Naujienos

Made in Klaipėda komanda sveikina visus klaipėdiečius ir miesto svečius su Naujais 2017-ais metais.

Vos viena diena iki Kalėdų ir štai – išankstinė dovana dviem „Eurojackpot“ žaidėjams iš Lietuvos! Penktadienio vakarą paaiškėjo, kad du žaidėjai laimėjo 5+0 prizą ir pasidalino didesnę nei 311 000 Eur sumą. Po 155 844 Eur laimėję žaidėjai atspėjo penkis pagrindinius žaidimo skaičius. Laimėtojai bilietus pirko Vievyje, parduotuvėje „Maxima“, Kauno g. 22 ir Klaipėdoje, parduotuvėje „IKI“, H. Manto g. 84. Visi raginami pasitikrinti savo bilietus. 2016 metais didžiausia loterija Lietuvoje „Eurojackpot“ laimėjimais pradžiugino daugiau nei 125 000 mūsų šalies žaidėjų. O smulkūs laimėjimai šiame žaidime nėra tokie jau ir smulkūs: šiais metais mažiausi prizai prasidėjo ne nuo 1 Eur, o vidutiniškai nuo 8 Eur. Didžiausias visų laikų laimėjimas Lietuvoje – „Eurojackpot“ loterijoje. 2015 metais buvusiam inžinieriui iš Kauno atiteko daugiau nei 7,6 mln. Eur. Tai didžiausias kada nors loterijos išmokėtas laimėjimas ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse.

Suskystintų gamtinių dujų (SGD) kompetencijų centro atidarymas uostamiestyje – reikšmingas besibaigiančių 2016-ųjų įvykis Lietuvos SGD klasterio nariams. Moderni mokymų infrastruktūra, kuri pradėta telkti Klaipėdos universiteto (KU) verslo inkubatoriuje, pasitarnaus SGD terminalų inžinerijos studentams, o taip pat šioje srityje jau dirbantiems specialistams iš Lietuvos bei užsienio. Dėmesio centre – studentai Gruodžio 28 d. įvyksiantis SGD kompetencijų centro atidarymas liudija apie kryptingą klasterio veiklą ir strategiją, kurią palaiko visi jo nariai. Dideliu impulsu tokio centro steigimui tapo Klaipėdos universitete šiemet atsiradusi SGD technologijų terminalų inžinerijos studijų programa. „Puikiai suvokiame, kad šie studentai – tai kritinė būsimųjų specialistų masė, kuri yra būtina SGD rinkos vystymui Klaipėdoje. Tik turėdami pakankamą kiekį kompetentingų inžinierių galime toliau siekti, kad uostamiestis taptų SGD distribucijos ir technologijų centru Baltijos jūros regione, generuojančiu naujas darbo vietas ir gebančiu pritraukti SGD srityje dirbančias tarptautines kompanijas“, – akcentavo Andrius Sutnikas, SGD klasteriui priklausančio Klaipėdos mokslo ir technologijų parko komunikacijų vadovas, SGD klasterio koordinatorius. Moderni automatikos įranga Į SGD terminalų inžinerijos sritį besigilinantis akademinis jaunimas turi sąlygas bendradarbiauti su klasterio įmonėmis įgyvendinant tam tikras mokslines iniciatyvas. Visgi nuo šiol Klaipėdoje egzistuojanti galimybė iš labai arti pažinti technologinius SGD procesus ir dirbti su įranga, kuri yra analogiška esančiai SGD terminaluose, yra visiškai nauja…

