Naujienos

Klaipėdos Kalėdų eglė buvo įžiebta ir šis momentas simbolizuoja šventinio laikotarpio pradžią. Dar kartą pasigrožėkime šia egle.

Kiekvienais metais krova uoste didėja ir jo krovos pajėgumai artėja prie galimybių ribos. Buvo nuspręsta, jog Klaipėdos uostas turi plėstis ir taip garantuoti dar didesnę naudą Lietuvos ekonomikai. Po ilgų svarstymų nuspręsta, jog išorinio uosto vizija yra pati priimtiniausia ir mažiausią poveikį aplinkai turėsianti –  Klaipėdos išorinio uosto vizija. Paskaičiuota, jog minimalios investicijos siektų 800 mln. eurų. Siūlome žvilgtelėti, kaip turėtų atrodyti išorinis Klaipėdos uostas. Valstybinio jūrų uosto direkcijos informacija

Lietuvos mokslo taryba paskelbė aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomų mokslinių tyrimų finansuojamų projektų sąrašą. Klaipėdos universiteto mokslininkų komanda su projekto vadovu, Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto Informatikos ir statistikos katedros vedėju prof. dr. Arūnu Andziuliu laimėjo 695 tūkst. eurų dotaciją mokslinio tyrimo projektui „Ateities autonominis žaliasis uostas: naujo konteinerių krovos metodo ir sistemos prototipo sukūrimas“. Projekto tikslas – ištirti uosto Konteinerių krovos terminalo automatizavimo galimybes, integruojant naujausias išmaniąsias informacines ir ryšio technologijas (IRT), krovimo mechaninius įrenginius, optimizuojant jų našumą ir keliant procesų autonomiškumo lygį. Be to, siekiant sinchronizuoti krovos dalyvius ir darbus, sukurti konteinerių krovos procesų optimizavimo metodą, laikantis technologijų sinchronizavimo mokslinių principų, sukuriant išmaniųjų jūrinių konteinerių terminale modelį, atliekant sukurto metodo analizę ir prototipavimą. „Tokį uostą valdytų dirbtinis intelektas – robotai, išmanieji įrenginiai. Uoste nebus nė vieno žmogaus – į jį atplauks savavaldis laivas, autonominis kranas iškraus konteinerius ir juos perduos vežėjams. Tai didžiulis mechanizmas, sukurtas taikant sudėtingas informacines technologijas. Pasaulyje yra 4 tokio tipo uostai: Vokietijoje, Danijoje, Olandijoje ir Kinijoje“, – pasakojo projekto vadovas prof. dr. A. Andziulis. Vykdydami projektą mokslininkai sieks sukurti naują metodą, kuris leistų efektyviau išnaudoti uosto terminalo krovimo technologijas, pakelti terminalo įrenginių autonomiškumo lygį vykdant krovimo darbus, nemažinti krovimo efektyvumo, taupant energiją, pasiūlyti…

Lietuvos paštas skelbia šventinių pašto siuntų ir kalėdinių sveikinimų siuntimo pradžią. Nuo šiandien visuose šalies centriniuose, taip pat Druskininkų ir Palangos paštuose siuntos bus antspauduojamos specialiais šventiniais kalėdiniais spaudais. „Iki Kalėdų lieka mažiau nei mėnuo, todėl raginame suskubti pagalvoti apie sveikinimus artimiesiems. Kuo anksčiau išsiųsime laiškus, atvirlaiškius ir siuntinius, tuo būsime tikresni, kad jie iki Kalėdų spės pasiekti adresatus“, – sako Lietuvos pašto Tinklo direktorė Inga Dundulienė. Lietuvoje siunčiamą siuntą rekomenduojama išsiųsti ne vėliau kaip iki gruodžio 16 dienos. Planuojantiesiems dovanas siųsti į užsienį, ypač į tolimąsias šalis, patariama jau dabar suskubti į paštus ir išsiųsti siuntas iki savaitės pabaigos. Dundulienė primena, kad kalėdiniu laikotarpiu ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio paštuose ženkliai padidėja pašto siuntų srautai. „Be to, žiemą dėl prastų oro sąlygų, kai siaučiant pūgoms negali pakilti lėktuvai ar užpustomi keliai, gali vėluoti siuntų pristatymas. Tad nelaukime paskutinės minutės ir šventines dovanas išsiųskime kuo anksčiau“, – pataria I. Dundulienė. Šiemet šventiniu laikotarpiu atvirlaiškius, laiškus ir siuntinius galima paženklinti neįprastais, pirmąkart Lietuvos filatelijos istorijoje išleistais kvapiaisiais pašto ženklais. Nuo gruodžio 1 dienos Lietuvoje siunčiamos ar iš Lietuvos į užsienį iškeliaujančios pašto siuntos bus ženklinamos šventiniais „Kalėdų pašto“ spaudais. Laiškai ir siuntos iki 2018 metų sausio 7 dienos bus antspauduojami…

