Naujienos

Šiandien Darnaus judumo forume paskelbti ateities miestai, kurių darnaus judumo scenarijuose iki 2030 m. numatytos labiausiai keliavimo įpročius keičiančios bei aplinkai draugiškiausios judumo priemonės. Susisiekimo ministras Rokas Masiulis apdovanojimus įteikė Vilniaus, Klaipėdos ir Panevėžio miestų savivaldybėms. „Miestai ir jų gyventojai paprastai kenčia nuo eismo spūsčių, triukšmo ir oro taršos, o aplinkai draugiškos transporto priemonės, keliavimas derinant skirtingus būdus padeda spręsti šias problemas. Džiaugiuosi, kad miestai stengiasi gyventojams pasiūlyti alternatyvius susisiekimo būdus, kurie jiems būtų tokie pat patrauklūs ir patogūs, kaip ir kelionė automobiliu“, – sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Ateities miesto apdovanojimas Vilniaus savivaldybei įteiktas už aktyvų visuomenės įtraukimą į Darnaus judumo plano rengimo procesą bei siekį atliepti gyventojų lūkesčius. Klaipėdos miestas apdovanojimą pelnė už ambicingiausią darnaus judumo mieste viziją. Panevėžys įvertintas už aktyvų dalyvavimą darnaus judumo iniciatyvose. Savivaldybių parengtus Darnaus judumo mieste planus (DJMP) vertino ir nugalėtojus atrinko Susisiekimo ministerijos sudaryta Darnaus judumo mieste plano komisija. 19 Lietuvos miestų, kuriuose gyvena daugiau kaip 25 tūkst. gyventojų, taip pat miestai, turintys kurorto statusą, jau turi parengtus ir patvirtintus DJMP. Savo planą jau baigia ruošti ir Kauno miestas. Parengtuose DJMP didelis dėmesys skiriamas pėsčiųjų, dviračių, viešojo transporto infrastruktūrai, tinkamam žmonių, turinčių specialiųjų poreikių, infrastruktūros pritaikymui. Darnaus judumo forume taip pat aptariama šalies savivaldybių pažanga judant darnaus miesto vizijos link.…

Klaipėdos rotušėje – Klaipėdos „Amber Queen“ komandos sportininkų vizitas. Lietuvos vyrų tinklinio čempionate aukso medalius iškovojusius uostamiesčio sportininkus pasveikino Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas ir Klaipėdos miesto savivaldybės Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėja Rasa Rumšienė. „Amber Queen“ tinklininkai Lietuvos čempionų titulą iškovojo finale nugalėję Kelmės ekipą. „Dabar kartelę užsikėlėte ypatingai aukštai. Nuo šiol kovoti su varžovais bus dar sunkiau, nes su Jumis visi jau kausis kaip su čempionais. Per kelerius metus įvykęs skrydis nuo debiutantų iki Lietuvos čempionų, sakyčiau, yra žaibo skrydis, kuris turbūt nustebino daugelį. Kartu noriu padėkoti ne tik Jums, bet ir Jūsų rėmėjams bei draugams, kurie Jūsų idėja patikėjo ir Jus palaiko“, – sveikindamas čempionus sakė Klaipėdos meras. Klaipėdos rotušėje šiandien taip pat pasveikinti ir prizines vietas Lietuvos bei užsienio čempionatuose iškovoję klubų „K-1 akademija“ ir „Muay Thai Imperija“ sportininkai. „K-1 akademija“ kovotojams padėkota už laimėjimus kovo mėnesį vykusiuose atviruosiuose Lietuvos ir Latvijos kikbokso čempionatuose. Lietuvos čempionate sportininkai pelnė 9 medalius, Latvijos – 10-imt. „Muay Thai Imperija“ sportininkai puikiais rezultatais pasižymėjo Atvirame Baltijos šalių Muay Thai čempionate, taip pat Atvirame Lietuvos kikbokso čempionate ir Lietuvos Muay Thai čempionate. Šio klubo sportininkai Atvirame Baltijos šalių Muay Thai čempionate pelnė 1 medalį (Dominykas Dirkstys, I vieta), Atvirame Lietuvos…

