Naujienos

Klaipėda tapo pirmuoju Lietuvos miestu, pasiryžusiu diegti pažangiausias technologijas miesto vandentvarkos infrastruktūros valdymui. Šiam tikslui buvo pasirinkta Skandinavų kompanijos „Trimble Solutions Oy“ sukurta programinė įranga „Trimble NIS“. Už jos sėkmingą įdiegimą bei palaikymą atsakinga konsultacijų bendrovė UAB „Teisingi energetikos sprendimai“ (TES), laimėjusi AB „Klaipėdos vanduo“ skelbtą viešą konkursą dėl inžinerinės infrastruktūros valdymo programinės įrangos diegimo. „Kasmet sėkmingai tobuliname klientų aptarnavimo, apskaitos ir kitas inžinerinės infrastruktūros grafinio apdorojimo sistemas. Vis dėlto, efektyvaus technologinio sprendimo, kuris leistų palengvinti tinklų eksploatacijos ir aptarnavimo procesus, tinkamai organizuoti specialistų darbą objektuose, aptarnaujant ar likviduojant avarines bei nenumatytas situacijas, iki šiol nebuvome radę“, – teigė AB „Klaipėdos vanduo” generalinio direktoriaus pareigas laikinai einantis Algirdas Špučys. Pasak jo, bendrovei taip pat reikia atlikti patikrinamuosius hidraulinius skaičiavimus, kurie užtikrintų, kad vartotojai gaus reikiamo slėgio bei šviežų vandenį, būtų klojami reikiamo skersmens vamzdynai vandentvarkos rekonstrukcijos arba plėtros projektuose. Roberto Puodžiaus, konkursą laimėjusios konsultacinės bendrovės TES direktoriaus, teigimu, „Trimble NIS“ yra Skandinavijos rinkoje išbandytas bei ištobulintas produktas, jau daugiau nei 30 metų naudojamas kaip įrankis, padedantis organizuoti tinklų priežiūros ir eksploatacijos procesus. „Trimble NIS“ programinė įranga yra plačiai naudojama Suomijoje ir Švedijoje, kur ją įdiegę daugiau nei 60 klientų vandentvarkos srityje ir 50 centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sektoriuje. Sukaupę pakankamai…

Lietuvoje gegužės pradžioje fiksuota 150 nuolatinių gyventojų daugiau nei balandžio pradžioje – kiek daugiau nei 2 mln. 790 tūkst., rodo išankstiniai Lietuvos statistikos departamento duomenys. Tai pirmas nuolatinių gyventojų padidėjimas nuo 2001 m. Vis dėlto per metus (šių metų gegužę, palyginti su 2018 m. geguže) nuolatinių Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo daugiau nei 11 tūkst. ELTA primena, kad praėjusių metų sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 mln. 808 tūkst. nuolatinių gyventojų, tačiau rugsėjį nuolatinių gyventojų skaičius Lietuvoje smuko žemiau nei 2,8 mln. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, gyventojų skaičius Lietuvoje pastaraisiais metais nuolat mažėja: 2015 m. šalyje buvo 2 921 920, 2016 m. – 2 888 558, 2017 m. – 2 847 900; 2018 m. pradžioje – 2 808 901 gyventojas. Šių metų pradžioje – 2 793 986.

Klaipėdos miesto savivaldybė informuoja, kad Pilies tiltą numatoma kilnoti nuo gegužės 1 d. iki spalio 31 d., pirmadieniais-penktadieniais nuo 6.15 val. iki 6.35 val. ir nuo 21.00 val. iki 21.20 val. Šeštadieniais-sekmadieniais bei švenčių dienomis nuo 7.30 val. iki 7.50 val. ir nuo 21.00 val. iki 21.20 val. Teigiama, kad atsižvelgus į praėjusių metų patirtį, įgyvendinta nemažai pokyčių, kurie apžvelgiami vaizdo reportaže. Parengta pagal Klaipėdos miesto savivladybės informaciją