Po aštuonerius metus trukusių fasadų tvarkybos (restauravimo) darbų Klaipėdos universiteto Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakulteto (S.Nėries g. 5, Klaipėda) pastatas pasitinka lankytojus pastebimai atnaujintas ir tuo pačiu metu ─ išlaikęs autentišką architektūrinę vertę. „Kultūros vertybių registre šis valstybės saugomas objektas yra įvardijamas kaip Mokytojų seminarijos pastatas, kadangi minėtoji mokymo įstaiga jame veikė iki 1934 m. Lietuvių kalbos mokytojus anuomet rengusi seminarija ─ svarbus Klaipėdos krašto lietuvybės ugdymo židinys. Džiaugiamės kartu su Klaipėdos universitetu, kad 2017 m. Kultūros sostinės titulą perėmusi Klaipėda pasipuošė dar vienu sutvarkytu istoriniu pastatu“, ─ teigia Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė. Buvusios Klaipėdos Mokytojų seminarijos fasadų tvarkybos (restauravimo) darbus finansavo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos kartu su Klaipėdos universitetu. Per aštuonerius metus šiame kultūros paveldo objekte atlikta darbų už maždaug 1,67 mln. eurų (939 tūkst. Eur ─ KPD, 730 tūkst. Eur – Klaipėdos universiteto skirtos lėšos). Iš jų šiemet virš 91 tūkst. eurų skirta iš Kultūros paveldo departamento Paveldotvarkos programos, o Klaipėdos universitetas šiais metais prisidėjo apie 72 tūkst. eurų suma. Tvarkybos darbų užsakovas ─ VĮ „Lietuvos paminklai“, projekto vadovas ─ Juozapas Tilvikas (UAB „Klaipėdos projektas“). Darbus vykdė UAB „Pamario restauratorius“. Pasak VĮ „Lietuvos paminklai“ projekto administravimo ir techninės priežiūros vadovo Zigmo…

Nuo gruodžio pradžios vilniečius ir sostinės svečius pasitinka septintus metus ekologinių sprendimų bendrovės „Ecoservice“ rengiama akcija – Vilniaus gatvėmis važinėja kalėdinėmis lemputėmis papuoštos modernios šiukšliavežės. Akcijos sumanytojai sako, kad ši iniciatyva jau laikoma tradicine ir ją labai teigiamai vertina visi miesto gyventojai. „Tiek miestiečiai, tiek, tikiu, ir verslas tikrai jaučia šventinį laikotarpį, todėl jau esame įpratę, kad šiuo metu savo techniką, kuri labai dažnai matoma miesto gatvėse, taip pat stengiamės simboliškai papuošti, atspindėti bendras metų pabaigos švenčių nuotaikas“, – sako „Ecoservice“ vykdomoji direktorė Daiva Skrupskelienė. Į Vilniaus gatves išvažiuos 15 kalėdiškai papuoštų šiukšliavežių. Teigiama, kad mieste jos važinės iki kitų metų sausio pirmosios pusės. Anot D.Skrupskelienės, šventiškai papuoštos šiukšliavežės važinės ne tik sostinėje, bet ir Trakuose, Lentvaryje, Šiauliuose, Radviliškyje, Širvintose, Šilutėje, Šilalėje, Pagėgiuose, Klaipėdoje, Neringoje, Vilkaviškyje, Kazlų Rūdoje bei Lazdijuose, kur veikia „Ecoservice“ grupės padaliniai. Bendrovės atstovai primena, kad 2017 metų pradžioje taip pat bus vykdoma kasmetinė akcija „Kalėdinė eglutė – namų šilumai“. Jos metu specialiuose konteineriuose bus surenkamos nupuoštos gyventojų turimos eglutes, gyventojai bus raginami atsakingai pasirūpinti savo turimu švenčių simboliu. Reklama: Automobilių nuoma

