Maistas

Restoranas 4 – meilė, dėl kurios Vilnių iškeitė į Palangą

Restoranas 4 – meilė, dėl kurios Vilnių iškeitė į Palangą

Gyvenime kartais atsitinka, jog įdomios pažintys užsimezga gan netikėtose vietose. Viena tokių pažinčių užsimezgė sostinės senamiesčio kavinėje, kuomet kavos laukimas paįvairinimas bendravimu su draugais ar tiesiog su aplinkiniais. Netikėta pašnekove tapo vilnietė Vesta, kuri, kaip vėliau paaiškėjo, „emigravo“ į Palangą, kur jau kelis metus valdo restoraną. Pakamantinėjau Vestą išsamiau, apie jos įdomią „emigraciją“ į Palangą. Vesta, pati esi vilnietė, ar jau save laikai palangiške? Ar nepasiilgsti sostinės? Taip, dažnai klausiu žmonių ar jau galiu save vadinti palangiške, juk gyvenu čia jau treti metai. Vietiniai juokauja, kad galėsiu taip vadintis, jei žiemos metu pradėsiu važinėti dviračiu.  Deja, kol kas to nedrįstu ir nuoširdžiai žaviuosi, kai matau močiutes iš parduotuvės važiuojančias su maišeliais ant dviračio krepšio. Save laikau vilniete ir turbūt nesvarbu, kur būčiau, nes visuomet jausiu nostalgiją sostinei. Kai tik persikėliau į Palangą, į Vilnių važiuodavau po kelis kartus per savaitę ir kelyje Klaipėda – Vilnius jausdavausi taip lyg važiuočiau namo. Taip buvo anksčiau, o dabar grįžimo namo nuotaika užvaldo jau važiuojant nebe į Vilnių, bet į Palangą. Gal todėl, kad darbas restorane yra mano didžiausia meilė, o kaip sakoma namai ten, kur širdis. Jei paklausčiau, ko Vesta pasigenda Palangoje? Ankščiau pasigesdavau kultūros: tiek renginių, tiek svečių, kurie atvažiuoja savo atostogas…
Palangoje 2018-uosius įsimintinai sutikti pakvies naujas viešbučio ir restorano duetas

Palangoje 2018-uosius įsimintinai sutikti pakvies naujas viešbučio ir restorano duetas

Viešbutis „Grand Baltic Dunes“ ir Restoranas „4” viešai paskelbė apie sudarytą sąjungą ir, pradėję bendradarbiavimą 2018-ųjų metų išvakarėse, nusprendė kartu ruošti išskirtinę vakarienę Palangos svečiams. Viešbutis ir restoranas įsikūrę Birutės alėjos ir Basanavičiaus gatvės sankryžoje, tačiau nuo Basanavičiaus srauto juos skiria Ronžės upelis. Tad ši vieta Naujųjų metų sutikimui labiausiai patiks tiems, kurie nenori paskęsti miesto šventiniame šurmulyje, tačiau mielai juo mėgautųsi pro restorano langą. Svečiai ne tik galės mėgautis šefo paruošta išskirtine keturių patiekalų vakariene ar intriguojančiu sauso ledo šou, bet ir gyvo džiazo programa. Po vidurnakčio snūduriuoti neleis ir šventinę nuotaiką kurstys DJ, kuris gros iš tikriausių vinilinių plokštelių. Restorano komanda yra ambicingi perfekcionistai, tą pastebėjome pakalbinę restorano vadovę Vestą Šližienę: “Siekiame, kad mūsų svečiai gautų pilną patirtį ir išsineštų emociją ir prisiminimus. Ši sąjunga, naujas startas ir naujametinė vakarienė taip pat ne išimtis. Padarysime viską, kad mūsų svečiams kiekvienas vizitas, o taip pat ir naujų metų sutikimas taptų įsimintinas, nes tai mums teikia didžiausią džiaugsmą, dėl to mes ir esame.” Restorano atidarymas: gruodžio 31d. Adresas: Birutės al. 26, Palanga Kontaktai pasiteiravimui: +370 609 72706 arba [email protected] Parengta pagal pranešimą spaudai
Pripažinimas: Lietuvos restoranams – Skandinavijos „Michelin‘ai“