Klaipėdos miesto savivaldybė informuoja, jog dėl Biržos tilto mechanizmų remonto nuo vakar, gruodžio 1-osios, iki gruodžio 31 d. uždaroma viena eismo juosta ant Biržos tilto.  

Skatindamas Klaipėdos regiono mokinių fizinį aktyvumą ir ugdymą, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) kartu su Britų taryba žiemos sezoną pasitinka nauju projektu. Europoje pasisekimo sulaukęs projektas „Svajonių komandos“ (angl. „Dreams & Teams“) mūsų šalyje organizuojamas pirmą kartą. Kone pusmetį truksiančiu projektu, į kurį registruotis galima jau dabar, bus ne tik siekiama skatinti Klaipėdos regiono mokyklų bendradarbiavimą, bet ir dar kartą įrodyti, jog sprendžiant kasdienes problemas ir iššūkius viena universaliausių priemonių yra sportas. „Ugdymas per sportą ir fizinį aktyvumą yra puiki priemonė, kurią pasitelkę auginame ateities lyderius, stipriname bendruomenes. Vertiname mūsų partnerystę su Britų Taryba ir tikimės, kad bendras projektas bus sėkmingas ir naudingas Klaipėdos regionui“, – apie projektą kalbėjo LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. Pasak organizatorių, projektas „Svajonių komandos“ skirtas per sportines veiklas ugdyti mokinių lyderystę, organizacinius gebėjimus, bendradarbiavimo, darbo komandoje įgūdžius bei suteikti žinių ir gebėjimų, kitaip tariant, XXI amžiaus kompetencijų, pedagogams. „Britų taryba visame pasaulyje vykdo nemažai su sportu susijusių projektų, todėl labai džiaugiamės, kad pagaliau ir Lietuvoje turime atsakingą partnerį – Lietuvos Tautinį Olimpinį Komitetą, kuris pradeda įgyvendinti „Svajonių komandos“ programą Lietuvoje. Sporto kalba yra universali, ji suteikia galimybę moksleiviams diskutuoti pačiomis įvairiausiomis temomis – nuo sveikatingumo iki skirtingų kultūrų pažinimo. Be to, sportas gali būti ta veikla,…

Valstybės valdoma „Smiltynės perkėla“ iš esmės keičia keltų judėjimo grafiką: spalį pasikeitė naktinių kelto reisų organizavimo tvarka, o nuo gruodžio 1 d. keltai susisiekimą per Kuršių marias Naujojoje perkėloje užtikrins visą parą. „Mūsų tikslas – teikti klientų lūkesčius atitinkančias viešojo vandens transporto paslaugas. Klientų poreikiai auga kiekvieną dieną ir tai skatina keistis. Šiemet atnaujinome bendrovės vizualinį veidą, pristatėme e.bilieto padavimo sistemą per mobiliąją programėlę keltas.lt, o gruodį pradedame dirbti 24 val. per parą“, – sakė AB „Smiltynės perkėla“ generalinis direktorius Darius Butvydas. Keltai Naujojoje perkėloje kursuos visa naktį: iš Klaipėdos išvyks 1:00, 2:00, 3:00, 4:20 ir 5:00 val., o iš Smiltynės – 1:20; 2:20, 3:20; 4:40 ir 05:20 val. „Perkėloje visą naktį budintis keltas su pilna įgula būdavo ir anksčiau, jei netikėtai tektų perkelti specialųjį transportą ar atlikti užsakomąjį reisą. Atlikus papildomų kaštų skaičiavimus, nuspręsta keltą įdarbinti, taip užtikrinant nenutrūkstamą susisiekimą su Kuršių nerija“, – pasakojo D. Butvydas Pirmuosius keltų judėjimo grafiko pasikeitimus keleiviai pajuto spalio mėn. Pasikeitė naktinių kelto reisų organizavimo tvarka Naujojoje perkėloje. Anksčiau grafike būdavo numatyti naktiniai reisai 2:00 ir 4:30 val. iš Klaipėdos pusės, skirti Neringos gyventojams. Jie turėdavo prieš 4 val. bendrovės dispečeriams pranešti apie planuojamą persikėlimą keltu naktį. Spalio mėnesį šie reisai įtraukti į…

