Regionas

Šiandien Lietuvos bankas Kintuose, Šilutės rajone, visuomenei pristato monetą, skirtą Mažosios Lietuvos veikėjo Vilhelmo Storostos-Vydūno 150-osioms gimimo metinėms. Tai pirmoji Lietuvos banko išleista moneta, susijusi su Mažąja Lietuva. „Šios monetos reverse pavaizduotas Vydūnas, o averse – Vytis Luizos tilto, esančio Tilžėje, fone. Net trys dailininkai kūrė šios monetos dizainą ir meninėmis priemonėmis jiems pavyko perteikti Vydūno siekį sujungti Didžiąją ir Mažąją Lietuvą. Be abejo, džiaugiamės, kad Mažoji Lietuva atsirado mūsų kolekcinių monetų žemėlapyje”, – sakė Lietuvos banko Monetų kūrimo komisijos pirmininkas Deivis Stankevičius. Monetos briaunoje iškaldinti paties Vydūno žodžiai: „Klausyti noriu ir tarnaut šviesybei, dorybės, žmoniškumo būt paveikslu.” Vydūnui skirta moneta pratęsia Lietuvos banko tradiciją kolekcinėmis monetomis pagerbti žymių filosofų, mokslininkų, menininkų bei politikų indėlį puoselėjant lietuvybę ir Lietuvos valstybingumo idėją. Jau yra išleistos kolekcinės eurų monetos, skirtos A. J. Greimo gimimo 100-osioms metinėms bei M. K. Oginskio 250-osioms gimimo metinėms. 20 eurų sidabro moneta, skirta Vydūnui, yra nukaldinta Lietuvos monetų kalykloje 2 500 vnt. tiražu. Ją galima įsigyti Lietuvoje, el. parduotuvėje monetos.lb.lt, taip pat Lietuvos banko kasose Vilniuje (Žirmūnų g. 151) bei Kaune (Maironio g. 25) bei per oficialius numizmatinių vertybių platintojus. Parengta pagal pranešimą spaudai

Asociacija „Klaipėdos regionas”, kartu su visomis Klaipėdos apskrities savivaldybėmis nuo praėjusių metų pradžios įgyvendina projektą „Baltijos jūros turizmo centras – darnios plėtros struktūrinė organizacija aktyviam turizmui” (angl. Baltic Sea Tourism Centre – sustainable development structure for active tourism”). Pagrindinis projekto tikslas – skatinti turizmo sektoriaus organizacijų komunikaciją ir bendradarbiavimą Baltijos jūros regione, šiam tikslui sukuriant specializuotą struktūrą – Baltijos jūros turizmo centrą. Projekto metu taip pat bus kuriami, plėtojami ir aktyviai reklamuojami regioniniai turizmo produktai, skatinantys jūrinio ir ekologinio (tvaraus) turizmo plėtrą, mažinantys sezoniškumo problemas. Sukurti produktai bus viešinami ir pristatomi tikslinėse projekto rinkose – Austrijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Pastarąjį pusmetį, asociacija, kartu su Klaipėdos regiono savivaldybėmis, aktyviai dirbo kuriant net tris regioninius turizmo maršrutus. Maršrutų idėjos buvo generuojamos, vystomos ir tobulinamos, į visą procesą įtraukiant ir Klaipėdos regiono turizmo paslaugų teikėjus, viešąsias paslaugas teikiančių bei turizmo srityje veikiančių institucijų ir organizacijų atstovus. Vasario mėnesio pabaigoje vyko projekto kūrybinės dirbtuvės, kurių metu įvairių įstaigų bei įmonių atstovai generavo būsimus maršrutus, teikė pasiūlymus ir idėjas jų įgyvendinimui. Atsižvelgiant į regiono unikalų kraštovaizdį bei išskirtinę lokaciją buvo suformuoti maršrutai, tinkantys įvairioms keliautojų grupėms. Skuodo ir Kretingos rajonų bei Palangos miesto savivaldybėse buvo suformuotas „laukinio“ turizmo maršrutas, kurį bus galima įveikti pėsčiomis, dviračiu,…

