Verslas

Nors pastaruoju metu netyla kalbos apie savotišką renesansą išgyvenantį Kauną, atgimimo ženklų, ypač nekilnojamojo turto (NT) rinkoje, vis dažniau galima pastebėti ir Klaipėdoje. Į šį miestą po beveik dešimtmečio pertraukos grįžta ir darnios NT plėtros bei statybų bendrovė „YIT Kausta”. Ji Klaipėdos centre, Bijūnų gatvėje, pradeda statyti naują daugiabutį gyvenamąjį namą. Anksčiau uostamiesčio centre bendrovė sėkmingai įgyvendino projektus „Minijos banga”,  „Jurginai” ir „Bijūnai”. Naujo keturių aukštų modernaus daugiabučio su požemine automobilių stovėjimo aikštele statybas planuojama baigti 2019 metų vasarą – šiuo metu jau yra pradėti statybų aikštelės paruošimo darbai. Užbaigus statybas Klaipėdos miesto gyventojai galės įsikurti 52 naujuose butuose, kurių plotas sieks nuo 30 iki 75 kv. m. Naujasis daugiabutis iškils visai šalia Klaipėdos senamiesčio ir Smiltynės perkėlos, iki kurių nuo būsimo pastato – vos keliolika minučių kelio pėsčiomis. Šalia taip pat yra gerai išvystyta viešojo transporto ir paslaugų infrastruktūra, kitų naujų daugiabučių kaimynystė. „Klaipėda yra strategiškai svarbus Lietuvos miestas. Pastaruoju metu čia stebimos pramonės ir paslaugų sektoriaus augimo tendencijos. Vis tik uostamiestyje dar trūksta šiuolaikiškų, patogioje miesto vietoje esančių būstų – tokių, kokie Vilniuje ir Kaune aktyviai statomi jau ne vienerius metus. Kurį laiką stebime palankius ženklus Klaipėdoje vystyti ilgalaikę vertę turinčių gyvenamųjų namų projektus ypač patraukliose miesto vietose.…

Nuo šiol kelionių paketus perkantys poilsiautojai galės rinktis iš daugiau oro vežėjų paslaugų – tarptautinis kelionių organizatorius „Tez Tour“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Europoje viena didžiausių skrydžių kompanijų „Turkish Airlines“ („Anadolu JET“). Pirmieji „Tez Tour“ poilsiautojai iš Tarptautinio Vilniaus oro uosto užsakomaisiais skrydžiais vyks paklausiausia vasaros kelionių kryptimi – į Turkiją. Kol kas „Turkish Airlines“ poilsiautojus užsakomaisiais skrydžiais skraidins kartą per savaitę, šeštadieniais. Iš Vilniaus oro uosto į Turkijos kurortus skraidys 188 vietų orlaivis „Boeing 737-800“. Pasirašyta pirmine sutartimi, keleiviams iš Lietuvos rezervuota daugiau nei 3500 vietų. Šiemet 15 metų veiklos sukaktį minintis „Tez Tour“ savo pirmąsias vasaros poilsines keliones organizavo būtent į Turkiją, tad su Turkijos kompanija pasirašyta sutartis taip pat įgyja ir simbolinę prasmę. „Tez Tour“ poilsiautojus skraidins ekonomine klase. Skirtingai nuo pigių skrydžių bendrovių, kiekvienam keleiviui leidžiama iki 20 kg registruojamojo bagažo. Taip pat į bilietą automatiškai įskaičiuojamas ir maitinimas lėktuve. „Turkish Airlines“ skraidina keleivius į  121 valstybę visame pasaulyje. Tarptautinis kelionių organizatorius „Tez Tour“ veikia keliose dešimtyse šalių, todėl šis bendradarbiavimas – puiki plėtros galimybė abiem pusėms, – sakė „Turkish Airlines“ generalinis direktorius Lietuvoje p. Ahmet Oztas. – Skrydis lėktuvu – tai kelionės, o bendradarbiavimo su „Tez Tour“ atveju – ir pati atostogų pradžia. Todėl ypač…

