Verslas

Nuo kitų metų rudens UAB „Baltkonta” pradės teikti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) transportavimo paslaugas. „Limarko” grupės įmonė taps flagmane šioje srityje – tai pirmoji Lietuvoje logistikos bendrovė, žengianti į šią rinką. Anot „Limarko” vadovo Vytauto Lygnugario, iki šiol buvo stebima situacija, kuomet energetikos sektoriuje dirbančios įmonės vykdydavo šalutinę – transportavimo paslaugų – veiklą. „SGD rinkoje turi atsirasti daugiau logistikos kompanijų. Turėdamos vertingos patirties ir reikiamas kompetencijas išvysčiusių specialistų, jos gali užtikrinti išties platų paslaugų spektrą pervežant, o taip pat ir perpilant dujas”, – akcentavo V. Lygnugaris. Didelę specializuotų įmonių įsitraukimo į SGD rinką vertę įžvelgia ir Lietuvos SGD klasterio veiklą koordinuojančio Klaipėdos mokslo ir technologijų parko Plėtros vadovas Andrius Sutnikas: „SGD transportavimas yra vienas pagrindinių iššūkių siekiant spartesnės SGD infrastruktūros plėtros Baltijos jūros regione. Į naują rinką žengianti Klaipėdos įmonė ženkliai prisidės plėtojant SGD distribucijos grandinę šalyje bei už jos ribų. Gerai pasvertos investicijos liudija toliaregišką požiūrį, kuris itin džiugina”. UAB „Baltkonta” direktoriaus Kęstučio Kairio teigimu, užsakymas dėl specialių autodujovežių gamybos jau pateiktas gamintojui Vokietijoje. Pradiniame etape bus įsigyta viena tokia transportavimo priemonė, investicijos sieks apie 400 tūkst. Eur. „Įmonė atsakingam sprendimui ruošėsi, atidžiai analizavo situaciją rinkoje. Šiandien neabejojame, kad dėl naujos paslaugos teikimo apsisprendėme pačiu laiku ir šis žingsnis…

UAB „Vastint Lithuania“ gavo viešbučio „Marriott“ Palangoje, buvusio „Jūratės“ baseino vietoje, statybos leidimą. 173 numerių „Marriott“ viešbučio su „SPA Vilnius“ sveikatingumo centru statybos darbus planuojama pradėti 2018 metų antrąjį ketvirtį. Projekto operatorė UAB „Vastint Lithuania“ artimiausiu metu skelbs viešbučio statybų generalinio rangovo atranką. Atitikus griežtus kokybės ir biudžeto reikalavimus, atranką tikimasi baigti per penkis mėnesius. „Pasaulinio tinklo „Marriott“ viešbučio atėjimas į Palangą yra ir tarptautinis didžiausio Lietuvos kurorto pripažinimas. Labai svarbu, kad šis viešbutis teiks ne tik apgyvendinimo, maitinimo, pramogų, bet ir sveikatinimo paslaugas. Tai yra viena iš strateginių Palangos miesto vystymosi krypčių. Palangiškiams svarbu ir tai, kad planuojamame komplekse bus sukurta daugiau kaip du šimtai darbo vietų“, – sakė Palangos miesto savivaldybės meras Šarūnas Vaitkus. „Šis projektas labai sudėtingas. Derinimo ir projektavimo darbai užtruko pusantrų metų, per kuriuos nuolat jautėme Palangos miesto savivaldybės paramą ir palaikymą. Tikime, kad mums pavyko suderinti operatoriaus „SPA Vilnius“ patirtį bei viziją, „Marriott“ reiklumą kokybei ir atnaujintą, modernią stilistiką su unikaliu Lietuvos pajūrio kraštovaizdžiu, ir projektas darniai įsilies į miesto architektūrą“, – sakė UAB „Vastint Lithuania“ generalinis direktorius Kęstutis Vedeckis. Ties viešbučio projektu dirba architekto Algirdo Stripinio vadovaujama UAB „Uostamiesčio projektas“ grupė, o interjerą kuria Londone įsikūrusi „SparcStudio Design Consultants“, bendradarbiaudamos su tarptautine „Vastint“…