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje mažėja trečią savaitę iš eilės. Šiandien gripo epidemiją atšaukė keturiolikta šalies savivaldybė. Iš viso šį gripo sezoną epidemiją buvo paskelbusios 33 savivaldybės. Klaipėdos regionas Nr. Administracinė teritorija Sergamumo rodiklis 10 tūkst. gyv. Epidemijos paskelbimo data Epidemijos atšaukimo data 1. Klaipėdos rajono sav. 114,2 2018-01-30 (5 sav.) 2. Šilalės rajono sav. 111,2 2018-01-31 (5 sav.) 2018.02.21 (8 sav.) 3. Šilutės rajono sav. 122,4 2018-02-05 (6 sav.) 4. Klaipėdos miesto sav. 203,9 2018-02-06 (6 sav.) 5. Kretingos rajono sav. 313,4 2018-02-12 (7 sav.) Devintąją šių metų savaitę (2018 m. vasario 26 d. – kovo 4 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 102,9 atv./10 tūkst. gyventojų. 2017 m. tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 64,3 atv./10 tūkst.  gyventojų. Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų devintąją savaitę registruotas Šiaulių administracinėje teritorijoje, didžiausias – Klaipėdos administracinėje teritorijoje. Šių metų devintąją savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę paguldyti 142 asmenys. Iš jų – dvylika kūdikių iki dvejų metų, 54 vaikai, kiti – suaugusieji. Ligoninėje gydytos trys nėščiosios. Šeši asmenys gydyti intensyviosios terapijos skyriuje. Daugiausiai ligoninėje gydytų asmenų buvo Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus…

Kelyje Šilutė-Rusnė artimiausiu metu prasidės parengiamieji darbai užliejamo kelio ruožui rekonstruoti ir estakadai statyti. Pirmiausia numatytame rekonstruoti ruože turės būti iškirsti kelkraščiuose ir ant kelio pylimo augantys medžiai, kurie trukdytų atlikti darbus. Jau 2019 m., iki statybos darbų pabaigos, prie rekonstruoto kelio tiek pat medžių bus atsodinta. Rengiantis rekonstrukcijos darbams teks iškirsti eismo saugai pavojų keliančius 288 senus, alėją sudarančius medžius. Kraštovaizdžiui atkurti tiek pat medžių vėl bus pasodinta abipus kelio palei visą rekonstruojamą ruožą, išskyrus tik estakadą. Medžių atsodinimo ir vėliau nuolatinės jų priežiūros bei apsaugos klausimai numatyti šiandien pasirašytame Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos memorandume. Memorandume numatyta, kad Kelių direkcija ne tik užtikrins medžių prie kelio Šilutė-Rusnė atsodinimą, bet rūpinsis ir kitų unikalių, su keliais susijusių Nemuno deltos regioninio parko kraštovaizdžio elementų išsaugojimu. Medžių juostos bus saugomos, prižiūrimos ir atnaujinamos prie regioniniame parke esančių Kintų-Ventės, Rusnės-Pakalnės ir kitų kelių. Susisiekimo ministerija primena, kad Rusnės estakada bus statoma krašto kelyje Nr. 206 Šilutė-Rusnė, kuris vienintelis veda į Rusnės salą. Rekonstruojamame 5 km ilgio kelio ruože bus įrengta nauja kelio dangos konstrukcija, apie 1,8 km ilgio kelio atkarpa prie estakados bus paaukštinta. Atsižvelgiant į Šilutės rajono turizmo ir rekreacijos poreikius,…

Prie nacionalinio projekto „Nemokama teisinė pagalba Lietuvos regionuose“ jungiasi Šilutės F. Bajoraičio biblioteka ir daugiau kaip dvidešimt jos filialų. Kovo 1 d. 13 val. numatomas šventiškas dar vieno teisinės pagalbos atviros prieigos taško atidarymas (Periodikos skaitykla (I a.), Tilžės g. 10, Šilutė). Atidaryme dalyvaus projekto iniciatorės – Vilniaus universiteto (VU) Teisės klinikos – direktorius Laurynas Totoraitis, Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos direktorė Laima Dumšienė ir šios bibliotekos filialų atstovai. Pasirašius bendradarbiavimo sutartį, bibliotekų lankytojai galės naudotis nemokama teisine pagalba, kurią nuotoliniu būdu teiks VU Teisės klinika. Nuotolinės konsultacijos metu gyventojai turės galimybę matyti ir girdėti VU Teisės klinikos teisininkus, konfidencialiai gauti jiems parengtus teisinius dokumentus, išsiaiškinti, kur ir kaip juos pateikti. Pagrindinis projekto plėtros Klaipėdos regione rėmėjas – AB „Klaipėdos nafta“ (KN). „KN, būdama socialiai atsakinga bendrovė, džiaugiasi galėdama prisidėti prie projektų, sprendžiančių aktualias visuomenės problemas. VU Teisės klinikos teikiama nemokama teisinė pagalba neretai yra vienintelė galimybė socialiai pažeidžiamiems asmenims, jauniems verslininkams ar nevyriausybinėms organizacijoms ginti savo teises, todėl KN ypač palaiko ir remia VU Teisės klinikos iniciatyvą šiuolaikinėmis technologijomis užtikrinti nemokamą teisinę pagalbą nuo sostinės nutolusiems Klaipėdos regiono gyventojams. KN tiki, kad teisinės pagalbos prieigos taško atidarymas Šilutės F. Bajoraičio bibliotekoje yra reikšmingas įvykis plečiant teisinės pagalbos prieinamumą…