Po pirmų trijų šių metų mėnesių Lietuvos oro uostai fiksuoja kryptingą įmonės rezultatų augimą. Bendrovė aptarnavo 13,4 tūkst. skrydžių ir perskraidino daugiau kaip 1,322 mln. keleivių, o tai yra 7 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Stabiliai augančius rodiklius siekiama užtikrinti ir toliau šiais metais. Prabėgus pirmajam metų ketvirčiui didžiausią perskraidintų keleivių rezultatą fiksavo sostinės oro vartai, aptarnavę daugiau kaip 1 mln. skridusiųjų. Užtikrintai dirbo antrasis pagal dydį Kauno oro uostas, per kurį skrido daugiau kaip 244 tūkst. keleivių. Palangos oro uostas aptarnavo daugiau kaip 68 tūkst. keleivių. Visuose trijuose filialuose pasiekti geresni rodikliai nei 2018 m. pirmąjį ketvirtį. Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas sako, kad susumuoti rezultatai rodo, jog pirmąjį šių metų ketvirtį įmonės veiklos procesai vyko visu pajėgumu ir užsibrėžtus tikslus pasiekti pavyko. „Lygindami šių metų pradžią su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu jaučiame toliau vykstantį visų trijų oro uostų augimą, nepaisant to, kad iš didžiausių sostinės oro vartų keletas krypčių buvo atšaukta. Jas kompensavo šūsnis naujų krypčių, pradėjusių veikti jau praėjusių metų pabaigoje. Tai ir lėmė, kad metams prasidėjus skaičiuojame tiek didėjančius skrydžių, tiek keleivių srautus“, – teigia A.Stikliūnas. Šių metų sausį, vasarį ir kovą Lietuvos oro uostai aptarnavo daugiau kaip 13…

Mokslas ir verslas vienija jėgas stiprinant Klaipėdos regiono moksleivių ir studentų technologinius gebėjimus ir žinias bei auginant jaunuosius talentus, kurių reikia perspektyviausioms šiandienos industrijoms. Toliaregiški tikslai balandžio 16 d. buvo įtvirtinti Klaipėdos universiteto (KU) ir tarptautinės kompanijos „Emerson” bendradarbiavimo sutartimi dėl „STEAM” centro vystymo. Dokumentą pasirašiusieji KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas ir „Emerson Automation Solutions” pardavimų direktorius Baltijos šalims bei Ukrainai Algirdas Čebatorius akcentavo, jog itin svarbu jaunimą kuo anksčiau sudominti inžinerinėmis specialybėmis, suteikiant galimybę susipažinti su šioje sferoje dirbančiais profesionalais, jų kelią lydinčiais iššūkiais, pasiekimais ir karjeros galimybėmis, atsiveriančiomis solidžiose verslo organizacijose, įgyvendinant ambicingus projektus. „Bendradarbiavimo sutartis dėl „STEAM” centro vystymo – svarbus įvykis ir Lietuvos SGD klasterio kontekste. Universitetas ir „Emerson” yra labai aktyvūs šios platformos dalyviai, savo pavyzdžiu demonstruojantys tikrąją partnerysčių jėgą”, – pažymėjo klasterio veiklą koordinuojančio Klaipėdos mokslo ir technologijų parko plėtros vadovas Andrius Sutnikas. Apie stiprėjančius KU bei globaliu mastu veiklą vykdančios verslo organizacijos draugystės saitus liudija ir jau antrus metus iš eilės universitete organizuojama „Emerson Innovation Day”. Balandžio 16 d. KU Aula Magna erdvėse vykęs renginys buvo skirtas aktualiausių skaitmenizacijos procesų apžvalgai bei nestokojo akademinės ir verslo bendruomenės atstovų dėmesio. Parengta pagal pranešimą spaudai