Klaipėdos jūrų uoste gegužės 9-13 d. lankysis Prancūzijos karinių jūrų pajėgų patrulinis laivas P678 „Pluvier“. Prancūzijos karo laivo vadas susitiks su Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vadovybe, Klaipėdos miesto meru Vytautu Grubliausku, lankysis Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo ir koordinavimo centre. Pasak Krašto apsaugos ministerijos, tai ne pirmas šio Prancūzijos laivo vizitas Lietuvoje, paskutinį kartą šis karo laivas Klaipėdoje viešėjo 2015 m. gegužės mėnesį. Tąkart Prancūzijos karo laivo įgula po tarptautinių pratybų ,,Baltic Sarex“ kartu su Prancūzijos ambasadoriumi Lietuvoje ir krašto apsaugos sistemos vadovybe bei Karinių jūrų pajėgų kariais pagerbė Vilhelmo kanalą stačiusių ir ten žuvusiųjų prancūzų karo belaisvių atminimą. Valentina Gudienė (ELTA)

Trečiadienį planuojama atnaujinti karšto vandens tiekimą klaipėdiečiams. Kaip Klaipėdos miesto savivaldybę informavo bendrovė „Klaipėdos energija“, šiaurinėje Klaipėdos dalyje antradienį iki pietų išbandyti magistraliniai šilumos tiekimo vamzdynai. Juose defektų neužfiksuota. Antradienį buvo baigti ir kvartalinių šilumos trasų hidrauliniai bandymai. Trečiadienį vidurdienį šiluma karštam vandeniui ruošti pasieks bendrovės klientus, esančius tarp Kauno ir Danės gatvių, o likusiai miesto daliai šilumos tiekimas bus atnaujintas ketvirtadienį. Pasak energetikų, pastaraisiais metais hidraulinių bandymų laikas trumpėja ir avaringų trasų ruožų taip pat randama vis mažiau. To priežastis – bendrovės investicijos į šilumos tinklų atnaujinimą. Tuo metu visiškai atsisakyti hidraulinių bandymų centralizuotos šilumos tiekėjai negali, nes tai vienintelis patikimas būdas nustatyti silpnas vamzdynų vietas, aptikti nuotėkius. Kadangi Klaipėdoje didžioji dalis šilumos trasų yra atnaujintos, netolimoje ateityje hidrauliniai bandymai gali dar labiau sutrumpėti ir vartotojams be karšto vandens tektų verstis vieną dieną. Naujai paklotų vamzdynų nebūtina bandyti kasmet, sako „Klaipėdos energija“. ELTA primena, kad gegužės 7-8 padidintu slėgiu buvo bandomi šilumos tinklai karštam vandeniui ruošti, esantys Klaipėdos mieste į šiaurę nuo Kauno gatvės. Ieva Vidūnaitė (ELTA)

Pirminiais duomenimis, šių metų balandžio mėn. Klaipėdos uoste perkrauta 3,6 mln. t krovinių, tai yra 3,3 proc. arba 113,1 tūkst. t daugiau nei 2018 m. balandžio mėn. Labiausiai krovinių apyvartą augino skystieji ir generaliniai kroviniai. 2019 m. balandžio mėn. į Klaipėdos uostą atplaukė 590 laivų (iš jų – 379 krovininiai), tai 17,3 proc. arba 87 laivais daugiau, apsilankė 28 281 keleivis, tai 59,2 proc. arba 10 520 keleivių daugiau nei 2018 m. balandžio mėn. 2019 m. balandžio mėn. Klaipėdos uoste startavo kruizinis sezonas – apsilankė 3 kruiziniai laivai (1 laivu daugiau nei 2018 m. balandį) ir 3 908 keleiviai, tai 6 kartus arba 3 279 keleiviais daugiau nei praėjusių metų balandį. Parengta pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos informaciją

Šiandien ir rytoj, gegužės 6–7 d., bus atliekami asfaltavimo darbai Jūrininkų pr. nuo Šilutės pl. (Rimkų pervažos) iki Vingio g. pietinėje eismo juostoje. Eismas nebus uždarytas, tik apribotas. Parengta pagal Klaipėdos miesto savivaldybės informaciją

Naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė „Klaipėdos nafta“ (KN) pernai, audituotais duomenimis, iš viso gavo 99,99 mln. eurų pajamų, arba 6,1 proc. mažiau nei 2017 m. (106,49 mln. eurų). Kaip bendrovė pranešė per Vilniaus vertybinių popierių biržą „Nasdaq“, bendrovės grynasis pelnas pernai siekė 11,58 mln. eurų ir buvo 32 proc. mažesnis, lyginant su 2017 m. (17,03 mln. eurų). Tuo metu grynojo pelno marža pernai buvo 11,6 proc. (2017 m. – 16 proc.). Bendrovės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) pernai siekė 26,95 mln. eurų, arba buvo 14 proc. mažesnis, lyginant su 2017 m. atitinkamu periodu (31,34 mln. eurų). Ieva Vidūnaitė (ELTA)

Klaipėdos senamiestį puošiančių ir kultūros paveldui priklausančių fachverkinių statinių rekonstrukcijos darbai jau gerokai pažengė į priekį. Pastatų fasadinėse pusėse keičiamos, o kai kur jau ir pakeistos sutręšusios detalės bei atnaujinta lietaus nutekėjimo sistema. Taip pat pradėti vidaus darbai.

Pirmą šių metų ketvirtį į Klaipėdos uosto tobulinimą investuota pustrečio karto daugiau lėšų nei pernai per tą patį laikotarpį. 2019 m. sausio–kovo mėn. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija investavo 11,6 mln. Eur. Pernai per tą patį laikotarpį investuota 4,4 mln. Eur. Tarp visų Baltijos valstybių Klaipėdos uostas ir toliau lyderiauja. 2019 m. sausio–kovo mėn. Klaipėdos uosto krovos apyvarta augo 11,1 proc. – iš viso krauta 12,1 mln. t, tai 1,2 mln. t daugiau nei 2018 m. sausio–kovo mėn. Rygoje krovos apimtis siekė 8,35 mln. t, Ventspilyje – 6,38 mln. t, Taline – 4,72 mln. t. Ypač įspūdingas – krovinių konteineriuose augimas. Vertinant krovos tendencijas Rytinės Baltijos jūros pakrantės uostuose, didžiausias augimas pasiektas Klaipėdos (krauta 223 925 TEU) ir Sankt Peterburgo uostuose (krauta 564 596 TEU) – atitinkamai 76,3 proc. arba 96 889 TEU daugiau Klaipėdoje ir 12,1 proc. arba 60 781 TEU daugiau Sankt Peterburge. 2010–2019 m. laikotarpiu konteinerių krovos (TEU) pokyčio Klaipėdos uoste vidurkis sudaro +15,5 proc. Daugiau kraunama ir trąšų. 2019 m. sausio–kovo mėn. Klaipėdos uoste krauta 3,8 mln. t trąšų, tai 3,5 proc. arba 127,2 tūkst. t daugiau palyginti su 2018 m. sausio–kovo mėn. Šiame segmente augo biriųjų trąšų kiekiai – perpilta 3,5 mln. t, tai 5,9…

Klaipėdos miesto savivaldybė informuoja, kad yra parengtos planuojamų pusiau požeminių komunalinių atliekų konteinerių aikštelių įrengimo vietų schemos Smeltės ir Gedminų rajonuose. Pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl pusiau požeminių komunalinių atliekų konteinerių aikštelių įrengimo vietų galima el. paštu [email protected] arba savivaldybės adresu (Liepų g. 11, 91502 Klaipėda) iki gegužės 13 d. Visuomenė, teikdama pasiūlymus, turi nurodyti: fiziniai asmenys – nurodyti vardą, pavardę ir adresą pagal deklaruotą gyvenamąją vietą; nurodyti pasiūlymo teikimo datą, pasiūlymo esmę (pasiūlymas turi būti aiškus ir suprantamas); raštu pateiktas pasiūlymas turi būti pasirašytas; juridiniai asmenys – nurodyti teikiančiojo asmens vardą, pavardę ir juridinio asmens pavadinimą bei buveinės adresą; nurodyti pasiūlymo teikimo datą, pasiūlymo esmę (pasiūlymas turi būti aiškus ir suprantamas); raštu pateiktas pasiūlymas turi būti pasirašytas. Planuojamų pusiau požeminių komunalinių atliekų konteinerių aikštelių įrengimo vietų Klaipėdos mieste sąrašas ir schemos: Smeltės rajonas prie Senosios Smiltelės g. 6 (aikštelės Nr. 182); Gedminų rajonas prie Baltijos pr. 115 (aikštelės Nr. 199); prie Baltijos pr. 103 (aikštelė Nr. 200); prie Baltijos pr. 109 (aikštelės Nr. 206); prie Poilsio g. 33 (aikštelės Nr. 218). Teigiama, jog šis sčrašas nėra galutinis, nes dalis aikštelių suprojektuotos vadovaujantis teritorijų detaliaisiais planais, todėl papildomai neviešinamos, kitų aikštelių parinkimo ir projektavimo darbai dar tęsiasi. Parengta pagal Klaipėdos…