Siuntų paslaugų bendrovė „Omniva LT“, valdanti didžiausią pagal siuntų skyrelius paštomatų tinklą Lietuvoje, per 9 šių metų mėnesius pasiekė 3,2 mln. eurų apyvartą. Bendrovės apyvarta, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 26 proc., o pristatytų siuntų skaičius palyginamuoju laikotarpiu padidėjo net 39 procentais. Šiuo metu įgyvendinanti savo paštomatų tinklo plėtrą, „Omniva LT“ ketina įrengtų siuntų skyrelių skaičių padidinti 75 procentais. „Per pirmuosius 9 mėnesius per mūsų paštomatus pristatytų siuntų kiekis išaugo net 94 procentais, o lapkričio mėnesį pristatėme milijoninę siuntą. Planuojame, kad šiais metais per savo paštomatus pristatysime du kartus daugiau siuntų, negu pernai. Rekordinį siuntų skaičiaus augimą lemia keli veiksniai: didėjantis privačių ir verslo klientų skaičius, augantis siuntų kiekis iš Kinijos, vasarą įgyvendintas efektyvesnis paštomatų išdėstymas šalies miestuose ir pradėta įgyvendinti paštomatų tinklo plėtra“, – sako „Omniva LT“ direktorius Simonas Bielskis. Pasak S. Bielskio, bendrovė šių metų viduryje į sparčiai populiarėjančių paštomatų tinklo plėtrą numatė investuoti daugiau kaip 1 mln. eurų. Per ateinančius gruodžio ir sausio mėnesius bus įrengti 25 nauji paštomatai keturiuose didžiuosiuose šalies miestuose, taip pat Anykščiuose, Ignalinoje, Joniškyje, Kelmėje, Lazdijuose, Naujojoje Akmenėje, Prienuose, Šakiuose, Varėnoje ir Zarasuose. Bus išplėsti ir 39 veikiantys paštomatai, o bendras siuntų skyrelių skaičius „Omniva LT“ paštomatuose padidės nuo 7,1 iki…

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos nacionalinis elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinys (CERT-LT) įspėja, kad šventiniu laikotarpiu daugėja netikrų elektroninių parduotuvių, kurių tikslas ‒ išvilioti patiklių žmonių pinigus ar duomenis. Netikros elektroninės parduotuvės svetainės vaizdas dažniausiai nesukelia įtarimų. Svetainės adresas ar pavadinimas gali būti panašūs į žinomų elektroninių parduotuvių adresus, o pirkėjai viliojami didelėmis nuolaidomis. Netikrų parduotuvių kūrėjų tikslas – per kuo trumpesnį laiką gauti kuo daugiau pinigų ir asmeninės informacijos. Tokiose parduotuvėse pirkimo procesas gali atrodyti sklandus, tačiau prekių ar paslaugų asmenys negauna. Dažniausiai tokių parduotuvių padaugėja švenčių laikotarpiu. Reklamos apie naujas el. parduotuves su „fantastiškomis kainomis“ plinta per „Facebook“, kitus socialinius tinklus arba elektroniniais laiškais. Kaip apsisaugoti: CERT-LT rekomenduoja įvertinti vartotojų atsiliepimus socialiniuose tinkluose, paieškos sistemose, forumuose apie jums nežinomą el. parduotuvę, kurioje ketinate apsipirkti. Esant abejonėms, susisiekite su kontaktiniais asmenimis ar kitais pirkėjais. Galimo sukčiavimo požymiai: Kontaktiniai duomenys yra netikri (niekas neatsiliepia į skambučius ar el. laiškus). Parduotuvės domenas (pvz., svetaine.lt) buvo registruotas mažiau nei prieš mėnesį. Nėra galimybės atsiskaityti grynaisiais pinigais. Išskirtinai didelės nuolaidos (pvz., 40–50 proc.). Jei el. parduotuvė lietuviška, nenurodytas įmonės kodas, telefonas ir pan. Svetainė veikia be SSL/TLS sertifikato. Kai jis yra, adreso pradžia yra https, o šalia yra spynelės…

Didžiausia Baltijos šalyse telefonų priežiūros bendrovė „Mobiliųjų telefonų techninis centras“ (MTTC) žengia į antrinę telefonų rinką – nuo šiandien visoje Lietuvoje pradeda teikti telefonų ir planšečių supirkimo paslaugą. Supirktus mobiliuosius įrenginius bendrovė tieks savo partneriams, kurie juos prikels naujam gyvenimui. MTTC supirks beveik visus telefonų ir planšečių modelius, už kuriuos bus atsiskaitoma bendrovės salonuose grynaisiais pinigais. Naujoji paslauga veiks pagal Lietuvoje unikalų modelį: įvertinus telefonų būklę už juos grynaisiais pinigais bus atsiskaitoma iš karto, o priimtus modelius, priklausomai nuo įrenginio stovio, naujam gyvenimui prikels MTTC partneriai Estijoje, bendrovė „REDEEM Nordic“, kurie užsiims ir tokių įrenginių prekyba. Iki šiol Lietuvoje seni telefonai dažniausiai superkami būdavo tik tais atvejais, kai būdavo perkamas naujas telefonas. „Naujų telefonų rinka yra labai dinamiška, Lietuvos gyventojai telefonus keičia kas 2-3 metus. Paprastai tokių įrenginių stovis yra visiškai tinkamas kasdieniam naudojimui, tačiau rinkos mados ir vartojimo įpročiai lemia, kad senas telefonas tiesiog padedamas į stalčių. Naujoji MTTC paslauga būtent tam ir skirta – supirkti naudotus telefonus ir planšetes ir padėti juos dar kartą įdarbinti. Tai praktiška ir racionalu“, – sako „Mobiliųjų telefonų techninio centro“ direktorius Gintaras Kručkas. Jis priduria, kad naujoji paslauga veikia panašiai, kaip naudotų automobilių rinka: „Pasibaigus naujo automobilio garantijai yra įprasta jį parduoti antrinėje…