Maskvoje prasidėjo tarptautinė transporto ir logistikos paroda „TansRussia 2019“. Jau dvidešimt ketvirtą kartą vykstanti paroda yra laikoma viena didžiausių ir svarbiausių logistikos parodų ne tik Rytų regione. „Reikia pripažinti, kad tai yra svarbus renginys, kuriame pristatomos krovinių gabenimo paslaugos, uostų infrastruktūros galimybės, informacinių technologijų naujoves transporto ir logistikos sektoriuose. Klaipėdos uostas parodoje „TransRussia“ dalyvauja kasmet nuo pačios pirmosios parodos“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Rinkodaros skyriaus viršininkė Dalia Gun. Klaipėdos uostą ir jo paslaugas bendrame paviljone šiemet pristato VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO), UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“, AB „Klaipėdos nafta“, UAB „BPA“, UAB „Baltijos pervežimai“, UAB „TLSC“, Limarko grupės įmonės. Taip pat parodos metu tradiciškai LR ambasadoje Maskvoje rengiamas Lietuvos transporto ir logistikos sektoriaus įmonių ir asociacijų atstovų susitikimas su Europos verslo asociacijos Rusijoje (AEB) nariais. Jo metu bus pristatomas Klaipėdos uostas ir jo galimybės. Parodų centre „Crocus Expo“ renginys, kurio metu vyks įvairios konferencijos, susitikimai, tęsis tris dienas. Pernai parodoje „TransRussia“ dalyvavo 395 įmonės iš bemaž 30 valstybių. Parengta pagal pranešimą spaudai

Balandžio 17 d., trečiadienį, vyks Perspėjimo sistemos patikrinimas, kurio metu bus įjungiamos mieste esančios sirenos. Patikrinimo metu gyventojai bus informuojami per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją, komercines radijo stotis „Laluna“, taip pat ir per gyventojų perspėjimo ir informavimo, naudojant viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjų tinklus, sistemą trumpaisiais pranešimais į mobiliuosius telefonus. Telefonų nustatymo instrukcijos ir daugiau informacijos apie šią sistemą pateikiama Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos tinklalapyje adresu www.gpis.vpgt.lt. Perspėjimo pranešimų perdavimas prasidės kartu su sirenų įjungimo pradžia 11.52 val. ir tęsis iki 12.03 val. Pranešimai bus kartojami kas 1 min. Parengta pagal Klaipėdos miesto savivaldybės informaciją

Trečią kartą Olimpinės dienos istorijoje rengiamos „LTeam Throwdown“ varžybos grįžta prie pirminės idėjos. Birželio 1-ąją Klaipėdoje vyksiančioje didžiausioje Lietuvoje sporto šventėje savo sugebėjimus pademonstruoti ir dėl geriausiųjų vardo pasigrumti galės visi šalies jėgos ištvermės sporto atstovai. Praėjusių metų varžybose dominavo užsieniečių komandos – prizines vietas tarp 6 dalyvavusių kvartetų išsidalijo Lenkijos, Latvijos ir Ukrainos atstovai, o tik dvi turnyre besivaržiusios mūsų šalies ekipos užėmė 4-5 vietas. Visgi šiemet nuspręsta grįžti prie debiutiniais metais rengto formato – varžybose dalyvauti galės ne daugiau 20 komandų, sudarytų iš dvejų merginų ir dviejų vaikinų. „Pernai Lietuvos komandoms vyko kvalifikacija, todėl į pačias varžybas pateko tik dvi, o šiemet turnyrą rengsime tik lietuviams, kad sudalyvauti galėtų kiekvienas – juk vis tik tai lietuviškoji Olimpinė diena, – sprendimą paaiškina varžybas vykdančio sporto klubo „Burpis“ vienas iš vadovų Ernestas Jonaitis. – Specialiai užsieniečių nekviesime, nebent jie patys rodytų didelį norą.“ Užsiregistravusių komandų šiuo metu oficialiai yra penkios, o organizatoriai neslepia sulaukiantys skambučių iš daugybės sporto klubų ir bendruomenių, todėl raginama visus norinčius ilgai nedelsti, nes dalyvių skaičius – ribotas. Vis tik susidomėjimas varžybomis organizatorių ir jėgos ištvermės sportu užsiimančiųjų nestebina, nes ši sporto šaka yra itin sparčiai populiarėjanti pasaulyje. „Ji yra išskirtinė savo universalumu, – pabrėžia vandensvydį…