Artėjantį birželį antrąjį gimtadienį Lietuvoje pasitiksiantis prekybos tinklas „Lidl“ jau šiandien, gegužės 7-ąją, pradeda šventinį mėnesį: parduotuvėse laukia gausybė specialių pasiūlymų bei akcijų, o įsigijusieji prekių ne mažiau kaip už 15 eurų kviečiami dalyvauti loterijoje, kurios didieji prizai – du automobiliai „Škoda Rapid“ bei penki laimėjimai visus metus be rūpesčių apsipirkti „Lidl“. Taip pat bus išdalyta 500 vnt. 20 eurų vertės kuponų pirkiniams. Klientai, š. m. gegužės 7–birželio 3 d. vieno apsipirkimo metu „Lidl“ parduotuvėse išleidę ne mažiau kaip 15 eurų, kviečiami registruoti gautą kvitą gimtadienio loterijoje prekybos tinklo interneto svetainėje arba paskambinę į pirkėjų infoliniją tel. 8 800 100 11. Išsami informacija apie dalyvavimo sąlygas bei konkurso taisyklės – „Lidl“ svetainėje www.lidl.lt/Gimtadienio-Taisykles. Gausiausios kategorijos prizai, 500 vnt. 20 eurų vertės kuponų, bus burtų būdu išdalyti per keturias loterijos savaites, o septynių didžiųjų prizų laimėtojai paaiškės birželio 5 d. ir dovanas atsiims birželio 12-ąją Vilniuje vyksiančiame šventiniame renginyje. Pernai vykusi „Lidl“ gimtadienio loterija sulaukė didžiulio pasisekimo – dalyviai registravo daugiau kaip 100 000 pirkimo kvitų. „Atrodo, tik vakar perkirpome „Lidl“ prekybos tinklo didžiojo atidarymo Lietuvoje juostelę, o netrukus jau pasitiksime antrąjį mūsų gimtadienį. Kadangi laikas bėga labai greitai, siekiame, kad šventinė nuotaika kuo ilgiau apgaubtų visą gausią „Lidl“ bendruomenę, kurioje…

Belgijos bendrovė „Malmar“, gaminanti metalo komponentus automobilių ir statybos pramonės užsakovams, savo naujajai gamyklai pasirinko Klaipėdą. Veiklos pradžioje „Malmar“ ketina įdarbinti apie 20 žmonių, o įsitvirtinusi žada plėstis. Bendrovė ieško inžinierių, suvirintojų, logistikos ir kokybės užtikrinimo specialistų. Pagrindinė gamyklos Klaipėdoje veikla bus sutelkta į eksportą ir metalinių dalių pristatymą klientams iš įvairių pramonės šakų – nuo automobilių iki statybos. Bendrovė gamina jungiamąsias plokštes, dėl kurių keletą tonų pakeliantys milžiniški kranai juda kaip žmogaus ranka, valdymo dėžes ir aušinimo stovus kelių statybos įrangai bei gausybę dalių, naudojamų komercinėse transporto priemonėse. „Malmar“ Baltijos šalis, kaip patrauklų regioną savo veiklai, atrado dar 2006 m., kai Ventspilyje, Latvijoje, įkūrė savo gamyklą. Trumpas atstumas tarp gamybos vietų ir į kokybę orientuota darbo kultūra, kuria garsėja regionas, buvo vieni svarbiausių veiksnių, lėmusių bendrovės sprendimą, teigia „Malmar“ generalinis direktorius Dorsan De Buysscher. „Įsitvirtinę Lietuvoje norime stiprinti savo gamybos pajėgumus Baltijos jūros regione. Esame dėkingi „Investuok Lietuvoje“ už aktyvią pagalbą. Tai padėjo mums užtikrinti sklandesnį įsikūrimo procesą, – sako Dorsan De Buysscher. Sekant gamyklos Ventspilyje pavyzdžiu, „Malmar Lithuania“ bus nepriklausoma gamykla, kurios pagrindinė veikla – lakštinio metalo gamyba. Šiai gamyklai artimiausioje ateityje siekiame gauti ISO / IATF sertifikatus.“ Pasak „Investuok Lietuvoje“ Investicijų plėtros departamento direktoriaus Gedimino Koryznos, Klaipėda yra palanki „Malmar“…

Bilietų platinimo bendrovė „Tiketa“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Klaipėdos „Švyturio“ arena bei Palangos koncertų sale ir nuo šiol rūpinsis bilietų platinimu į pastarosiose erdvėse vykstančius renginius. Dėl šio sandorio „Tiketa“ Vakarų Lietuvoje, planuojama, parduos maždaug dvigubai daugiau bilietų ir tai sudarys apie 20 proc. visų bendrovės pardavimų. „Stiprių partnerių Vakarų Lietuvoje turėjome ir iki šiol, su daugeliu jų mus sieja ilgametė partnerystė. Tačiau sutartis su Klaipėdos „Švyturio“ arena ir Palangos koncertų sale padės mums įsitvirtinti pajūryje. Skaičiuojame, kad šis bendradarbiavimas „Tiketoje“ parduodamų bilietų skaičių per metus padidins maždaug 10 proc.“, – skaičiuoja bendrovės „Tiketa“ generalinis direktorius Andrius Žiauberis. Iki šiol „Tiketa“ bendradarbiavo su tokiais didžiaisiais pajūrio regiono renginių organizatoriais kaip „Žvejų rūmai“, Klaipėdos muzikinis teatras, Klaipėdos dramos teatras, Klaipėdos jaunimo teatras ir keletu kitų organizatorių. 2017 m. „Tiketa“ išplatino daugiau nei 100 tūkst. bilietų į vien Klaipėdoje vykusius renginius. Tai sudarė kiek daugiau nei 10 proc. visų pernai bendrovės „Tiketa“ parduotų bilietų. Nuo šiol žiūrovai, keliaujantys į renginius uostamiesčio „Švyturio“ arenoje ir Palangos koncertų salėje, galės naudotis visais „Tiketa“ klientams siūlomais patogumais, pavyzdžiui, bilietus į renginius patogiai įsigyti „Tiketos“ mobiliąja programėle ar pasinaudoti „Tiketa“ klubo nariams taikomomis privilegijomis ir renginius stebėti pigiau. Nors vis daugiau bilietų į renginius nuperkama internetu…

Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) universaliame gamybos pastate „FlexStart“ nuo liepos įsikurs pirmasis nuomininkas – Vokietijos kapitalo elektros laidų rinkinių gamybos įmonė „Baltijos Eukutecas”, bendradarbiaujantis su Vokietijos plastiko ir elektros įrangos gamintoju „Werner Wirth“. Investuotojas pasirašė sutartį dėl patalpų nuomos. Bendrovė įsikurs 7 400 kv. m ploto pastate, kur užims 2700 kv. m. Šis pastatas išsiskiria tuo, kad Klaipėdos LEZ gali nesudėtingai jį pritaikyti nuomininko gamybos poreikiams ir iki 3 mėnesių paruošti patalpas veiklai pradėti. Planuojama, kad bendrovė pradės montuoti savo įrangą Klaipėdos LEZ liepą, investicija su įrengimais siekia 1,5 mln. eurų. Įsikurti Klaipėdos LEZ įmonė nusprendė dėl to, kad šioje teritorijoje galės sukurti daugiau darbo vietų. „Šiuo metu įmonėje dirba 65 darbuotojai, bet įsikūrę planuojame jau 80 darbo vietų, o kitąmet jų turėtų padaugėti iki 100, – teigė UAB „Baltijos Eukutecas“ direktorė Ina Vaicekauskienė. – Klaipėdos LEZ privalumais galime įvardinti geografinę vietą verslui plėtoti, sunkiajam transportui pritaikytus kelius, reprezentatyvią aplinką svečiams ir akcininkams pasikviesti, kurių persikraustę sulauksime dažniau.“ Bendrovė „Baltijos Eukutecas“ gamina plastiko ir elektros įrangos rinkinius transporto įmonėms, taip pat tiekia produktus elektrinių dviračių gamybai Vokietijoje. Didžioji dalis įmonės produkcijos yra eksportuojama per Klaipėdos jūrų uostą. „Prieš kelis mėnesius paskelbę apie planus vystyti „FlexStart“ projektą, jau turime pirmąją…

„Luminor” bankas užbaigė savo vardo keitimo procesą – naujasis vardas pakeitė pavadinimus „Nordea” ir DNB. Dar rudenį pristatytomis spalvomis ir nauju logotipu iki balandžio mėn. pradžios buvo atnaujinti visi „Luminor” banko filialai, bankomatai, savo išvaizdą pakeitė banko interneto puslapis bei interneto bankai, taip pat sukurta „Luminor” banko kortelė. „Banko „išvaizdos” suvienodinimas tapo naujo vardo įvedimo užbaigiamuoju projektu, klientai nuo šiol mus visur Lietuvoje, taip pat ir Latvijoje bei Estijoje, matys vienodai, jiems bus paprasčiau mus surasti ir pasinaudoti paslaugomis. Projektas buvo svarbus tiek klientams, tiek banko komandai, nes nuo šiol visą dėmesį skiriame naujų sprendimų ir bankinių produktų kūrimui ir tobulinimui. Džiaugiamės, kad visą žymėjimo keitimą pavyko įgyvendinti per tris mėnesius”, – sako „Luminor” Privačių klientų departamento vadovė Vaineta Barevičiūtė. Lietuvoje buvo atnaujinti 37 skyriai bei 368 bankomatai. Visi nauji „Luminor” banko klientai nuo šiol gaus banko korteles su naujomis banko spalvomis ir logotipu. Esamiems klientams, kurie naudojasi „Nordea” ir DNB banko kortelėmis, pasikeisti turimų kortelių nereikia – senosios galios iki nurodyto termino, o naująsias „Luminor” korteles jie gaus pasibaigus turimos kortelės galiojimo laikui. „Luminor” klientai, kurie naudojasi mobiliąja bankininkyste, jau gali atsisiųsti ir atnaujintą „Luminor” mobiliąją programėlę. Klientams, naudojantiems iOS sistemas, programėlė telefone atsinaujino automatiškai, o Android naudotojai turėtų…