Pripažinimas: Lietuvos restoranams – Skandinavijos „Michelin‘ai“

Net aštuonių restoranų Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje šefai šįryt atsikels kaip geriausi Baltijos šalyse. Prestižinis Skandinavijos restoranų gidas „White Guide 2018” antrą kartą reitingavo Lietuvos restoranus. Aštuoni iš penkiolikos įvertintų mūsų šalies restoranų pakliuvo į geriausių Latvijos, Lietuvos ir Estijos restoranų 30-tuką. Aukščiausiai – trečia vieta – įvertintas restoranas Kaune „Nüman“. 30-oje vietoje atsidūrė “Uoksas”, 20 – “Džiaugsmas”, 15 – “Monai”, 11 – “Telegrafas”, 10 – “Monte Pacis”, 8 – “Gastronomika”, 7 – “Sweet Root”.  „Kai pernai su „Kaunas IN“ ir „GO Vilnius“ atvedėme į Lietuvą „White Guide“, gastronominių turistų iš Skandinavijos šalių ypač pripažįstami ekspertai neslėpė nustebimo, kiek mūsų šalyje yra stiprių ir unikalių restoranų. Todėl „White Guide“ reitingai, gurmanų laikomi skandinaviškais „michelin‘ais“, yra neįkainojamas įvertinimas ir Lietuvos restoranams, ir pačiai šaliai. Beje, restoranų bumą išgyvename ir dabar. Tai tik įrodo, kad gastronominis turizmas gali ne tik sustiprinti Lietuvos kaip patrauklios turizmui šalies įvaizdį, bet ir tapti vienu iš pagrindinių jos išskirtinumų“, – Lietuvos restoranų sėkme džiaugiasi laikina Turizmo departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė. Lapkričio 29 d. Taline buvo pristatyta „White Guide 2018“ svetainė su visų reitinguotų restoranų sąrašu. Šiemet reitingai suteikti ne 10, kaip pernai, o 15 Lietuvos restoranų (pagal surinktą balų skaičių): “Nüman” (Kaunas), “Sweet Root” (Vilnius), “Gastronomika” (Vilnius), “Monte…
Mitybos klaidos, kurias šaltuoju metų laiku daro dažnas

Mitybos klaidos, kurias šaltuoju metų laiku daro dažnas

Šaltuoju metų laiku lietuviai skiria daugiau dėmesio sveikai mitybai ir imuniteto stiprinimui, tačiau nevengia ir miltinių patiekalų, saldumynų ar kavos, rodo „Maximos“ duomenys. Nors mitybos specialistai sako, kad nereikia pulti į kraštutinumus, tačiau yra keletas mitybos įpročių, kuriems taria griežtesnį ne. Sveikos mitybos specialistė Vaida Kurpienė dalinasi patarimais, ko vengti, kad šaltuoju metų laiku išliktų stiprus imunitetas ir nevargintų ligos. Rudenį ūgteli bandelių, pyragaičių, įvairių saldainių ir saldumynų pardavimai, taip pat daugiau parduodama raugintų ir konservuotų daržovių, grybų bei vaisių, rodo „Maximos“ duomenys. Atvėsus orams lietuviai mėgsta dažniau pasimėgauti ir rūkytais bei vytintais mėsos gaminiais. Sveikos mitybos specialistė, studijos „Sulieknėk sveikai“ įkūrėja ir vadovė V. Kurpienė pateikė keletą mitybos įpročių, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį šaltuoju metų laiku. Žvalaus ryto receptas Dažnas neįsivaizduoja savo ryto be puodelio kvapnios kavos, tačiau V. Kurpienė ragina vos atsikėlus nepulti budintis šiuo gėrimu. „Ryte ne vienas iš mūsų jaučiasi prislopintas ir vos nubudęs puola prie puodelio kavos. Visgi kavą reikėtų gerti po maisto, nes ji sukelia didesnį skrandžio rūgštingumą, nuo kurio kenčia daug lietuvių. Vos atsikėlus geriau išgerti stiklinę šilto vandens. Po keliolikos minučių sumažės ir kavos poreikis“, – sako V. Kurpienė. Beje, sveikos mitybos specialistė pabrėžia, jog kavą derėtų vartoti saikingai – suaugusiam…
Alfas Ivanauskas pataria, kaip teisingai kepti vakuume

