Verslas

Išmanų, tyliai veikiantį ir lengvai valomą maisto ir gėrimų plaktuvą Millo sukūrę ir užpatentavę lietuviai per 30 dienų pritraukė 90 tūkst. eurų investicijų iš užsienio. Prieš mėnesį sutelktinio finansavimo (angl. crowdfunding) platformoje Kickstarter startavę lietuviai sėkmingai pasiekė užsibrėžtą tikslą ir pritraukė užsakymų už daugiau nei 80 tūkst. svarų sterlingų (90 tūkst. eurų). Į lietuvių sukurtą išmanųjį plaktuvą investavęs verslininkas Vladas Lašas drąsina ir kitus tapti verslo angelais bei patarėjais startuolių kūrėjams. „Džiaugiuosi būdamas kartu su šia jauna, bet labai kvalifikuota ir ambicinga komanda. Stengiuosi padėti ne tik investicijomis, bet ir dalindamasis savo ryšiais bei sukauptu patyrimu. Manau, kad vyresnieji verslo kūrėjai galėtų drąsiau investuoti į startuolius Lietuvoje – tapti verslo angelais ir patarėjais startuolių kūrėjams. Tai labai įdomi, prasminga ir svarbi Lietuvos ateičiai veikla“, – sako V. Lašas. Kickstarter platformos pagalba, jau virš 125 tūkst. idėjų autoriams pavyko sėkmingai pritraukti investicijas, o bendra projektų surinktų pinigų suma – virš 3 milijardų JAV dolerių. „Kickstarter yra pasirinkimas #1 iš visų sutelktinio finansavimo platformų dėl aukštos projektų kokybės ir sėkmės istorijų. Projektai kruopščiai atrenkami ir tikrinami ar idėjų autoriai gebės išpildyti savo pažadus. Gavome pastabų ir mes, tačiau per porą dienų pavyko viską suderinti. Pagal 2017 m. oficialią statistiką vos 1% Kickstarter…

Didžiausia Lietuvoje pavasarinė nuolaidų akcija „Jamam” prekybos ir pramogų centruose „Akropolis” šiemet pirmą kartą vyks 2 dienas. Pavasario-vasaros sezono prekių su didelėmis nuolaidomis pirkėjai „Akropoliuose” galės įsigyti šį penktadienį ir šeštadienį, gegužės 26-27 dienomis. „Prieš aštuonerius metus įvykusi pirmoji „Jamam” akcija truko 5 valandas. Šiemet, pirkėjų patogumui, nusprendėme ją vykdyti dvi dienas – tad žmonės galės „Jamam” nuolaidomis pasinaudoti jau nuo penktadienio. Tai bus ypač patogu tiems, kas savaitgalį ruošiasi išvykti iš miestų ar nori savaitgalį praleisti su artimaisiais”, – sako Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių „Akropolius” valdančios bendrovės direktorė Saulė Zabulionytė. Kaip įprasta per „Jamam”, prekybos ir pramogų centruose „Akropolis” veikiančios parduotuvės akcijos dienomis atsidarys kur kas anksčiau nei paprastai ir veiks jau nuo 8 val. ryto. Pirmoji „Jamam” nuolaidų akcija „Akropoliuose” įvyko 2009 m. gegužę. Tąkart vos per 5 naktį vykusio „Jamam” valandas prekybos ir pramogų centruose apsilankė daugiau nei 66 tūkstančiai žmonių. Nuo 2009-ųjų prekybos ir pramogų centruose „Akropolis” nuolaidų akcijos „Jamam” tradiciškai rengiamos du kartus per metus – gegužės ir lapkričio mėnesiais. Pavasario „Jamam” nuolaidų dieną „Akropoliuose” apsiperka apie 7 proc. Lietuvos gyventojų – daugiau nei 200 000 žmonių. Šiemet „Jamam” akcijoje dalyvaus daugiau nei 800 Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių „Akropoliuose” įsikūrusių parduotuvių, kuriose bus taikomos…

