Verslas

Lapkričio 16 d. Klaipėdoje po atnaujinimo atidarytas šiuo metu vienintelis mieste „McDonald‘s“ restoranas. Tai jau trečiasis tinklo restoranas Lietuvoje, kuriame buvo pritaikytas naujas pirkėjų aptarnavimo modelis ir interaktyvi maisto bei gėrimų užsakymo sistema. Į jo rekonstrukciją bendrovė investavo 600 tūkst. eurų. „Tai vienas ilgiausiai veikiančių mūsų tinklo restoranų šalyje, pirmą kartą duris atvėręs dar 1998 m. Drauge tai ir vienintelis „McDonald‘s“ Klaipėdoje, todėl jo atnaujinimas buvo ilgai planuotas ir labai lauktas žingsnis. Atsižvelgdami į vis spartėjantį gyvenimo tempą ir kintančius mūsų pirkėjų įpročius, itin daug dėmesio skyrėme inovatyviems sprendimams – pritaikėme interaktyviomis technologijomis paremtą naujos kartos klientų aptarnavimo modelį, kuris šiuo metu sėkmingai diegiamas naujuose mūsų restoranuose visose Baltijos šalyse“, – sakė restoranų tinklo „McDonald‘s“ generalinis direktorius Baltijos šalyse Vladimiras Janevskis. Rekonstruojant tinklo restoraną Klaipėdoje, jame buvo įdiegta interaktyvi užsakymų sistema. Nuo šiol norimo maisto ir gėrimų pirkėjai galės užsisakyti ne tik kaip įprasta prie kasų, bet ir savarankiškai – naudodamiesi liečiamaisiais ekranais. Pasak V. Janevskio, tokia interaktyvi užsakymų platforma jau pasiteisino 2 tinklo restoranuose Vilniuje – ši ne tik leidžia sutaupyti pirkėjų laiko, bet ir sumažinti piko metu susidarančias eiles. Drauge atnaujintame restorane pritaikytas ir naujos kartos klientų aptarnavimo modelis, atskiriantis užsakymų priėmimo ir maisto pateikimo vietas. Šis modelis…

Aplinkos apsaugos agentūra suteikė teisę UAB „Fortum Klaipėda“ termofikacinei jėgainei šilumos ir elektros gamybai per metus sunaudoti 255 tūkst. tonų 9 MJ/kg kaloringumo atliekų. Tai reiškia, kad nuo šiol UAB „Fortum Klaipėda“ šilumos ir elektros gamybai galės naudoti mažiau arba, esant didesniam atliekų kaloringumui, iš viso nenaudoti biokuro. Gautas leidimas suteikia teisę naudoti 127,5 tūkst. tonų (8 MJ/kg kaloringumo) nepavojingų komunalinių atliekų po antrinio rūšiavimo ir nepavojingas gamybos atliekas bei 127,5 tūkst. tonų (10 MJ/kg kaloringumo) kietojo atgautojo kuro. Bendras numatomas 255 tūkst. tonų kuro vidutinis kaloringumas – iki 9 MJ/kg. Iki šiol jėgainėje buvo leidžiama deginti 255 tūkst. tonų kuro per metus, iš jų – 180 tūkst. tonų (8-10 MJ/kg kaloringumo) sudarė nepavojingos komunalinės atliekos po antrinio rūšiavimo bei nepavojingos gamybos atliekos ir 75 tūkst. tonų (8-10 MJ/kg kaloringumo) – biokuras. Šiuo metu UAB „Fortum Klaipėda“ – geriausias žiedinės ekonomikos pavyzdys Lietuvoje. Įmonei 40% atliekų tiekia UAB „Klaipėdos regioninis atliekų tvarkymo centras“ (KRATC), 23% – UAB „Ecoservice“, 11% – VŠĮ „Kauno regioninis atliekų tvarkymo centras“. UAB „Fortum Klaipėda“ šilumą tiekia AB „Klaipėdos energija“, o elektrą parduoda į bendrą elektros sistemą. UAB „Fortum Klaipėda“ ieško galimybių panaudoti po atliekų deginimo susidarantiems dugno pelenams (šlakui). Šiuo metu 55 tūkst. tonų šlako…

