Naujienos

Gegužės 24 d. Baltijos šalių pilių ir dvarų šimtmečio projektasprasidėjo nuo Alantos dvaro Molėtų rajone. Pirmajam keliautojui buvo perduotas simbolinis „raktas“, kuris atveria visų pilių ir dvarų ne tik vartus ir duris, bet ir paslaptis. Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos prezidentas Gintaras Karosas „raktą“ atvežė iš prieš savaitę Rygoje vykusio Baltijos projekto pristatymo žiniasklaidai ir visuomenei. Projektas skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo ir Latvijos bei Estijos valstybių paskelbimo šimtmečiams, Europos kultūros paveldo metams paminėti. Kelionių „žaidimas“, leisiantis pažinti Baltijos dvarus, atrasti panašumus ir skirtumus, paliudyti pastangas žmonių, sunkiai dirbančių, kad išsaugotų mūsų bendrą kultūros paveldą, vykdomas pirmą kartą ir sulaukia didelio tiek istorinių objektų savininkų bei valdytojų, tiek keliautojų dėmesio. Pažinimo ir kelionių projekto simbolis – raktas – užuomina į atveriamas pilies ar dvaro duris. Lankytojai rinks simbolinius pilių ir dvarų raktus (lipdukus iš aplankytų dvarų) kaip patirčių ir įspūdžių prisiminimą. Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos prezidentas pažymėjo, kad „Baltijos šalių pilių ir dvarų kelio tiesimas sutelkia daugelį istorinių objektų šeimininkų atverti savo duris visuomenei, atliekant dvaro, kaip kultūrinio židinio funkciją. Kita vertus, keliautojas gali pamatyti vienoje vietoje Baltijos pilių ir dvarų įvairovę ir skirtumus, pasirinkti dominančius objektus.“ Interneto svetainėje www.visitbalticmanors.com pateikiama daugiau kaip 130 Lietuvos, Latvijos ir Estijos pilių ir dvarų aprašymų, nuotraukų, informacija apie lankymo laiką, paslaugas ir…

Klaipėdos uoste pastebėti du įtartini asmenys, jie pateko į prie krantinės stovintį vilkiką KLASCO-3. Gauta informacija, kad laive jie galėjo paslėpti sprogmenį, pora laivo įgulos narių, bėgdami nuo nusikaltėlių, įšoko į vandenį. Uoste sustabdyta laivyba, krovos darbai, į teritoriją atskubėjo specialiosios tarnybos, antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras”, policijos pareigūnai, medikai, pasieniečiai, kariškiai, uosto tarnybos. Sprogmuo neutralizuotas, nusikaltėliai sučiupti, medikai bandė atgaivinti iš vandens ištrauktus du įgulos narius. Po to pastebėta, kad šalia laivo galimai yra išbėgę degalai – į įvykio vietą atsiųsti naftos produktus surenkantys laivai. Tokia buvo pratybų Klaipėdos jūrų uoste pradžia. „Klaipėdos uoste panašias pratybas organizuojame dažnai. Kiekvieną kartą scenarijus būna vis kitoks, tačiau tikslas yra vienas – pasitikrinti, kaip kartu veikia mieste ir uoste dirbančios tarnybos, ar visi gauna vienodą ir kokybišką informaciją, pasimokyti iš klaidų ir numatyti veiksmų planus, kaip reaguoti į realius įvykius”,– sakė Egidijus Kuzmarskis, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Ekstremalių situacijų operacijų centro vadovas. Antroje pratybų dalyje koncentruotasi į ugniagesių darbą – pagal pratybų scenarijų, teritorijoje išsiliejo didelis kiekis degiųjų medžiagų, kurios pasklido geležinkelio kelyne, vagonai užsidegė, nukentėjo žmonės, iškilo sprogimo grėsmė. Skubiai evakuoti darbuotojai. Ugniagesiams nepavyko susidoroti su gaisru, todėl kreiptasi pagalbos į AB „Lietuvos geležinkeliai”. Atsiųstas specialus gaisrinis traukinys, kuris sėkmingai gaisrą…

Bendrovė „Švyturys-Utenos alus“ paskelbė kasmetinį konkursą „Švyturio“ Klaipėdos ateities“ stipendijai laimėti. 4 tūkst. Eur apdovanojimas jau penktą kartą bus įteiktas aktyviam ir talentingam Klaipėdos krašto gyventojui. Anksčiau „Švyturio“ Klaipėdos ateities“ stipendiją yra gavusi pianistė Adelė Daunoravičiūtė, solistas Steponas Zonys, kino kūrėjas Arūnas Eimulis, pernai apdovanota menininkė ir Gineso rekordo savininkė Agnė Kišonaitė. Augančiam miestui reikalingi augantys talentai „Klaipėdos regionas turi labai ambicingus augimo planus, o augimo be talentų, be kūrybingų ir veiklių asmenybių negali būti. Šis konkursas, kurio kandidatus išrenka miestiečiai bei rajono gyventojai, kasmet parodo, kad tikrai turime žmonių, kurių pastangos ir galimybės augina mūsų kraštą bei kuria jo išskirtinumą“, – sako Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas. „Švyturio“ Klaipėdos ateities“ stipendijos tikslas – skatinti aktyvius Klaipėdos miesto ir rajonų bendruomenių narius, iniciatyvius visuomenininkus, jaunuosius menininkus, mokslininkus, perspektyvius sportininkus ir kitus jaunus žmones, prisidedančius prie Klaipėdos miesto bei krašto gražinimo, jūrinio gyvenimo vystymo, naujų tradicijų kūrimo. „Švyturio“ alaus darykla – buvo ir lieka Klaipėdos dalis. Ir nors aludariams Lietuvoje dabar ne patys lengviausi laikai, noriu pabrėžti, kad mūsų įsipareigojimai Klaipėdai ne tik lieka, bet ir tvirtėja. Skirdami kasmetinę „Švyturio“ Klaipėdos ateities“ stipendiją, siekiame prisidėti prie krašto augimo, skatindami jos talentų tvirtėjimą ir pasitikėjimą savo galimybėmis“, – sako „Švyturys-Utenos alus“ generalinis…