Trečiadienį, gruodžio 20d., nuo 13 val. nemokamai bus dalinamos eglių šakos. Tai kasmet miškininkų vykdomos akcijos „Parsinešk Kalėdas į savo namus“ dalis. Šia akcija siekiama atkreipti visuomenės dėmesį, kad reikia tausoti gamtą bei miškus ir kad papuoštas eglišakis gali puikiai pakeisti eglutę. Ši jau vienuoliktais metais visoje Lietuvoje vykdoma akcija susilaukė nemažo visuomenės dėmesio. Šiemet bus išdalinta per 100 tūkstančių eglišakių. Pristatome vietas, kur bus dalinami eglišakiai: Miestas Adresas/Vieta Klaipėda Teatro aikštė Palanga Senojo Turgaus g. 2, prie centrinės miesto eglės Nida Taikos g. 2 Šventoji Šventosios g. 11 Kretinga Rotušės aikštė Juodkrantė L. Rėzos g. 8, prie Liudviko Rėzos centro Gargždai Klaipėdos g. 2, prie centrinės miesto eglės  

Atsižvelgiant į savivaldybių ir valstybės institucijų metinius pasiekimus kuriant verslui palankią aplinką, VšĮ „Versli Lietuva“ kiekvienais metais kviečia Lietuvos valstybės ir savivaldybių institucijas į renginį „Institucijų apdovanojimai“. Šiemet 5-tą kartą išskirta 20-imt institucijų, kurios padarė didžiausią proveržį naudojantis el. paslaugomis, taip pat įvardintos versliausios savivaldybės, atsakingiausios, aktyviausios ir komunikabiliausios institucijos bei apdovanoti Metų partneriai. „Norintis pradėti verslą žmogus turi nugalėti labai daug baimių, pirmiausia, baimę pradėti, nes nepasiseks, po to – iš kur gauti pinigų verslui, kaip gauti visus leidimus verslui, kas bus, kai ateis tikrinti mokesčių inspekcija ir pan. Visos baimės kyla iš nežinojimo, todėl labai vertiname institucijas, kurios yra atviros ir savo kasdieninėje veikloje priima inovatyvius sprendimus bei viršija verslo lūkesčius. Toks požiūris ženkliai prisideda prie verslo aplinkos gerinimo“, – sako Daina Kleponė, VšĮ „Versli Lietuva“ generalinė direktorė. Anot jos, šiais metais įvertintų institucijų, kurios kasdien teikia įvairias paslaugas verslui, gausa iliustruoja, kad verslo aplinka Lietuvoje gerėja, o gerieji pavyzdžiai tampa įkvėpimu likusioms savivaldybėms ir institucijoms, kurios dar turi kur tobulėti. Šiais metais E-proveržio nominacija už aktyvų naudojimąsi valdžios teikiamų e. paslaugų portalu – Elektroniniai valdžios vartai, pasiekiamu adresu www.epaslaugos.lt atiteko Lietuvos transporto saugos administracijos Laivybos paslaugų skyriui, VĮ „Lietuvos prabavimo rūmams“ ir Programos „Leader“ ir žemdirbių mokymo…