AB „Smiltynės perkėlos“ eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime patvirtinti bendrovės 2017 metų finansinės veiklos rezultatai. Praėjusiais metais bendrovė uždirbo vienuolika procentų daugiau nei planuota ir gavo penkiasdešimt devyniais procentais didesnį grynąjį pelną nei 2016-ais. Šiemet akcininkams už praėjusius metus bus sumokėta 523 tūkstančiai eurų dividendų, iš kurių pagrindinei akcininkei – valstybei – 518 tūkstančių. Perkelta daugiau keleivių 2017 metais atlikta kone trisdešimt tūkstančių reisų – tai dvylika procentų daugiau nei planuota. Per praėjusius metus perkėlimo srautai augo visose transporto priemonių kategorijose. Lyginant su 2016-aisiais, perkelta septyniais procentais daugiau transporto priemonių ir šešiais procentais daugiau keleivių ir dviratininkų. Katamarano maršrutu Klaipėda-Juodkrantė-Nida, lyginant su praėjusiais metais, keleivių perkelta mažiau – 13,4 tūkstančiai (2016 m. – 15,5 tūkst.). Nors keleivių srautas dėl nepalankių vasaros orų buvo mažesnis, tačiau žmonių domėjimasis maršrutu neatslūgo. Siekiant patenkinti kuo daugiau klientų lūkesčių, nuo 2017 metų gruodžio 1-os dienos Naujojoje perkėloje pradėti vykdyti ir itin pasiteisinę reguliarūs naktiniai reisai. Iki šių metų kovo mėnesio pabaigos naktiniais reisais perkelta 2115 automobilių iš Klaipėdos į Smiltynę ir 1879 automobilių iš Smiltynės į Klaipėdą. Pernai neatlygintino perkėlimo lengvata suteikta 276 tūkstančiams transporto priemonių – tai septyniais procentais daugiau nei 2016 metais. Neatlygintinai keleivių perkelta penkiais procentais daugiau – 230 tūkstančių. Iš viso…

Lietuvių inžinieriams pavyko sukurti pažangią technologiją, įgalinančią efektyviai panaudoti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) šalčio energiją. Inovatyvų sprendimą, kuris verslui padės sumažinti elektros energijos sąnaudas ir prisidės sprendžiant ekologines problemas, bus galima pritaikyti ne tik šaldytuvų terminaluose, bet ir daugelyje kitų objektų. Technologiją sukūrė UAB „Valcon”, sukaupusi didelę patirtį šiluminių elektrinių valdymo sistemose. Reikšmingą postūmį imtis naujo iššūkio įmonei suteikė bendradarbiavimas su Lietuvos SGD klasteriui priklausančiomis organizacijomis. Klasterio iniciatyva projekto įgyvendinimui buvo suformuotas konsorciumas, į kurio veiklą įsitraukė AB „Vakarų laivų gamykla”, AB „Klaipėdos nafta”, tarptautinė kompanija „Emerson Automation Solutions” bei partneriai – šaldytų produktų sandėliavimo paslaugas teikianti UAB „Ketonas”, UAB „Emeko”. „Atsižvelgiant į tai, kad mažos apimties SGD rinka intensyviai vystosi ne vien Baltijos jūros šalių regione, bet ir visoje Europoje, nėra abejonių, kad reikalingi nauji sprendimai, įgalinantys efektyvesnį šių dujų panaudojimą. Vertiname galimybę nukreipti mūsų sukauptas žinias kuriant naują produktą bei tikime, kad jis prisidės didinant SGD kaip energijos šaltinio konkurencingumą, kuriant naujus verslo modelius”, – kalbėjo UAB „Valcon” vedantysis inžinierius Vytenis Naujokas. Terminalo laive-saugykloje „Independence” saugomos SGD yra -162 laipsnių skystis, kurį šaldant panaudojamas didelis energijos kiekis. Vienai tonai šių dujų pagaminti reikia apie 250 kWh energijos. Lietuvių sukurtas sprendimas atveria galimybes „įdarbinti” energiją, kuri, keičiant SGD būvį…

