Naujienos

Šį savaitgalį, birželio 10–11 d., dėl mieste vyksiančių renginių keisis eismo organizavimas: birželio 11 d. nuo 8 val. iki 16 val. dviratininkų varžybų „Plento taurė“ metu bus uždarytas eismas Šiaurės prospekto abiem važiuojamosios dalies pusėmis, Liepų gatvės viena važiuojamosios dalies puse, dviračių taku, Pakrantės, Pievų gatvių abiem važiuojamosios dalies pusėmis; birželio 11 d. nuo 14 val. iki 16 val. Vakarų Lietuvos krašto dainų šventės dalyvių eitynių rikiavimosi metu bus uždraustas transporto eismas Liepų gatvės ruožu nuo Herkaus Manto gatvės iki J. Karoso gatvės (prireikus – iki K. Donelaičio gatvės), J. Karoso gatvės ruožu tarp Liepų ir Vytauto gatvių ir eitynių metu nuo 16 val. iki 17 val. Herkaus Manto gatve nuo Liepų gatvės iki Vasaros estrados; nuo birželio 10 d. 7 val. iki birželio 11 d. 17 val. bus uždraustas transporto stovėjimas Liepų gatvėje nuo Herkaus Manto gatvės iki K. Donelaičio gatvės; birželio 10 ir 11 dienomis bus uždraustas įvažiavimas į Vasaros estrados teritoriją iš P. Lideikio ir Liepojos gatvių, išskyrus šventės organizatorių ir šventę aptarnaujantį transportą su šventės ženklais. Klaipėdos savivaldybės informacija Reklama: Padanguparduotuve.lt internetu

Mėlynoji vėliava – tarptautinis paplūdimio kokybės ženklas – jau plevėsuoja 1-osios Smiltynės paplūdimyje. Čia ji iškelta pirmadienį, birželio 5-ąją. Klaipėdos miestui vėliavą perdavė Aplinkosauginį švietimo fondą atstovaujantys Lietuvos žaliųjų judėjimo nariai. „Mėlynąją vėliavą vertinu kaip kartelę, kurią išsikėlę, turime peršokti – kito kelio nėra. Jau galime džiaugtis ir didžiuotis puikia infrastruktūra, o plevėsuodama mėlynoji vėliava skleis žinią Lietuvai ir Pasauliui, kad Klaipėdoje, Smiltynės paplūdimyje, kiekvienas ras aukščiausios kokybės paslaugų paketą – tai yra kartelė, kurią mes jau įveikėme“, – sako Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. 1-osios Smiltynės paplūdimyje įrengta visa poilsiautojams reikalinga infrastruktūra – persirengimo kabinos, suoliukai, šiukšliadėžės, tualetai, geriamojo vandens fontanėliai, dušai, sukurta infrastruktūra neįgaliesiems: nupirktas maudynėms jūroje skirtas vežimėlis, nutiestas beveik iki pat jūros vedantis takas, o tako pradžioje įrengta saulės baterija maitinama stotelė, kurioje, paspaudus mygtuką, galima išsikviesti pagalbą iš gelbėtojų posto, išklausyti reikiamą informaciją, veikia Wi-Fi ryšys. Tokia pati infrastruktūra neįgaliesiems sukurta ir Neįgaliųjų pliaže. Gerokai atsinaujinę sezoną pradeda ir kiti Klaipėdos paplūdimiai – pliažuose poilsiautojai ras naujas persirengimo kabinas, suoliukus, šiukšliadėžes. Šiltuoju sezonu uostamiesčio paplūdimiuose veikia 3 dušai, 3 geriamojo vandens fontanėliai, 5 konteineriniai tualetai, 2 stacionarūs, pastatyta ir biotualetų. Kaip ir pernai Klaipėdos paplūdimiuose dviem pamainomis dirbs 70 gelbėtojų ir 12 medikų. Gelbėtojai sezoną pradeda…