Tarptautinė mokėjimų sistema „Paysera“ dar labiau plečia atsiskaitymų galimybes – nuo šiol vienos didžiausių Europoje tarptautinių keltų linijų ir mini kruizų bendrovės DFDS klientai už bilietus gali atsiskaityti ne tik kreditine kortele. „Paysera“, bendradarbiaudama su Danijos mokėjimų sprendimų įmone „Altapay“, pasiūlė savo mokėjimų sprendimą Danijos laivybos bendrovei Lietuvoje – AB DFDS Seaways. „Bendradarbiavimas su „Altapay“ suteikė galimybę AB DFDS Seaways įsidiegti „Paysera“ įmokų surinkimo sprendimą ir pasiūlyti laivybos bendrovės klientams patogų ir greitą atsiskaitymo būdą. Tikimasi, kad dėl šio „Paysera“ sprendimo įmonė „DFDS Seaways“ pritrauks naujų klientų, kurie už bilietus dabar galės atsiskaityti per elektroninę bankininkystę, t. y. naudojantis savo banko paslaugomis“, – sako „Paysera LT” verslo vystymo vadovas Daumantas Barauskas. „Paysera“ turi itin platų partnerių tinklą Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje – bendradarbiauja su visais pagrindiniais ir mažesniais Baltijos šalių bankais. Tokia mokėjimų paslauga, anot D. Barausko, bus ypač aktuali ir patogi ne tik lietuviams, labiau mėgstantiems atsiskaityti per banką nei kreditine kortele, bet ir latviams bei estams, kurie dažnai keliauja DFDS keltais. „Džiaugiamės, kad Paysera sprendimai įgalins mus lanksčiau aptarnauti tiek individualius, tiek verslo klientus. Pastariesiems anksčiau buvo sudėtinga apmokėti keltų bilietus, įsigytus mūsų svetainėje. Dabar įmonės, taupydamos savo laiką, keliones galės užsisakyti ir apmokėti 24 val. per parą“, – sako Neringa Sinkevičienė, AB DFDS Seaways rinkodaros ir…

Iš Čekijoje esančios SGD talpyklų statyklos „Chart Ferox, a.s.” išplukdytos 3 iš 5 SGD talpų skirtų antžeminei SGD paskirstymo stočiai, kurios projektą įgyvendina naftos produktų ir suskystintųjų gamtinių dujų operatorė KN (AB „Klaipėdos nafta”). Kiekviena SGD talpa dėl jų nestandartinio dydžio buvo transportuojama atskirai. Vienos SGD talpos perkėlimo ir transportavimo darbai iš statyklos iki Elbės upėje esančios transportavimo baržos truko apie 16 val. Trijų talpų gabenimo darbai truko apie tris paras. Šiuo metu specialia transportavimo barža kiekviena SGD talpa gabenama į Hamburgo uostą, kur jas perkrovus į krovininį jūrinį laivą bus plukdomos Baltijos jūra į Klaipėdos uostą. Planuojama, jog trys iš penkių SGD talpų Klaipėdos uostą pasieks kovo viduryje. Likusios dvi iš Čekijos tuo pačiu logistiniu keliu turėtų būti transportuojamos vasaros pradžioje. „Stebėdami sudėtingą perkrovos procedūrą įsitikinome, jog pirmosios SGD talpos sėkmingai ir laiku perkrautos ant transportavimo laivo, tai reiškia, jog projektas įgyvendinamas pagal planą. Labai svarbu paminėti, jog vykdomame projekte dalyvauja pasaulyje lyderiaujanti SGD technologinių įrenginių gamybos kompanija „Chart Ferox, a.s”, o tai faktorius, kuris užtikrina, kad SGD talpyklos pagamintos kokybiškai, patikimai ir bus laiku pristatytos į Klaipėdos uostą. SGD stočiai pradėjus veiklą, Klaipėdos uostas taps antžeminio SGD paskirstymo centru (hub’u) Baltijos šalims ir Šiaurės rytų Lenkijai”, – komentuoja…