Artėjant Kalėdoms dovanų karštinės pradžią skelbia vis labiau Lietuvoje populiarėjantis „Juodojo penktadienio” (ang. Black Friday) išpardavimas, kuris persikėlė ir į elektroninę prekybą. Su lyg kiekvienais metais vis daugiau žmonių gaudo įvairias akcijas internete ir stengiasi pigiau bei greičiau įsigyti kalėdines dovanas. Dalis prekybininkų nuolaidas pradeda taikyti jau nuo savaitės pradžios. Paysera duomenys rodo, kad „Juodojo penktadienio“ savaitę, elektroninių parduotuvių apyvarta 2015 metais išaugo 94 proc., o 2016 metais net 183 proc. nei įprastai ir toliau didėjo iki pat gruodžio vidurio. „Šiuo laikotarpiu pirkti internetu išdrįsta net ir tie, kurie dar niekada to nebandė arba tai daro labai retai. Tad nenuostabu, kad saugumas tampa vienu iš aktualiausių klausimų, siekiant nepakliūti į sukčių pinkles, nes kalėdinis laikotarpis yra darbymetis ne tik prekybininkams bet ir įvairaus plauko nusikaltėliams“, – teigia Paysera komunikacijos vadovas Vytautas Urbonas. Dėl šios priežasties Paysera dalinasi patarimais, kaip saugiai pirkti kalėdines dovanas internetu bei kokias vartotojų teises verta prisiminti: Tikrinkite parduotuvės patikimumą Internete galite rasti įvairių elektroninių parduotuvių, kurias matysite pirmą kartą, tad svarbu patikrinti ir įsitikinti jų patikimumu, kad susimokėjus už prekes nekiltų problemų. Patikrinkite įmonės rekvizitus ir kontaktus. Įsitikinkite, kad nurodyta įmonė ar asmenys iš tiesų egzistuoja. Į paieškos sistemą įveskite įmonės ar puslapio pavadinimą ir žiūrėkite,…

Šiandien Klaipėdoje „Versli Lietuva” pasirašė bendradarbiavimo ir paramos sutartį su Baltijos technologijų parku dėl bendradarbystės (angl. co-working space) centro „Spiečius” įkūrimo uostamiestyje. Planuojama, kad Klaipėdos smulkiesiems verslininkams „Spiečius” duris atvers šiuo metu statomame Baltijos technologijų parke ateinančių metų gegužę. Netradicinio tipo verslo vystymo erdvės „Spiečius” nuo 2016 metų jau veikia Alytuje ir Šiauliuose, kur smulkaus ir vidutinio verslo atstovai turi galimybę bendradarbiauti tarpusavyje ir plėstis. Šiuose centruose verslininkams yra suteikiamos nemokamos kompiuterizuotos darbo vietos su įranga, teikiamos skaitmeninio, kūrybinių industrijų vystymo, socialinio verslo konsultacijos, vykdomos praktinės mentorių sesijos, organizuojami verslo ugdymo mokymai ir įgyvendinamos kitos verslo skatinimo ir plėtros iniciatyvos. „Lietuvoje veikiantys bendradarbystės centrai „Spiečius” jau skaičiuoja pirmus veiklos metus, o juose įkurtų darbo vietų paklausa viršijanti pasiūlą patvirtina, kad tokio tipo verslo vystymo erdvės regionuose yra reikalingos. Esame atvirti dalintis bendradarbystės centrų kūrimo patirtimi, intelektualiniais ir žmogiškaisiais resursais ir džiaugiamės Klaipėdos verslininkų ir vietos savivaldos iniciatyva įkurti mieste tokią netradicinę aktyvaus verslo erdvę”, – sako Gytis Morkūnas „Versli Lietuva” Verslumo departamento direktorius. G. Morkūno teigimu Klaipėdoje bendradarbystės centras „Spiečius” turėtų pradėti veikti ateinančių metų gegužės mėnesį. „Tikimės, kad ateinančiais metais smulkių verslininkų „Spiečiai” bursis ir kitose regionuose – šiuo metu jau vyksta pokalbiai dėl bendradarbystės centrų steigimo Tauragėje ir…