Nauja iniciatyva internete „LT100: mano kelionė Lietuvai“ kviečia Lietuvos šimtmetį pasitikti visapusiškai pažinus savo šalį. Vasarai tik prasidėjus, pristatoma kelionių po Lietuvą, tradicinių švenčių ir tikrų lietuviškų pojūčių platforma internete, iki Lietuvos valstybės šimtmečio raginanti kiekvieną Lietuvos gyventoją aplankyti net 100 skirtingų lietuviškų objektų, įsitraukti į tradicinius užsiėmimus. Žaidimo formos projektas kviečia keliauti, fiksuoti akimirkas bei dalintis savo gražiausiomis nuotraukomis tinklalapyje www.100kelione.lt. Pristatomas tinklalapis veiks kaip savotiškas gidas belaukiant Lietuvos valstybės šimtmečio, kviečiantis susipažinti su primirštomis tradicijomis, autentiškais papročiais bei įdomiausiomis istorijomis, tuo, iš ko susideda Lietuva. Kelionių metu kviečiama fiksuoti ir dalinti akimirkomis „Projekto idėja yra paskatinti Lietuvos žmones daugiau keliauti po mūsų šalį bei pažinti jos unikalumą. Daugelis esame girdėję apie Kražių miestelį arba Žuvinto biosferos rezervatą, tik ar esame ten buvę? Internete kiekvienam prieinamas žaidimas „LT100: mano kelionė Lietuvai“ leis sukūrus savo profilį, keliauti po Lietuvą, fiksuoti akimirkas ir rinkti taškus, tam tereikės su savimi turėti išmanųjį įrenginį ir mobilųjį internetą“, – pasakoja projekto iniciatorės Eglė Belozaraitė ir Gintarė Šatevičiūtė. Lietuvoje vertas aplankyti vietas projekto organizatoriai atrinko konsultuodamiesi su Valstybiniu turizmo departamentu, regionų atstovais, tad žaidėjų laukia tikrai unikalios lietuviškos erdvės bei vietovės. „Jeigu nori ką nors gero padaryti Lietuvai – keliauk po ją. Ne be reikalo…

Nuo šio penktadienio, gegužės 26 d., „Lietuvos geležinkeliai” pradeda vasaros sezoną ir pristato naujoves keleiviams: didesnio sąstato traukinius Vilnius-Klaipėda, naują savaitgalinį Pajūrio ekspresą bei pigesnius bilietus penktadieniais maršrutu Klaipėda-Vilnius. Pasak „Lietuvos geležinkelių” generalinio direktoriaus pavaduotojo, Keleivių vežimo direkcijos direktoriaus Lino Baužio, vasarą į pajūrį važiuoja bent trečdaliu daugiau keleivių. Todėl šiemet nuspręsta sudaryti galimybę poilsiautojams pajūrio kurortus pasiekti patogiau. „Daugiausiai keleivių vasarą prie jūros skuba savaitgaliais, todėl šiemet visą vasarą į Klaipėdą iš Vilniaus važiuos didesnio sąstato traukiniai, nuo 7 iki 10 vagonų. Tačiau suprantame, kad vien to negana. Todėl sukūrėme ir specialius jungtinius maršrutus Vilnius-Palanga ir Vilnius-Nida. Tai papildomas traukinys, kuriuo penktadieniais ir šeštadieniais važiuos po 140 keleivių”, – pasakoja L. Baužys. Maršrutas Vilnius-Palanga pradedamas gegužės 26 d., o Vilnius-Nida bus atidarytas po savaitės, birželio 2 d. Didesnio sąstato traukiniai Vilnius-Klaipėda pradės važiuoti gegužės 26 d., didesnis sąstatas bus kabinamas prie traukinio, kuris iš Vilniaus stoties išvyksta 17.45 val. „Prie jūros skubančius savaitgaliais, kai traukinių užimtumas yra didelis, raginame bilietus pirkti internetu svetainėje www.traukiniobilietas.lt – taip būsite tikri, kad traukinyje turite vietą. Be to, dar ir sutaupysite, nes perkantiems bilietus internetu taikomos papildomos nuolaidos”, – pasakoja L. Baužys. Taip pat nuo šiol penktadienio vakarais iš Klaipėdos į Vilnių vykstantys…

Nuo trečiadienio pajūrio gyventojai ir poilsiautojai jau gali naudotis automobilių ir dviračių dalinimosi paslaugų „CityBee“ tinklu. Populiarumo Vilniuje ir Kaune sulaukusi automobilių dalinimosi paslauga veikti pradeda ir pajūryje. Maža to, nuo šiol „CityBee“ automobiliais bus galima važinėti tarp trijų didžiųjų šalies miestų ir pajūrio kurortų, paimant jį viename mieste ir paliekant kitame. Oranžiniai „CityBee“ dviračiai Klaipėdos, Palangos ir Nidos gatvėse pasirodys pirmą kartą. Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas sako, kad pajūris išsiskiria viena geriausių dviračių infrastruktūrų šalyje, tad naujų paslaugų atsiradimas papildys esamas miesto ir užmiesčio transporto sistemas ir leis miestiečiams bei poilsiautojams judėti patogiau ir sveikiau. „Iš karto dviejų transporto tinklų startas – puiki žinia ieškantiems alternatyvių susisiekimo būdų. Vasarą pajūris prisipildo mašinomis, tad dalinimuisi skirti automobiliai ir dviračiai leis sumažinti transporto srautus bei greičiau ir patogiau pasiekti reikiamą kelionės tikslą. Pajūryje yra viena geriausiai išvystytų dviračių infrastruktūrų šalyje, tad oranžinių dviračių atsiradimas suteiks galimybę dažniau išbandyti ir rinktis sveiką keliavimo būdą“, – sako V. Grubliauskas. „CityBee“ vadovas Lukas Yla sako, kad nuolat siekiama būti arčiau klientų, prieš pusmetį buvo sujungti Vilnius ir Kaunas, todėl šią vasarą įmonė pradeda automobilių ir dviračių dalinimosi veiklą Lietuvos pajūryje. „Šie metai ypatingi, nes kartu su automobilių dalinimosi tinklu pirmą kartą pajūryje startuoja…