Alfas Ivanauskas pataria, kaip teisingai kepti vakuume

„Restoranų šefų paslaptis“, „astronautų maistas“, „svarbiausias virtuvės išradimas nuo mikrobangų krosnelės laikų“ – tokiais žodžiais palydimas kepimas vakuume. Nors pati maisto ruošimo technologija jau skaičiuoja penktą dešimtmetį, tačiau ji tik neseniai kartu su inovatyviais buities prietaisais pasiekė namų virtuves. Idėjinis „Virtuvės mitų griovėjų“ lyderis Alfas Ivanauskas, nuolat šią technologiją pasitelkiantis maisto ruošai, dalijasi patirtimi, kaip tinkamiausiai panaudoti vakuumavimą maisto gamybai. Vakuumavimas gimė NASA, kurios mokslininkai sprendė, kaip maitinti astronautus kosmose. Buvo svarbu, kad toli nuo Žemės esantys produktai ne tik išlaikytų savo pagrindines skonines ir maistines savybes, bet ir lengvai ir paprastai būtų transportuojami. Po eksperimentų buvo nuspręsta maistą dėti į maišelius, iš jų išsiurbiant orą. Profesionalūs virėjai nusižiūrėjo šį „kosminį“ maisto ruošimo būdą – tokie virtuvės guru kaip Jamie’is Oliveris ar Gordonas Ramsay’is tapo jo gerbėjais. Virtuvės eksperimentatorius Alfas Ivanauskas aiškina, kad ne veltui vakuumavimo technologija rado kelią į profesionalių virėjų širdis. „Kepant vakuume išlieka visos patiekalo skoninės savybės: jos nepatenka į vandenį, kuriame verdame, nesusimaišo su riebalais keptuvėje. Be to, taip kepamas patiekalas neturi sąlyčio su deguonimi, tad nepakinta ir jo spalva“, – sako jis. Maisto gamybos specialistui antrina ir dietologė Kristina Jasmontienė, išskirdama taip pagaminto maisto naudą mūsų sveikatai. „Pirmiausia, taip kepant mums nereikalingas joks papildomas riebalas.…
Kur pusryčiauti Klaipėdoje, kai namų valgis skrandžio nebedžiugina

Kur pusryčiauti Klaipėdoje, kai namų valgis skrandžio nebedžiugina

Vasara toks metas, kai tingisi gaminti pusryčius, o gal tiesiog pabodo pusryčiauti namie. Tokiais atvejais siūloma apsvarstyti alternatyvą – pusryčius mieste. Tad Klaipėdos turizmo informacijos centras parengė trumpą sąrašą vietų, kur Klaipėdoje galima papusryčiauti. Žadama, jog šis sąrašas ir toliau bus pildomas. „Baltos lėkštės“– dar visai neseniai duris atvėręs restoranas, laukia pusryčiaujančių kasdien. Čia pusryčių mėgėjus šiokiadieniais pasitiks „Super sumuštinis”, ispaniška kiaušinienė „Flamenko”, saldūs krosnyje kepti olandiški blyneliai ar prancūziški rageliai. Savaitgalį su nekantrumu jūsų lauks Benedikto kiaušiniai!          Adresas: Turgaus g. 10. Pusryčių laikas: 9:00-11:30 (savaitgaliais 10:00 – 14:00/16:00) „La Marina“ – restoranas, kuriame pajusite uostamiesčio dvasią. Čia daugelio svečių topų topas – angliški pusryčiai. Žinoma, restorano šefai pasiūlys ir ne tik juos. Adresas: Žvejų g. 20. Pusryčių laikas: 7:30 – 12:00 „Friedricho pasažas“ – gerai žinoma klaipėdiečių ir miesto svečių vieta, kuri rytą siūlo pradėti su šviežiomis vietinėje kepyklėlėje keptomis bandelėmis. Jei to negana, „Friedricho svečių namuose“ jūsų laukia gausus švediškas stalas. Adresas: Tiltų g. 26a. Pusryčių laikas: 8:00 – 11:00 (savaitgaliais 9:00 – 11:30) „Ararat“ – švediškas stalas jūsų lauks viešbučio „Ararat“ restorane, kuris pusryčiauti kviečia ne tik viešbučio svečius, bet ir kitus pusryčių mėgėjus.          Adresas: Liepų g. 48A. Pusryčių laikas: 07:00 – 10:00 (savaitgaliais 08:00 – 11:00)…
Vaisiai ir daržovės grožiui: kurie kokį poveikį turi?