Iki 2018 m. pabaigos kelyje Nr. 206 Šilutė–Rusnė bus pastatyta estakada, padėsianti šio krašto gyventojams išvengti kasmet kelią užliejančių potvynių keliamų nepatogumų. Šiandien pasirašyta sutartis dėl šio ilgai laukto projekto įgyvendinimo. „Potvynių užliejamas kelias – skaudi problema Rusnės ir šio krašto gyventojams. Apmaudu, kad tiek metų, iš tiesų jau ne vieną dešimtmetį, tęsėsi svarstymai ir pasirengimai, kurie vis nesibaigdavo konkrečiais sprendimais ir darbais. Šiandien pasirašyta sutartis užtikrina, kad jau po metų potvyniai susisiekimo su Rusne netrikdys“, – sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Ateinančiais žiemos mėnesiais pagal sutartį bus parengti numatyti techniniai darbų projektai. Pavasarį, kai tik leis oro sąlygos, prasidės kelio Šilutė–Rusnė ruožo nuo 2,40 km iki 7,36 km rekonstravimas, po to ir estakados statybos darbai. Rekonstruojamame kelio ruože bus įrengta nauja kelio dangos konstrukcija, apie 1,8 km ilgio kelio atkarpa prie estakados bus paaukštinta. Atsižvelgiant į Šilutės rajono turizmo ir rekreacijos poreikius, ties rekonstruojamu keliu ir per estakadą bus nutiestas 4,5 km ilgio pėsčiųjų ir dviračių takas. Pačiame žemiausiame, kasmet užliejamame kelio ruože bus pastatyta gelžbetoninė sijinė 750 m ilgio dviejų eismo juostų estakada. Minėti darbai, kurių bendra kaina – 9,46 mln. Eur, bus finansuojami Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis. Darbus atliks Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo…

Šiemet liūtys kaip niekada anksčiau atskleidė Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje esančias melioracijos bėdas. Pasak Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotojos Rūtos Cirtautaitės, tokiu lietingu laikotarpiu melioracijos sistemų senėjimas, techninės būklės blogėjimas tampa vis aktualesnis. „Šiemet lūtys nuniokojo ne tik ūkininkų laukus. Patvino gyventojų sodybos, keliai. Lietuva yra tarp daugiausia melioruotų žemių turinčių valstybių, deja, visoje šalyje, kaip ir mūsų rajone, melioracijos būklė yra prasta. Tačiau turimas lėšas, kurias skiria valstybė, stengiamės panaudoti efektyviai. Melioracijos darbams Klaipėdos rajone valstybė šiemet skyrė 400,6 tūkst. eurų. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad pagal šiandien galiojančius Žemės ūkio ministerijos nustatytus prioritetus jokių naujų tinklų, įrenginių (pralaidų per kelius, griovių ar drenažo sistemų) iš skiriamų lėšų įrengti negalima. Iš skiriamų lėšų gali būti tik remontuojami ir tvarkomi esami tinklai, įrenginiai. Iki gruodžio 1 dienos melioracijos darbams ir polderinių sistemų eksploatavimui buvo panaudota beveik 316,6 tūkst. eurų. Iš jų per 170,3 tūkst. eurų buvo panaudota melioracijos griovių ir juose esančių statinių bei drenažo remontui. Šiemet Klaipėdos rajone buvo sutvarkyta 19,95 km griovių, priežiūros darbai (šienavimas, krūmų kirtimas) buvo atlikti 81,8 ha griovių, 1,1 km drenažo linijų ir 11 pralaidų. Taip pat dalis pinigų, 146,2 tūkst. eurų, buvo panaudoti polderinių sistemų eksploatacijai (siurblinių priežiūrai, elektros išlaidoms padengti)“, – teigė vicemerė…

Vienas iš Baltų vienybės dienos, kurorte vyksiančios rugsėjo 23 d., minėjimo renginių – Vikingų laivų lenktynės. Jos vyks Šventojoje, Šventosios upe (atkarpoje nuo „Beždžionių“ tilto iki betoninio tilto šalia „Energetiko“). Išankstinė lenktynių dalyvių registracija vykdoma tel. 8 673 83007 (Darius) arba el. p. [email protected]. Vieną laivą irkluos 10 asmenų komanda. Komandos gali būti ir pilnos (iš karto suformuotos iš 10 asmenų), ir mišrios, sudarytos iš įvairių atvykusių dalyvių. Rugsėjo 22 d. nuo 11 val. iki 17 val. vyks komandų parengiamieji plaukimai (instruktažas), o rugsėjo 23 d. nuo 10 val. iki 15 val. vyks jau finaliniai plaukimai. Palangos miesto savivaldybės informacija