Jau šį penktadienį, gegužės 26 d., startuoja pirmasis „Pajūrio ekspresas” – vasaros sezono naujovė, kuria „Lietuvos geležinkeliai” siūlo keleiviams pajūrio kurortus pasiekti šiuolaikišku ir patogiu traukiniu. Šią vasarą veiks jungtiniai maršrutai Vilnius-Palanga ir Vilnius-Nida, sustojant ir kituose Neringoje esančiuose kurortuose. Maršrutas į Nidą bus atidarytas po savaitės, birželio 2 d. „Vasaros savaitgaliais dažnas ilsėtis skuba prie jūros. Tačiau tam, kad pasiektum Lietuvos pajūrį kartais tenka nemažai paplušėti – kamsčiai mieste, didelis automobilių srautas autostradoje, eilės prie keltų. Mes poilsiautojams suteikiame alternatyvą – pasirinkus kelionę traukiniu, poilsis prasideda vos į jį įsėdus: keleiviams nereikia rūpintis nei rinkliavomis, nei užkandžiais, mes pasirūpiname net mažųjų pramogomis”, – pasakoja „Lietuvos geležinkelių” generalinio direktoriaus pavaduotojas, Keleivių vežimo direkcijos direktorius Linas Baužys. Keleiviai, įsigiję „Pajūrio ekspreso” bilietą iš Vilniaus, traukiniu keliaus iki Kretingos arba Klaipėdos, kur jų lauks specialūs autobusai, nuvešintys juos iki reikiamo kurorto. Keleiviams nereikės pirkti atskiro autobuso bilieto. Vykstantiems į Nidą nereikės rūpintis ir kelto bilietu ar rinkliava už įvažiavimą į Neringą. Keliaujantiems šeimomis siūlomos nemokamos pramogos mažiesiems ir specialios nuolaidos. 3 asmenų šeima bilietą į Palangą ir atgal gali įsigyti už 90 eurų, į Nidą ir atgal – už 99 eurus. Šeimos bilietų nuolaidos taikomos ir 5 asmenų grupėms, kuriose yra 1-2…

Automobilių ir dviračių dalinimosi paslaugas teikianti „CityBee“, ruošdamasi paslaugos startui Lietuvos pajūryje, savo klientams dovanoja savaitgalį pajūryje. Penkiasdešimt laimingųjų iš Vilniaus ir Kauno, jau šį penktadienį galės „CityBee“ automobiliais nemokamai pasiekti pajūrį, kur jiems bus suteikta proga praleisti savaitgalį, o kelione namo taip pat pasirūpins bendrovė. „CityBee“ automobiliai iš Vilniaus ir Kauno į Klaipėdą pajudės gegužės 19 d., penktadienį, 14 val. Prie automobilių „Toyota Yaris“, „Fiat 500 Cabrio“, „Fiat 500x“ ir „Mini One“ vairų sės 50 paslaugos klientų, kurie galės nemokamai pasiekti Palangą ir ten pasidžiaugti vasaros ir pajūrio teikiamais malonumais. Taip bendrovė nori nudžiuginti savo bendruomenės narius ir ruošiasi paslaugos teikimo pajūryje pradžiai. „Vasarą gyvenimas persikelia į pajūrį, o Palanga ne veltui yra tituluojama Lietuvos vasaros sostine. Siekiame būti ten, kur esame reikalingiausi savo klientams, todėl šiemet pajūryje teiksime ne tik automobilių, bet ir „CityBee“ dviračių dalinimosi paslaugas. Dvigubos šventės proga suteikiame savo klientams galimybę pasidžiaugti pajūrio teikiamais malonumais. Sinoptikai savaitgalį žada puikius orus, tad tai nuostabi proga pradžiuginti savo klientus dar prieš „CityBee“ paslaugos startą pajūryje“, – sako „CityBee“ vadovas Lukas Yla. Norint praleisti savaitgalį Palangoje, „CityBee“ klientams iki trečiadienio, gegužės 17 dienos, 13 val. reikia registruotis svetainėje vaziuok.citybee.lt. Registracijos metu klientas turi nurodyti savo elektroninio pašto adresą,…