Koncernas SBA perdavė Klaipėdoje įsikūrusio prekybos centro „Luizė“ valdymą tarptautinei nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovei „Newsec“. Tai pirmas koncerno SBA nekilnojamojo turto objektas, kurio valdymas patikėtas išoriniam valdytojui. Skaičiuojama, kad bendras Lietuvoje „Newsec“ valdomų  objektų plotas sudaro virš 400 000 kv. m., iš jų –  240 000  kv. m. ploto sudaro prekybos centrai. Lietuvoje „Newsec“ valdo penkis prekybos centrus (PC): Kaune esančius „Akropolį“, „Molą“ ir PC „Prisma“ bei Vilniuje įsikūrusį PC „BIG“ ir naująjį prekybos centrą Ukmergės g., kurio didžiąją dalį ploto sudaro „Rimi Hypermarket“. „Efektyviam prekybos centro valdymui, būtina turėti specialių įgūdžių ir patirties. Šioje srityje dirbame jau ne vienerius metus ir džiaugiamės galimybe savo patirtį pritaikyti dirbant Vakarų Lietuvoje. Būsime atsakingi už kasdienį PC „Luizė“ turto valdymą, naujų nuomininkų pritraukimą ir rinkodarą“, – teigia „Newsec“ generalinis direktorius Baltijos regione Ugnius Meidus. „Šiuo metu visą dėmesį skiriame naujų projektų, pirmiausia verslo centrų Vilniuje ir Kaune, įgyvendinimui, todėl jau išplėtoto prekybos centro „Luiza“ valdymą patikėjome didelę patirtį šioje srityje sukaupusiems „Newsec“ specialistams. Tai pirmasis mūsų įmonių grupės kontraktas su išoriniu valdytoju – įvertinę jo rezultatus ateityje galėsime spręsti dėl tolesnio tokių paslaugų poreikio mūsų objektams“, – sako koncernui SBA priklausančios nekilnojamojo turto projektų plėtojimo bendrovės „Urban Inventors“ direktorius Lionginas Šepetys. 2014 m.…

Mėsainis, gimęs kukliuose emigrantų užkandinėse, pakelės užeigose ir greitai, bet sočiai pavalgyti trokštančių darbininkų valgyklose, apsuko ilgą istorijos ratą ir vėl pasitinka kelyje praalkusį keliautoją. Ką tik buvęs būtinu madingiausių užkandinių ir net prabangių restoranų atributu visame pasaulyje, šis klasikinis patiekalas, įgavęs modernią formą, grįžta prie savo šaknų: genialiame paprastume glūdinčio skonio, gurmanų smalsumą kurstančio ne prabangiais ingredientais, bet neįprasta rausva bandelės spalva. Lietuvoje rožinės, burokėliais pagardintos bandelės ir sultingo mėsos paplotėlio derinys keliautojų kol kas laukia tik „Statoil“ degalinėse. Klasikinis turinys ir moderni forma Pamaloninti akis ir pradžiuginti skrandį siekiantys mėsainių kepėjai visame pasaulyje tobulina mėsainių bandeles. Pastarųjų metų naujiena – spalvotos bandelės. Juoda, žalia ar raudona spalva nudažytos bandelės žadina skonį ir smalsumą. Spalvinga bandelė buvo sukurta tam, kad pagaliau būtų grįžta prie klasikinio skonio paliekant siurprizo įspūdį. Bandelių spalvas išmoningi kepėjai kuria naudodami sepijų rašalą, daržoves ir kitus natūralius maisto produktus. Indijoje, Australijoje ir Europoje spalvotos mėsainių bandelės traukia akį ir minias alkanų valgytojų.  Lietuva taip pat neatsilieka ir šią įdomią, bet tuo pačiu klasikinę naujovę galima paragauti „Statoil“ degalinių tinklo užkandinėse. Bendradarbiaujant su italų virtuvės šefu Gian Luca Demarco, idėja sukurti spalvingą bandelę kilo iš kitos mūsų regiono klasikos – lietuviškų šaltibarščių. Burokėliais dažyta, subtilaus skonio…