Vėlų trečiadienio vakarą istorinių minų paieškos ir neutralizavimo operacijos Baltijos jūroje DEUSQUADEX19-1/BALTEX metu į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą vedančiame pagrindiniame laivybos kelyje Vokietijos karo laivo įgula sunaikino surastą sprogmenį. Sprogmuo buvo aptiktas 36 metrų gylyje 7,5 jūrmylių (10 km) į vakarus nuo Klaipėdos uosto vartų, sakoma pranešime. Jį surado Vokietijos karo laivo „FGS Bad Rappenau“ įgula, atlikdama laivybos kelių povandeninės dalies žvalgybą. Radinį sunaikinti ėmėsi kitas operacijoje dalyvaujantis Vokietijos karo laivas „FGS Weilheim“. Vokietijos karinio jūrų laivyno vadovaujama istorinių minų paieškos ir neutralizavimo operacija DEUSQUADEX 19-1/BALTEX Lietuvos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje balandžio 8-10 dienomis vyko pirmą kartą. Prieš laivams atvykstant į Lietuvą tokia operacija vyko Latvijos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje. Tradiciškai Lietuvoje kas treji metai jūroje vyksta ir NATO vadovaujama tarptautinė istorinių minų paieškos ir neutralizavimo operacija „Open Spirit“ (liet. „Atvira dvasia“), kurioje dalyvauja NATO šalių ir partnerių kariniai laivų. Šiemet išminavimo operacija „Open Spirit 2019“ vyks gegužės mėnesį Lietuvoje. Paskutinės tarptautinės išminavimo operacijos „Open Spirit 2016“, vykusios Lietuvos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, metu buvo išžvalgytas 54 kvadratinių jūrmylių plotas, surasta 15 jūrinių minų, 3 torpedos ir 3 nuskendusių laivų liekanos. ELTA

Klaipėdos miesto savivaldybė ruošiasi virš A dalies esamo pirmo aukšto (situacijos nuotrauka pateikta žemiau), kuriame yra įsikūręs Vaikŝ ligų skyrius ir priimamasis, statyti 2 naujus ligoninės aukštus bei techninį aukštą. Kaip teigiama projektiniuose siūlymuose, naujuose aukštuose numatoma 60 lovų (30 lovų viename aukšte). Aukšte projektuojamos terapinio skyriaus patalpos – devynios palatos 3-jų lovų, viena palata 2-jų lovų, viena palata 1-os lovos. Projekto techniniai parametrai Planuojamo objekto adresas – Liepojos g. 39; Pastato bendras plotas – 3 386,66 m2; Pastatas bus 4 aukštai įskaičiuojant techninį aukštą (aukštis 12,96m); Dviračių saugojimo vietos – nenumatyta; Automobilių stovėjimo vietų skaičius – papildomai bus įrengtos 43 vietos; Projekto vystytojas – Klaipėdos miesto savivaldybė; Projektinius siūlymus ruošė – UAB „Ademo grupė”, projekto vadovė – Vinga Juškauskaitė; Viešas svarstymas Visuomenės atstovai iki balandžio 25-osios savo pasiūlymus gali teikti elektroniniu paštu vinga.juskauskaitė@adem.lt. Projekto viešas svarstymas numatomas ketvirtadienį, balandžio 25 d., Liepojos g. 41, 1 a. posėdžių salėje. Diskusijų pradžia 17.30 val.  