Atgimęs Klaipėdos miesto simbolis burlaivis „Meridianas“ šį šeštadienį, gegužės 13 d., 12 val., jau ketvirtą kartą kelia bures ir skelbia sezono pradžią. Burlaivį valdantis Klaipėdos jūrinio miesto simbolio burlaivio „Meridianas“ paramos fondas naują sezoną pasitinka su pokyčiais. Fondo direktorius Aloyzas Kuzmarskis su šeima nuo šiol yra vienintelis jo dalininkas. „Friedricho pasažo“ savininkas Aidas Kaveckis šį pavasarį iš fondo pasitraukė. „Gavau pasiūlymą įsigyti likusią fondo dalį ir apsisprendžiau priimti šį iššūkį, nes žinau, kad Klaipėdai ir klaipėdiečiams tai yra svarbus simbolis, ir jis turi ne tik puošti miestą, bet ir tarnauti visuomenei, priimti ekskursijas, sutuoktuves ar krikštynas ant denio, reprezentacinius miesto ir kitus renginius“, – sako A. Kuzmarskis. Kartu su burių pakėlimu savo veiklą atnaujina „Meridiano“ restoranas, kuriame taip pat įvyko reikšmingų pasikeitimų. Restorano virtuvei vadovauti ėmėsi garsus Lietuvos virtuvės šefas Robertas Ščesnavičius. Pirmosios šalyje televizinės kulinarinės laidos „Roberto receptai“ vedėjas, daugiau nei 40 metų darbo įvairiuose Lietuvos ir užsienio restoranuose stažą turintis R. Ščesnavičius kurti laive įrengtame restorane specialiai atvyko iš Kauno. „Gavęs pasiūlymą, pirmiausiai nieko daug nežadėdamas atvažiavau apžiūrėti „Meridiano“. Šis burlaivis mane sužavėjo, puikų įspūdį padarė tai, kaip įrengtas restoranas, virtuvė, tad nusprendžiau imtis čia darbo“, – sako virtuvės maestro, turintis patirties tiek nuosavame restoranų versle, tiek kaip…

Vystant Centrinės Europos transporto koridorių, didinamas keltų reisų tarp Liepojos ir Travemundės skaičius. Nuo šių metų kovo pabaigos maršrutu Travemundė – Liepoja pradės kursuoti papildomas keltas „Stena Nordica“, jis užtikrins daugiau reisų ir didesnį pervežimų pajėgumą. „Eismas tarp Baltijos šalių ir Centrinės Europos ir Skandinavijos įmonei „Stena Line“ yra strategiškai svarbus. Numatome didesnę krovinių gabenimo į Baltijos šalis ir iš jų paslaugų paklausą. Maršrutas parengtas siekiant sustiprinti padėtį rinkoje ir pasiūlyti klientams aukščiausią paslaugų kokybę“, – pasakoja Erikas Tulinas, Baltijos jūros šiaurės regiono komercijos direktorius. Keltas „Stena Nordica“ maršrutu Liepoja–Travemundė kursuos kartu su keltu „URD“, pirmą kartą jis išvyko šių metų kovo 31 d. iš Travemundės uosto Vokietijoje. Toliau „Stena Line“ keltai šiuo maršrutu kursuos pagal naują keltų grafiką, kuriame per savaitę tarp Liepojos ir Travemundės bus 10 reisų. „Esame populiari jūros transporto bendrovė, pagrindinis mūsų tikslas yra teikti visiems prieinamas ir patikimas paslaugas, kurti ilgalaikius santykius su klientais. Šiuos metus pradėjome nuo dviejų Baltijos jūros transporto koridorių stiprinimo: Liepoja strategiškai pasirinkta kaip vartai į Centrinę Europą, o Ventspilis laikomas tiltu į Skandinaviją“, – sako Oskaras Uosis, Baltijos jūros šiaurės regiono krovinių gabenimo komercijos vadovas.

Kovo 29 d. 18:30 val. Kultūros ministerijoje bus iškilmingai paskelbtas Europos kultūros sostinės 2022 atrankos konkurso nugalėtojas. Europos kultūros sostinės titulas bus suteiktas vienam iš kandidatuojančių Lietuvos miestų – Kaunui arba Klaipėdai. Tai išskirtinė galimybė miestui ir jo žmonėms pristatyti save ir savo identitetą, nuspalvinti kultūrinį tapatumo žemėlapį, įvertinti istorinių akimirkų svarbą, atrasti savo miesto galimybes. Konkursas vyko dviem etapais, jį organizavo ir vykdė Kultūros ministerija, bendradarbiaudama su Europos Komisija. Kovo 27-28 d. Europos komisijos ekspertai lankysis miestuose-kandidatuose ir įvertins jų pasirengimą. Europos kultūros sostinės vardas kasmet suteikiamas ne daugiau kaip vienam miestui kiekvienoje iš dviejų valstybių narių. 2022 metais dvi valstybės narės, kurių miestams suteikiama teisė gauti Europos kultūros sostinės vardą, yra Lietuva ir Liuksemburgas. Konkurso tiesioginę transliaciją kviečiame stebėti oficialioje Kultūros ministerijos Facebook paskyroje: https://www.facebook.com/kulturosministerija