2017 metais Lietuva pakilo į 4 vietą Europos Sąjungoje pagal tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektų suplanuotas kurti darbo vietas, tenkančias milijonui gyventojų. Pagal šį rodiklį Lietuvą aplenkė tik Liuksemburgas, Airija ir Rumunija. Užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje” analitikų parengtoje ataskaitoje nurodoma, kad pernai Lietuvoje milijonui gyventojų teko 3066 darbo vietos, suplanuotos TUI projektų. ES vidurkis yra daugiau nei tris kartus mažesnis – tik 900 darbo vietų milijonui gyventojų. Atotrūkis tarp ketvirtoje vietoje esančios Lietuvos (3066 darbo vietos milijonui gyventojų) ir trečioje vietoje esančios Rumunijos (3111 darbo vietų milijonui gyventojų) yra itin mažas. Tuo tarpu penktą ir šeštą vietą užimančios Slovakija (2352 darbo vietos milijonui gyventojų) ir Lenkija (2290 darbo vietų milijonui gyventojų) nuo pirmaujančio ketvertuko atsilieka kur kas smarkiau. „Financial Times” duomenų bazės „fDi Markets” duomenimis, 2017 m. absoliutus TUI projektų kuriamų darbo skaičius augo ne tik Lietuvoje, bet ir visame Vidurio ir Rytų Europos regione. „fDi Markets” duomenimis, pagal pernai į šalį pritrauktus TUI projektus planuojama sukurti 8733 darbo vietas. Pagal suplanuotų darbo vietų skaičių Lietuva yra absoliuti lyderė tarp Baltijos šalių – pernai ji daugiau nei 5 kartus lenkė Latviją ir daugiau nei 14 kartų – Estiją. „2017 metai buvo išskirtiniai tuo, kad į šalį pavyko pritraukti…

„Maxima Grupė” gavo Lenkijos Konkurencijos Tarybos leidimą „Emperia Holding S.A.”, valdančios Lenkijos mažmeninės prekybos tinklą „Stokrotka”, akcijų įsigijimo sandoriui.  „Maxima Grupė” Varšuvos vertybinių popierių biržoje yra pateikusi pasiūlymą įsigyti 100 proc. pastarosios bendrovės akcijų. Šio pasiūlymo termino pabaiga – balandžio 12 d. „Lenkijos Konkurencijos Tarybos leidimas yra svarbus žingsnis „Emperia Holding S.A.” akcijų įsigijimui. Tikimės, kad kitas etapas taip pat bus sklandus ir pasibaigus pasiūlymo terminui sėkmingai užbaigsime šį sandorį”, – teigia „Maxima Grupės” valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Dalius Misiūnas. Kaip jau buvo minėta anksčiau, „Maxima Grupė” už vieną „Emperia Holding S.A.” akciją siūlo 100 zlotų, o visų išleistų akcijų kaina sudaro 1,192 mlrd. zlotų (apie 283 mln. eurų). Pasiūlyme taip pat numatyta, kad „Maxima Grupė” gali atsisakyti pirkti akcijas, jeigu į pasiūlymą atsilieps mažiau nei 66 proc. bendrovės akcininkų arba nebus įgyvendintos kitos sutartos sąlygos. Prekybos tinklui „Stokrotka” Lenkijoje priklauso 436 parduotuvių, jis užima apie 20 proc. šalia namų įsikūrusių parduotuvių rinkos. Įmonėje dirba apie 8,2 tūkst. darbuotojų, jos apyvarta 2016 m. siekė 570 mln. eurų. „Maxima Grupė” šiuo metu valdo prekybos tinklus „Maxima” (Baltijos šalyse), „Aldik” (Lenkijoje), „T-Market” (Bulgarijoje) ir elektroninę maisto parduotuvę „Barbora”. Parengta pagal pranešimą spaudai

Šiemet vasara į „Lidl“ parduotuves atkeliauja jau gegužės 28-ąją, kai prekyboje pasirodys ketvirtoji „esmara by Heidi Klum“ drabužių kolekcija #LETSLOVESUMMER. Spalvingi, įvairūs bei „Lidl“ įprastomis kainomis prieinami bohemiško stiliaus vasariškos kolekcijos hitai žavi aktualiais kirpimais ir begale derinimo galimybių. Ketvirtosios „esmara by Heidi Klum“ kolekcijos ašis – lengvi vasariški įvaizdžiai. Ryškūs raštai, kutai, vilnijantys audiniai, džinsas – naujoji kolekcija siūlo mada besidominčioms moterims ir merginoms daugybę galimybių individualiam stiliui kurti. „Man svarbu, kad mano kolekcijos drabužiai gali būti kombinuojami į įvairiausius vasariškus įvaizdžius: dieną galima leisti vilkint šortais ir neįmantria chaki spalvos palaidinuke, o vakare puikiai atrodyti pasipuošus romantiška maksi ilgio suknele ir prie jos derančiais plokščiapadžiais odiniais sandalais“, – sakė modelis, TV laidų vedėja, dizainerė Heidi Klum. Juolab kad jos antrąja tėvyne tapusios Kalifornijos įkvėptas stilius visiškai atitinka aktualias mados tendencijas. Prekyba naujosios „esmara by Heidi Klum“ kolekcijos #LETSLOVESUMMER drabužiais pradedama pirmadienį, gegužės 28 d., visose „Lidl“ parduotuvėse Lietuvoje. Be drabužių ir avalynės moterims, kolekcijoje yra ir prekių mergaitėms. Kolekcijos gaminiais vienu metu bus prekiaujama visose „Lidl“ parduotuvėse Europoje bei JAV, iš viso daugiau kaip 10 tūkst. „Lidl“ parduotuvių. Šiuo metu Lietuvoje veikia 36 „Lidl“ parduotuvės, įsikūrusios Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje, Marijampolėje, Kėdainiuose, Telšiuose, Kretingoje, Mažeikiuose, Tauragėje, Jonavoje,…