Rugsėjį net 17 Klaipėdos ikimokylinio ugdymo įstaigų darželinukams paruošė malonią staigmeną. Prie įėjimų į darželius įrengė neįprastos akiai konstrukcijos batų šepečius. Jau antrą mėnesį šios įstaigos dalyvauja eksperimente – diegia vaikams švarių batų kultūrą bei stebi, kaip šią naujovę priima suaugusieji ir įstaigų darbuotojai. „Tikrai naudingas daiktas. Žiemą mūsų darbuotojos nespėja valyti purvo, kurio vaikai prineša į koridorius ir ant laiptų, eidami į darželį, ar grįždami iš lauko. Tikimės, kad su naujo šepečio pagalba mes įveiksime šią problemą. Jau nuo rudens auklėtojos ėmė diegti švaros įgūdžius ir mūsų vaikučiai noriai valosi batus. Dar ir tėveliams primena. Aišku, idealu būtų, kad tokie šepečiai būtų įrengti prie visų gyvenamųjų namų ar darbo įstaigų, tačiau tam, ko gero, prireikslaiko“, – svarstė lopšelio darželio „Papartėlis“ direktorė Irena Martinkienė. „Nenešti purvo į namus – lyg ir savaime suprantamas dalykas, todėl prie durų visi turime pasidėję kilimėlį. Tačiau, jei pasižiūrėtume atidžiau, įsitikintume, jog kilimėlis gelbsti tik iš dalies. Lietingą dieną į namus vis tiek patenka nemažai purvo, o tai erzina. Prasidėjus rudeniui ši problema tampa dar aktualesnė, o kur dar žiema ir tirpstančio sniego balos. Toks šepetys ypač reikalingas, kai žemę nukloja lipnus sniegas“, – sako pirmosios Klaipėdoje pradėjusios diegti šią naujovę įmonės „Solimeta“ atstovas Rimantas…

Neringos savivaldybė šiemet užėmė pirmą vietą pagal verslo laisvės indeksą, aplenkusi Vilnių ir kitus Lietuvos didmiesčius. Iš turizmo gyvenančioje Neringoje yra didžiausia mažų ir vidutinių įmonių koncentracija, o verslo aplinka, nepaisant sezoniškumo įtakos, čia vertinama labai gerai. Tai atskleidė „Citadele“ banko inicijuotas tyrimas „Verslo kliūčių žemėlapis 2016“. Jo metu savo nuomonę apie verslo problemas išsakė per 500 smulkių ir vidutinių įmonių, 22 regioninės verslo asociacijos, visos 60 savivaldybių. Apibendrinant rezultatus remtasi ir statistiniais duomenimis apie šalies ūkio subjektų veiklą. Tyrimas atskleidė, jog po Neringos mažiausiai kliūčių smulkiam ir vidutiniam verslui yra Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybėse. Tuo tarpu daugiausiai barjerų patiria Rokiškio, Pasvalio ir Kupiškio rajonų verslininkai. Visos šalies mastu didžiausi sunkumai, slegiantys mažų ir vidutinių įmonių pečius – mokesčių našta, kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, biurokratinės verslo reguliavimo procedūros ir sąnaudų augimas. „Tikimės, kad tyrimo rezultatai padės lengviau identifikuoti smulkiam ir vidutiniam verslui kylančius barjerus skirtinguose Lietuvos regionuose, taip prisidedant prie šių problemų sprendimo. Tyrimas parodė, kad vietos valdžios indėlis į verslo aplinkos patrauklumą yra didžiulis – nuo jo nemaža dalimi priklauso, ar žmonės ryšis išbandyti verslumą, ar, atsižvelgę į didelius barjerus bei blogą kitų patirtį, nutars nerizikuoti“, – sakė „Citadele“ banko verslo klientų departamento direktorius Vaidotas Gurskas. Pasak Lietuvos darbdavių…