Šiandien, gruodžio 21 dieną Klaipėdos Mokyklos gatvėje atidaryta atnaujinta „Maxima X“ parduotuvė. Į keturis mėnesius trukusią parduotuvės rekonstrukciją bendrovė „Maxima LT“ investavo beveik pusę milijono eurų. Tai jau paskutinė atnaujinta tinklo parduotuvė šiemet, kurios atidarymu pabaigta 2016 m. planuota prekybos tinklo plėtra. „Nors tai ir paskutinė šiemet atidaroma atnaujinta „Maxima“, jos rekonstrukcija buvo laukiama ne mažiau nei kitų šiemet jau atnaujintų tinklo parduotuvių. Jau beveik 15 metų šiame miesto rajone veikiančios parduotuvės atnaujinimo ėmėmės visų pirma atsižvelgdami į vietos gyventojų išsakytus pageidavimus. Šioje miesto dalyje gyvena daug šeimų, todėl labai svarbu, kad greta jų namų veiktų patogi ir jų poreikius dar geriau atitinkanti maisto ir kitų kasdienių prekių parduotuvė. Būtent tam, atnaujindami šią „Maximą“ skyrėme daugiausiai dėmesio“, – sakė bendrovės „Maxima LT“ generalinis direktorius Žydrūnas Valkeris. Vykdant suplanuotus atnaujinimo darbus, buvo padidintas tiek bendras, tiek prekybinis parduotuvės plotas, kurie atitinkamai padidėjo iki kiek daugiau nei 600 ir 320 kv. metrų. Tai leido padidinti ir parduotuvėje veikiančius šviežių maisto produktų, daržovių ir vaisių skyrius, išplėsti bendrą prekių asortimentą. Kaip ir kitose šiemet naujai atidarytose ir atnaujintose tinklo parduotuvėse, joje pritaikytas naujas prekybos salės suplanavimo modelis, leidžiantis suvienodinti to paties formato parduotuvių asortimento išdėstymą, kad pirkėjai reikalingas prekes rastų dar greičiau ir…

Šiandien Klaipėdos Šilutės plente atidaryta atnaujinta „Maxima XX“ parduotuvė. Į kiek daugiau nei pusmetį trukusią parduotuvės rekonstrukciją bendrovė „Maxima LT“ investavo daugiau nei 2,5 mln. eurų. Dar vasaros pradžioje klaipėdiečių pamėgtos parduotuvės uždarymas rekonstrukcijai miesto gyventojams įsiminė dėl joje vykusių šalies policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pratybų, kurių metu vykdyta teroristų išpuolio simuliacija. „Šios parduotuvės atnaujinimas buvo išties lauktas žingsnis. Taigi, atsižvelgdami į pirkėjų srautus ir jų apsipirkimo įpročius, parduotuvėje atlikome reikšmingą rekonstrukciją – beveik 100 kv. metrų padidinome prekybai skirtą plotą, pritaikėme naują prekybos salės suplanavimo modelį, taip pat didelę dalį investicijų skyrėme naujos prekybinės įrangos įdiegimui. Visi šie atnaujinimai leis pirkėjams ne tik patogiau apsipirkti, bet ir sutaupyti laiko, ypač vakarais, kai pakeliui namo joje lankosi daugiausiai pirkėjų“ – sakė bendrovės „Maxima LT“ generalinis direktorius Žydrūnas Valkeris. Šiuo metu daugiau kaip 2,5 tūkst. kv. metrų siekiančioje parduotuvėje įrengti didesni šviežių vaisių ir daržovių skyriai, padidintas pieno produktų skyrius ir kitų šviežio maisto produktų asortimentas. Nuo šiol joje pirkėjams bus siūloma įsigyti ir čia pat vietoje rūkytų gaminių ir šviežiai kepamų bandelių bei kitų kepinių. Pirkėjų patogumui įdiegtos keturios savitarnos kasos, leisiančios pastebimai paspartinti apsipirkimą. Greta pagrindinės maisto prekių parduotuvės čia įsikūrė ir „Eurovaistinė“. Taip pat, šalia parduotuvės atnaujinta…