Šiandien, balandžio 10 d.,  pašventinti trys naujieji Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato laivai, kuriais mariose bei Dangės upėje viešąją tvarką užtikrindami patruliuos Jūrų uosto policijos grupės pareigūnai. 2018 m. gruodį visi trys laivai – greituminis kateris „Vytis“, bei dvi motorinės valtys „Laisvė“ ir „Kopa“, patikėjimo teise perimti iš Lietuvos transporto saugos administracijos, jais pakeista jau daugiau nei 40 metų sulaukusi „Audra“- pastaroji prieš 15 metų buvo perimta iš Uosto direkcijos, tačiau kadangi šio laivo eksploatacija brangi, su ja ketinama atsisveikinti. Pasak Klaipėdos apskr. VPK viršininko Alfonso Motuzo „Tikrai džiaugiamės galimybe praplėsti savo laivų flotilę. Jūrų uosto policininkai patruliuos iki pat Būtingės terminalo. Laivybos sezono metu bus tikrinama ar laivavedžiai laikosi taisyklių, ar nesėda prie laivo vairo neblaivūs. Tvarka apskrityje turi būti užtikrinta ne tik sausumoje bet ir vandenyje.“ Laivus, kuriems vardus pasiūlė patys Klaipėdos apskr. VPK pareigūnai, palaimino ir saugių kelionių linkėjo policijos kapelionas Vilius Viktoravičius. Visuomenė su greituminiu policijos kateriu „Vyčiu“ galės susipažinti gegužės mėnesį vyksiančio laivų parado metu.   Parengta pagal Klaipėdos policijos informaciją

Klaipėdos Terminalo Grupė (KTG) ir toliau sėkmingai investuoja į jai priklausančių „Klaipėdos konteinerių terminalo” ir „Malkų įlankos terminalo” krovos efektyvumo didinimą, kurį finansuos Suomijos finansinių paslaugų lyderio „OP Financial Group” grupės įmonė UAB „OP Finance”, teikianti finansinio lizingo paslaugas Lietuvoje. Bendra finansuojama kreditavimo sutarčių suma su grupės įmonėmis siekia 10,7 mln. eurų. „Spartus KTG įmonių augimas pastaraisiais metais bei ambicingi investiciniai planai buvo pagrindinės priežastys, lėmusios poreikį peržiūrėti grupės kapitalo struktūrą ir pritraukti išorinio finansavimo. Pirmojo investicijų etapo finansavimui pasirinkome geriausiai mūsų poreikius atliepusią „OP Financial Group” – sako KTG finansų vadovas Vytautas Pikturna. Didžioji dalis finansuojamos sumos skirta UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas” (KKT) įsigyjamų šešių suomių gamintojo KONECRANES RTG (rubber-tyred-gantry) kranų finansavimui. Du kranai įmonei pristatyti 2018 m. gruodį, o dar keturių naujų kranų laukiama 2019 m. viduryje. Suomijos bankas finansuoja ir šiuo metu KONECRANES gamykloje Vokietijoje gaminamo mobiliojo 125 t galios uosto krano GOTTWALD GHMK 5506 įsigijimą. „Džiaugiamės galėdami dalyvauti vieno efektyviausių pasaulyje jūrinių terminalo kranų gamintojo – Suomijos KONECRANES kranų įsigijimo projekte. Naujieji KONECRANES kranai turėtų ženkliai prisidėti prie KTG įmonių efektyvumo” – sako Martynas Urbšys, OP Corporate Bank plc Lietuvos filialo verslo klientų skyriaus vadovas. Pasak KKT generalino direktoriaus Vaidoto Šileikos, investicijos į terminalo techniką eina…