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – VKEKK), priėmė sprendimą derinti AB „Klaipėdos nafta“ – Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo operatoriaus – 2015 m. įgyvendintas investicijas (bendra vertė 80,3 tūkst. Eur) ir 2016 m. jau įvykdytus arba planuojamus atlikti darbus (bendra vertė 930,3 tūkst. Eur). Visos investicijos skirtos užtikrinti patikimą ir nepertraukiamą SGD terminalo darbą, AB „Klaipėdos nafta“ šias investicijas įgyvendina savo lėšomis. Didžiąją dalį (81 proc.) investicijų planuojama skirti naujam turtui (transporto priemonėms, kompiuterinei technikai, SGD mėginių ėmimo sistemai, vaizdo stebėjimo įrangai, radarui, šviestuvams ir kt.) įsigyti, likusią dalį ketinama skirti turto atnaujinimui (kompiuterinei technikai, baldų įsigijimui ir kt.). Viena didžiausių suderintų investicijų – SGD mėginių ėmimo sistema. Vykdant SGD importą ir priimant krovinį būtina nustatyti SGD kiekį ir kokybę, kurių pagrindu būtų užbaigiamas sandoris tarp dujų pirkėjo ir pardavėjo bei įvykdomi finansiniai įsipareigojimai. Preliminariais skaičiavimais, AB „Klaipėdos nafta“ 2016 m. numatytų įgyvendinti investicijų įtaka gamtinių dujų skystinimo paslaugos kainai sudaro 0,3206 proc. Primename, kad reguliuojamos energetikos įmonės investicijas, kurių vertė mažesnė nei 2 mln. Eur, teikia derinti VKEKK bendru sąrašu. Šis sąrašas derinamas kasmet, kartu įvertinant ir faktinį praėjusiais metais suderintų investicijų įvykdymą.

Lietuvos gyventojai vis dažniau renkasi avalynę spontaniškai, rodo „Deichmann avalynė“ atlikta klientų apklausa. Nors didžioji dalis (44 proc.) apklaustųjų teigė, kad batus yra linkę įsigyti tik tuomet, kai turima pora nusidėvi, net kas ketvirtas Lietuvos gyventojas perka neplanuotai – tiesiog patikusią porą. Parduotuvės atstovai komentuoja, kad tai žymi besikeičiančius lietuvių avalynės dėvėjimo įpročius. „Apklausos duomenys atskleidė iki šiol lietuviams ne itin būdingą bruožą renkantis avalynę – spontaniškumą. Labiausiai šis kriterijus aktualus Klaipėdos (27 proc.) ir Šiaulių (26 proc.) pirkėjams. Nors batų nusidėvėjimas – vis dar pagrindinė priežastis pirkti naują porą, kasmet šio aspekto svarba mažėja.   Pastebime, kad net ir užsukę pasidairyti, klientai dažnai išeina su nauja pora batų. Lietuviai tampa laisvesni, drąsesni ir gali sau leisti įsigyti tiesiog patikusią avalynę“, –  teigia „Deichmann avalynė” pardavimų vadovė Živilė Mazurkaitė. Dalis (beveik 15 proc.) apklausoje dalyvavusių asmenų teigė, kad batus perka ir dėl to, kad turima avalynė jiems nusibodo. Taip pat beveik 14 proc. apklaustųjų renkasi avalynę tam tikrai progai, o 8 proc. apklaustųjų avalynę renkasi pagal madą. Televizijos laidų vedėja Indrė Stonkuvienė, rudenį su „Style Support“ stilistų komanda konsultavusi lietuvius, šią tendenciją aiškina tautiečių konservatyvumu. „Rudenį su savo stilistų komanda apkeliavome aštuonis šalies miestus, kur konsultavome žmones mados ir stiliaus klausimais.…