UAB „Philip Morris Lietuva“ (PML) pradėjo dar vieną Klaipėdos gamyklos rekonstrukcijos ir plėtros etapą. Greta dabartinio fabriko iki 2018 m. pradžios bus pastatytos naujos sandėliavimo patalpos, modernizuoti gamybos padaliniai, dalyje senųjų patalpų sumontuota papildoma įranga. Numatoma, jog vykdant šį projektą bendrovės investicijos sieks apie 19 mln. USD. Pernai PML gamykla taip pat buvo modernizuojama – gamybos apimtys padidintos 30 proc., o investuota apie 42 mln. Eur. Pasak PML vadovybės, dabartinė rekonstrukcija skirta darbo saugumui, darbuotojų sąlygų ir infrastruktūros pagerinimui. Gamyklos plotas padidės apie 10 000 kv. metrų, tuo pačiu bus pasiruošta ir galimai plėtrai ateityje. „Šis projektas yra ankstesnių darbų tęsinys, tobulinant gamybos saugumą ir modernumą. Valdančiosios kompanijos dėmesys įrodo, kad esame vertinamas ir stiprus fabrikas PMI grupėje“, -sakė Johan Bink , UAB „Philip Morris Lietuva“ direktorius. Šiuo metu PML dirba apie 500 darbuotojų. Kadangi šis rekonstrukcijos etapas yra susijęs su darbo sąlygų gerinimu ir saugumo užtikrinimu, naujų darbo vietų nebus kuriama. 1993 metais Lietuvoje įsikūrusi „Philip Morris“ buvo pirmoji ir viena didžiausių užsienio investuotojų šalyje. Bendrovė pagal sumokamus mokesčius į Lietuvos biudžetą nuolat patenka į daugiausiai sumokančių įmonių trejetuką. 1997 m. Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje pastatyta nauja PML gamykla tiekia produkciją į Japoniją, Skandinavijos valstybes, Italiją, Latviją, Estiją bei…

Lapkričio 16 d. Klaipėdoje po atnaujinimo atidarytas šiuo metu vienintelis mieste „McDonald‘s“ restoranas. Tai jau trečiasis tinklo restoranas Lietuvoje, kuriame buvo pritaikytas naujas pirkėjų aptarnavimo modelis ir interaktyvi maisto bei gėrimų užsakymo sistema. Į jo rekonstrukciją bendrovė investavo 600 tūkst. eurų. „Tai vienas ilgiausiai veikiančių mūsų tinklo restoranų šalyje, pirmą kartą duris atvėręs dar 1998 m. Drauge tai ir vienintelis „McDonald‘s“ Klaipėdoje, todėl jo atnaujinimas buvo ilgai planuotas ir labai lauktas žingsnis. Atsižvelgdami į vis spartėjantį gyvenimo tempą ir kintančius mūsų pirkėjų įpročius, itin daug dėmesio skyrėme inovatyviems sprendimams – pritaikėme interaktyviomis technologijomis paremtą naujos kartos klientų aptarnavimo modelį, kuris šiuo metu sėkmingai diegiamas naujuose mūsų restoranuose visose Baltijos šalyse“, – sakė restoranų tinklo „McDonald‘s“ generalinis direktorius Baltijos šalyse Vladimiras Janevskis. Rekonstruojant tinklo restoraną Klaipėdoje, jame buvo įdiegta interaktyvi užsakymų sistema. Nuo šiol norimo maisto ir gėrimų pirkėjai galės užsisakyti ne tik kaip įprasta prie kasų, bet ir savarankiškai – naudodamiesi liečiamaisiais ekranais. Pasak V. Janevskio, tokia interaktyvi užsakymų platforma jau pasiteisino 2 tinklo restoranuose Vilniuje – ši ne tik leidžia sutaupyti pirkėjų laiko, bet ir sumažinti piko metu susidarančias eiles. Drauge atnaujintame restorane pritaikytas ir naujos kartos klientų aptarnavimo modelis, atskiriantis užsakymų priėmimo ir maisto pateikimo vietas. Šis modelis…

Aplinkos apsaugos agentūra suteikė teisę UAB „Fortum Klaipėda“ termofikacinei jėgainei šilumos ir elektros gamybai per metus sunaudoti 255 tūkst. tonų 9 MJ/kg kaloringumo atliekų. Tai reiškia, kad nuo šiol UAB „Fortum Klaipėda“ šilumos ir elektros gamybai galės naudoti mažiau arba, esant didesniam atliekų kaloringumui, iš viso nenaudoti biokuro. Gautas leidimas suteikia teisę naudoti 127,5 tūkst. tonų (8 MJ/kg kaloringumo) nepavojingų komunalinių atliekų po antrinio rūšiavimo ir nepavojingas gamybos atliekas bei 127,5 tūkst. tonų (10 MJ/kg kaloringumo) kietojo atgautojo kuro. Bendras numatomas 255 tūkst. tonų kuro vidutinis kaloringumas – iki 9 MJ/kg. Iki šiol jėgainėje buvo leidžiama deginti 255 tūkst. tonų kuro per metus, iš jų – 180 tūkst. tonų (8-10 MJ/kg kaloringumo) sudarė nepavojingos komunalinės atliekos po antrinio rūšiavimo bei nepavojingos gamybos atliekos ir 75 tūkst. tonų (8-10 MJ/kg kaloringumo) – biokuras. Šiuo metu UAB „Fortum Klaipėda“ – geriausias žiedinės ekonomikos pavyzdys Lietuvoje. Įmonei 40% atliekų tiekia UAB „Klaipėdos regioninis atliekų tvarkymo centras“ (KRATC), 23% – UAB „Ecoservice“, 11% – VŠĮ „Kauno regioninis atliekų tvarkymo centras“. UAB „Fortum Klaipėda“ šilumą tiekia AB „Klaipėdos energija“, o elektrą parduoda į bendrą elektros sistemą. UAB „Fortum Klaipėda“ ieško galimybių panaudoti po atliekų deginimo susidarantiems dugno pelenams (šlakui). Šiuo metu 55 tūkst. tonų šlako…