„Gerą darbą darome ŠIANDIEN, o mūsų gerumu džiaugsis jau RYTOJ!“ Tokiu šūkiu pasitinka jau trečius metus iš eilės rengiama gerumo fotosesija „Šiandien ir rytoj“ Klaipėdoje. Sekmadienį, gruodžio 18 dieną, nuo 11 iki 17 val., neabejingi klaipėdiečiai ir miesto svečiai kviečiami atvykti įsiamžinti senamiestyje įkurtoje bei magiškai papuoštoje kalėdinėje fotostudijoje ir tuo pačiu paaukoti Mamų unijos globojamai penkiametei Milenai. Gerumo fotosesijos idėja gimė 2014 metais „Kemel Photography“ įkūrėjų, Kęstučio Meliausko ir Agnės Pivoriūnaitės, dėka. Pirmaisiais metais buvo išpildyta Carito Klaipėdos regiono senelių globos namų svajonė turėti fotoaparatą. Praėjusiais metais lėšos rinktos Maltos ordino organizuojamai neįgaliųjų kelionei į Lurdą. „Pasaulyje reikia skleisti gerumą ir meilę aplinkiniams. Mes pradedame nuo mažų žingsnelių, nuo savo miesto, nuo to, ką mokame geriausiai. Ir tada gimsta stebuklai. Tuomet atsiranda bendraminčių, o idėja tampa augančia tradicija“, – teigė Kemel fotografai. Kiekvienas apsilankęs gerumo fotosesijoje už auką dovanų gauna profesionalią skaitmeninę nuotrauką. Aukos dydis nėra nustatytas ir kiekvienas atvykęs aukoja jam priimtiną sumą. Šiais metais lėšos renkamos Milenai. Mergaitė kovoja su atsinaujinusia onkologine liga neuroblastoma ir yra gydoma Santariškių klinikose. Jai skirta chemoterapija. Po procedūrų susiduriama su nukritusiais kraujo rodikliais, dažnu pykinimu bei nuotaikų kaita. Tėtis vienintelis išlaiko šeimą, todėl surinktos lėšos bus vertinga parama sunkiu gyvenimo periodu.…

Savaitgalį visoje šalyje iškritęs gausus sniego kiekis ant kojų sukėlė kelininkus ir gerokai patuštino kelių priežiūrai skirtų medžiagų atsargas. Klaipėdos rajono kelius prižiūrinčios bendrovės „Ecoservice Klaipėda“ vadovas Laimonas Žemaitis sako, kad įprastas darbų apsukas teko padidinti net kelis kartus, tačiau čiuožyklomis virtusių kelių pavyko išvengti. Pasak L. Žemaičio, oro sąlygos pastebimai pablogėjo jau šeštadienį, todėl iki pat 7 val. ryto mieste darbavosi trys barstytuvai. Taip pat po kelis kartus buvo barstomi pavojingiausi kelio ruožai – tiltai, įkalnės ir viadukai, miesto gatvės. Skaičiuojama, kad vien per šeštadienį sunaudota 8 tonos druskos, daugiau nei tona smėlio ir 2 kubiniai metrai druskos tirpalo. Atitinkamai, esant nedideliam snygiui, sunaudojama dvigubai mažiau. „Sekmadienį situacija tapo dar sudėtingesnė – kelininkų darbą sunkino iškritęs ir prie važiuojamosios kelio dalies prispaustas storas sniego sluoksnis, minusinė oro temperatūra. Naktį iš sekmadienio į pirmadienį mieste dirbo keturi barstytuvai, tačiau, lyginant su situacija šeštadienį, birių medžiagų gatvių priežiūrai sunaudota keliskart daugiau – 22 tonos druskos, daugiau nei 7 tonos smėlio ir 4 kubiniai metrai druskos tirpalo, neleidusio susidaryti ledui“, – teigė L. Žemaitis. „Ecoservice Klaipėda“ vadovo teigimu, ypatingas dėmesys skirtas gyvenamiesiems rajonams – gatvių bei šaligatvių barstymo darbai pradėti 23 val. ir tęsėsi iki 3.30 val. ryto. O nuo 4 val.…