Vaisiai ir daržovės grožiui: kurie kokį poveikį turi?

Vaisiai, daržovės, sultys ar glotnučiai yra svarbi sveikos ir subalansuotos mitybos dalis. Jie turėtų atsidurti tiek šalia pagrindinio patiekalo, tiek ir pusryčiaujant ar užkandžiaujant dienos metu. Visi vaisiai ir daržovės yra naudingi sveikatai ir sveikai išvaizdai, tačiau kai kurie jų turi ypatingai teigiamą poveikį odos, plaukų ir nagų būklei. Vitaminai atkeliauja su maistu Daugumos vitaminų žmogaus organizmas negamina, todėl jie privalo būti gaunami iš išorės. Geriausia – iš daržovių bei vaisių, sudarančių įvairios ir subalansuotos mitybos pagrindą. „Visi žino, kad įvairi ir subalansuota mityba labai svarbi ne tik mūsų savijautai, sveikatai, bet ir grožiui. Plaukų, nagų bei odos sveikatai labai svarbu, kad organizmas nestokotų vitaminų A, B ir C, mikro- bei makro- elementų, omega-3 riebiųjų rūgščių, cinko, biotino ar antioksidantų“, – sako gydytoja-dietologė Laura Romeraitė-Kuklierienė, projekto „Sultys ir glotnučiai – SMART formos vitaminai“ ekspertė. Tinkamas maitinimasis yra vienas iš būdų pasirūpinti savo sveikata. Kas dieną verta suvalgyti bent 400 gr. daržovių ir vaisių, po porciją 5 kartus per dieną. Vieną porciją gali sudaryti vidutinio dydžio vaisius ar daržovė (pvz. obuolys, morka) ar uogos (braškės, vyšnios), salotų dubuo, sultys (apie 200 ml) ar glotnutis. 100 gr. glotnučio galima vertinti kaip 1 iš 5 rekomenduojamų dienos vaisių ir daržovių porcijų, juos patogu…
Jūros dieną pasitinkant: paprasti ir veiksmingi patarimai norint pajusti daugiau jūros ant kasdienio stalo

Jūros dieną pasitinkant: paprasti ir veiksmingi patarimai norint pajusti daugiau jūros ant kasdienio stalo