Didžiausių Lietuvos telekomunikacijų bendrovių kuriama momentinių mokėjimų platforma jungsis prie Lietuvos banko plėtojamos naujos kartos mažmeninių mokėjimų sistemos CENTROlink. Pastarosios funkcinės galimybės leis užtikrinti nedidelės apimties mokėjimų platformos veikimą 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Platforma, kurią kuria mobiliojo ryšio operatorių „Bitė“, „Tele2“ ir „Telia Lietuva“ bendrai valdoma bendrovė „Mobilūs mokėjimai“, pradės veikti pirmąjį kitų metų pusmetį. „Mobiliųjų mokėjimų sistema taps išmaniausiu atsiskaitymo būdu Lietuvoje ir puikiai derės su daugeliu kitų išmanių paslaugų, kurias jau siūlome ir sukursime savo klientams ateityje“, – sako Pranas Kuisys, bendrovės „Bitė Lietuva“ vykdomasis direktorius. „Kuriama momentinių atsiskaitymų sistema yra unikali Lietuvoje ir bus viena iš pirmųjų tokio tipo mokėjimų sistemų pasaulyje. Mobiliųjų mokėjimų platforma mums leis toliau teikti šiuolaikiškas, aukštos kokybės paslaugas, o mūsų klientams ji leis sutaupyti atsiskaitant už prekes ir paslaugas“, – teigia Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius. „Lietuvoje yra daugiau išmaniųjų telefonų nei gyventojų, todėl jau kitąmet startuosianti momentinių mokėjimų sistema leis dar paprasčiau naudotis technologijomis didžiajai visuomenės daliai. Mobilieji mokėjimai leis greitai ir patogiai atsiskaityti už prekes ir paslaugas naudojant vien tik išmanųjį telefoną. Naujoji mokėjimų sistema keis ne tik gyventojų atsiskaitymo įpročius, bet ir suteiks pranašumą verslui“, – sako Kęstutis Šliužas, „Telia Lietuva“ vadovas. Mobiliojo ryšio vartotojams…

Pirmadienio rytą Klaipėdą užklupusi šlapdriba bei lietus ne tik užtvindė pagrindines miesto eismo arterijas, bet ir atnešė nuostolių įmonių ir gyventojų turtui. Dėl pajūryje susidariusios situacijos BTA jau rezervavo daugiau nei 200 000 eurų klientų nuostoliams atlyginti. „Pirmadienį klaipėdiečiams teko susidurti su tikra stichija – gūsingam vėjui nudraskius medžių lapus užsikimšo miesto nuotekų sistema, o dėl gausios šlapdribos ir lietaus dalis gatvių tapo neišvažiuojamomis. Vien iki 12 val. mums jau buvo pranešta apie užlietas patalpas, vandens pilnus rūsius, viename iš objektų dėl vandens merkimo baiminamasi, kad gali griūti kaminas. Turime informacijos ir apie skendusius automobilius“, – pirmadienio žalas Klaipėdoje vardina BTA Žalų reguliavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Marekas Ernestas Goliančikas. Draudikų teigimu, tai viena didžiausių nuostolių sukėlusių stichijų uostamiestyje. Miestui bandant susitvarkyti su stichijos padariniais, draudikai perspėja itin atsargiai judėti užsemtomis miesto gatvėmis, nerizikuoti, jei matote, kad automobilis gali būti apsemtas arba jei keliaujant tampa akivaizdu, jog nepavyks įveikti įprasto maršruto. „Automobiliams skendimas itin pavojingas. Ypač tiems, kurie turi sudėtingas elektros instaliacijos sistemas. Po variklio dangčiu patekęs vanduo iš esmės paralyžiuoja automobilio darbą, o tokių žalų padarinių likvidavimas pakankamai brangus“, – sako M. E. Goliančikas. Draudimo bendrovė BTA yra viena iš didžiausių ne gyvybės draudimo bendrovių Lietuvoje, Baltijos šalių draudimo rinkos…

Didžiausia šalyje ne gyvybės draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ po liūties Klaipėdoje yra sulaukusi beveik pusšimčio pranešimų apie žalą savo klientų turtui ir automobiliams, prognozuojama, kad šios liūties pasekmes pajus ne mažiau kaip 100 apsidraudusių bendrovės klientų, o nuostoliai sieks 70 tūkstančių eurų. Pranešama, kad labiausiai nukentėjo rūsiai, sandėliukai, pirmųjų aukštų patalpos, yra keletas visiškai apsemtų automobilių, kai kurie patyrė hidrosmūgius, bandydami įveikti patvinusias gatves. Didžiąją pranešimų dalį sudaro nukentėjęs klientų turtas – užlietos rūsiuose laikomos atsargos, maisto produktai, baldai, kiti namų apyvokos daiktai, taip pat sugadintos elektros instaliacijos ar signalizacijų sistemos. Labiausia nukentėjo tų nuosavų namų gyventojai, kuriuose įrengtas cokolinis aukštas – vanduo apgadino ne tik patalpas, bet ir jose buvusį turtą. Vanduo sunkėsi ir per stogus, pastatų sienas. „Šie metai išskirtiniai tokio pobūdžio gamtos stichijomis. Liūtys visą vasarą skalbė įvairius šalies regionus, daug žalos padarė sostinei. Vandens žalų nuostolius tiksliau galima įvertinti išdžiūvus apsemtam turtui – kol kas mūsų klientų pranešimai preliminarūs. Skaičiuojame, kad aplietų patalpų žalos vidutiniškai siekia 700 eurų, jei vanduo apsėmė automobilį arba jis įvažiavo į didelę balą – tuomet, priklausomai nuo automobilio modelio, vidutinė žala išauga iki kelių tūkstančių eurų“, – sako Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius. „Mūsų praktika rodo, kad pavojingiausios vietos…