Minint Kretingos pranciškonų bažnyčios 400 metų jubiliejų ir siekiant įprasminti bei išgarsinti šioje bažnyčioje saugomus seniausius Lietuvos vargonus, 2017 m. rugsėjo 22-24 d. čia įvyks I-asis Tarptautinis Kretingos senosios muzikos festivalis, sukviesiantis į Kretingą garsiausius pasaulio ir mūsų šalies baroko muzikos atlikėjus. Tai bus vienintelis tokio pobūdžio festivalis Žemaitijoje ir vienas iš vos keleto senosios muzikos festivalių visoje Lietuvoje, skirtas vėlyvojo renesanso ir baroko muzikai, atliekama remiantis istoriškai pagrįsto atlikimo principais. Tikimasi, kad festivalis taps gražia tradicija, kuri Vakarų Lietuvoje sukurs platų senosios muzikos mylėtojų ratą. Šį festivalį rengia Vilniuje įsikūręs tarptautinis senosios muzikos ansamblis „Canto Fiorito”, kurio misija yra rengti renesanso ir baroko muzikos koncertus bei edukacinius renginius, ypatingą dėmesį skiriant muzikiniam paveldui, susijusiam su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija. Ansamblis koncertuoja ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio festivaliuose bei koncertų cikluose. Ansamblio ir Kretingos festivalio meno vadovas – išilginės fleitos ir korneto atlikėjas, specializuotų senosios muzikos aukštųjų mokyklų Bazelio „Schola Cantorum” ir Trosingeno muzikos universiteto magistras bei Sorbonos universiteto Paryžiuje doktorantas Rodrigo Calveyra, koncertuojantis prestižinėse viso pasaulio koncertų salėse ir operos teatruose. Kretingos pranciškonų bažnyčiai priklauso vienas didžiausių Lietuvos muzikinių lobių – seniausi Lietuvos vargonai, pagaminti XVII a. pabaigoje. Barokinis instrumentas yra puikiai restauruotas, suderintas istoriniu aukščiu ir derinimu…

Renginiai Neringoje rugpjūčio 23 dieną: NIDOJE 10.00-18.00 val. foto akcija „Pasirėdę neapsirėdę“. Greta Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ (Taikos g. 4); 10.30 val. LPD dviratininkų žygio „Per žydintį Neringos kraštą“, skirto Lietuvos atkūrimo 100-mečio garbei ir „Baltijos kelio“ 28 m. sukakties paminėjimui, dalyvių sutikimas (Nidos uostas); 17.00 val. rankų susikabinimo akcija. Visi turintys tautinius kostiumus, kviečiami jais vilkėti akcijoje. Nidos centriniame paplūdimyje); 18.00 val. festivalio „Baltijos banga“ koncertas: groja Artūras Anusauskas. Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ (Taikos g. 4); 19.00 val. festivalio „Baltijos banga“ atidarymo ceremonija. Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ (Taikos g. 4); 20.00 val. XIX tarptautinis kamerinės muzikos festivalis „Kuršių nerija 2017“. Aštunta programa: Lietuvos, Latvijos ir Estijos kompozitorių muzika. Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje (Pamario g. 37); PREILOJE 16.00 val. rankų susikabinimo akcija skambant Baltijos kelio himnui „Bunda jau Baltija“. Prie Preilos gelbėjimo stoties; JUODKRANTĖJE 19.00 val. pianistės Gaivilės Simaitytės koncertas ir Lietuvos fotografų sąjungos nario klaipėdiečio Antano Stanevičiaus fotografijų parodos „Baltijos kelio atspindžiai“ pristatymas. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8B). Renginiai Klaipėdoje rugpjūčio 23 dieną: Klaipėdoje Klaipėdos miesto savivaldybės ir Neringos miesto savivaldybės informacija

Gera žinia klaipėdiečiams – mieste sparčiai daugėja parduotuvių, kavinių ir restoranų, kviečiančių užsukti su gyvūnais, visos šios vietos pažymėtos specialiais „Draugiški gyvūnams” ženklais. Iki šiol tokių vietų buvo vos kelios, o šiuo matų jų galima suskaičiuoti  jau daugiau nei 70 pajūrio regione. „Iki šiol „Draugiški gyvūnams” projektas labiausiai buvo išplėtotas Vilniuje, ten į daugumą vietų gali užsukti su augintiniu ir niekas dėl to nematys problemų. Tuo tarpu persikrausčius gyventi į Klaipėdą, tokių vietų buvo labai nedaug, o pažymėtų lipdukais – vos viena kita. Draugiškos gyvūnams vietos Lietuvoje yra ženklinamos specialiais lipdukais, norėjosi, kad ir pajūryje tokių vietų būtų kur kas daugiau. Praėjus keliems mėnesiams jau galime matyti gerokai daugiau prisijungiančių restoranų, kavinių, barų, kitų vietų. Gaila, kad nei viena įmonė Klaipėdoje nėra prisijungusi, kaip draugiška gyvūnams darbovietė”, – sako projekto koordinatorė Klaipėdoje Ieva Jakutytė. Pasak „Draugiški gyvūnams” projekto koordinatorės Klaipėdoje, neigiama nuomonė dar labai gaji Klaipėdoje, tačiau sparčiai vis daugėja įmonių vadovų, norinčių prisijungti prie iniciatyvos. Nuomonę pakeisti galima ir įmanoma, todėl siekiama kuo daugiau įtraukti vietų draugiškų gyvūnams. Labai džiugu, kad Klaipėdos, Neringos, Palangos regionai į šį projektą žiūri palankiai. „Ne visi dirbdami darbus nuo ryto iki vakaro galime daug laiko praleisti su gyvūnais, o vakare turime savų reikalų,…