Liepos 30-ąją minime Jūros dieną, o paskutinį liepos savaitgalį Klaipėdoje vykstanti Jūros šventė − vienas didžiausių ir populiariausių renginių Lietuvoje. Vis dėlto, nors didžiuojamės gyvendami jūrinėje valstybėje, tai ne taip ryškiai atsispindi mūsų mityboje. „Eurobarometro“ duomenimis, bent kartą per savaitę žuvies ar jos produktų namuose valgo 38 proc. Lietuvos gyventojų, ir pagal šį rodiklį dar kiek atsiliekame nuo Europos Sąjungos vidurkio, siekiančio 42 proc. „Be žuvies ir jos patiekalų neįsivaizduojama daugelis tradicinių Lietuvos švenčių. Tačiau neretai girdime, kad žuviai dažniau patekti ant šeimos stalo sukliudo ir tai, kad daugelis tiesiog nemėgsta terliotis ruošdami maistui šviežią žuvį ar mano, kad ją gana sudėtinga skaniai pagaminti“, − sako prekybos tinklą „Maxima LT“ valdančios bendrovės Maisto gamybos departamento vadovas Aidas Poleninas, sutikęs pasidalinti keliais patarimais, padėsiančiais kasdienį stalą dar paprasčiau praturtinti žuvimi. Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja žuvies valgyti reguliariai, bent kartą-du per savaitę. Tai padeda išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, insulto. Riebioje žuvyje, pavyzdžiui, silkėje, lašišoje, skumbrėje esančios omega-3 riebalų rūgštys itin naudingos ne tik širdžiai, smegenims, bet ir sąnariams, odai, imuninei sistemai. Mokslininkai teigia, kad žuvis stiprina ir žmogaus psichinę sveikatą: tyrimų duomenimis, minėtos omega-3 rūgštys ir vitaminas D, kurio šaltinis taip pat yra žuvis, didina atsparumą depresijai ir padeda kovoti…
Tarptautinę dešrainių dieną pasitinkant: 5 patarimai, kaip pasigaminti tobulą dešrainį

Tarptautinę dešrainių dieną pasitinkant: 5 patarimai, kaip pasigaminti tobulą dešrainį

Liepos 23-oji minima kaip tarptautinė dešrainių diena. Nors šis patiekalas Lietuvoje populiarumu nusileidžia čia pastaruoju metu itin paplitusiems mėsainiams, daugelyje pasaulio šalių, ypač JAV, jis yra tapęs neatsiejama greitai paruošiamo maisto kultūros dalimi. „Dešrainis Lietuvoje kartais nepagrįstai nuvertinamas, tačiau tai patiekalas, pasižymintis turtinga istorija ir gamybos tradicijomis, o iš kokybiškų ingredientų paruoštas „hot dogas“ gali būti vertingas ir įdomus raciono paįvairinimas“, – sako prekybos tinklą „Maxima“ valdančios bendrovės „Maxima LT“ Maisto gamybos departamento vadovas Aidas Poleninas. Tarptautinės dešrainių dienos proga jo paprašėme plačiau papasakoti apie šį patiekalą ir būdus jį pasigaminti namuose. Kildinamas iš Vokietijos Anot pašnekovo, dešrainiai itin populiarūs JAV, kur, įvairiais skaičiavimais, per metus suvalgoma nuo 9 iki 20 milijardų šio patiekalo porcijų. Dešrainis yra toks svarbus patiekalas amerikiečiams, kad JAV netgi įkurta Nacionalinė dešrainių ir dešrelių taryba, teikianti informaciją visuomenei apie šių patiekalų kokybę, saugą, maistinę vertę ir paruošimo būdus. Kitapus Atlanto šis užkandis atklydo iš Europos. Patiekalo autorystę prisiima vokiečiai – teigiama, kad Frankfurto mieste dešrelės, kokios ir šiandien naudojamos dešrainių gamybai, žinomos dar nuo penkiolikto, o kai kurių šaltinių teigimu – nuo trylikto amžiaus. „Frankfurter“ dešrelės gaminamos tik iš kiaulienos mėsos, kemšamos į avių žarnas. Manoma, kad apie aštuonioliktą – devynioliktą amžių šios dešrelės išplito…
20-ojo kaimo turizmo sezono proga – „skaniausių” sodybų TOP10