Šeštadienį Klaipėdos Teatro aikštėje buvo įžiebta Kalėdų eglutė. Pagrindinėje miesto aikštėje rinkosi minios smalsuolių. Žmonės atėjo pasigrožėti įžiebta eglute ir šventiniais atributais – magišku sniego rutuliu, įrengta prakartėle. Nuo šiandien čia veikia ir „Fortum“ šilumos namelis. Nuo šiandien, visą gruodžio mėnesį prie eglutės atvykę klaipėdiečiai ir miesto svečiai gali sušilti specialiai šventiniam laikotarpiui sukurtame namelyje, kuris veikia tomis pačiomis valandomis kaip ir Kalėdiniai mugės nameliai: I-IV 16-20 val., V-VI 12-22 val., VII 16-20 val. Darbo dienomis Kalėdiniame namelyje vaikai bus vaišinami šilta arbata, vyks moksleivių edukaciniai užsiėmimai, gražiausio piešinio konkursas. Namelyje bus galima parašyti ir iškart išsiųsti laišką su svajonėmis Kalėdų seneliui. „Idėja sukurti kalėdinį šilumos namelį kilo tuomet, kai pastebėjome, kad prie eglutės atvykę žmonės ilgai neužsibūna, o sušalę ieško šiltesnės vietos praleisti laiką. Kadangi esame šilumą gaminanti įmonė, nutarėme, kad šventiniu laikotarpiu būtų gražu šia šiluma pasidalinti su visais klaipėdiečiais ir miesto svečiais. Įrengėme tikrą skandinaviško stiliaus medinį namelį, kuriame yra šilta ir jauku, žmonės gali ramiai atsigerti mugėje įsigytos arbatos, linksmai praleisti laiką,“ – mintimis dalinasi „Fortum“ renginių ir socialinių iniciatyvų koordinatorė Sandra Nagdasova. Šventiniu laikotarpiu Teatro aikštėje miestiečiams netrūks pramogų. Jau gruodžio 10 d. čia bus pristatytas naujas projektas – stilizuota sniego paroda, kuri šiai erdvei…

22-ieji „Vakarų ekspreso” organizuojami „Metų klaipėdiečio” rinkimai šįkart buvo lydimi ir jaunųjų klaipėdiečių rankų šilumos – keturių uostamiesčio mokyklų mokiniai entuziastingai iš popieriaus lankstė renginio dekoracijomis tapusius baltus paukščius, ant kurių vėliau užrašė linkėjimus savo gimtajam miestui, visiems jo žmonėms ir šiemetinių rinkimų nominantams bei laureatams. Viešbutyje „Amberton Klaipėda” lapkričio 24-osios vakare įvyko „Metų klaipėdiečio” apdovanojimų ceremonija. Jos metu tradiciškai buvo paskelbta, kas, „Vakarų ekspreso“ skaitytojų nuomone, šįkart nusipelnė Garbės klaipėdiečio, Meniškos sielos, Jaunojo talento vardų ir apdovanojimo „Už metų nuopelnus”. Nominantus ir laureatus tradiciškai pagerbė Klaipėdos miesto vadovai ir kiti garbingi svečiai. Rinkimų sistema „Vakarų ekspreso“ redakcija šiemet vėl kvietė klaipėdiečius pareikšti savo nuomonę ir siūlyti kandidatus keturioms „Metų klaipėdiečio” nominacijoms. Įvairiose meno srityse puikių rezultatų pasiekusiam miestelėnui skiriama nominacija „Meniška siela”. Perspektyvūs, veiklūs, talentingi jaunieji klaipėdiečiai pagerbiami „Jaunojo talento” titulu. Nominacijai „Už metų nuopelnus” buvo galima siūlyti kandidatus, kurie per šiuos metus savo darbais garsino Klaipėdą, o nominacija „Garbės klaipėdietis” skiriama tam miestiečiui, kurio visas gyvenimas yra skirtas mūsų miesto keitimui į gražesnę ir šviesesnę pusę. Nuo spalio pabaigos „Vakarų ekspreso” skaitytojai ir portalo www.VE.lt lankytojai šioms nominacijoms pasiūlė per 60 klaipėdiečių ir 6 kolektyvus bei organizacijas. Į antrąjį rinkimų etapą, kurio metu vyksta balsavimas, kiekvienoje nominacijoje pateko…