Kelionės – tai neatsiejama verslininko gyvenimo dalis. Visgi dažnos išvykos į susitikimus su investuotojais, klientais ar partneriais reiškia ir tai, kad tenka nuolat sukti galvą, kaip į lagaminą supakuoti daiktus, kurių neišvengiamai prireiks kelionėje. Nemalonių vargų išvengti pavyks, jeigu pakuodamiesi vadovausitės keliais esminiais principais. Kaip sako kelionių planavimo platformos „24fly.com“ vadovė Eglė Lenkovičienė, lagaminai nemalonių asociacijų nekels, jeigu kiekvieną kartą tinkamai susiplanuosite visą savo kelionę. „Ruošdamiesi į verslo kelionę, visą dėmesį esame linkę skirti dalykiniam  pasirengimui, o organizacinius klausimus ir pakavimąsi atidėliojame iki pačios paskutinės akimirkos. Todėl nieko keisto, kad susiruošimas išvykti daugeliui kelia susierzinimą, o suirzęs žmogus juk būtinai ką nors pamiršta. Visada vertėtų lagamino turiniu pradėti rūpintis kaip įmanoma anksčiau. Taip ne tik išvengsite streso, bet ir nemalonių staigmenų pasiekus kelionės tikslą“, – teigia ji. „24fly.com“ vadovė dalinasi patarimais, padėsiančiais susipakuoti daiktus ir išvengti papildomo streso. Tinkamo lagamino pasirinkimas Tie, kurių komandiruotė truks tik dieną ar dvi, gali drąsiai rinktis verslo klasės mini lagaminą. Jis itin patogus ir kompaktiškas. Jame rasite atskirus skyrius kompiuteriui, dokumentams, asmeniniams daiktams ir mažoms smulkmenoms. Bendras lagamino dydis neviršija rankinio bagažo dydžio, tad galėsite būti ramūs, kad jis nepasimes oro uoste. Jei keliaudami turite pasiimti daugiau rūbų ar daiktų, geriau rinktis tvirtos medžiagos…

Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo bendrovė pirmoji Baltijos regione pradėjo vystyti 6 tūkst. kv. m ploto universalaus gamybos pastato potencialiems investuotojams projektą, leisiantį įsikurti ir pradėti gamybą vos per 3 mėnesius. Statybas planuojama užbaigti 2018 m. vasarą, o jau dabar vyksta intensyvios derybos su dviem galimais gamybos patalpų nuomininkais iš Vakarų Europos ir Azijos. Universalaus ir lengvai individualiems investuotojų poreikiams pritaikomą gamybos pastato projektą Klaipėdos LEZ įgyvendina siekdama toliau trumpinti pasiruošimo gamybai laiką. Toks pastatas bus pirmasis Baltijos šalyse, analogų nėra ir Lenkijoje, todėl projektas suteiks Klaipėdai ir visai Lietuvai konkurencinio pranašumo užsienio investuotojų akyse. Eimantas Kiudulas, Klaipėdos LEZ generalinis direktorius, pasakoja, kad jau anksčiau įsikūrimo greitis buvo strateginiu prioritetu – LEZ siūlo sklypus su jau patvirtintais statybų leidimais, leidžiančius pradėti gamybą per pusmetį, taip pat startui “kitą dieną” paruoštas sandėliavimo patalpas ir biurus. „O dabar žengiame dar vieną žingsni investuodami savo lėšas į pastatą, kurį būsimi investuotojai galės nesudėtingai modifikuoti savo gamybos poreikiams ir startuoti per 3 mėnesius. Pastatą projektuojame atsižvelgdami į tyrimus ir pokalbius su potencialiais investuotojais orientuojamės į surenkamąją pramonę, lengvųjų metalo konstrukcijų, prietaisų ar elektronikos gamybą, o tokioms kompanijoms reikia 500-2000 kv. m patalpų, ne aukštesnių kaip 6 metrai lubų, įvairių funkcinių patalpų. Visa tai…