Klaipėdą pasiekė Nyderlandų Karalystės ambasados dovana – tūkstantis tulpių svogūnėlių. Taip ambasada sveikina uostamiestį artėjančio Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga. Klaipėdai dovanojami tulpių veislės „Gintarinė Lietuva“ svogūnėliai. Ambasada prašo, kad, esant galimybei, iš jų sodinant būtų suformuota kompozicija – užrašas „LT 100“. „Esame maloniai nustebinti ir nuoširdžiai dėkingi Nyderlandų Karalystės ambasadai už šią dovaną. Tai gražus mūsų draugystės ir bendradarbiavimo akcentas. Tikiu, kad sužydėjusios tulpės džiugins miesto bendruomenę ir svečius. O dabar turime skubią užduotį – surasti tinkamą vietą dovanai ir dar iki šalnų svogūnėlius pasodinti“, – sako Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Artėjančio Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga Nyderlandų Karalystės ambasada „Gintarinės Lietuvos“ veislės tulpių svogūnėlių dovanojo ir Vilniui, Kaunui, Panevėžiui bei Švenčionims. Šiuose miestuose pavasarį taip pat turėtų sužydėti kompozicijos „LT 100“. Tulpių veislę „Gintarinė Lietuva“ olandų gėlininkas Janas Ligthartas išvedė Baltijos kelio 25-mečio ir Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos tarybai proga. Pavadinimą dovanotai tulpių veislei pasiūlė Lietuvos moksleiviai, nugalėtoją išrinko Prezidento Valdo Adamkaus vadovaujama komisija. Dar vieną tulpių veislę Nyderlandų Karalystė dovanojo 2008 metais, prieš Nyderlandų karalienės vizitą Lietuvoje. Tąkart buvo išvesta ir pirmajai šalies poniai Almai Adamkienei padovanota jos vardo tulpių veislė. Klaipėdos miesto savivaldybės informacija

Apie popieriaus, plastiko, stiklo rūšiavimą mūsų šalies gyventojams aiškinti nebereikia – rūšiavimo konteineriai stovi kiemuose, mokyklose, biuruose, parduotuvės. Ir nenuostabu, kad išrūšiuojamų antrinių žaliavų atliekų kiekiai kasmet didėja ir Klaipėdoje, ir Lietuvoje. Tačiau kas yra pavojingos buities atliekos, kuo jos pavojingos ir kaip jomis saugiai atsikratyti – šio galvosūkio mūsų visuomenė dar neišsprendė. Į konteinerius mesti draudžiama „Pavojingos atliekos yra nematomas mūsų sveikatos ir gamtos priešas. Atrodytų, kokia čia problema, jei kokį indą panaudoto tepalo išmesi į konteinerį ar išpilsi kažkur atokiau nuo savo namų. Tačiau tepale yra visa puokštė sunkiųjų metalų, kurie kenkia žmonių sveikatai ir gali sukelti vėžinius susirgimus. O net vienas litras tepalo per gruntinius vandenis dešimtmečiams užteršia 50 arų žemės teritoriją“, – apie pavojingų medžiagų žalą aiškino Romualda Chuševė, Klaipėdos miesto savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vyriausioji specialistė. Mūsų kiemuose stovintys konteineriai ir požeminiuose konteineriuose esantys sintetiniai maišai nėra sandarūs, nepralaidūs skysčiams. Todėl į juos išmesti pasenę lakai, dažai, skiedikliai, buitinės chemijos produktai, baterijos, vaistai, gyvsidabrio turintys daiktai ir kitos pavojingos medžiagos irdamos pasklinda į aplinką ir gamtai bei žmonėms daro nepataisomą žalą. „Kai pūna organinės atliekos, mes jaučiam nemalonų kvapą. Tačiau kai gamtoje suyra pavojingos medžiagos, nei kvapo, nei kitų išorinių ženklų mes nepastebime. Cheminiai junginiai…