Rugpjūčio 19 d., Pasaulinę švyturių dieną, 12 val. bus minimas Šventosios švyturio 70 metų jubiliejus. Šventės svečiams bus suteikiama unikali galimybė aplankyti Šventosios švyturį, ne tik patekti į jo vidų, bet ir išvysti puikiai atsiveriančią Šventosios panoramą. Šventosios švyturys yra itin savito stiliaus, jis puikiai matomas įvažiuojant į miestelį. Švyturys išsiskiria dėl dominuojančios ryškiai raudonos spalvos ir keturbriaunės metalinės konstrukcijos, jo aukštis net 39 m., šviesos signalas į jūrą sklinda 17 jūrmylių. Jubiliejinę datą simboliškai pažymės iš švyturio išskrisiantys septyniasdešimt balandžių. Taip pat renginio metu koncertuos operos solistas Mindaugas Rojus koncertas, bus organizuojamos edukacinės veiklos „Laiškas švyturiui“, veiks Aido Jurkšto dailės darbų paroda „Tik švyturiai“, orientacinis žaidimas „Į švyturį“  ir kitos pramogos. Renginį organizuoja švyturių entuziastas Aidas Jurkštas ir Palangos kultūros ir jaunimo centras. Pasaulinė švyturių diena Lietuvoje bus minima jau penktą kartą, Šventojoje – antrą. Patekti į švyturius ir jų teritorijas lankytojai gali tik šių švenčių metu. Šia proga švyturius aplanko apie 1000 – 1500 lankytojų. „Pagrindinis reikalavimas Pasaulinę švyturių dieną – kad prie šios šventės prisijungę švyturiai būtų atviri visuomenei. Tad kartą per metus turime unikalią progą aplankyti vieną ar kitą švyturį. Šventosios švyturys, kurio jubiliejų minėsime jau netrukus – vienas iš aukščiausių. Jis – atviras, todėl reikia…

Klaipėdos regiono savivaldos stiprina bendradarbiavimą – antradienį savivaldybių vadovai pasirašė rezoliuciją dėl Klaipėdos regiono ekonominės specializacijos. Dokumentu jie išreiškė sutarimą suvienyti pastangas ir veiksmus, siekiant identifikuoti Klaipėdos regiono ekonominę specializaciją bei įvertinti ekonominės plėtros potencialą ir iššūkius. „Regiono savivaldybės žengė svarbų simbolinį žingsnį glaudesnio Klaipėdos regiono bendradarbiavimo ir progreso link. Laukia nemažas darbas išgryninant septynių savivaldybių stiprybes ir rasti vieningą kelią pirmyn. Jis, be abejonės, neįmanomas be konstruktyvaus dialogo ir visapusio pasitikėjimo bendražygiais. Manau, kad regiono savivaldybės, suprasdamos vykstančius politinius procesus ir globalias tendencijas, yra apsisprendusios ir pasiryžusios kryptingai plaukti viena valtimi, kurioje nėra keleivių ar poilsiautojų, tik irklavimas ir bendras atsakomybės pasiskirstymas už nuolatinį judėjimą pirmyn“, – po susitikimo sakė regiono savivaldybių asociacijos prezidentas, Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas. Visos Klaipėdos regiono savivaldybės – Klaipėdos ir Palangos miestų, Klaipėdos, Kretingos, Skuodo, Šilutės rajonų ir Neringos – rezoliucijos pasirašymu susitarė aktyviai siekti tvarios ekonomikos ir gyvenimo kokybės augimo, naujų investicijų pritraukimo, verslumo ir inovacijų skatinimo. Artimiausiuose savivaldybių planuose – esamos ekonominės situacijos ir galimų ateities strateginių krypčių įvertinimas, taip pat savivaldybių turimų stiprybių ir galimų iššūkių identifikavimas. Klaipėdos regionas vieningai bei atsakingai pasitinka ir planuojamus nacionalinės politikos pokyčius. Nuo šių metų pradžios regiono savivaldybės aktyviai dalyvauja nacionalinės regioninės politikos formavime…