Didžiausius šalyje baldų fabrikus valdantis koncernas SBA 2018 m. pavasarį šalia Klaipėdos pradės logistikos centro ir baldų komponentų gamyklos statybas. Planuojama, kad pirmasis statybų etapas, kurio metu iškils 28 000 kv. m. ploto SBA baldų grupės Centrinis sandėlis ir 12 000 kv. m. baldų komponentų (komplektuojančiųių dalių) gamykla, bus baigti iki 2018 m. pabaigos. Į pirmąjį statybų etapą koncernas investuos 22 mln. eurų. Logistikos centre bus sandėliuojama ir paskirstoma 4 koncerno SBA baldų fabrikų – „Klaipėdos baldų“, „Germanikos“, „Šilutės baldų“ ir „Visagino linijos“ produkcija, kuri vėliau iškeliaus užsakovams po visą pasaulį. Planuojama, kad logistikos centre ateityje bus taip pat centralizuotai priimama bei po fabrikus paskirstoma baldų gamybai reikalinga žaliava. Komponentų gamykloje bus gaminamos atskiros baldų dalys ir įvairios namų interjero detalės. Siūlys bendradarbiauti ir didins regiono konkurencingumą „Mūsų svarbiausias tikslas – optimizuoti tiekimo grandinę ir padidinti ne tik SBA baldų fabrikų, bet ir viso regiono baldininkų konkurencingumą pasaulinėse rinkose. Centralizuota logistika leis ženkliai efektyviau užpildyti produkcija krovininius automobilius ar konteinerius, krovinį formuojant iš skirtingų fabrikų gaminių“, – sprendimą investuoti į logistikos centro statybas komentavo koncerno SBA viceprezidentas Egidijus Valentinavičius. SBA logistikos centras teiks paslaugas ne tik koncernui priklausantiems fabrikams, bet ir kitiems Lietuvos gamintojams, dirbantiems su tarptautiniais mažmeninės baldų prekybos tinklais. „Toks…

Spalio 18 d. Konkurencijos taryba leido UAB „Rimi Lietuva“ (RIMI) įsigyti 100 proc. UAB „Palink“ (PALINK) akcijų ir įgyti pastarosios bendrovės kontrolę su sąlyga, kad RIMI perleis dalį mažmeninės prekybos verslo. Atlikusi koncentracijos vertinimą, Konkurencijos taryba rugpjūčio 23 d. informavo RIMI apie preliminarias išvadas, kad dėl vykdomos koncentracijos būtų sukurta dominuojanti padėtis ir itin apribota konkurencija lokalinėse mažmeninės prekybos kasdienio vartojimo prekėmis rinkose, esančiose Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio apskrityse. Bendrovė, atsižvelgusi į šias koncentracijos vertinimo išvadas, spalio 3 d. pateikė Konkurencijos tarybai rašytinius įsipareigojimus, kurie, RIMI nuomone, pašalintų neigiamas koncentracijos pasekmes. Siekdama išsaugoti veiksmingą konkurenciją, RIMI įsipareigojo užtikrinti, kad 17 parduotuvių Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio apskrityse būtų perleistos pirkėjui ar pirkėjams, galintiems veiksmingai konkuruoti mažmeninėje prekyboje. Šie įsipareigojimai buvo paskelbti viešai ir suinteresuoti asmenys galėjo teikti pastabas. Įvertinusi suinteresuotų asmenų bei Konkurencijos tarybos pastabas, RIMI pateikė pataisytus įsipareigojimus. Konkurencijos taryba nustatė, jog tokie įsipareigojimai yra tinkami ir pakankami tam, kad juos įgyvendinus, RIMI, įgijusi PALINK kontrolę, negalėtų itin apriboti konkurencijos mažmeninės prekybos rinkoje. „Atkreipiame dėmesį, kad dėl šios dienos Konkurencijos tarybos sprendimo neįvyksta pokyčiai mažmeninės prekybos sektoriuje. RIMI galės perimti PALINK kontrolę tik jei suras tinkamą pirkėją ar pirkėjus visoms septyniolikai perleidžiamų parduotuvių, o Konkurencijos taryba įsitikins ir…

Spalio 17 d., antradienį, ant INREAL plėtojamo „Dangės krantinių“ (Turgaus g. 37A) projekto fasado atidengtas Autentiškumo ženklas. Šiuo ženklu ir sertifikatu apdovanojami autentiškai atkurti pastatai, išsaugoję unikalias istorines savybes, pritaikant juos naujam gyvenimui. Ta proga vykusio renginio kalbėtojai: Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas, Kultūros paveldo departamento prie LR Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė bei Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius susirinkusiems pabrėžė „Dangės krantinių“ projekto svarbą uostamiesčio istorijai, paveldui ir darnios plėtros kultūrai, kuriančiai pridėtinę vertę nekilnojamajam turtui. „Klaipėda gali didžiuotis išskirtinai jaukiu senamiesčiu, menančiu turtingą miesto istoriją. Todėl džiugu, kad ir Klaipėdos širdyje investuojantys verslininkai suvokia istorinės miesto dalies svarbą bei jautrumą ir siekia išsaugoti tai, kas yra autentiška ir labai vertinga. Kuriant ypatingoje vietoje – būtini ir ypatingi sprendimai, o tokių projektų įgyvendinimas – įrodymas, kad tikrai įmanoma sukurti šių laikų kokybę deramą pagarbą atiduodant istoriniam palikimui“, – kalbėjo Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas. „Labai džiaugiuosi, kad šiandien turiu itin vertingą progą sveikinti INREAL komandą, o kartu ir visą Klaipėdos miestą. Kaip įvairios paskirties kompleksas ant Dangės kranto INREAL atstatyti istoriniai druskos sandėliai aktualizuoja Klaipėdos miesto istorinį ir kultūrinį tapatumą, turtindami klaipėdiečius tik jiems būdinga saviverte. Nuo pat pradžių šis projektas buvo vystomas su dideliu dėmesiu…