Lietuvos vicečempionas Klaipėdos „Neptūnas“, šįkart rungtyniavęs be komandos kapitono Martyno Mažeikos, patyrė pirmąjį pralaimėjimą FIBA Čempionų lygos turnyre – Ventspilyje po atkaklios ir nervingos kovos rezultatu 61:66 (14:17, 14:16, 20:14, 13:19) nusileido „Ventspils“ ekipai. Nepaisant šio pralaimėjimo Dainiaus Adomaičio treniruojamas „Neptūnas” FIBA Čempionų lygos turnyro C grupėje yra vienvaldis lyderis, savo sąskaitoje turintis daugiausiai – net penkias pergales. „Ventspils“ ekipa su 3 pergalėmis ir 3 nesėkmėmis turnyro lentelėje pakilo į trečiąją vietą. Neptūniečiams kaimyninėje Latvijoje nesisekė nuo dvikovos pradžios – aikštės šeimininkai dvikovą pradėjo spurtu 9:0, o dar po kelių akimirkų pirmavo ir dviženkliu skirtumu – 2:14. Tada klaipėdiečiai sužaidė atkarpą 12:0 ir išlygino rezultatą – 14:14. Nuo tada virė apylygė kova, nors dažniau 2-5 taškais priekyje buvo latviai. Po ilgosios pertraukos Lietuvos vicečempionai persvėrė rezultatą savo naudai – 46:44. Visgi lemiamame ketvirtyje „Neptūno“ krepšininkai vėl strigo puolime – per pirmąsias penkias minutes pelnė vos tašką, tuo metu septynis taškus surinkę latviai persvėrė rezultatą savo naudai – 54:49. Netrukus pasipylė taiklūs tolimi neptūniečių metimai: Jimmy Baronas pataikė du tritaškius, Vytautas Šarakauskas – vieną ir iki dvikovos pabaigos likus minutei aikštės šeimininkų pranašumas ištirpo vos iki 1 taško – 61:60. Dar po kelių sekundžių „Neptūnas“ turėjo šansą išsiveržti į priekį, tačiau…

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC)  medikai informuoja, jog sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Lietuvoje nežymiai padidėjo. 46-ąją šių metų savaitę (lapkričio 14-20 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 57,5 atv./10 tūkst. gyventojų. Pernai tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 49,2 atv./10 tūkst.  gyventojų. Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 46-ąją savaitę registruotas Šiaulių administracinėje teritorijoje, o didžiausias – Vilniaus administracinėje teritorijoje. Palyginus pastarosios savaitės sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklį su 46-osios savaitės duomenimis sergamumas gripu ir ŪVKTI padidėjo visose administracinėse teritorijose, išskyrus Uteną. 46-ąją metų savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę buvo paguldyti 4 asmenys. Sergamumo gripu ir ŪVKTI rodikliai apskrityse Administracinės teritorijos 45 sav. (lapkričio 7-13 d.) 46 sav. (lapkričio 14-20 d.) Gripo atvejų sk. Gripo ir ŪVKTI atvejų sk. Rodiklis, atv./10.000 gyventojų Gripo atvejų sk. Gripo ir ŪVKTI atvejų sk. Rodiklis, atv./10.000 gyventojų Alytaus 2 785 54,66 0 839 58,42 Kauno 6 3383 58,9 5 3572 62,21 Klaipėdos 8 1733 53,2 11 1961 60,2 Marijampolės 3 687 46,08 7 882 59,16 Panevėžio 4 1148 49,22 2 1243 53,30 Šiaulių 1 858 31,3 2 1050 38,3 Tauragės 2 476 46,17 1 490 47,53 Telšių 1 787 55,67…