Ieškant vis įvairesnių ir efektyvesnių darbo su jaunimu formų, kartais galima atsidurti akligatvyje, arba priešingai, ilgai ir įtemptai ieškant rasti atsakymus pačiose netikėčiausiose vietose,pavyzdžiui, Kartenos aerodrome. Yra pačių įvairaiusių mokymosi formų, tačiau viena efektyviausių – mokymosi iš patirties. 24 jauni žmonės dalyvavo programos Erasmus+ programos finansuotame projekte, jaunimo mainuose „Avia Youth exchange”, kur mokėsi piloto kompetencijų ir kaip jas naudoti kasdieniniame gyvenime. Penkias dienas trukusiame projekte dalyviai iš Lenkijos, Latvijos, Rumunijos ir Lietuvos stengėsi labiau pažinti save ir išlaisvinti tiek kūrybines galias, tiek kitus gebėjimus įkvepiančiose Kretingos aerodromo ir Kretingos jaunimo sodybos aplinkose. Pirmąsias projekto dienas dalyviai susipažino vieni su kitais, susiformavo, kaip darni komanda. Vėliau pristatė namų darbus –  savo šalies didžiausius aviacijos atradimus. Vėliau dalyviai dar kartą susipažino su vienu žinomiausių aviatorių pasaulyje Leonardo da Vinci. Kasdien buvo mokomasi vis kito, vieno iš 7 L. da Vinci gyvenimo principų. Dalyviai mokėsi curiosita – smalsumo, dimostrazione – gebėjimo tikrinti žinais patirtimi, consessione – ieškoti asociacijų ir jungčių tarp skirtingų dalykų, sfumato – suvokti daugiaprasmiškumą, paradoksą ir kt. dalykus.  Dalyviai mokėsi, kaip žadinti savo smalsumą. Uždavinėjo klausimus sau, mokėsi ne tik žiūrėti bet ir matyti, ne tik klausyti bet ir išgirsti. Dalyviai mokėsi ieškoti asociacijų, sąsąjų, kūrybiškai jungti skirtingus dalykus…

Rugpjūčio 13 d., sekmadienį, vyks bėgimo varžybos „Šilalės miesto bėgimo taurė 2017“, skirtos paminėti Šilalės miesto 484 metų gimtadienį bei Stepono Dariaus ir Stasio Girėno 84-ąsias skrydžio per Atlantą metines. Pirmą kartą Šilalėje organizuojamas bėgimas, kuris skirtas visiems, mylintiems aktyvų laisvalaikį bei norintiems pažinti nematytas vietas. Dalyviai kviečiami išbandyti savo jėgas net trijose trasose: patiems mažiausiems – 400 m, šeimoms bei jaunimui – 2,8 km, bėgimo mėgėjams ir profesionalams – 10 km. Daugiau informacijos apie bėgimą rasite www.silalesbegimas.lt  

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, įvertinęs gautus liepos mėnesio antros pusės maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatus, informuoja, kad kai kuriose maudyklose vandens kokybė neatitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė” reikalavimų. Liepos mėnesį atliktų vandens tyrimų rezultatai buvo blogesni palyginti su birželio mėnesiu. Birželį trumpalaikė tarša nustatyta 5 maudyklose, tai sudarė 4,3 proc. visų tirtų maudyklų, o liepą – 14 maudyklų, tai yra 12,3 proc. tirtų maudyklų. Šią vasarą Klaipėdos, Panevėžio, Tauragės ir Telšių apskrityse visose stebimose maudyklose vandens kokybė atitiko reikalavimus. Liepos antroje pusėje trumpalaikė tarša buvo nustatyta kai kuriose Kauno miesto bei Švenčionių, Lazdijų, Vilkaviškio, Trakų, Kelmės rajonų  maudyklose. Maudyklų vandens kokybė vertinama pagal 2 mikrobiologinius parametrus: žarninius enterokokus ir žarnines lazdeles. Atsižvelgiant į higienos normos reikalavimus, žarninių enterokokų turi būti ne daugiau kaip 100 kolonijas sudarančių vienetų 100 ml vandens, o žarninių lazdelių – ne daugiau kaip 1000/100 ml vandens. Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybės” maudyklų vandens kokybės stebėsenos nuostatomis, nustačius trumpalaikę taršą, per 72 valandas turi būti paimtas papildomas mėginys vandens kokybės tyrimams atlikti, kuris patvirtintų taršos įvykio pabaigą, ir dar vienas mėginys praėjus 7 dienoms po trumpalaikės taršos pabaigos. Institucija, atsakinga už…