Vienai didžiausių verslo grupių Lietuvoje koncernui „Achemos grupė“ priklausanti AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) 2017 metais išlaikė uosto lyderės pozicijas ir reikšmingai prisidėjo prie bendrų Klaipėdos uosto veiklos rodiklių. Bendrovė pasiekė 13,1 mln. tonų apyvartą ir 6 proc. pagerino 2016 metų krovos rezultatus (12,4 mln. tonų). Audituotais duomenimis, 2017 metais bendrovė gavo 49,9 mln. eurų pajamų, 10 proc. daugiau nei 2016 metais. „Praėjusiais metais sugebėjome padidinti veiklos efektyvumą, o mūsų klientams pavyko daugiau produkcijos parduoti rinkose. 2017-ieji buvo nuosaikaus investavimo tarpsnis, kuris žymi perėjimą iš vieno finansiškai imlaus investicinio etapo į planuojamą kitą svarbų plėtros etapą. Už 2 mln. eurų įsigijome technikos ir technologinės įrangos, atnaujinome elektros ūkį, modernizavome vartų kontrolės sistemas jas sujungiant su krovinių svėrimo procesu. Pakilęs laivų krovos našumas dirbant naujais kranais sudarė galimybes 2017 metais užtikrinti greitą gamybinį tempą“, – teigia KLASCO generalinis direktorius Audrius Pauža. Pasak vadovo, šiemet didinti apyvartą bus sudėtingiau dėl apribojimų teritorijoje vykstant 10-11 krantinių rekonstrukcijos darbams. Čia investicijoms numatoma skirti per 4 mln. eurų: bus atnaujinta elektros pastotė, inžinerinės komunikacijos, įsigyjama naujos technikos ir įrangos. „Pagrindinė investicijų kryptis 2018 metais – Smeltės pusiasalis. Pirmajam pertvarkos žingsniui šiemet numatome 6,5 mln. eurų. Tolesnė privačių investicijų eiga priklausys nuo Klaipėdos valstybinio jūrų…

Elektros skaitiklių keitimas nuo šiol gyventojams vyks dar patogiau – elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) populiariausius vienos fazės elektros skaitiklius klientų namuose keis nenutraukdama energijos tiekimo. ESO pradeda naudoti naują darbų atlikimo metodiką ir specialius įtaisus, leidžiančius tiesiogiai į kliento elektros tinklą tiekti elektros energiją, kol keičiamas elektros apskaitos prietaisas. „Tai reiškia, kad kliento namuose neišsijungs elektros prietaisai ir neišsiderins jų nustatymai – pavyzdžiui, laikrodis, suprogramuotas automatinis skalbimas, signalizacija nefiksuos įtampos dingimo ir klientas nebus dėl to trukdomas, nebeliks rizikos prarasti duomenis stacionariame kompiuteryje“, – praktinę pokyčių naudą aiškina Ovidijus Martinonis, ESO Apskaitų valdymo departamento direktorius. Iki šiol keičiant elektros skaitiklius buvo būtina objekte atjungti įtampą bent 15 minučių, be to, klientas turėdavo pasirūpinti, kad atnaujinus elektros energijos tiekimą iškart būtų įjungti namuose esantys elektroniniai prietaisai. „ESO darbuotojai dažnai išgirsdavo klientų prašymų pakeisti apskaitos prietaisus neatjungus įtampos. Todėl ir ėmėmės pokyčių: išanalizavome galimybes, radome techninį sprendimą, išanalizavome sertifikuotų prietaisų įsigijimo galimybes. Taip pat atnaujinome technologinę  darbų instrukciją pagal kurią apmokėme ir atestavome darbuotojus“, – kalba O. Martinonis. Per 2018 m. ESO planuoja pakeisti 41 tūkst. vienos fazės elektros skaitiklių nenutraukus elektros energijos tiekimo gyventojų būstuose. Skaičiuojama, kad nenutraukto elektros tiekimo trukmė sudarys – virš 10 tūkst.…