Ketvirtoji (archeologinė) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba į Kultūros vertybių registrą įrašė Kukuliškių piliakalnį, esantį Klaipėdos rajone, Kretingalės seniūnijoje, Kukuliškių kaime. Pasak vertinimo tarybos pirmininko, archeologo dr. Gintauto Zabielos, tai yra arčiausiai jūros esantis piliakalnis po Birutės kalno. Artimame pajūryje daugiau tokių piliakalnių neturime.   „Prasidėjus Piliakalnių metams, suaktyvėjo ir visuomenė, ir mokslininkai, ir žygeiviai, atrandantys naujus nežinomus piliakalnius ir pasiūlantys suteikti jiems teisinę apsaugą. Džiaugiamės ir skatiname šią piliakalnių globos iniciatyvą“, ── teigia Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė. „Retai pasitaiko rasti piliakalnius, kad jie būtų su radiniais paviršiuje. Ant sengirėje esančio Kukuliškių piliakalnio paviršiaus daugiausiai apie archeologiją rašantis „Lietuvos žinių“ žurnalistas Denisas Nikitenka rado kuršiškos keramikos ir netgi gintarinį kabutį. Sunku tiksliai pasakyti, bet jie gali būti datuojama maždaug nuo VIII-IX iki XII-XIII a. Sprendžiant pagal išvaizdą, pats Kukuliškių piliakalnis gali būti datuojamas I tūkstantmečio po Kristaus antrąja puse – II tūkstantmečio pradžia“, ─ teigia G.Zabiela. Kukuliškių piliakalnį praėjusių metų liepos 29 d. atostogaudamas pajūryje aptiko įžymusis piliakalnių atradėjas ─ biologijos daktaras Darius Stončius. Kukuliškių piliakalnį jis surado Litorinos taku vadinamame turistiniame maršrute tarp Olando Kepurės ir Girulių, pajūrio terasoje, pro kurią driekiasi pažintinis takas. Didžioji dalis piliakalnių toje teritorijoje jau buvo suregistruota. Paskutinis prieš…

Jau ketvirtus metus iš eilės Klaipėdos universiteto studentai pavasarį pasitinka prisimindami praėjusių metų pasiekimus. Šiųmetiniuose studentų visuomeninės veiklos „Auksinė burė“ apdovanojimuose dalyvavo KK „Neptūnas“ direktorius  Algimantas Ercius, sunkiaatletis Ramūnas Vyšniauskas. Renginyje taip pat dalyvavo asociacijos „Mano miestas – Klaipėda“ prezidentė, advokatė Indrė Butvilė, Klaipėdos universiteto absolventai: renginių vedėjas Linas Lapėnas, Klaipėdos dramos teatro aktorė Simona Šakinytė, Klaipėdos miesto jaunimo reikalų koordinatorė Jurgita Činauskaitė-Cetiner ir daugelis kitų. „Metų renginiu“ pripažintas Klaipėdos jaunimo organizacijų „Apskritasis stalas“ universitete organizuotas renginių ciklas „Apskritojo stalo kovos“, į kurį įsitraukė beveik visas aktyvusis miesto jaunimas. Neliko nepastebėta ir miesto krepšinio komandos „Neptūnas“ bendradarbiavimo su universitetu iniciatyva. Šio bendradarbiavimo dėka Klaipėdos universiteto vaikinų krepšinio komanda po reguliariojo LSKL sezono pirmą kartą užėmė pirmą vietą, todėl „Metų iniciatyvos“ „Auksinė burė“ atiteko „Neptūnui“. Tuo tarpu „Universiteto laimėjimo“ nominacija antrus metus iš eilės vienbalsiai skirta Klaipėdos universiteto studentui Aurimui Didžbaliui už 2016 m. Rio olimpiadoje iškovotą bronzą. Tarptautinio dėmesio sulaukęs projektas „Ekspedicija į Islandiją ir atgal burlaiviu Brabander“ nominuotas „Metų projektu“. „Metų organizacija“ už universiteto garsinimą tarptautiniu mastu pripažintas ir „KU Robotų klubas“. Studentų, kaip ir kasmet, neliko nepastebėti ir Klaipėdos universiteto dėstytojai. „Metų pavyzdžio“ nominacija sulaukė daugiausia pasiūlymų. Šiemet studentai apdovanojo JTGMF Inžinerijos katedroje dirbantį doc. dr. Valentiną Kartašovą.…