Į Jungtinę Karalystę, Prancūziją ir Vokietiją iškeliavo pirmosios siuntos iš Gargžduose įsikūrusios „Mars Lietuva“ gamyklos. Jose – nauji vytintos mėsos skanėstai, kurie netrukus, tikimasi, užkariaus visą Europą. Jei produktas pasiteisins, kitąmet jo gamybos apimtis planuojama padidinti dvigubai. Pasiruošimas naujo produkto gamybai truko vienerius metus, investicijos į naują gamybos cechą, kuriame gaminami skanėstai katėms, siekė 8 mln. eurų. Nors kompanija „Mars“ visame pasaulyje turi 136 gamyklų, naujo produkto gamyba buvo patikėta lietuviams. „Jau tampa gražia praktika, kuomet naujo produkto gamybą atiduoda į mūsų rankas ir tai yra geriausias mūsų patirties ir žinių įvertinimas. Padedami kolegų iš Didžiosios Britanijos ir Vokietijos, inovacinio produkto gamybai pasiruošėme per rekordiškai trumpą laiką, turint omeny, kad per šį laiką 1200 kv. metrų sandėlio patalpos perdarytos į naują cechą, atvežti ir sumontuoti įrenginiai“, – sako „Mars Lietuva“ generalinė direktorė Aušra Žemaitienė. Iki šiol Gargždų gamykloje buvo gaminamas tik konservuotas katėms skirtas maistas. Pasiruošti vytinto produkto gamybai buvo didelis iššūkis visai komandai, nes skiriasi ne tik pats gamybos procesas, bet ir keliami dar aukštesni maisto saugos reikalavimai. Ceche turi būti užtikrinta, kad į jį nepatektų drėgmės, net oro srautai judėtų pagal numatytus reikalavimus. Per šiuos metus naujo katėms skirto skanėsto „Dreamies“ planuojama pagaminti ir realizuoti apie 200 tonų.…

Šią savaitę Klaipėdos regiono taryba vienbalsiai suteikė regioninės svarbos statusą projektui „Inovacijų ir verslo slėnis“. Taip ji uždegė žalią šviesą Klaipėdos regiono inovacijų ir verslo slėnio, populiariai vadinamo technologijų parku, įkūrimui Klaipėdos mieste. „Taryba įvertino projektą ir pripažino jį reikšmingu Klaipėdos regiono plėtros strategijos įgyvendinimui. Klaipėdos regione šiuo metu trūksta erdvių, kuriose būtų skatinamas verslumas, inovacijos, bei mokslo ir verslo bendradarbiavimas. Esame pasirengę investuoti ir sukurti reikalingą infrastruktūrą“, – sakė projektą įgyvendinančios bendrovės „Uosto verslo centras“ vadovas Šarūnas Butkus. Anot jo, įmonė projektą plėtos privačiomis bei skolintomis lėšomis. Žadama investuoti mažiausiai 7,6 mln. eurų. Suskaičiuota, kad būsimajame centre įsikursiančios įmonės per metus eksportuos paslaugų už 7 milijonus eurų. Projekto metu bus sukurta verslo startuoliams kurtis reikalinga infrastruktūra – įrengtos modernios darbo vietos (mažiausiai 120), mokymų bei konferencijų salės, bendros laisvalaikio ir bendradarbiavimo erdvės. „Siekiame sukurti traukos centrą talentingiems žmonėms, kurie norėtų gyventi ir dirbti Klaipėdos regione. Klaipėdos regionas gali pasiūlyti geriausias gyvenimo sąlygas Lietuvoje, dėl išvystytos ir neapkrautos infrastruktūros, nuostabios gamtos ir laisvos uostamiesčio atmosferos. IT sektoriuje specialistai yra mobilūs, todėl manome, kad patrauklios gyvenimo sąlygos bus vienas iš esminių konkurencinių pranašumų kovoje dėl Lietuvos IT talentų pritraukimo“, – kalbėjo Š. Butkus. Projektas bus įgyvendinamas Klaipėdoje, Liepų gatvėje, buvusios gamyklos…