2024 metų Paryžiaus vasaros olimpinių žaidynių programoje turėtų debiutuoti dar viena nauja sporto šaka – breikas. Su šių šokio, turinčio nemažai gimnastikos elementų, varžybų specifika Lietuvos publika galės susipažinti jau birželio 1-ąją Klaipėdoje vyksiančioje Olimpinėje dienoje. Breiko varžybos jau buvo išbandytos 2018 metų jaunimo olimpinėse žaidynėse Buenos Airėse, o prieš mėnesį Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) vykdomasis komitetas rekomendavo šią sporto šaką įtraukti ir į Paryžiaus vasaros žaidynių programą, kurioje ji pakeistų 2020-aisiais Tokijuje pasirodysiančią karatė. Rekomendaciją dar įvertins IOC generalinė asamblėja, bet galutinį sprendimą dėl programos 2020 metų pabaigoje priims tas pats vykdomasis komitetas. „Būtų labai puiku, kad breikas taptų nuolatine olimpine šaka, – šypteli Mantvydas Vaitkevičius, breiko bendruomenėje geriau žinomas kaip Dėdė OZo. – Breiko bendruomenė jau seniai bando prastumti šitą reikalą į olimpinę šaką. Man atrodo, kad net prieš Rio žaidynes iš amerikiečių pusės buvo įdėta daug pastangų, kad breikas patektų į jų programą. Buvo daug svarstymų, bet tuomet buvo pasirinktas BMX dviračių sportas.“ IOC prezidentas Thomasas Bachas tokį pasirinkimą aiškino noru subalansuoti dalyvių skaičių pagal lytis ir įtraukti į žaidynes daugiau jaunimo. Negana to, breikas, jungiantis dvi sporto šakas, galėtų pritraukti ir pastarųjų gerbėjų ratą. „Breikas yra labai įvairiapusis: vieni šoka kaip šokėjai, kiti atlieka daugiau gimnastikos…

Balandžio 29 d. vakarą, iškilmingoje tarptautinių Operos apdovanojimų gala ceremonijoje Londone, Sadler’s Wells teatre, buvo paskelbti nugalėtojai. Metų operos soliste tapo Zalcburgo festivalyje Salomėjos vaidmeniu pasaulį pakerėjusi Asmik Grigorian. Garsių operos solistų Irenos Milkevičiūtės ir Gehamo Grigoriano dukra vasarą tapo pasauline operos sensacija, o šį vakarą jos titulas buvo įtvirtintas, – šiuo metu ji yra geriausia pasaulio operos solistė. Viena iš „bohemiečių“ steigėjų, ilgametė Vilnius City Operos solistė, Vilniuje paskutinį kartą pasirodė Dalios Ibelhauptaitės režisuotoje „Pikų damoje“, kur atliko Lizos partiją. Būtent Kongresų rūmuose, kažkada ir prasidėjo Asmik Grigorian karjera, šiandien jau ikonišku tapusiame Miuzetės vaidmenyje „Bohemoje“. Na, o toliau, kaip sakoma, – istorija. Ilga, siautulinga ir emocionali kelionė iki didžiausių scenų ir aukščiausių įvertinimų. Šiandien Asmik rengia pagrindinį vaidmenį La Scaloje, garsaus režisieriaus Graham Vick statomoje operoje „Miręs miestas“. „Pasitikėjimas. Supratimas. Palaikymas. Meilė. Ko dar galima norėti? Gal šiek tiek gyvenimo laiko? Kad spėčiau padėkoti kiekvienam, kuris padėjo man atsidurti ten, kur esu šiandien. Ačiū“, – atsiimdama apdovanojimą prasmingai ir lakoniškai kalbėjo Asmik, kurios vyras, režisierius Vasilijus Barchatovas, šiemet taip pat buvo nominuotas apdovanojimui, kartu su tokiais žymiais kūrėjais, kaip Calixto Bieito, Katie Mitchell, ir Kšyštofu Warlikowskiu. Kasmet vykstanti iškilminga Operos atsako Oskarams ceremonija pagerbia išskirtinius pasiekimus scenoje, užkulisiuose,…