Rusijos kultūros sostine tituluojamas Sankt Peterburgas jau nuo pavasario pabaigos iš Lietuvos vėl bus pasiekiamas oru. Apie naują skrydžių kryptį iš Palangos bei apie į Vilnių sugrįžtantį maršrutą paskelbė Rusijos oro linijų bendrovė „RusLine“. Aviakompanijos skrydžiai į Sankt Peterburgą iš Vilniaus oro uosto bus pradėti vykdyti gegužės 22 d., o iš Palangos – birželio 10 d. Lietuvos oro uostų Komercijos direktorė Jūratė Baltrušaitytė tikisi, kad naujoji kryptis ne tik palengvins susisiekimą šalies keleiviams, bet ir vasaros sezono metu pritrauks turistų tiek į Vilnių, tiek ir į vasaros sostine vadinamą Palangą. „Stengiamės įsiklausyti į turizmo atstovų prašymus ir pasiūlyti maršrutų, kurie būtų patrauklūs ir skatintų turizmą Lietuvoje. Lietuvos pajūris – mėgstamas kaimyninių šalių gyventojų, tad tikimės, kad atsiradus naujai krypčiai į antrąjį didžiausią Rusijos miestą Sankt Peterburgą keleiviai greitai atras ir pamėgs šį maršrutą. Tikiu, kad ne mažesnio susidomėjimo sulauks ir Vilnius, į kurį skrydžiai vyks penkis kartus per savaitę“, – kalbėjo I. Baltrušaitytė. Į Lietuvos pajūrį – Palangos oro uostą – Rusijos oro linijų bendrovė keliautojus skraidins kartą per savaitę – šeštadieniais. Tą pačią dieną orlaivis iš Palangos kils Sankt Peterburgo link. Bilietai šia kryptimi kainuos nuo 125 Eur į vieną pusę. Aviakompanija „RusLine“ Lietuvos oro uostuose – jau nebe…

Didžiausia Lietuvoje taksi ir pavežėjų vairuotojų platforma „eTaksi“ plečiasi ir pradeda siūlyti pavežėjų paslaugas Klaipėdoje. Šiemet galutinai teisiškai reglamentavus pavežėjų veiklą papildomai galės užsidirbti ir reikalavimus atitinkantys Klaipėdos vairuotojai, kuriems nuo vienos kelionės atiteks per 80 proc. keleivio sumokėtos sumos. „Įtvirtinę pavežėjų paslaugą Vilniuje ir Kaune, ją įvedame ir Klaipėdoje. Tai puiki galimybė norintiems papildomai užsidirbti vairuotojams, o uostamiesčio gyventojams – dar viena alternatyva patogiai ir saugiai pasiekti kelionės tikslą. Taip pat dėl šio žingsnio daugiau pajamų iš mokesčių į biudžetą turėtų sulaukti ir Klaipėdos savivaldybė“, – sako didžiausio Lietuvoje taksi ir pavežėjų vairuotojų tinklo „eTaksi“ vadovas Andrius Norkaitis. Pavežėjus vartotojai jau gali išsikviesti per „eTaksi“ programėlę, pasirinkdami pavežėjus vienijančią „eDrivers Pop Klaipėda“ grupę. Bazinis šios grupės tarifas Klaipėdoje bus 0,29 Eur/km, taip pat bus taikomas vienkartinis 0,49 Eur įsėdimo mokestis ir 0,10 Eur už kelionės minutę. Esant didelei paklausai ar per šventes, gali būti taikomi specialūs tarifai. Taksi vairuotojas ir pavežėjas – ne tas pats Anot A. Norkaičio, didelė dalis žmonių vis dar nežino, kas yra pavežėjai. „Tai ne taksi, o nuosavais automobiliais keleivius už atlygį vežantys vairuotojai. Kelionės kainą apskaičiuoja ne taksometras, o GPS pagrindu veikianti speciali programa. Preliminari kelionės kaina keleiviui rodoma dar prieš kelionę, todėl išvengiama…

Sausio 17 dieną, antradienį, Klaipėdos universitete (KU) lankėsi Nyderlandų Karalystės ambasadorius Lietuvoje J. E. Gijsbergas Hendrikas Christiaanas van der Lingenas. Vizito metu ambasadorius susitiko su Klaipėdos universiteto Mokslo ir meno prorektore Rita Vaičekauskaite, Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto dekane Rima Mickevičiene bei Suskystintųjų gamtinių dujų terminalų inžinerijos studijų programos dėstytojais. Susitikime dalyvavo ir KU Jūros tyrimų atviros prieigos centro direktorė Viktorija Vaitkevičienė, centro laboratorijų vadovai bei mokslininkai, Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) klasterio bei kompetencijų centro atstovai. Susitikimo metu aptarta SGD studijų ir mokslo infrastruktūros plėtra. Klaipėdos universitetui aktualios bendradarbiavimo galimybės su Nyderlandų Karalystės universitetais bei mokslo centrais, siekiant plėtoti SGD inovacijas, didinti įvairių SGD sistemų efektyvumą, ieškoti naujų verslo modelių ir technologijų, kurios leistų plėsti SGD rinką Europoje. KU Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto dekanė Rima Mickevičienė jau užmezgė ryšius su Nyderlandų Eindhoveno technologijos universiteto mokslininkais. Šiuo metu svarstomos galimos bendradarbiavimo formos, rengiamos tarptautinių projektų paraiškos partnerystei plėtoti. Šių aukštųjų mokyklų bendradarbiavimą labai palaiko ir ambasadorius. „Džiugu, kad Klaipėdos universitetas pozicionuoja save kaip SGD klasterio žinių centrą,“ – sakė ambasadorius, akcentavęs dideles universitete rengiamų SGD specialistų perspektyvas. Tikimasi, kad KU rengiami technologijų ekspertai ir olandų rinkodaros specialistai galės dirbti kartu, siekdami sukurti aukštesnę pridėtinę vertę įveiklinant SGD. Dekanė R. Mickevičienė…