Lietuvos ir kitų Baltijos jūros regiono šalių veikla suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) sferoje bei įgyvendinami projektai sėkmingai pristatyti Šanchajuje, balandžio 1-5 d. vykusioje tarptautinėje parodoje „LNG 2019″. Vizito metu taip pat pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Kinijos SGD klasteriu. Baltijos jūros regiono šalių regiono SGD klasterio prisistatymą Šanchajuje organizavo Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP) – vedantysis projekto „Go LNG” partneris. Tarptautinis projektas, kuriame taip pat dalyvauja Lenkijos, Vokietijos, Švedijos, Danijos ir Norvegijos atstovai, yra nukreiptas į SGD poreikio vystymą bei šio kuro prieinamumo didinimą regione. „LNG 2019″ metu savo pranešimus skaitė 240 verslo ir kitų organizacijų atstovų iš viso pasaulio, 10 tūkst. lankytojų pritraukusi paroda kvietė aplankyti net 250 stendų, kuriuose pristatyti naujausi produktai, technologijos ir inovacijos SGD sferoje. Didelio susidomėjimo sulaukė Baltijos jūros regiono SGD klasterio organizuotas seminaras apie SGD pritaikymą bei perspektyvas jūrinio transporto sektoriuje – Kinijos mokslo bendruomenei skirtas renginys vyko Šanchajaus jūreivystės universitete, turinčiame virš 20 tūkst. studentų. „Mūsų įmonės yra išties aktyvios kuriant ir diegiant inovacijas, tad tikime, kad vizitas Šanchajuje, kurio reikšmingu akcentu tapo su Kinijos SGD klasteriu pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, atvers naujų galimybių verslui, praplės erdvę kompetencijų ir patirties mainams”, – kalbėjo KMTP plėtros vadovas Andrius Sutnikas. KMTP atstovas taip pat pabrėžė, jog…

Klaipėdoje ruošiamasi gatvių remonto startui. Darbai prasidės kai tik leis oro sąlygos bei atsidarys karšto asfalto gamyklos. Kurios atkarpos ir kada bus tvarkomos, kviečiame žiūrėti vaizdo siužete. Jame pamatysite, kas bus sutvarkyta, kuris transporto žiedas bus naikinamas ir pertvarkomas į keturšalę sankryžą.   Parengta pagal Klaipėdos miesto savivaldybės informaciją

Jau šią vasarą numatoma pradėti Klaipėdos futbolo mokyklos statybos darbus. Jie tęsis iki 2021 metų. Objektą numatyta atnaujinti trimis etapais. Atsiras dalis automobilių stovėjimo aikštelės, aplinkinė infrastruktūra, daugiafunkcis paslaugų kompleksas, naujai įrengti sporto aikštynai, stadionas, futbolo aikštės, stacionarus inventorius, apšvietimas, lauko treniruoklių, poilsio ir žaliosios zonos, pastatas sunkiaatlečiams. Parengta pagal Klaipėdos miesto savivaldybės informaciją

Artėjant vasaros sezonui, kai ženkliai pradeda augti poilsiautojų srautai, „Smiltynės perkėla” jau balandžio 3-ąją atnaujina didelio populiarumo sulaukusius tiesioginius keltų reisus į Jūrų muziejų, kurie bus vykdomi net penkias dienas per savaitę. Taip pat dėl keliaujančiųjų patogumo, atsiranda ir papildomi keltų reisai iš Senosios perkėlos. Vien praėjusiais metais į Smiltynę perkelta daugiau kaip pustrečio milijono keleivių. Jų srautas pradeda augti tik atšilus orams, o daugiausiai besikeliančiųjų tradiciškai – vasarą, tuomet kiekvieną mėnesį keltais keliauja beveik po pusę milijono žmonių. Tad siekiant užtikrinti sklandų ir patogų keleivių perkėlimą, koreguojami bei pildomi keltų tvarkaraščiai iš Senosios perkėlos. Tuo tarpu Naujosios perkėlos – nesikeičia, čia keltai ir toliau kursuos visą parą. „Štai, pavyzdžiui, atsiranda papildomas reisas iš Klaipėdos į Smiltynę 10:30 val., o iš Smiltynės į Klaipėdą – 10:45 val. Pirmadieniais ir antradieniais išliks tiesioginis reisas Klaipėda-Smiltynė 11:00, 13:00 ir 16:00 val., o trečiadieniais-sekmadieniais, juos keis reisai į Jūrų muziejų. Taip pat atsiranda nauji reisai 12:30, 15:30, 17:30 val. Klaipėda-Smiltynė. Papildomi reisai atsiranda dėl šiltėjančių orų ir didėjančio žmonių srauto. Norime, kad keliautojams būtų kuo patogiau”, – teigia Pardavimų ir klientų aptarnavimo direktorė Inga Valutienė. Bus tiesiogiai keliama į Jūrų muziejų Jūrų muziejus – viena populiariausių poilsiautojų krypčių. Todėl nuo balandžio 3 d.…