Lapkričio 28 d. Lietuvos mokslo taryba paskelbė aukšto lygio mokslinių tyrimų projektų paraiškų konkurso rezultatus. Keturi Klaipėdos universiteto teikti projektai laimėjo dotaciją už 2,36 mln. eurų. Du projektai priklauso Aukšto lygio tyrėjų grupių mokslinių tyrimų kategorijai, kiti du – Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą kategorijai. Lietuvos mokslo taryba, vykdydama Europos Sąjungos fondų Visuotinės dotacijos priemonės įgyvendinimo sutartį su Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, stipriausioms mokslininkų grupių idėjoms įgyvendinti 2018–2021 metais skyrė beveik 35 mln. eurų. Iš viso dotacijas laimėjo 60 Lietuvos mokslininkų projektų. Paraiškas vertino užsienio ekspertai, turintys Europos mokslo tarybos konkursų paraiškų vertinimo patirties. Pagrindiniai projektų atrankos kriterijai yra projekto kokybė, tyrimo perspektyvumas ir pareiškėjo mokslinė kvalifikacija. „Dotaciją savo projektams laimėjo 23 Vilniaus universiteto mokslininkų grupės, 6 – Kauno technologijos universiteto mokslininkų grupės. Po 4 projektus vykdys Klaipėdos, Vytauto Didžiojo universitetų ir VMTI Fizinių ir technologijos mokslų centras“, – rašoma Lietuvos mokslo tarybos pranešime. Klaipėdos universitetas laimėjo daugiau projektų negu Mykolo Romerio, Lietuvos sveikatos mokslų ar Vilniaus Gedimino technikos, Šiaulių ar Lietuvos sporto universitetai. Klaipėdos universiteto laimėti projektai „Labai džiaugiamės, kai Klaipėdos universiteto mokslininkai yra įvertinti užsienio ekspertų ir Lietuvos universitetų kontekste rikiuojasi tarp lyderių“, – teigė Klaipėdos universiteto Mokslo ir meno…

Artėjant Kalėdoms sparčiai augant tiek gaunamų iš užsienio, tiek Lietuvoje siunčiamų pašto siuntų srautui, Lietuvos paštas kviečia gyventojus atsakingai rinktis internetu užsisakomas prekes, kurios bus siunčiamos paštu. Tos kalėdinės dovanos, kurios patenka tarp draudžiamų paštu siųsti daiktų, adresatų gali ir nepasiekti. „Kasmet vis labiau populiarėjanti elektroninė prekyba jau įpratino ir mūsų tautiečius Kalėdoms dovanų įsigyti internetu ir siųstis jas iš toliausių užsienio šalių. Kartais itin patrauklios kainos paskatina surizikuoti įsigyti daiktų, kurie neturėtų keliauti paštu. Prieš užsisakant prekių ir siunčiant jas paštu, siuntų savitarnos terminalais ar per kurjerius rekomenduojame pasidomėti draudžiamų siųsti daiktų sąrašu ir nesugadinti švenčių nei sau, nei artimiesiems. Nebūtinai iš piktos valios, kartais gal iš nežinojimo, pašto siuntose atsiduria daiktų, kurie neatitinka saugumo reikalavimų ir gali sukelti labai rimtą pavojų tiek pašto siuntos gavėjo, tiek jas pristatančio darbuotojo sveikatai“, – teigė „LP EXPRESS“ kurjerių ir siuntų savitarnos terminalų veiklą vykdančios Lietuvos pašto patronuojamosios įmonės „Baltic Post“ direktorius Juozas Buitkus. Tarp sulaikomų siuntų – ir sprogmenys, ir klastotės Ličio baterijos, jeigu siunčiamos ne elektroniniame įrenginyje, oro pagalvės, dezodorantai ir įvairūs purškiamieji aerozoliai, pirotechnikos gaminiai, degieji skysčiai ir stiprieji alkoholiniai gėrimai, pluoštinės kanapės ir jų sėklos, suvenyrai iš dramblio kaulo ilčių ar krokodilo odos batai, kitos gyvūninės kilmės prekės,…