2016-ieji Lietuvos oro uostams – rekordiniai: aptarnauta 4,8 mln. keleivių, o skrydžių skaičius pasiekė 52 tūkst. Sparčiausią augimą pademonstravo Palangos oro uostas, kur keleivių skaičius išaugo net 60 proc. ir pasiekė 233 tūkst. Spaudos konferencijoje 2016 metų rezultatus apžvelgęs Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Gediminas Almantas džiaugėsi, kad praėjusieji metai Lietuvos oro uostams – geriausi per visą veiklos istoriją. Palyginti su 2015 m., pernai aptarnautų keleivių skaičius išaugo 13 proc. ir pasiekė 4,8 mln. Skrydžių skaičius padidėjo 5 proc. – 2016-aisiais iš viso aptarnauta 52 tūkst. skrydžių. „Praėjusiais metais geriausius rezultatus pademonstravo Palangos oro uostas, kurio pasiekimus įvertino ir Tarptautinė oro uostų taryba keliskart Palangos oro uostą įvardinusi kaip sparčiausiai augantį oro uostą „mažylių“ kategorijoje. Kauno oro uostas pernai išlaikė stabilumą, o šiemet būtent jam bus skiriamas didžiausias dėmesys. Vasarą laukia vienas svarbiausių mūsų projektų – Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija, kurios metu skrydžiai iš sostinės bus nukreipti į Kauno oro uostą“, – sakė G. Almantas. Pasak Lietuvos oro uostų vadovo, gerėjantiems rezultatams įtakos turėjo naujų skrydžių pritraukimas per Maršrutų plėtros fondą. Oro vežėjai, siekiantys pradėti naujus maršrutus ar padidinti jau vykdomų maršrutų dažnius, buvo kviečiami teikti paraiškas Nereikšmingai (de minimis) pagalbai gauti. Iš viso paramai skirta 800…

Klaipėdos universiteto Kalbų ir socialinės edukacijos centras jau trečius metus iš eilės kviečia į LIETUVIŲ KALBOS IR KULTŪROS ŽIEMOS MOKYKLĄ KITAKALBIAMS 2017 metų sausio 16–28 d. Žiemos mokykla – ­tai: intensyvūs lietuvių kalbos mokymo kursai. Pamokos vyks kiekvieną dieną (10 darbo dienų, iš viso 60 akademinių valandų darbo auditorijoje); kultūrinė programa, kurios metu vyks ir kalbos praktika: tai išvykos, vakaronės, viešnagė lietuvių šeimoje. Kursantai supažindinami su Lietuvos istorija Baltijos šalių kontekste, lietuvių tradicijomis ir papročiais, mokomi lietuvių liaudies dainų, šokių ir žaidimų. Daugiau informacijos čia.

Lygiai prieš 100 metų, 1917-aisiais, net trys Klaipėdos krašto miestai pradėjo leisti savo pinigus. Pirmieji pasistengė didžiausios Lietuvos teritorijoje esančios Rusnės salos gyventojai. Tokiam žingsniui salos bendruomenę pastūmėjo ne noras atsiskirti nuo Vokietijos imperijos, kuriai tuomet priklausė visas Klaipėdos kraštas, o tik papildyti savo piniginių ženklų apyvartą. Nes dėl ypatingos ir izoliuotos padėties Rusnė, besibaigiant pirmajam Pasauliniam karui, pirmoji regione pajuto smulkių pinigų stoką. Spėjama, kad tais pačiais metais, 1917-aisiais, kaip ir Rusnė, savo notgeldus išleido ir tuometinis Memelis (Klaipėda). Atskiruose Klaipėdos krašto miestuose Rusnėje, Klaipėdoje, Šilutėje) pradėti leisti vietiniai pinigai, dar vadinti notgeldais, yra dar viena šio regiono skirtybė, daranti jį unikalų, lyginant su Didžiąja Lietuva. Rusnė, kaip ir daug kitų Rytų Prūsijos vietovių, buvo atkirstos nuo pinigų gavimo šaltinių, todėl   griebėsi seno atradimo – notgeldų, kad bent savo rajone sutvarkytų mažo nominalo pinigų apyvartą. Ant skirtingų Rusnės piniginių ženklų laidų pasirašė iškiliausi bendruomenės nariai: Tamošaitis – burgermeisteris, Šteinas – advokatas ir namų savininkas, Sallawitzas – pirklys, Rusnėje laikęs ir karčemą, Witee – vaistininkas. Iki tol notgeldai, kaip karo palydovai, atskirais XVIII a. laiko tarpsniais, buvo išleisti Prancūzijoje ir Vokietijoje, XIX a. Austrijoje ir Vengrijoje. Anglai notgeldus leido „būrų karo“ metų l900 metais apsuptame Mefkinge. Rytų Prūsijoje pirmuosius notgeldus…