Martyna Feser dažnai pristatoma kaip Lietuvą pasauliniuose kokteilių miksologijos konkursuose garsinanti, aktyvi ir vietoje nenustygstanti klaipėdietė, pastaruosius šešis metus šeimininkavusi Klaipėdos barui „Kaštonas“. Naujausias Martynos iššūkis – naujo unikalaus gastrobaro „Švyturys B-House“ vairas. Iššūkį priimti merginą pastūmėjo kelios svarbios pamokos, išmoktos ieškant savo pašaukimo ir mėgaujantis karjeros vingiais. Ši neeilinė klaipėdietė į savo gyvenimo aprašymą įtraukusi daug skirtingų įrašų: nuo snieguolės vaidmens viešbutyje Egipte iki visą pasaulį stebinančių kokteilių miksologės. Nuo vasaros kartu su Raimondu Baubliu šeimininkauti moderniam barui Klaipėdoje pasiruošusi mergina dalijasi savo patirties sudėliota atmintine ir tikisi rasti bendraminčių, kurie galėtų papildyti naują jos kolektyvą. Gyventi svarbu čia ir dabar Nors Martynai dar tik 28 metai, jos patirtis ir išbandytos profesijos kelia baltą pavydą. Martyna teigia, kad dažnai sau primena nebijoti naujų pradžių ir iššūkių. Tokie išbandymai kuria asmenybę ir charakterį, praplečia akiratį ir leidžia mėgautis kiekviena gyvenimo akimirka. „Dažnai sakau, kad tapau priklausoma nuo geros nuotaikos hormono, kurio gamybą paskatina nepatogios situacijos ir įvairūs iššūkiai. Mano receptas vidinei harmonijai – nuolatinė saviugda ir išbandymai kuo ekstremalesnėmis sąlygomis. O savo karjeros niekada neplanavau toli į priekį – būtent tai ir tapo geriausiu planu. Esu ir mokiusi pilvo šokių, ir lankiusi buriavimo treniruotes, ir kūrusi filmus. Niekada nebijojau pirkti…

2017-ieji Lietuvos aludariams nebuvo lengvi – alaus rinka sumažėjo dešimtadaliu (9,2 proc.), tačiau net ir tokios permainos nepajudino rinkos lyderio „Švyturys–Utenos alus“ (ŠUA) pozicijų. Kaip ir pernai, įmonei tenka 40 proc. šalies alaus rinkos, o atrastos užsienio rinkos leido ir toliau auginti pajamas. 2017 m. ŠUA pardavimo pajamos pasiekė 153 mln. Eur ir buvo 8 proc. didesnės nei ankstesniais metais. Tiesa, alkoholinių gėrimų Lietuvoje parduota mažiau, o įmonės rezultatus viršun traukė vis populiarėjantis nealkoholinis bei kraft alūs, išaugę vandens pardavimai ir padidintas eksportas – kitose šalyse ŠUA parduoda jau beveik 20 proc. savo produkcijos. Lietuvoje ryškėja dvi tendencijos „Šiuo metu alaus rinkos veidą labiausiai keičia dvi tendencijos. Pirmoji – tai visokeriopi ribojimai bei akcizų politika, dėl kurių gyventojai vis daugiau alaus perka kaimyninėse valstybėse. Antroji – auganti ir stiprėjanti alaus kultūra, mat žmonės vis dažniau renkasi įdomesnį kraftinį, o taip pat ir nealkoholinį alų. Nors neseniai į pastarąjį gėrimą žiūrėta su pašaipa, tačiau mūsų nealkoholinis alus tokias nuostatas pakeitė“, – Lietuvos alaus rinkoje susiklosčiusią situaciją komentuoja ŠUA vadovas Rolandas Viršilas. Kintančius alaus mėgėjų įpročius rodo tai, kad vien pernai ŠUA nealkoholinio alaus pardavimai pašoko net 54 proc. Šiame segmente ŠUA lyderystė akivaizdžiausia – įmonė parduoda 64,6 proc. nealkoholinio alaus šalyje,…

Vyriausybė pritarė Žemės gelmių įstatymo redakcijos projektui, kuriame sistemiškai įtvirtinti aiškūs žemės gelmių valdymo, naudojimo, priežiūros ir kontrolės organizavimo principai. Šiame įstatyme, taikant griežtus aplinkosaugos reikalavimus, įteisinta galimybė pradėti angliavandenilių žvalgybą ir gavybą Lietuvai priklausančioje Baltijos jūros dalyje. Manoma, kad įsigaliojus įstatymui žemės gelmių ištekliai  bus naudojami racionaliau, žymiai atsakingiau laikantis itin griežtų aplinkosaugos reikalavimų. Į nacionalinę teisę įtraukiamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų nuostatos, reglamentuojančios leidimų žvalgyti, tirti ir išgauti angliavandenilius išdavimą, naftos ir dujų operacijų jūroje saugą ir tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimą. Siūloma, kad leidimo požeminiam vandeniui būtų reikalaujama, jeigu vidutiniškai per parą iš vandenvietės išgaunama ar planuojama išgauti 10 m3 ir daugiau. Išimtis taikoma žemės ūkio veiklą vykdantiems asmenims (išskyrus žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimą), kai iš vandenvietės per parą išgauna 100 m3 ir daugiau gėlo požeminio vandens. Leidimai naudoti plačiai paplitusius išteklius (tokius kaip smėlis, žvyras, požeminis vanduo) išduodami ne konkurso tvarka, o retus, ypač vertingus (pvz., kvarcinis smėlis, gintaras, angliavandeniliai) – konkurso tvarka. Leidimai ne konkurso tvarka bus išduodami pradžioje atlikus teritorijų planavimo procedūras. Siekiant užtikrinti racionalų žemės gelmių ir jų išteklių naudojimą ir apsaugą, siūloma įtvirtinti, kad atviru kasybos būdu…