Lapkričio 27 d. vyko Klaipėdos universiteto Tarybos posėdis, kuriame priimtas sprendimas sujungti Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakultetą (SMF) su Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakultetu (HUMF). Siūlymą sujungti fakultetus ir taip reorganizuoti universiteto struktūrą bei infrastruktūrą KU Tarybai teikė rektorius prof. habil. dr. Eimutis Juzeliūnas. Klaipėdos universitetas, atliepdamas ŠMM inicijuojamą aukštojo mokslo pertvarką, reorganizuoja savo struktūrą, stiprina pažangiąsias sritis ir studijų kryptis. „Vienas iš argumentų, kodėl būtina sujungti fakultetus, – studentų skaičiaus mažėjimas abejuose fakultetuose – SMF ir HUMF. Juos sujungus tikimasi turėti 1300 studentų. Panašiai arba daugiau studentų yra ir kituose KU fakultetuose – Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakultete bei Sveikatos mokslų fakultete“, – KU Taryboje kalbėjo E. Juzeliūnas. Sujungus fakultetus, Socialinių mokslų fakultetą planuojama perkelti iš Minijos gatvės pastatų į Universiteto miestelį arba dabartinį HUMF pastatą. Taip bus vykdoma universiteto infrastruktūros pertvarka, bus mažinamos išlaikymo sąnaudos. Pasak KU Tarybos pirmininko Arnoldo Šileikos, aukštojo mokslo pertvarkos laikotarpiu studentui svarbi mokslo kokybė, inovatyvios ir patrauklios studijos. „Studentams nerūpi jų fakulteto pavadinimas, jiems svarbi pasirinktų studijų kokybė.“ Rektorius įžvelgia socialinių mokslų sinergiją su jūros mokslų kryptimi. „Universitete plėtojamos Klaipėdos regionui ir uostui svarbios logistikos, ekonomikos studijų kryptys. Todėl fakultetų sujungimas nereiškia socialinių mokslų sumenkinimo, atvirkščiai – siekiama stiprinti, ieškoti alternatyvų ir patrauklių…

Tarp daugiau kaip tūkstančio nacionalinės iniciatyvos „Idėja Lietuvai” pasiūlymų, susisiekimo sektoriuje dominuoja noras iš sostinės į pajūrį nuvykti per vieną valandą. Geidžiamiausia tokio susisiekimo priemonė – greitieji traukiniai. Tai paaiškėjo pirmadienį uostamiestyje surengtame „Idėja Lietuvai” diskusijų forume svarstant populiariausias idėjas valstybei susisiekimo sektoriuje. Dviračių takas Vilnius-Kaunas-Klaipėda, galimybė atgaivinti vandens kelią Nemunu ir Nerimi, pasiūlymas Klaipėdos jūrų uostui suteikti prioritetinį valstybės objekto statusą, viešąjį transportą paversti nemokama susisiekimo priemone ir kitos idėjos buvo nustelbtos noro keletą kartų pagreitinti susisiekimą tarp sostinės ir pajūrio. „Lietuvoje turime unikalią situaciją Europoje, kai greitąja geležinkelio vėže galime sujungti net 4 didžiuosius miestus: Vilnių, Kauną, Šiaulius ir Klaipėdą. Ir matome, kad dirbant nuosekliai, etapais, ši idėja nėra neįgyvendinama. Tokią nacionalinę idėją dar metų viduryje įtraukėme tarp penkių bendrovės prioritetų. Dabar mūsų tikslas įveikti atstumą iki pajūrio per 3 valandas. Po atliktų bandomųjų važiavimų didinant greitį iki 160 km/val., esame tikri, kad jį pasieksime. Tuomet galėsime diskutuoti apie kelionę per 2 valandas ir dar greičiau”, – diskusijos metu kalbėjo „Lietuvos geležinkelių” generalinis direktorius Mantas Bartuška. Jau 2018 metais ruošiamasi skelbti geležinkelio ruožo Vilnius-Klaipėda elektrifikacijos konkursą. Įgyvendinus projektą didės ne tik traukinių greitis, bet ir bus taupomos energijos bei kuro sąnaudos, mažės traukinių keliamas triukšmas, į aplinką bus…