Lapkričio 14–18 dienomis Klaipėdos universitete jau septintą kartą vykdoma akcija moksleiviams iškeisk pamoką į paskaitą! Trumpam tapti Klaipėdos universiteto studentu ir sužinoti daugiau apie dominančias studijų programas panoro daugiau nei 800 moksleivių! Jau antrą kartą projektas vyksta mokslo ir meno festivalio Klaipėdoje „Restart“ metu. Daugiau nei 90 skirtingų mokslo krypčių paskaitų Universitete ir už jo ribų skaitys žymūs Klaipėdos universiteto profesoriai, docentai ir kiti savo sričių profesionalai. Daugiausia paskaitų šią savaitę vyks didžiausiuose KU fakultetuose: Jūros technologijų ir gamtos mokslų bei Humanitarinių ir ugdymo mokslų. Registracijų į paskaitas metu didžiausio moksleivių susidomėjimo sulaukė Socialinių ir Sveikatos mokslų fakultetų, Menų akademijos pasiūlytos paskaitos. Populiariausios paskaitos Socialinių mokslų fakultete – reklamos kūrybos praktikumas, eterio žurnalsitika, turizmo žemėlapių kūrimas su GIS; Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakultete kaip ir kasmet didelio dėmesio sulaukė lietuvių literatūra, anglų kalba, psichologija; Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakultete viena įdomiausių paskaitų moksleiviams – medžiagų atsparumo eksperimentiniai tyrimai, ekologija; Sveikatos mokslų fakultete – streso rizika profesinėje veikloje, kino medija kultūros sistemoje; Menų akademijoje – scenos kalba, teatro režisūra ir vaidyba. Daugiausia registracijų sulaukta iš Klaipėdos Vytauto Didžiojo, „Vėtrungės“ ir „Ąžuolyno“ gimnazijų. „Iškeisk pamoką į paskaitą“ naujiena pasiekė ir tolimesnius miestus – savo mokytojus į KU dėstytojus iškeisti panoro Klaipėdos…

Seimas, įvertindamas tai, kad Ieva Simonaitytė yra paskutinioji Mažosios Lietuvos metraštininkė, unikali, talentinga rašytoja, savo kūriniuose vaizdavusi išskirtinius lietuvninkų likimus ir garsinusi Klaipėdos krašto etnografinį savitumą, nutarė 2017-uosius paskelbti Ievos Simonaitytės metais. Už tai numatantį Seimo nutarimą (projektas Nr. XIIP-3987(2) balsavo 77 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 1 parlamentaras. Priimtu Seimo nutarimu Vyriausybei pasiūlyta iki 2016 m. gruodžio 31 d. parengti ir patvirtinti Ievos Simonaitytės 120-ųjų gimimo metinių minėjimo programą, skirtą socialines, kultūros naujoves pralenkusių garsios asmenybės idėjų tęstinumui įprasminti, visuomenės valstybinei savivokai ir pilietinei atsakomybei ugdyti, kultūros paveldo istorijai turtinti, kultūriniams ryšiams plėtoti, ir 2017 metų valstybės biudžete numatyti lėšų šiai programai įgyvendinti.

Aplinkos apsaugos agentūra suteikė teisę UAB „Fortum Klaipėda“ termofikacinei jėgainei šilumos ir elektros gamybai per metus sunaudoti 255 tūkst. tonų 9 MJ/kg kaloringumo atliekų. Tai reiškia, kad nuo šiol UAB „Fortum Klaipėda“ šilumos ir elektros gamybai galės naudoti mažiau arba, esant didesniam atliekų kaloringumui, iš viso nenaudoti biokuro. Gautas leidimas suteikia teisę naudoti 127,5 tūkst. tonų (8 MJ/kg kaloringumo) nepavojingų komunalinių atliekų po antrinio rūšiavimo ir nepavojingas gamybos atliekas bei 127,5 tūkst. tonų (10 MJ/kg kaloringumo) kietojo atgautojo kuro. Bendras numatomas 255 tūkst. tonų kuro vidutinis kaloringumas – iki 9 MJ/kg. Iki šiol jėgainėje buvo leidžiama deginti 255 tūkst. tonų kuro per metus, iš jų – 180 tūkst. tonų (8-10 MJ/kg kaloringumo) sudarė nepavojingos komunalinės atliekos po antrinio rūšiavimo bei nepavojingos gamybos atliekos ir 75 tūkst. tonų (8-10 MJ/kg kaloringumo) – biokuras. Šiuo metu UAB „Fortum Klaipėda“ – geriausias žiedinės ekonomikos pavyzdys Lietuvoje. Įmonei 40% atliekų tiekia UAB „Klaipėdos regioninis atliekų tvarkymo centras“ (KRATC), 23% – UAB „Ecoservice“, 11% – VŠĮ „Kauno regioninis atliekų tvarkymo centras“. UAB „Fortum Klaipėda“ šilumą tiekia AB „Klaipėdos energija“, o elektrą parduoda į bendrą elektros sistemą. UAB „Fortum Klaipėda“ ieško galimybių panaudoti po atliekų deginimo susidarantiems dugno pelenams (šlakui). Šiuo metu 55 tūkst. tonų šlako…