Nuo rytdienos, balandžio 3 dienos, keičiamas eismo organizavimas Šlaito g. ir Pamario g. sankryžoje. Šiuo metu pirmenybė eismui taikoma nusileidžiant nuo gyvenvietės Šlaito g. ir pasukant į miesto pusę. Nuo trečiadienio pirmenybė bus tik Pamario g., t. y. nusileidžiant kalnu Šlaito g. jau bus ženklas STOP. Parengta pagal Klaipėdos miesto savivaldybės informaciją

Lietuvoje vis dar dažni atvejai, kai senos transporto priemonių padangos yra kaupiamos ar mėtosi neleistinoje vietoje. Ką turi žinoti kiekvienas vairuotojas, keičiantis padangas ar norintis atsikratyti senų? Kelių eismo taisyklės numato, kad nuo balandžio 10 dienos draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis, o su vasarinėmis padangomis galima važiuoti jau nuo balandžio 1-osios, jei Susisiekimo ministerija nepratęsia termino dėl netinkamų gamtos sąlygų. Todėl jau kovo mėnesio pabaigoje ir balandžio pradžioje transporto priemonių vairuotojai skuba pakeisti padangas į vasarines. „Atėjus padangų keitimo sezonui norime priminti vairuotojams, kad mokestis už padangų atliekų sutvarkymą įskaičiuojamas į padangos kainą. Senos padangos turėtų patekti į bešeimininkių padangų atliekų srautą, už kurio sutvarkymą moka visi mokesčių mokėtojai. Lietuvoje veikianti infrastruktūra automobilių atliekoms priduoti prieinama visiems transporto priemonių savininkams“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Veronika Masalienė. Dažniausiai vairuotojai keičia padangas transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto įmonėje. Tokiu atveju jie gali autoservise palikti nemokamai tiek padangų, kiek keičia. Padangų pardavėjai taip pat privalo iš kliento nemokamai priimti nenaudojamas padangas, jeigu jos skirtos to paties tipo transporto priemonei ir jų atiduodama tiek, kiek perkama. „Daugiausia automobilio atliekų susidaro būtent autoservisuose, todėl juose ištisus metus vykdome aplinkosauginius projektus „Mes rūšiuojam autoservise“ ir „Mes rūšiuojam automobilių atliekas“.…

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) suderino AB „Klaipėdos energija“ investicijų projektus, kurių bendra vertė – 6,61 mln. Eur. Didžioji dalis lėšų bus skirta magistralinių ir šilumos tiekimo tinklų rekonstrukcijai Klaipėdoje ir Gargžduose – 50 proc. šiems projektams įgyvendinti reikalingų lėšų bus finansuojama ir ES Struktūrinių fondų. AB „Klaipėdos energija“ iš viso planuoja rekonstruoti 5,5 km šilumos tiekimo tinklų. Tai leis bendrovei vidutiniškai 967 MWh per metus sumažinti šilumos tiekimo tinkluose patiriamus nuostolius, o šilumos tiekimo kintamosios sąnaudos, preliminariais skaičiavimais, per metus sumažės 28 tūkst. Eur. Dalį šilumos tiekimo trasų bendrovė pradėjo rekonstruoti jau 2018 m., visus darbus planuojama užbaigti iki 2022 m. pabaigos.