Rugsėjį net 17 Klaipėdos ikimokylinio ugdymo įstaigų darželinukams paruošė malonią staigmeną. Prie įėjimų į darželius įrengė neįprastos akiai konstrukcijos batų šepečius. Jau antrą mėnesį šios įstaigos dalyvauja eksperimente – diegia vaikams švarių batų kultūrą bei stebi, kaip šią naujovę priima suaugusieji ir įstaigų darbuotojai. „Tikrai naudingas daiktas. Žiemą mūsų darbuotojos nespėja valyti purvo, kurio vaikai prineša į koridorius ir ant laiptų, eidami į darželį, ar grįždami iš lauko. Tikimės, kad su naujo šepečio pagalba mes įveiksime šią problemą. Jau nuo rudens auklėtojos ėmė diegti švaros įgūdžius ir mūsų vaikučiai noriai valosi batus. Dar ir tėveliams primena. Aišku, idealu būtų, kad tokie šepečiai būtų įrengti prie visų gyvenamųjų namų ar darbo įstaigų, tačiau tam, ko gero, prireikslaiko“, – svarstė lopšelio darželio „Papartėlis“ direktorė Irena Martinkienė. „Nenešti purvo į namus – lyg ir savaime suprantamas dalykas, todėl prie durų visi turime pasidėję kilimėlį. Tačiau, jei pasižiūrėtume atidžiau, įsitikintume, jog kilimėlis gelbsti tik iš dalies. Lietingą dieną į namus vis tiek patenka nemažai purvo, o tai erzina. Prasidėjus rudeniui ši problema tampa dar aktualesnė, o kur dar žiema ir tirpstančio sniego balos. Toks šepetys ypač reikalingas, kai žemę nukloja lipnus sniegas“, – sako pirmosios Klaipėdoje pradėjusios diegti šią naujovę įmonės „Solimeta“ atstovas Rimantas…

Neringos savivaldybė šiemet užėmė pirmą vietą pagal verslo laisvės indeksą, aplenkusi Vilnių ir kitus Lietuvos didmiesčius. Iš turizmo gyvenančioje Neringoje yra didžiausia mažų ir vidutinių įmonių koncentracija, o verslo aplinka, nepaisant sezoniškumo įtakos, čia vertinama labai gerai. Tai atskleidė „Citadele“ banko inicijuotas tyrimas „Verslo kliūčių žemėlapis 2016“. Jo metu savo nuomonę apie verslo problemas išsakė per 500 smulkių ir vidutinių įmonių, 22 regioninės verslo asociacijos, visos 60 savivaldybių. Apibendrinant rezultatus remtasi ir statistiniais duomenimis apie šalies ūkio subjektų veiklą. Tyrimas atskleidė, jog po Neringos mažiausiai kliūčių smulkiam ir vidutiniam verslui yra Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybėse. Tuo tarpu daugiausiai barjerų patiria Rokiškio, Pasvalio ir Kupiškio rajonų verslininkai. Visos šalies mastu didžiausi sunkumai, slegiantys mažų ir vidutinių įmonių pečius – mokesčių našta, kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, biurokratinės verslo reguliavimo procedūros ir sąnaudų augimas. „Tikimės, kad tyrimo rezultatai padės lengviau identifikuoti smulkiam ir vidutiniam verslui kylančius barjerus skirtinguose Lietuvos regionuose, taip prisidedant prie šių problemų sprendimo. Tyrimas parodė, kad vietos valdžios indėlis į verslo aplinkos patrauklumą yra didžiulis – nuo jo nemaža dalimi priklauso, ar žmonės ryšis išbandyti verslumą, ar, atsižvelgę į didelius barjerus bei blogą kitų patirtį, nutars nerizikuoti“, – sakė „Citadele“ banko verslo klientų departamento direktorius Vaidotas Gurskas. Pasak Lietuvos darbdavių…