Uostamiestį pasiekė džiugi žinia. Mėlynosios vėliavos programos Tarptautinė taryba nusprendė Smiltynės I ir Melnragės II paplūdimius 2019 m. vasaros sezonui apdovanoti Mėlynąja vėliava. „Toks įvertinimas nebuvo netikėtas, tačiau labai nudžiugino. Stengėmės įgyvendinti uostamiesčio savivaldybės 2013–2020 metų strateginio plėtros plano uždavinį – siekti Mėlynosios vėliavos statuso Klaipėdos paplūdimiams. 2017 metais ja apdovanotas Smiltynės paplūdimys, pernai – Smiltynės I ir Melnragės II paplūdimiai, kuriuose ji plevėsuos ir šiemet“, – pasakojo Klaipėdos m. savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė. Siekiant gauti šį, tik vienam sezonui suteikiamą, prestižinį apdovanojimą, savivaldybės ir paplūdimius prižiūrinčios tarnybos turi įgyvendinti tarptautinius vandens kokybės, aplinkosauginius, saugumo bei paslaugų reikalavimus. Pastaruosius tikrina užsienio ir vietiniai inspektoriai. Jei randama trūkumų, vėliava turi būti nuleidžiama. Pakelti ją galima tik tada, kai visi trūkumai pašalinami. Mėlynoji vėliava tampa puikia gaire planuojant aplinkosaugą ir turizmą, pritraukiant daugiau svečių iš Lietuvos ir užsienio. Gautas statusas padeda Klaipėdos, kaip miesto prie jūros, populiarinimui tarptautiniu mastu. „Europoje egzistuoja nuostata, kad tuose paplūdimiuose, virš kurių plevėsuoja Mėlynoji vėliava, galima rasti visko, ko reikia poilsiautojui – nuo infrastruktūros iki švaros. Todėl neabejoju, kad tai puikus rodiklis miesto svečiams“, – teigė Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė. Oficiali vėliavos įteikimo ceremonija numatoma atidarant vasaros sezoną.…

Klaipėdos miesto savivaldybė tikina, kad nau visai netrukus judėti dviračiais Klaipėdoje bus dar patogiau, nes baigiami tiesti nauji takai, įrenginėjama infrastruktūra tiek mieste, tiek jo prieigose.   Parengta pagal Klaipėdos miesto savivaldybės informaciją