Nuo šiandien, spalio 13 d., Lietuvos bankų išduotomis bekontaktėmis mokėjimo kortelėmis, neįvedant PIN kodo, galima atsiskaityti iki 25 eurų. Naujas limitas galios tik atsiskaitant bekontakte kortele Lietuvoje. Užsienio šalyse jis bus skirtingas – kiekviena valstybė bekontakčių atsiskaitymų limitus nustato pagal savo poreikius. Bekontaktis atsiskaitymas greitas ir patogus, nes nereikia įvedinėti kortelės PIN kodo arba ieškoti piniginėje grynųjų pinigų. Kokius veiksmus atlikti atsiskaitant bekontakte kortele, visada nurodoma kortelių skaitytuvo ekrane – tereikia sekti instrukcijas. Bekontakčiai atsiskaitymai saugūs, nes kortelės duomenų negalima nepastebimai nuskaityti, o mokėjimas atliekamas tik tuomet, kai kortelės nuo skaitytuvo yra ne didesniu nei 1–4 cm atstumu. Bekontakte kortele negalima atsikaityti du kartus už tą patį pirkinį. Be to, atlikus tam tikrą atsiskaitymų skaičių, prašoma suvesti PIN kodą, net jei atliekamas smulkus bekontaktis mokėjimas – taip įsitikinama, kad kortelę naudoja jos savininkas. Iki šiol atsiskaitymo limitas buvo 10 eurų. Parengta pagal „Lietuvos banko“ informaciją

Kasmetiniuose įtakingo „Financial Times” grupės leidinio „fDi Intelligence” sudaromuose pasauliniuose laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) apdovanojimuose Klaipėdos LEZ pelnė laurus už investuotojų įsikūrimo greitį ir specializaciją plastikų srityje. Reitinge taip pat įvertinta didelė Klaipėdos LEZ reikšmė šalies ekonomikai, esamų investuotojų plėtra ir zonoje plėtojami energijos efektyvumo projektai. Klaipėdos LEZ pirmąkart pasaulyje gavo apdovanojimą už spartų startą („Quick Launch Award”). „fDi Intelligence” savo nuo 2010 m. sudaromame „Global Free Zones of the Year” reitinge įvertino Klaipėdos LEZ siūlomą greito verslo starto paketą: galimybę iškart išsinuomoti jau pastatytas gamybines patalpas, biurus ir sandėlius, taip pat investuoti į sklypus su patvirtintais statybos leidimais bei klaipėdiečių siūlomus statybų, technologijų, žmogiškųjų išteklių ir kitų sektorių partnerius, paspartinančius startą. Eimantas Kiudulas, Klaipėdos LEZ generalinis direktorius, tvirtina, kad šiandienos pasaulinėje ekonomikoje greita verslo ir gamybos pradžia yra vienas pagrindinių miesto ar šalies patrauklumą lemiančių faktorių, todėl „greito starto” apdovanojimas yra itin vertingas. „Pradžios greitis – viena strateginių Klaipėdos LEZ krypčių. „fDi Intelligence” įvertino tai, kad Klaipėdos LEZ turime jau paruoštas gamybos ir sandėliavimo patalpas, biurus bei sklypus su patvirtintais statybų leidimais. Ruošiame bei netrukus pasiūlysime ir dar daugiau spartaus gamybos starto galimybių”, – kalba E. Kiudulas. Kitas itin reikšmingas „fDi Intelligence” įvertinimas Klaipėdos LEZ – apdovanojimas už reikšmę…

Valstybės valdoma AB „Lietuvos geležinkeliai” kartu su kitais SGD klasterio nariais spalio 10 dieną pasirašė susitarimą dėl suskystintomis gamtinėmis dujomis (SGD) varomo lokomotyvo gamybos pradžios. Pirmieji gamybos ir projektavimo darbai bus intensyviai vykdomi artimiausius 6 mėnesius. Antradienį Vilniaus lokomotyvų remonto depe, kurio cechuose ir vyks pagrindiniai gamybos bei projektavimo darbai, iš perdirbamo lokomotyvo buvo pašalintas dyzelinis variklis ir oficialiai pristatyta SGD lokomotyvo technologija bei gamybos proceso eiga. Planuojama, kad lokomotyvas bus paruoštas eksploatuoti iki 2020 metų. „Šios inovatyvios technologijos vystymas nekelia abejonių dėl naudos logistikos pramonei bei visuomenei. Esame pirmieji visame regione, susitelkę į galimybes geležinkeliuose naudoti švaresnį kurą. Tad šis procesas ne tik leis išvystyti ateities technologiją, bet ir sukaupti unikalią kompetenciją bei įgyti konkurencinį pranašumą”, – renginio metu kalbėjo „Lietuvos geležinkelių” generalinis direktorius Mantas Bartuška. Kuriant SGD lokomotyvo prototipą taip pat bus kuriama unikali teisinė bazė, ieškomi efektyvūs technologiniai sprendimai dėl šio kuro logistikos, pritaikomos inovatyvios technologijos. Skaičiuojama, kad SGD varomo lokomotyvo kuro sąnaudos būtų iki 40 proc. mažesnės. Į aplinką išmetamo anglies dioksido kiekis būtų 25 proc. mažesnis. SGD nėra sieros, azoto oksidų, jas deginant nesusidaro kietosios dalelės, kurios tampa pagrindine smogo priežastimi. Apjungdami finansinius ir žmogiškuosius resursus SGD lokomotyvą kurs SGD klasterio nariai ir partneriai: „Lietuvos…