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – VKEKK), priėmė sprendimą derinti AB „Klaipėdos nafta“ – Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo operatoriaus – 2015 m. įgyvendintas investicijas (bendra vertė 80,3 tūkst. Eur) ir 2016 m. jau įvykdytus arba planuojamus atlikti darbus (bendra vertė 930,3 tūkst. Eur). Visos investicijos skirtos užtikrinti patikimą ir nepertraukiamą SGD terminalo darbą, AB „Klaipėdos nafta“ šias investicijas įgyvendina savo lėšomis. Didžiąją dalį (81 proc.) investicijų planuojama skirti naujam turtui (transporto priemonėms, kompiuterinei technikai, SGD mėginių ėmimo sistemai, vaizdo stebėjimo įrangai, radarui, šviestuvams ir kt.) įsigyti, likusią dalį ketinama skirti turto atnaujinimui (kompiuterinei technikai, baldų įsigijimui ir kt.). Viena didžiausių suderintų investicijų – SGD mėginių ėmimo sistema. Vykdant SGD importą ir priimant krovinį būtina nustatyti SGD kiekį ir kokybę, kurių pagrindu būtų užbaigiamas sandoris tarp dujų pirkėjo ir pardavėjo bei įvykdomi finansiniai įsipareigojimai. Preliminariais skaičiavimais, AB „Klaipėdos nafta“ 2016 m. numatytų įgyvendinti investicijų įtaka gamtinių dujų skystinimo paslaugos kainai sudaro 0,3206 proc. Primename, kad reguliuojamos energetikos įmonės investicijas, kurių vertė mažesnė nei 2 mln. Eur, teikia derinti VKEKK bendru sąrašu. Šis sąrašas derinamas kasmet, kartu įvertinant ir faktinį praėjusiais metais suderintų investicijų įvykdymą.

Lietuvos gyventojai vis dažniau renkasi avalynę spontaniškai, rodo „Deichmann avalynė“ atlikta klientų apklausa. Nors didžioji dalis (44 proc.) apklaustųjų teigė, kad batus yra linkę įsigyti tik tuomet, kai turima pora nusidėvi, net kas ketvirtas Lietuvos gyventojas perka neplanuotai – tiesiog patikusią porą. Parduotuvės atstovai komentuoja, kad tai žymi besikeičiančius lietuvių avalynės dėvėjimo įpročius. „Apklausos duomenys atskleidė iki šiol lietuviams ne itin būdingą bruožą renkantis avalynę – spontaniškumą. Labiausiai šis kriterijus aktualus Klaipėdos (27 proc.) ir Šiaulių (26 proc.) pirkėjams. Nors batų nusidėvėjimas – vis dar pagrindinė priežastis pirkti naują porą, kasmet šio aspekto svarba mažėja.   Pastebime, kad net ir užsukę pasidairyti, klientai dažnai išeina su nauja pora batų. Lietuviai tampa laisvesni, drąsesni ir gali sau leisti įsigyti tiesiog patikusią avalynę“, –  teigia „Deichmann avalynė” pardavimų vadovė Živilė Mazurkaitė. Dalis (beveik 15 proc.) apklausoje dalyvavusių asmenų teigė, kad batus perka ir dėl to, kad turima avalynė jiems nusibodo. Taip pat beveik 14 proc. apklaustųjų renkasi avalynę tam tikrai progai, o 8 proc. apklaustųjų avalynę renkasi pagal madą. Televizijos laidų vedėja Indrė Stonkuvienė, rudenį su „Style Support“ stilistų komanda konsultavusi lietuvius, šią tendenciją aiškina tautiečių konservatyvumu. „Rudenį su savo stilistų komanda apkeliavome aštuonis šalies miestus, kur konsultavome žmones mados ir stiliaus klausimais.…