20-ojo kaimo turizmo sezono proga – „skaniausių” sodybų TOP10

Šiandien Klaipėdos rajone suplevėsuos kaimo turizmo vėliava ir bus oficialiai paskelbta 20-ojo kaimo turizmo sezono pradžia. „Sveikindama su jubiliejiniu – 20-uoju – kaimo turizmo sezono atidarymu, kaimo turizmo paslaugų teikėjams pirmiausia noriu padėkoti už ypatingai veržlius ir kūrybingus kaimo turizmo metus. Noriu atkreipti dėmesį, kad nuo pernai skelbdami oficialią Lietuvos apgyvendinimo įstaigų statistiką pirmą kartą įtraukėme ir kaimo turizmo sodybų duomenis. Lietuvos kaimo turizmo asociacijos duomenimis, vidutiniškai kas penktas vietinis turistas, nakvojęs apgyvendinimo įstaigoje, apsistojo kaimo turizmo sodyboje. Beje, turistavimą mūsų šalies kaimo sodybose užsieniečiai taip pat įvardija kaip vieną didžiausių mūsų vertybių ir išskirtinumų, leidžiančių geriau pažinti gamtą, papročius, žmones,” – atkreipia dėmesį kaimo turizmo sezono atidaryme dalyvaujanti laikinai einanti Turizmo departamento vadovės pareigas Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė. Lietuvoje šiuo metu yra daugiau nei 600 kaimo turizmo sodybų su beveik 15 tūkst. apgyvendinimo vietų. Į kaimo turizmo sodybas turistai viliojami kulinarinio paveldo, papročių pristatymu, aktyvaus laisvalaikio galimybėmis. Lietuvoje galima rasti įvairiausių teminių sodybų – triušių sodybą, šaltalankių, baltų apeigų sodybą ar sodybą, kur galima paklausyti gervių giesmių, kt. Turizmo departamentas kartu su Lietuvos kaimo turizmo asociacija paruošė išskirtinių kaimo sodybų, kviečiančių ir turistauti, ir ragauti, dešimtuką: 1.    Balčiausio smėlio ežero pakrantė – „Švento sodyboje”. Sodyba yra Gražutės regioniniame parke, Švento ežero…
Mėsainio istorija: iš gatvės į restoraną ir… vėl atgal į kelią

Mėsainio istorija: iš gatvės į restoraną ir… vėl atgal į kelią

Mėsainis, gimęs kukliuose emigrantų užkandinėse, pakelės užeigose ir greitai, bet sočiai pavalgyti trokštančių darbininkų valgyklose, apsuko ilgą istorijos ratą ir vėl pasitinka kelyje praalkusį keliautoją. Ką tik buvęs būtinu madingiausių užkandinių ir net prabangių restoranų atributu visame pasaulyje, šis klasikinis patiekalas, įgavęs modernią formą, grįžta prie savo šaknų: genialiame paprastume glūdinčio skonio, gurmanų smalsumą kurstančio ne prabangiais ingredientais, bet neįprasta rausva bandelės spalva. Lietuvoje rožinės, burokėliais pagardintos bandelės ir sultingo mėsos paplotėlio derinys keliautojų kol kas laukia tik „Statoil“ degalinėse. Klasikinis turinys ir moderni forma Pamaloninti akis ir pradžiuginti skrandį siekiantys mėsainių kepėjai visame pasaulyje tobulina mėsainių bandeles. Pastarųjų metų naujiena – spalvotos bandelės. Juoda, žalia ar raudona spalva nudažytos bandelės žadina skonį ir smalsumą. Spalvinga bandelė buvo sukurta tam, kad pagaliau būtų grįžta prie klasikinio skonio paliekant siurprizo įspūdį. Bandelių spalvas išmoningi kepėjai kuria naudodami sepijų rašalą, daržoves ir kitus natūralius maisto produktus. Indijoje, Australijoje ir Europoje spalvotos mėsainių bandelės traukia akį ir minias alkanų valgytojų.  Lietuva taip pat neatsilieka ir šią įdomią, bet tuo pačiu klasikinę naujovę galima paragauti „Statoil“ degalinių tinklo užkandinėse. Bendradarbiaujant su italų virtuvės šefu Gian Luca Demarco, idėja sukurti spalvingą bandelę kilo iš kitos mūsų regiono klasikos – lietuviškų šaltibarščių. Burokėliais dažyta, subtilaus skonio…
Pokalbis su vienu iš didžiųjų virtuvės šefų – Vytautu Samavičiumi