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šiandien vakare pradės stiprėti vėjas, jo gūsiai gali siekti nuo 15 iki 20 metrų per sekundę. Šalyje gali kilti pūgos. Sinoptikai taip pat prognozuoja, kad ketvirtadienį stipriai atšals. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos  primena gyventojams, kaip reikia elgtis žiemą, kad šaltis, sniegas ir pūgos, kuo mažiau pakenktų normaliai  jų veiklai. Jei oras labai atšąla ir jeigu pučia stiprus vėjas, jei yra galimybė, stenkitės likti patalpose. Pučiant stipriam vėjui, šalčio poveikis sustiprėja ir žmonės jaučia daug žemesnę oro temperatūrą nei yra iš tikrųjų. Jei reikia išeiti, stenkitės, kad kelionė būtų kuo trumpesnė ir būtinai šiltai bei patogiai apsirenkite: suaugusieji ir vaikai turi dėvėti kepurę, megztą šaliką, kumštines pirštines, šiltus batus ir drabužius. Tinkamiausi drabužiai per šalčius – iš vilnos, nes jie sulaiko daugiau kūno šilumos nei medvilnė, viršutinis drabužių sluoksnis turėtų būti neperpučiamas vėjo. Per šalčius reikia avėti šiltą, ne per ankštą avalynę, mūvėti vilnones kojines, tinkamai apsaugoti rankas (vengti pirštuotų pirštinių). Einant į lauką, reikia patepti nepridengtas kūno vietas (ausis, nosį, skruostus) riebiu kremu, į kurio sudėtį neįeina vanduo. Ypač saugokite nušalusias kūno vietas. Be to, geriau neiti į lauką ką tik nusiprausus ar išsimaudžius. Sinoptikams prognozuojant didelius šalčius, rekomenduojame pasirūpinti vandens,…

Sausio 5–14 dienomis jau dešimtus metus iš eilės vyks tradicija tapusi akcija „Kalėdinė eglutė – namų šilumai“. Jos metu gyventojai bus kviečiami nupuoštas kalėdines eglutes ar jų šakas atnešti į specialius konteinerius, kurie įsikurs net 39-iose vietose skirtinguose Lietuvos miestuose. Pasak dešimtmetį gyvuojančios akcijos iniciatorių, ekologijos verslo bendrovės „Ecoservice“  vykdomosios direktorės Daivos Skrupskelienės, praėjusiais metais surinktas rekordinis šių kalėdinių simbolių atliekų kiekis nuteikia optimistiškai, todėl šiemet tikimasi dar didesnio gyventojų aktyvumo. „Pastebime, jog kiekvienais metais patys gyventojai išreiškia vis didesnį norą prisidėti prie ekologiškos ir švarios aplinkos puoselėjimo, noriai dalyvauja šioje akcijoje ir ją palaiko. Tai labai sveikintina, nes be pačių miestiečių įsitraukimo būtų kur kas sudėtingiau spręsti daugelį su atliekų tvarkymu susijusių problemų. Tikiuosi, jog šiais metais aktyvumu išsiskirs ne tik didžiųjų, bet ir mažesnių miestų gyventojai, bei pavyks išvengti ne vietoje paliktų eglučių ar jomis perkrautų konteinerių vaizdo“, – vylėsi D. Skrupskelienė. Akcijos metu surenkamos žaliaskarių atliekos yra perdirbamos ir virsta ekologišku kuru arba kompostu, taip tausojant gamtos išteklius bei mažinant užterštumą. „Ecoservice“ duomenimis, praėjusių metų akcijos metu specialiuose konteineriuose iš viso buvo surinkta 890 kubinių metrų žaliaskarių atliekų, o aktyviausi buvo Vilniaus, Šiaulių bei Klaipėdos gyventojai. „Šiais metais specialiais akcijos „Kalėdinė eglutė – namų šilumai” lipdukais pažymėtus…