Lietuvos vasaros sostinė Palanga svečius pasitiks nauju įvažiavimu, kuris dėl savo funkcionalumo ir puikaus estetinio vaizdo taps miesto vizitine kortele. Įmonės „SRP projektas“ specialistams teko užduotis parengti Kretingos g. atkarpos nuo viaduko iki sankryžos su Klaipėdos plentu bei Klaipėdos pl. atkarpos nuo minėtos sankryžos iki Virbališkės tako techninį projektą, numatant keturias eismo juostas, papildomas eismo reguliavimo priemones, pertvarkant sankryžas, išsprendžiant lietaus kanalizacijos, gatvės apšvietimo, apželdinimo ir kitus klausimus. Kalbėdamas apie tai, į kokią vietovės specifiką privalėjo atsižvelgti dirbat prie šio projekto, „SRP projektas“ vadovas Nerijus Jakulis sakė: „Vietovė, kurioje buvo įgyvendinamas rekonstravimo projektas, kelių ir kitos viešosios infrastruktūros požiūriu labai svarbi tiek dėl eismo pralaidumo, tiek dėl estetinio vaizdo. Tai pagrindinis įvažiavimas į Palangą, tad rengiant šį projektą teko atsižvelgti į jau esamą aplinkinių teritorijų apstatymą, miesto plėtros viziją ir ribotą teritoriją paties įvažiavimo į miestą įrengimui.“ Anot pašnekovo, svarbiausias uždavinys buvo užtikrinti saugų ir patogų tiek vietinių gyventojų eismą, tiek patogesnį eismą miesto svečiams ir poilsiautojams. „Mums teko įveikti keletą iššūkių. Didžiausias jų – eismo patogumas tiek pėstiesiems, tiek dviratininkams, tiek automobilių vairuotojams, ne tik važiuojantiems pagrindiniu keliu, bet ir išvažiuojantiems iš šalutinių gatvių“, – kalbėjo jis. Projektuojant įvažiavimą – žvilgsnis į ateitį Dirbdami prie šio projekto projektuotojai turėjo…

Siekdama užtikrinti stabilų keltų, plaukiojančių iš Klaipėdos į Vokietijos Kylį, grafiką žiemos sezono metu, DFDS nuo šių metų spalio 27 d. Vokietijos taip pat ir Danijos maršrutų aptarnavimą perkelia į Centrinį Klaipėdos terminalą (CKT). Tuo pat metu maršrutą iš Klaipėdos į Karlshamaną Švedijoje aptarnaujantys keltai, ligi šiol plaukioję iš CKT, persikels į Tarptautinę jūrų perkėlą (TJP). „Kelionė iki Kylio trunka apie 19-20 valandų, tad krovinių iškrovimui ir pakrovimui uoste lieka 4-5 valandos. Nuo šių metų vasario pabaigos keltams į Vokietiją ir iš jos pradėjus plaukioti kasdien, tapo labai svarbu užsitikrinti daugiau „rezervinio laiko“ tiems atvejams, kai blogi žiemos orai gali gerokai pailginti kelionę ir tokiu būdu „išmušti“ mus iš grafiko. Kadangi CKT yra arčiau jūrų uosto vartų, Vokietijos maršruto perkėlimas mums leis sutaupyti šiek tiek brangaus kelionės laiko, be to šiame terminale įrengtos mobilios rampos leidžia greičiau aptarnauti laivus. Keltams, plaukiojantiems į Karlshamną, tai nėra taip aktualu. Kadangi kelionė iki Švedijos trunka 13 valandų, mes turime pakankamai laiko tiek krovos darbams uoste, tiek laiko rezervo „pasivyti grafiką“, esant nepalankioms oro sąlygoms“, – sako AB „DFDS Seaways” agentinio padalinio direktorius Tomas Mačiulskis. 7 reisų grafiką iš Klaipėdos į Kylį bendrovė įvedė, siekdama padėti Rusijos vežėjams, kuomet Lenkijai ir Rusijai nesusitarus dėl…