Pokalbis su vienu iš didžiųjų virtuvės šefų – Vytautu Samavičiumi

Apie Klaipėdoje esantį restoraną „MOMO Grill“ sklinda legendos. Tai vienas bene labiausiai rekomenduotinų restoranų pajūryje, o gal net visoje Lietuvoje. Ir ne veltui, nes už jo pagrindinio vairo stovi talentingasis ir teisingasis virtuvės šefas Vytautas Samavičius. Kuris dabar dar ir šviežio restorano “monai” savininkas ir šefas. Tyliai ir ramiai Vytautas visiems Lietuvos šefams rodo puikų pavyzdį, kaip reikia kopti karjeros laiptais, užsitarnauti pripažinimą ir išlikti „savo vietoje“. Straipsnis talpintas “Restoranų verslas” žurnale Nr.2/2015 (44) Vytautas daugelio linksniuojamas kaip vienas geriausių šefų Lietuvoje. 2015-ais metais jis buvo nominuotas „VMG kulinariniuose apdovanojimuose“ kaip metų šefas. Ir ne veltui – Vytautas yra stažavęsis ir dirbęs užsienio restoranuose, tarp kurių Kopenhagoje esantis „Noma“, dalyvavęs pasaulinėje virėjų olimpiadoje, o svarbiausia – savo patiekalais džiugina ne vieną. Jo patiekalų teko ragauti ne kartą ir ne du. Visuomet, planuodama kelionę į pajūrį, rezervuoju stalelį nedideliame jaukiame restoranėlyje. Šį kartą sėdžiu ne kliento vietoje ir kalbinu Vytautą apie jo karjerą, darbus ir požiūrį. Ir šį kartą interviu visai kitoks. Toks, koks yra pats Vytautas – užtikrintas, aiškus, argumentuotas ir įkvepiantis. Dar kartą įsitikinu, jog jis vienas iš tų, kuris savo darbais, o ne kuo kitu, patenkintais klientais ir besižavinčiais kolegomis įrodo visiems, koks talentingas jis yra. Pasisemkite įkvėpimo ir ryžto.…
Klaipėdoje atidarytas naujos kartos „McDonald‘s“ restoranas

Klaipėdoje atidarytas naujos kartos „McDonald‘s“ restoranas

Lapkričio 16 d. Klaipėdoje po atnaujinimo atidarytas šiuo metu vienintelis mieste „McDonald‘s“ restoranas. Tai jau trečiasis tinklo restoranas Lietuvoje, kuriame buvo pritaikytas naujas pirkėjų aptarnavimo modelis ir interaktyvi maisto bei gėrimų užsakymo sistema. Į jo rekonstrukciją bendrovė investavo 600 tūkst. eurų. „Tai vienas ilgiausiai veikiančių mūsų tinklo restoranų šalyje, pirmą kartą duris atvėręs dar 1998 m. Drauge tai ir vienintelis „McDonald‘s“ Klaipėdoje, todėl jo atnaujinimas buvo ilgai planuotas ir labai lauktas žingsnis. Atsižvelgdami į vis spartėjantį gyvenimo tempą ir kintančius mūsų pirkėjų įpročius, itin daug dėmesio skyrėme inovatyviems sprendimams – pritaikėme interaktyviomis technologijomis paremtą naujos kartos klientų aptarnavimo modelį, kuris šiuo metu sėkmingai diegiamas naujuose mūsų restoranuose visose Baltijos šalyse“, – sakė restoranų tinklo „McDonald‘s“ generalinis direktorius Baltijos šalyse Vladimiras Janevskis. Rekonstruojant tinklo restoraną Klaipėdoje, jame buvo įdiegta interaktyvi užsakymų sistema. Nuo šiol norimo maisto ir gėrimų pirkėjai galės užsisakyti ne tik kaip įprasta prie kasų, bet ir savarankiškai – naudodamiesi liečiamaisiais ekranais. Pasak V. Janevskio, tokia interaktyvi užsakymų platforma jau pasiteisino 2 tinklo restoranuose Vilniuje – ši ne tik leidžia sutaupyti pirkėjų laiko, bet ir sumažinti piko metu susidarančias eiles. Drauge atnaujintame restorane pritaikytas ir naujos kartos klientų aptarnavimo modelis, atskiriantis užsakymų priėmimo ir maisto pateikimo vietas. Šis modelis…
Back to top button
Close
Close