorinę tikrovę, priemones išgyventi jūroje audrą ir didžiausias jūrų nelaimes, siejamas su Klaipėdos ir Lietuvos vardu. Gelbėjimo valties vežimas į Lietuvos jūrų muziejaus rinkinius pateko prieš kelis dešimtmečius. Laivų gelbėjimo stotys Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje veikė nuo XIX amžiaus. Jos liudijo apie audringus Baltijos vandenis ir sudėtingas laivų įplaukimo į  Klaipėdos ir kitus uostus sąlygas. Konferencijoje didelis dėmesys bus skiriamas šių gelbėjimo stočių tinklo formavimuisi istorinėse Suomijos kunigaikštystės, Rusijos imperijos ir Prūsijos karalystės pakrantėse. Šią temą nagrinėjantys pranešėjai Romaldas Adomavičius (Lietuvos jūrų muziejus, Klaipėda), prof. Antoni Komorowski (Lenkijos karo laivyno akademija, Gdynia), Arto Oll (Estijos jūrų muziejus, Talinas) ir Jarmo Saarinen (Forum Marinum…

„Nematyti nei pradžios, nei pabaigos. Visur giluma, atkaklūs, net dugną pasiekiantys saulės spinduliai ir žuvys, lyg žmonės, juda iš vienos vietos į kitą“, – taip poetiškai savo gyvenimo jauseną apibūdina vienas garsiausias lietuvių teatro ir kino aktorius Vytautas Paukštė. Lapkričio 4 d. 19 val. Klaipėdos dramos teatre įvyks vakaras, skirtas legendiniam aktoriui Vytautui Paukštei – „Homage aktoriui“ (Nusilenkimas aktoriui“. Renginio režisierius – Gintaras Varnas, dailininkas – Gintaras Makarevičius. Vakare dalyvaus Klaipėdos kamerinis orkestras (vadovas Mindaugas Bačkus), Klaipėdos dramos teatro aktoriai, vakaro vedėjai – Nelė Savičenko ir Mikalojus Urbonas. Nusilenkimas aktoriui – tai susitikimas su teatro ir kino aktoriumi Vytautu Paukšte Klaipėdos dramos teatro scenoje, kurioje jis praleido gražiausius gyvenimo ir kūrybos metus. Klaipėdos miesto simboliu vadinamas aktorius šiemet švenčia 85-erių metų sukaktį. Daugiau nei penkis dešimtmečius besitęsiančią kūrybinę jo biografiją sudaro daugybė įsimintinų vaidmenų, susitikimų su žiūrovais. Paukštės darbų svarbą liudija kolegų pagarba, žiūrovų meilė ir garbingi apdovanojimai. Paukštė yra sukūręs daugiau kaip 100 vaidmenų teatre, per 50 – kine. Šių metų birželio viduryje aktorius už viso gyvenimo nuopelnus kine apdovanotas „Aukso gerve“. „Man darė įtaką lietus ir jaunas buninas, ir vėjas, ir šventas jonas du kartus, ir tris kartus – šviesos kūrėjas…“ – tokiomis Aido Marčėno eilėraščio „Įtakos“ eilėmis pilnoje…

Prozos šventė Klaipėdoje prasidės lapkričio 6 d. ir tęsis savaitę. Šį kartą su žymaus, bet anksti mus palikusio prozininko Antano Ramono ženklu. Ta proga iš Vilniaus atvyksta grupė jo buvusių bendradarbių žurnale „Metai“ (beje, pavadinimą žurnalui, kuris kažkada vadinosi „Pergalė“, pasiūlė Antanas Ramonas) bei kolegų: redaktorius Antanas Šimkus, Vytautas Martinkus, Laura Sintija Černiauskaitė, Birutė Jonuškaitė., kurie prisimins savo kolegą, prtnerystę, žurnalą. Miesto mokyklose vyks literatūros pamokos, kurias ves vietiniai ir atvykę rašytojai, numatomos išvykos į rajonus – vietas, susijusias su rašytoju Antanu Ramonu. Lapkričio 10 d. 15 val. ant pastato (Aukštoji g. 9) bus „grąžinta“ skola ilgamečiui Klaipėdos rašytojų vaduiRimantui Černiauskui ir atidengta jau keletą metų kurta atminimo lenta, kurią sukūrė Adomas Skiezgilas, o vakare, Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos Gerlacho palėpėje, vyks baigiamieji skaitymai, kurių metu bus paskelbti trumpo prozos kūrinio konkurso rezultatai ir apdovanoti nugalėtojai. Tai ne absoliutus teiginys, paremtas „Eurostato“ ar „Vilmorus“ apklausomis, bet niekas net nedrįsta abejoti, kad gera proza skaitoma ištisus metus – žiemą spaudžiant speigams, pavasarį siaučiant peršalimo ligoms, vasarą lepinantis paplūdimiuose ir, suprantama, rudenį, kai anksti pradeda temti.  Taigi, tai ne teiginys, o šventės pavadinimas. Šventės, kada sukrunta prozos rašytojai ir skrebena plunksnas, baksnoja kompiuterio klavišus, kurdami trumpus tekstus konkursui „Balti praėjusios…

Spalio 31-osios vakarą 19:00 val. Dienovidžio skveras Klaipėdoje prisipildys žiburių ir jaukaus šurmulio. Jau tradicine tapusi „Senamiesčio moliūgų naktis“ šiemet žada ne tik gražų reginį bei rimtą pretekstą smagiam pasivaikščiojimui, bet ir naujovių. Jau trečiąsyk vyksiantis renginys magiškos atmosferos kūrėjais kvies tapti visus, nestokojančius entuziazmo ir šaunių idėjų. Kaip ir ankstesniais metais, laukiama kelių šimtų oranžinių eksponatų ir tūkstančių žmonių, pasklidusių senamiesčio širdyje. Dienovidžio skverą, kurį juosia Tomo, Pasiuntinių, Vežėjų ir Didžioji Vandens gatvės, miestiečiai bus raginami papuošti išskaptuotais, įvairiai dekoruotais moliūgais, žinoma, nepamiršus pasirūpinti žvakutėmis, kad atsineštos grožybės sutemus ryškiai švytėtų ir kviestų smalsuolius iš arčiau apžiūrėti šią unikalią ekspoziciją po atviru dangumi. „Moliūgų bus tiek, kiek kiekvienas iš mūsų ir jūsų prisidės ir atneš papuošti skverą. Laukiami maži, dideli, šviečiantys, efektus demonstruojantys, baisūs bei meilūs moliūgai! Renginio metu šventės lankytojai bus vaišinami senamiesčio raganos vaišėmis“, – akcentuoja renginio organizatoriai. Jų gretose – Aktyvių Klaipėdos verslininkų asociacija, Klaipėdos verslininkų senamiesčio sąjunga ir Klaipėdos senamiesčio gyventojų bendruomenė. Entuziastų branduolys sulaukė nuoširdaus senamiestyje veikiančių kavinių ir barų palaikymo. Verslininkai  antradienį ne tik lauks užsukant klaipėdiečių pasišildyti, pradžiuginti save ir artimuosius gardžiais desertais ar kitais patiekalais, bet ir patys neša smagių žinių bei dovanų. Šiemet šventę pirmąsyk papildys gražiausių moliūgų konkursas. Laimėtojai…