Klaipėdoje,  tarp Šilutės pl. ir Taikos prospekto, planuojamas pėsčiųjų ir dviračių takas. Greta prekybos centro „Maxima“, esančios Šilutės pl. 40A, taip pat bus tvarkomas skveras. „Viešoji erdvė projektuojama derinantis prie esamos situacijos, gyventojų natūraliai išmintų takų. Erdvė bus išskiriama į pėsčiųjų ir dviračių taką su poilsio aikštelėmis, skverą ir sporto zoną. Tarp Šilutės pl. 40 pastato ir Šilutės pl. esama automobilių stovėjimo aikštelė bus praplečiama įrengiant asfalto dangą“, – projektiniuose siūlymuose pristatomi būsimi pokyčiai. Planuojama apšviesti pėsčiųjų ir dviračių taką, taip pat bus apšviečiamas skveras ir aktyvaus poilsio zona. Sporto aikštelių šviestuvai turės pritemdymo funkciją. Naujai įrengiamomis vaizdo stebėjimo kameromis bus stebimas skveras, sporto aikšteles, Pempininkų aikštė, kitos gyventojų pamėgtos susibūrimo vietos. Šalia „Maximos“ – skveras su fontanu ir sporto zona „Šalia prekybos centro Maxima (Šilutės pl. 40A) projektuojama viešoji erdvė – skveras su fontanu su dekoratyviniu apšvietimu, gėlynais, želdiniais, mažąja architektūra. Kiek toliau projektuojama sporto zona su krepšinio ir tinklinio aikštele, lauko treniruokliais, vaikų skirtingo amžiaus grupėms žaidimų aikštelėmis“, – projektiniuose siūlymuose pristatoma būsimo skvero vizija. Šalia sporto zonos taip pat numatoma įrengti automatinis stacionarus viešasis tualetas. Projektuotojas: UAB „Plentprojektas“,  projekto vadovas — Aivaras Vilkelis, Statytojas: Klaipėdos miesto savivaldybės administracija Viešas susirinkimas įvyks ketvirtadienį, balandžio 11, 17.00 val., Klaipėdos…

Naujienos apie plastikiniuose maišeliuose įsipainiojusius ar jais apsirijusius jūrų gyvūnus vis daugiau žmonių skatina įsitraukti į gyvenimo be plastiko ar „zero waste“ iniciatyvas. Pasak Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininko dr. Arūno Balčiūno, gali būti, kad plastiko dalelių yra netgi mūsų organizme. Gyvename kartu su plastiku Mikroplastikas – mikrošiukšlių kategorija, į kurią patenka mažesnės nei 5 mm dydžio šiukšlės. Jų galima rasti visur – asmeninės higienos produktuose, pavyzdžiui, dantų pastoje ar kūno šveitikliuose ir dažnai yra plika akimi nematomos. „Ar atidarant maisto ar gėrimo pakuotę į produktą patenka mikroplastiko dalelių, ar plastikas, patekęs į žmogaus ar jūrinio gyvūno organizmą išskiria chemines medžiagas, kurios buvo panaudotos jį gaminant, kokiomis koncentracijomis ir kokios to galimos pasekmės? Į šiuos ir panašius klausimus, deja, bet šiandien atsakymų dar ieškome atlikdami įvairius mokslinius tyrimus. Tačiau aišku, kad jūrinėje aplinkoje mikroplastiko dalelės gali veikti kaip sorbentas, sugeriantis aplinkoje esančias pavojingas chemines medžiagas, taigi jūriniams organizmams „atnešti“ ne tik savo sudėtyje esančias, bet ir sugertas medžiagas“, – aiškina Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkas. Anot A. Balčiūno, polietileno, nailono ir kitų dirbtinių polimerų yra mūsų dėvimuose drabužiuose ar kitoje tekstilėje, todėl juos skalbiant dalis tekstilės audinio yra išleidžiama į nuotekas, tada į upes ar į jūrą. Tai…