Balandžio 27 d. visoje šalyje tradiciškai rengiama aplinkos tvarkymo ir švarinimo akcija „Darom“. Palangos miesto gyventojai bei įmonės, norintys prisijungti prie šios gražios, jau vienuoliktą kartą rengiamos iniciatyvos, laukiami tvarkymo vietose balandžio 27 d. 10 val. Norintys tvarkyti ne organizatorių parinktas viešąsias erdves, apie tai prašomi informuoti „Palangos komunalinio ūkio” darbuotojus. „Darom“ – savanorių iniciatyva pagrįsta kasmetinė visuotinė akcija, kurios tikslas – suvienyti žmones, skatinti bendruomeniškumą ir atkreipti dėmesį į taršos bei aplinkosaugos problemas. „Darom“ akcijos metu visoje Lietuvoje gyventojai kviečiami tvarkyti aplinką bei surinkti viešosiose erdvėse paliktas atliekas. Atliekos renkamos pamiškėse, paupiuose ir kitose neurbanistinėse vietose, kur labiausiai reikalinga talkininkų pagalba. Palangoje „Darom“ akcijos talkininkai bus pakviesti tvarkyti šias viešąsias teritorijas: miškelius pagal Klaipėdos pl. nuo Bangų gatvės link cerkvės ir nuo Bangų gatvės iki Ligoninės gatvės; Rąžės upelio pakrantes (nuo Kretingos g. iki Pavėsio sodų (tiltelio), Vėžių gatvės pakeles nuo Klaipėdos plento link Rąžės upelio tiltelio, miškelį ties Vasario 16-os gatve, Vasaros gatvės rytinę pusę nuo Kretingos gatvės, teritoriją tarp Vytauto ir Ajerų gatvių (anksčiau buvę atrakcionai) bei Šventosios centre esančius miškelius. Visi, norintys prisijungti prie akcijos „Darom“, laukiami balandžio 27 d. 10 val. išvardintuose taškuose. Tikslios tvarkytinų vietų koordinatės ir koordinatorių telefonų numeriai skelbiami www.mesdarom.lt. Bendruomenės, kurios…

Klaipėdos valstybinėje kolegijoje, balandžio 15–19 dienomis, vyko 12–oji Tarptautinė savaitė. Šia jau tradicija tapusia iniciatyva, siekiama didinti Kolegijos studijų tarptautiškumą, kviečiant užsienio partnerių institucijų dėstytojus, mokslininkus ir studentus, dalintis savo mokslo žiniomis, inovacijomis ir patirtimi per paskaitas, seminarus ir pratybas. Šiais metais sulaukėme 25 dalyvių net iš 15 skirtingų užsienio universitetų. Balandžio 15 dieną, džiaugsmingai atidaryta Tarptautinė savaitė. Klaipėdos valstybinės kolegijos, direktorė Gražina Markvaldienė, tarė sveikinimo žodį ir visiems atvykusiems svečiams palinkėjo puikios savaitės ir gerų įspūdžių. Pirmosios dienos metu, svečiai buvo supažindinti su Klaipėdos valstybine kolegija, Lietuva ir jos tradicijomis, bei pristatyta visos savaitės programa. Kiekvieną dieną, atvykusių svečių laukė įdomi programa, todėl kiekvienas galėjo pasirinkti kokiuose renginiuose norės dalyvauti. Vakarinėje dalyje, atvykusių svečių laukė Turizmo ir reakcijos katedros lektorės Laurencijos Budrytės–Ausiejienės, ekskursija po Klaipėdos miesto senamiestį, kurios metu, kiekvienas galėjo susipažinti su uostamiesčio istorija ir lankytinomis miesto vietomis. Antrąją viešnagės dieną, įvyko 4–toji tarptautinė konferencija “Biomedical and Social Sciences: Education, Research and Innovation”, kurią organizavo Klaipėdos valstybinės kolegijos, Sveikatos mokslų fakultetas. Konferencija organizuota Tarptautinės savaitės metu, tad atvykę užsienio dėstytojai turėjo puikią galimybę pristatyti taikomųjų tyrimų rezultatus savo kolegoms. Šį pavasarį, Tarptautinė konferencija, subūrė mokslininkus iš Estijos (Tartu Health Care College), Vokietijos (Evangelische Hochschule Ludwigsburg), Turkijos (Erciyes University…