Rugsėjo mėnesį Lietuvos gyventojai į užstato sistemą sunešė daugiau nei 48 milijonus pakuočių. Iš jų maždaug 29 milijonus plastikinių butelių, 17 milijonų skardinių ir 2,5 milijonus stiklinių butelių. Per aštuonis sistemos veikimo mėnesius jau grąžinta daugiau nei 294 milijonai pakuočių. Daugiausiai pakuočių rugsėjo mėnesį pridavė didžiųjų miestų gyventojai. Vilniaus miesto gyventojai grąžino per 10 milijonų, Kauno – 5,5 milijono, Klaipėdos – beveik 3 milijonus pakuočių. Tačiau atsižvelgus į miestų ir rajonų gyventojų skaičių, aktyviausiai pakuotės grąžintos Palangos, Šiaulių, Druskininkų, Molėtų rajono ir Alytaus miesto savivaldybėse. Gyventojai itin aktyviai naudojasi taromatais – į juos rugsėjį priduota per 46 milijonus pakuočių – tai sudaro apie 90 procentų visų grąžintų pakuočių. „Tiek labai geri sistemos rezultatai, tiek įvairios nuomonės apklausos rodo, kad gyventojai prie užstato sistemos priprato, ir noriai grąžina stiklo ir plastiko butelius bei skardines. Didesnis nei planuota pakuočių surinkimas lemia ir tai, kad nuo lapkričio mėnesio įsigalioja nauji tarifai gėrimų gamintojams ir importuotojams. Apie tai gamintojus informavome dar liepos mėnesį“, – sako Gintaras Varnas, VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) generalinis direktorius. Skaičiuojama, kad dėl didesnio nei planuota pakuočių surinkimo išlaidos sistemai išlaikyti išaugo 4 mln. eurų per metus. Dėl šios priežasties subsidijų iš gėrimų gamintojų ir importuotojų sistemos išlaikymui prireikė anksčiau…

Rugsėjį net 17 Klaipėdos ikimokylinio ugdymo įstaigų darželinukams paruošė malonią staigmeną. Prie įėjimų į darželius įrengė neįprastos akiai konstrukcijos batų šepečius. Jau antrą mėnesį šios įstaigos dalyvauja eksperimente – diegia vaikams švarių batų kultūrą bei stebi, kaip šią naujovę priima suaugusieji ir įstaigų darbuotojai. „Tikrai naudingas daiktas. Žiemą mūsų darbuotojos nespėja valyti purvo, kurio vaikai prineša į koridorius ir ant laiptų, eidami į darželį, ar grįždami iš lauko. Tikimės, kad su naujo šepečio pagalba mes įveiksime šią problemą. Jau nuo rudens auklėtojos ėmė diegti švaros įgūdžius ir mūsų vaikučiai noriai valosi batus. Dar ir tėveliams primena. Aišku, idealu būtų, kad tokie šepečiai būtų įrengti prie visų gyvenamųjų namų ar darbo įstaigų, tačiau tam, ko gero, prireikslaiko“, – svarstė lopšelio darželio „Papartėlis“ direktorė Irena Martinkienė. „Nenešti purvo į namus – lyg ir savaime suprantamas dalykas, todėl prie durų visi turime pasidėję kilimėlį. Tačiau, jei pasižiūrėtume atidžiau, įsitikintume, jog kilimėlis gelbsti tik iš dalies. Lietingą dieną į namus vis tiek patenka nemažai purvo, o tai erzina. Prasidėjus rudeniui ši problema tampa dar aktualesnė, o kur dar žiema ir tirpstančio sniego balos. Toks šepetys ypač reikalingas, kai žemę nukloja lipnus sniegas“, – sako pirmosios Klaipėdoje pradėjusios diegti šią naujovę įmonės „Solimeta“ atstovas Rimantas…