Gruodžio 4-ąją prekyboje pasirodys jau antroji supermodelio Heidi Klum ir prekybos tinklo „Lidl“ drabužių kolekcija #LETSCELEBRATE. Didžiųjų metų švenčių įkvėpta riboto leidimo kolekcija apima elegantiškus bazinius drabužius bei aktualiausius šio sezono stiliaus akcentus ir siūlo kiekvienai Kalėdas bei Naujuosius pasitikti madingai. Šventės su Heidi Klum Heidi Klum ir prekybos tinklo „Lidl“ partnerystė žengia į kitą etapą. Jeigu pirmoji kolekcija, rudenį pristatyta „Heidi & The City“, sutelkė dėmesį į kasdienes mados tendencijas, įkvėpimu antrajai tapo didžiosios metų šventės. Gruodžio 4-ąją dizainerė ir žemų kainų prekybos tinklas pristato riboto leidimo drabužių moterims kolekciją, kuri siūlo kiekvienai prieinamą madą. Nesvarbu, ar ruoštumėtės kalėdiniam vakarėliui su kolegomis, ramiai šventinei vakarienei su šeima ar naujametei puotai su draugais: elegantiški baziniai drabužiai ir madingi akcentai leidžiasi nesunkiai suderinami bet kuria proga. „Norėjau sukurti kolekciją, kurį leistų mums spindėti per šventes, būtų neįpareigojanti ir elegantiška“, – sakė H. Klum. Įvairi kaip pati kūrėja: žvyneliai, aksomas, atlasas ir dirbtinis kailis Kolekcijos #LETSCELEBRATE, kitaip tariant – „Švęskime!“, pavadinimas jungia šiltas spalvas ir elegantiškus audinius: aksomas bei atlasas joje dera su žvyneliais siuvinėta medžiaga ir dirbtiniu kailiu. Bene ryškiausi kolekcijos akcentai: bordo spalvos žieminis paltas iš pliušo, stilingas naktinio dangaus atspalvio aksominis švarkelis, rožinė žvyneliais siuvinėta suknelė. Visi drabužiai –…

Europoje bekontakčių mokėjimų skaičius auga įspūdingais tempais, ši tendencija jaučiama ir Lietuvoje. Sudarius galimybę visose kasose atsiskaityti bekontaktėmis kortelėmis, lietuviškame prekybos tinkle „Maxima“ kiekvieną mėnesį įvykdoma penktadaliu daugiau atsiskaitymų nei praėjusį – išbandyti naują atsiskaitymo būdą pirkėjus skatina greitis ir patogumas. Konsultacijų bendrovės „Capgemini“ analitikai prognozuoja, kad 2020-aisiais Europoje bekontaktėmis kortelėmis atliktų mokėjimų suma perkops 10 mlrd. eurų. Tai sudarys 13 proc. visų banko kortelėmis atliktų mokėjimų. Aktyviausiai bekontaktes korteles Europoje naudoja Jungtinės Karalystės gyventojai. Bendrovės „Visa“ apklausos duomenimis, bent kartą šia galimybe yra pasinaudoję du trečdaliai britų. Aktyviausi naudotojai yra 18–35 metų: šioje grupėje net trys ketvirtadaliai vartotojų yra atlikę bekontaktį mokėjimą. Naujovę jau spėjo įvertinti ir Lietuvos pirkėjai – bekontakčių atsiskaitymų augimas „Maximoje“ kiekvieną mėnesį ūgteli net apie 20 proc. Panaši tendencija stebima ir Latvijoje, tuo metu estai bekontaktėmis kortelėmis dar naudojasi perpus rečiau. Taupo pirkėjų laiką Bekontakčių kortelių savininkams svarbu žinoti, kur šis atsiskaitymo būdas veikia. „Maximose“ bekontakčių kortelių skaitytuvai pradėti diegti pernai metų pabaigoje, o šįmet gegužę tokią galimybę jau turėjo visų parduotuvių kasos. Vien Lietuvoje jų yra per 2 tūkst., o visose Baltijos šalyse – daugiau nei 3,5 tūkst. „Pastebime, kad klientai labiausiai vertina bekontakčių mokėjimų patogumą ir greitį. Jei mokėjimo suma neviršija 10 eurų,…