Valstybinė mokesčių inspekcija skelbia apie naują žaidimą, kuriame bus galima laimėti įvairius piniginius prizus. Kvitų žaidime dalyvaus už prekes turgavietėse ir už paslaugas gauti fiskaliniai kvitai. Mažiausiai vienerius metus truksiančiame kvitų žaidime kas savaitę bus galima laimėti 10 piniginių prizų po 200 €, o kiekvieną mėnesį – 5 tūkst. €. Žaidime dalyvaus kvitai, gauti už prekes turgavietės arba už paslaugas, vieno asmens registruojamų kvitų skaičius neribojamas, būtina išsaugoti kvitų originalus. Apie loteriją jau buvo anksčiau skelbta, kad ji bus transliuojama kiekvieną antradienį per LNK žinių laidą, 18.30 val., joje bus skelbiami 10 savaitinių bei vienas didysis mėnesio prizo laimėtojas. Turguose gautus fiskalinius čekius už įsigytas prekes žmonės galės registruoti specialiame žaidimo tinklalapyje, kuris bus paskelbtas vėliau. Vėliau į loteriją numatoma įtraukti ir kitus sektorius, kur žmonės ne itin įpratę prašyti čekių. Tokio tipo loterijos nėra naujiena pasaulyje, jos buvo ar šiuo metu organizuojamos Pietų Korėjoje, Kroatijoje, Lenkijoje, Portugalijoje ir kitose šalyse. Papildyta lapkričio 18d: Mokesčių inspekcijos tinklalapyje atsirado nuoroda https://kvituzaidimas.vmi.lt/, kur ir bus galima registruoti fiskalinius čekius. Bendras čekių loterijos taisykles galite rasti čia. Priminsime, jog loterijoje dalyvauja fiskaliniai kasos čekiai gauti mokant už maitinimo, remonto, kirpimo įstaigų paslaugas ar turgavietėse pirktas prekes. Šioje loterijoje gali dalyvauti asmenys nuo 14 metų.   parengta…

Gamtinių dujų kainos daliai gyventojų kitąmet turėtų mažėti, o kitiems – išlikti stabilios. Gamtinių dujų tiekimo ir prekybos bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas“, priklausanti valstybės valdomai energetikos įmonių grupei „Lietuvos energija“, vakar pateikė Valstybinei kainų ir energetikos komisijai (VKEKK) 2018 metų pirmojo pusmečio kainas gyventojams. Bendrovė siūlo 8 procentais arba 5 centais – nuo 0,64 iki 0,59 euro už kubinį metrą sumažinti kainas gyventojams, dujas naudojantiems maistui ruošti ir per metus suvartojantiems iki 500 kubinių metrų. Tokių gyventojų Lietuvoje yra apie 468 tūkstančių. „Dėl gerokai sumažėjusių infrastruktūros – dujų perdavimo ir skirstymo paslaugų kainų, efektyviai valdomų mūsų dujų įsigijimų, kainos beveik pusei milijono klientų gali mažėti, o kitiems – išlikti stabilios nepaisant augančių prognozuojamų kainų Europos biržose kitais metais“, – teigė „Lietuvos dujų tiekimo“ generalinis direktorius Mantas Mikalajūnas. Dujas šildymui naudojantiems „Lietuvos dujų tiekimo“ privatiems klientams kainos išliktų tokios pačios – 0,39 euro už kubinį metrą suvartojantiems nuo 501 iki 20 tūkst. kubinių metrų ir 0,38 euro už kubinį metrą – vartojantiems daugiau nei 20 tūkst. kubinių metrų. Mėnesio mokestis – pastovioji dedamoji nesikeistų: 0,56 euro už kubinį metrą būtų ir toliau taikoma iki 500 kub. m. suvartojantiems gyventojams, o 3,99 euro – daugiau nei 500 kub. m. per metus vartojantiems…