Bendrovės „OVC Consulting“ atliktame tyrime mobiliojo ryšio lyderė „Tele2“ buvo pripažinta geriausiu metų darbdaviu. Nuo 2012-ųjų Baltijos šalyse suteikiamą „Best Employers“ titulą operatorius pelnė jau antrą kartą. „Šis įvertinimas įmonei yra itin svarbus, nes buvo skirtas remiantis darbuotojų apklausos rezultatais. Darbuotojų motyvacija yra esminis įmonės sėkmės šaltinis, vedantis ją į priekį“, – sakė Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius. Pagal pasaulinės konsultacijų kompanijos „Aon Hewitt“ sukurtą metodiką atliekamo tyrimo metu buvo apklausiami visi organizacijos darbuotojai – tiek dirbantys biure, tiek ir operatoriaus salonuose. Įmonės buvo vertinamos pagal darbuotojų įsitraukimo, patikimos lyderystės, aukštų veiklos standartų kultūros bei darbdavio patrauklumo kriterijus. Šiais metais „Aon Best Employer 2017“ titulą pelnė 6 įmonės. 3 iš jų veikia Lietuvoje, 1 – Estijoje, 1 – Latvijoje, 1 – visose trijose Baltijos šalyse. „Tele2“ yra pelningiausia telekomunikacijų bendrovė Lietuvoje. Įmonė dalijasi savo sėkme ir su darbuotojais – portalo vz.lt skelbtais duomenimis, jos mokami atlyginimai yra didžiausi, lyginant su konkurentais. Šiuo metu „Tele2“ dirba 126 darbuotojai biure ir 447 salonuose. „Aon Best Employers program“ tyrimas pasaulyje yra atliekamas nuo 1994 m., o Baltijos šalyse – nuo 2012-ųjų. Jį vykdo konsultacijų ir mokymo kompanija „OVC Consulting“, kuri yra oficiali „Aon Hewitt“ atstovė Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje. Iš viso 2017 metais Baltijos…

Europos investicijų fondas (EIF) ir „Swedbank” pasirašė mikrofinansavimo priemonės susitarimą, kuriuo pagal ES užimtumo ir socialinių inovacijų programą (EaSI) siekiama remti labai smulkias Estijos, Latvijos ir Lietuvos įmones. Europos Komisijai suteikus finansinę paramą, o Europos investicijų fondui garantiją, „Swedbank” per ateinančius trejus metus labai smulkioms Baltijos šalių įmonėms galės pasiūlyti iki 123 mln. EUR. Susitarimą taip pat remia Europos strateginių investicijų fondas (ESIF), kuris yra itin svarbi „Investicijų plano Europai” dalis. Už užimtumą, socialinius reikalus, įgūdžius ir darbuotojų judėjimą atsakinga Europos Komisijos narė Marianne Thyssen teigė: „Pasitelkdamas ES finansavimo priemonę „Swedbank” Baltijos šalyse padidins labai smulkių įmonių, bei be kita ko, jaunųjų verslininkų galimybes gauti lėšų. Šiomis galimybėmis galės pasinaudoti apie 5 000 smulkiųjų įmonių Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Ši finansinė parama rodo, kad Europos Komisija yra visapusiškai pasiryžusi skatinti užimtumą Europoje”. „Būdami vietinis bankas dešimtims tūkstančių įmonių Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje džiaugiamės, kad galime suteikti galimybę labai smulkioms įmonėms naudotis reikiamomis kapitalo investicijomis. Džiaugiamės, kad pavyko susitarti dėl didžiausios regione EaSI garantijos ribos. Ši garantija reiškia, kad daugiau kaip 5 000 smulkiųjų įmonių Baltijos šalyse galės gauti lėšų palankiomis sąlygomis. Priemonė yra būtina siekiant užtikrinti tvarią ekonomikos plėtrą regione”, – sakė „Swedbank” Baltijos bankininkystės vadovė Charlotte Elsnitz. EIF Integracinio…