Šiemet ir vėl bus kilnojamas Pilies tiltas. Tiesa, anot uostamiesčio savivaldybės atstovų, įgyvendinta nemažai pokyčių. „Pernai tiltas kilo kasdien. Tai buvo eksperimentas, iš kurio išmokome daug pamokų. Atsižvelgdami į jas, įgyvendinome daug darbų tobulindami techninę proceso pusę ir užtikrindami vairuotojų bei pėsčiųjų saugumą“, – pasakojo l. e. Savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas Olegas Mariničius. Tiltą numatoma kilnoti nuo gegužės 1 d. iki spalio 31 d. pirmadieniais–penktadieniais nuo 6.15 val. iki 6.35 val. ir nuo 21.00 val. iki 21.20 val. Šeštadieniais–sekmadieniais bei švenčių dienomis nuo 7.30 val. iki 7.50 val. ir nuo 21.00 val. iki 21.20 val. Tiesa, pirmoji naujovė –  šiomis valandomis tiltas nebūtinai bus pakeltas. Norinčių praplaukti laivų atstovai turės kreiptis į savivaldybę ir tik tada tiltas minėtomis valandomis pakils. Taupant mokesčių mokėtojų lėšas, atsisakoma jį kilnoti nesant būtinybei. Apie tai informuoti ir viešojo transporto atstovai, ir specialiosios tarnybos. „Skaitėme miestiečių komentarus po straipsniais, sekėme bei dalyvavome diskusijose savivaldybės paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“, buvome susitikę su buriuotojų atstovais, tiltą administruojančios bendrovės vadovybe, policijos pareigūnais. Stengėmės išgirsti visų nuomones ir pastabas, į kurias reaguodami pakoregavome tvarką“, – apie pokyčių priežastis aiškino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Informavimo ir e. paslaugų skyriaus viešųjų ryšių specialistas Vitalijus Čiapas. Taip pat daugiau dėmesio skiriama saugumo užtikrinimui. Pernai…

6 mėnesius trukęs šildymo sezonas uostamiestyje oficialiai baigiamas šiandien, balandžio 19 d. Radiatoriai nustos kaisti ir ikimokyklinio ugdymo, švietimo ir socialinių paslaugų įstaigose. Pernai šildymo sezonas uostamiestyje buvo baigtas balandžio 11 d., užpernai – gegužės 5 d. Parengta pagal Klaipėdos miesto savivaldybės informaciją

Šiandien Darnaus judumo forume paskelbti ateities miestai, kurių darnaus judumo scenarijuose iki 2030 m. numatytos labiausiai keliavimo įpročius keičiančios bei aplinkai draugiškiausios judumo priemonės. Susisiekimo ministras Rokas Masiulis apdovanojimus įteikė Vilniaus, Klaipėdos ir Panevėžio miestų savivaldybėms. „Miestai ir jų gyventojai paprastai kenčia nuo eismo spūsčių, triukšmo ir oro taršos, o aplinkai draugiškos transporto priemonės, keliavimas derinant skirtingus būdus padeda spręsti šias problemas. Džiaugiuosi, kad miestai stengiasi gyventojams pasiūlyti alternatyvius susisiekimo būdus, kurie jiems būtų tokie pat patrauklūs ir patogūs, kaip ir kelionė automobiliu“, – sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Ateities miesto apdovanojimas Vilniaus savivaldybei įteiktas už aktyvų visuomenės įtraukimą į Darnaus judumo plano rengimo procesą bei siekį atliepti gyventojų lūkesčius. Klaipėdos miestas apdovanojimą pelnė už ambicingiausią darnaus judumo mieste viziją. Panevėžys įvertintas už aktyvų dalyvavimą darnaus judumo iniciatyvose. Savivaldybių parengtus Darnaus judumo mieste planus (DJMP) vertino ir nugalėtojus atrinko Susisiekimo ministerijos sudaryta Darnaus judumo mieste plano komisija. 19 Lietuvos miestų, kuriuose gyvena daugiau kaip 25 tūkst. gyventojų, taip pat miestai, turintys kurorto statusą, jau turi parengtus ir patvirtintus DJMP. Savo planą jau baigia ruošti ir Kauno miestas. Parengtuose DJMP didelis dėmesys skiriamas pėsčiųjų, dviračių, viešojo transporto infrastruktūrai, tinkamam žmonių, turinčių specialiųjų poreikių, infrastruktūros pritaikymui. Darnaus judumo forume taip pat aptariama šalies savivaldybių pažanga judant darnaus miesto vizijos link.…