Dešimtą kartą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos surengtuose Nacionaliniuose atsakingo verslo apdovanojimuose įmonėms išdalinti svarūs įvertinimai. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pelnė „Metų darbovietės” apdovanojimą. Prizas įteiktas už komandinio darbo stiprinimą, pripažįstant ir įtraukiant darbuotojų idėjas į valdymo sprendimus. Komisijoje, rinkusioje nugalėtojus, dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, „Baltosios bangos” iniciatyvos, darbdavių bei profesinių sąjungų atstovai. „Ne pirmus metus Uosto direkcija yra įvertinama daugybe apdovanojimų ir prizų – labai džiaugiamės, kad mūsų darbai yra pastebimi visoje šalyje. Kaip valstybės įmonė esame viena pelningiusių Lietuvoje – ir visa tai Uosto direkcijoje dirbančių žmonių dėka. Noriu pasidžiaugti savo kolektyvu, dirbame kaip vienas kumštis, kad miestui bei valstybei naudą duodantis uostas darniai augtų”, – sakė apdovanojimą atsiėmęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus. Nors Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos kolektyvas yra apie 25–30 proc. mažesnis nei Talino ar Rygos, vieno žmogaus išdirbis yra gerokai didesnis. Įmonė skiria ypatingą dėmesį savo darbuotojų sveikatai – darbuotojai yra nuolat draudžiami savanoriškuoju sveikatos draudimu. Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė pastebėjo, kad vienas iš šio konkurso tikslų yra kuo plačiau, kuo daugiau kalbėti apie įmonių socialinę atsakomybę, skleidžiant gerąją patirtį ir skatinant visas įmones siekti socialinės atsakomybės principų. „Įmonėse, kuriose socialinė atsakomybė yra…

Rudenį Maltoje ketvirtą kartą vyko Europos Sąjungos (ES), padedančios aktyviai gerinti pasaulinio vandenyno ekologinę būklę, organizuota konferencija „OurOcean 2017“. Svarbi pasaulinė konferencija šiemet pirmą kartą vyko Europoje. Čia svarstyti saugomų jūrų teritorijų, jūros taršos, žuvininkystės ir klimato kaitos klausimai. „OurOcean 2017“ konferencijoje dalyvavo viešojo ir privačiojo sektoriaus atstovai iš šešių pasaulio žemynų, kurie įsipareigojo daugiau nei 6 mlrd. eurų skirti geresnio ir tvaresnio jūrų bei vandenynų valdymui. Kitais metais (2018) konferencija, kur bus aptarti įsipareigojimų vykdymo rezultatai, vyks Indonezijoje. 100 jaunųjų vandenyno lyderių iš viso pasaulio ieškojo sprendimų Konferencijos metu Maltos universitete vyko „Jaunųjų vandenyno lyderių konferencija“, organizuojama ES ir Tvarios vandenynų sąjungos (angl. Sustainable Ocean Alliance). Viena iš 100 pasaulio atrinktų lyderių – prie jaunųjų lyderių komandos prisijungusi KU Ekologijos ir aplinkotyros doktorantė Donalda Karnauskaitė, aktyviai dalyvavusi kuriant ir įgyvendinant idėjas – jūros aplinkosaugos, mėlynosios ekonomikos vystymo ir darnios plėtros. „Konferencijoje pristatėme savo asmeninius įsipareigojimus. Manasis susijęs su rengiama disertacija. Kuriu rodiklių rinkinį ir įrankį-skaičiuoklę, kurie prisidės prie jūrų ir vandenynų darnaus vystymosi bei vertinimo – aplinkos kokybės gerinimo, ekonomikos vystymo ir socialinės gerovės“, – mintimis dalijosi D. Karnauskaitė. Didieji pokyčiai prasideda nuo mažų kasdienybės įpročių Didžiosios tarptautinės vartojimo prekių bendrovės, tokios kaip „Procter & Gamble“, „Marks & Spencer,…

Suvienijusi ir daugiau nei 1000 idėjų mūsų šaliai surinkusi iniciatyva Idėja Lietuvai pradeda antrąjį etapą, kurio metu bus išrinktos 3 idėjos, vesiančios Lietuvą į priekį dar 100 metų. Lietuva jau buvo susitelkusi tam, kad būtų surinkta kuo daugiau unikalių, naujų ir ilgai brandintų idėjų, o dabar atėjo laikas susitelkti tam, kad visi įsitrauktume į diskusijas, kurios idėjos tinkamiausios Lietuvai ir mums visiems. Būtent tam Idėja Lietuvai lapkričio 27 d. 19 val. atkeliauja į Klaipėdą, kur Klaipėdos kultūros fabrikas (Bangų g. 5A) diskutuosime apie tai, ar įmanoma Lietuvos pajūrį paversti ranka pasiekiamu. „Vilnius– Kaunas – Klaipėda per 1 valandą“, „Sujunkime Lietuvą vandens keliu!“, „Dviračių takas Vilnius – Kaunas – Klaipėda“, „Klaipėdos valstybinis jūrų uostas – prioritetinis Valstybės objektas“ – tai tik dalis idėjų, kurios yra reikšmingos susisiekimui, turizmui ir uostamiesčiui! Diskusijoje „Ranka pasiekiamas Lietuvos pajūris: misija įmanoma“ vieningą idėją Lietuvai surasti bandys, Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas, lenktynininkas Benediktas Vanagas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus, Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Mantas Bartuška bei konsultacijų įmonės „Civitta” asocijuotas partneris Egidijus Skrodenis. Reikšmingiausi pokyčiai prasideda nuo idėjos! Atėjo laikas šias idėjas išrinkti! REGISTRACIJA Į DISKUSIJĄ el. p. [email protected] Diskusijos partneris: Klaipėdos miesto savivaldybė

Jūrinė ekonomika, bioekonomika, pažangios pramonės bei kūrybinė ir paslaugų ekonomika: tokioms prioritetinėms Klaipėdos ekonominio augimo kryptims pritarė uostamiesčio savivaldybės taryba. Kartu patvirtinti ir horizontalūs prioritetai: palankios sąlygos verslui, investuotojams ir talentams, kokybiška įgūdžių ugdymo ir švietimo sistema, patrauklus, įtraukiantis ir pasiekiamas regiono centras. Strateginių krypčių išgryninimas – Klaipėdos ekonominės plėtros strategijos iki 2030 metų rengimo proceso dalis. „Jau atliktas didžiulis darbas. Po išsamios analizės ir daugybės diskusijų sutarus dėl pagrindinių ekonomikos augimo krypčių, bus galima judėti pirmyn. Klaipėdos ekonominės plėtros strategija – ypatingos svarbos dokumentas, kurį kartu rengia savivaldos, uosto, verslo ir mokslo atstovai. Įgyvendinant strategiją ne tik augs miesto konkurencingumas, bus pritraukta daugiau investicijų, gerės gyvenimo kokybė. Šis dokumentas taps pagrindu ir planuojamai rengti viso regiono ekonominės specializacijos strategijai“, – sako Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Klaipėdos ekonominės plėtros strategija rengiama siekiant pritraukti daugiau investicijų, skatinti jau esamo verslo plėtrą, inovacijų diegimą, didinti konkurencingumą bei pasiekti gyventojų skaičiaus augimą. Numatoma, kad bendrasis vidaus produktas kasmet turėtų augti 5,5 proc., taip pat 5 proc. kasmet didėtų atlyginimai, kiekvienais metais 2 procentais augtų gyventojų skaičius. Klaipėdos ekonominės plėtros strategiją, suvieniję jėgas, rengia šeši partneriai: Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė, Klaipėdos pramonininkų asociacija, Klaipėdos…

Klaipėdos miesto savivaldybė, vykdydama bendradarbiavimo sutartį su UAB „Neste Lietuva“, balandžio mėnesį vykdė akciją, už kurios metu surinktas lėšas mieste buvo pasodinta naujų medžių. Akcijos metu Neste klientų, kurie pareiškė norą registruodamiesi specialiame tinklapyje, 1 euro centas nuo kiekvieno litro įpiltų degalų buvo skirtas miesto savivaldybės teritorijos apsodinimo medžiais ir arba dekoratyviniais augalais bei jų priežiūrai. Akcijos tikslas – informuoti visuomenę apie oro taršos keliamą žalą, atkreipti vairuotojų dėmesį į oro taršą miestuose, paskatinti naudoti ekologiškus degalus, mažinančius taršą. Pagal sutartį Savivaldybės administracija įsipareigojo iki šių metų pabaigos pasodinti želdinius prie Pietinės g. vandens telkinio už akcijos metu surinktas lėšas – 405,22 Eur. Už šiuos pinigus pasodintos 3 eglės. Medžiai bus prižiūrimi 3 metus, kad prigytų. Klaipėdos miesto savivaldybės informacija