Rekordinio aptarnautų keleivių ir skrydžių skaičiaus 2017 m. sulaukę Lietuvos oro uostai šįmet atseikės ir didžiausią dividendų sumą į valstybės biudžetą per įmonės veiklos istoriją. Ji siekia 3,4 mln. eurų – beveik 1,7 mln. eurų daugiau nei prieš metus. Pasak Lietuvos oro uostų valdybos pirmininko Tomo Krakausko, kiekvienais metais gerėjantys bendrovės veiklos rezultatai kartu kuria pridėtinę vertę visai valstybei ir rodo, jog nuolat didinamas atliekamų procesų efektyvumas duoda rezultatus. „Už trijų šalies oro uostų veiklą 2017 m. į valstybės biudžetą bus pervesta 3,4 mln. eurų dividendų. Ši suma sudaro net 138 proc. 2017 metais gauto grynojo pelno. Dividendų dydis viršija metinį pelną dėl to, jog bendrovė turėjo nepaskirstyto pelno rezervą iš ankstesnių periodų”, – aiškina T. Krakauskas. Audituotais duomenimis, Lietuvos oro uostų grynasis pelnas 2017 m. siekė beveik 2,5 mln. eurų. Valstybei už 2017 m. Lietuvos oro uostų išmokėtų dividendų dydis bus beveik 98 proc. didesnis nei už 2016 m., kai viršijo 1,7 mln. eurų. Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Marius Gelžinis įsitikinęs, kad tokia solidi finansinė grąža būtų buvusi neįmanoma be ypatingai džiuginusių 2017 m. rezultatų. „Praėjusiais metais keleivių srautą padidinome dešimtadaliu, o skrydžių skaičius didėjo 5 proc. Nuoseklų augimą prognozuojame išlaikyti ir šiais metais, tad tikimės, jog Vilniaus,…

Gegužės 25 d. KN (AB „Klaipėdos nafta”) valdomame suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminale atliekama jau 50-oji krovos operacija. Pusketvirtų metų veiklos istoriją skaičiuojantis Klaipėdos terminalas yra tarp efektyviausiai pajėgumus išnaudojančių SGD terminalų Europoje. Šįryt 50-ąjį krovinį į Klaipėdos uostą atgabeno čia jau ne kartą lankęsis dujovežis „Arctic Voyager”, kuris pristatė 140.000 kub. m SGD iš skystinimo gamyklos Norvegijoje. Iš viso nuo 2014 m. spalio, kai Klaipėdos SGD laivas-saugykla „Independence” pradėjo veiklą, terminalas priėmė 42 importuojamus SGD krovinius – t. y. 5,4 mln. kub. m SGD. Vidutinis vieno krovinio dydis siekė 139.000 kub. m SGD, o didžiausias krovinį į Klaipėdos terminalą atplukdęs dujovežis buvo „Valencia Knutsen”, kurio talpa – 173.000 kub. m. Dujos Lietuvai buvo tiekiamos iš 4 valstybių: Norvegijos, JAV, Trinidado ir Tobago bei Nigerijos. Tadas Matulionis, KN SGD verslo direktorius, skaičiuoja, kad nuo 2016 m. Klaipėdos terminalo panaudojimas yra vienas didžiausių tarp visų Europos SGD terminalų, jis tiekia apie pusę visų Lietuvoje suvartojamų gamtinių dujų: „SGD terminalo paslaugų paklausa išlieka aukšta, atskirais mėnesiais terminalas dirbo didesniu nei 90% pajėgumu. Vartotojams Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje jau išdujinta per 3 mlrd. kub. m gamtinių dujų.” Terminalo panaudojimą didina ir SGD perkrova į mažos apimties dujovežius.  Pirmoji tokio pobūdžio (iš laivo-saugyklos į mažos apimties SGD dujovežį)…

Gerai besimokantys, iniciatyvūs, sumanūs ir talentingi 1-12 klasių moksleiviai jau gali pretenduoti į rekordinį 60 tūkst. eurų „Lietuvos Maximalistų“ stipendijų fondą 2018-2019 m. mokslo metams. Daugiau nei 40 moksleivių, kurie taps „Maximalistais“, visus ateinančius mokslo metus kas mėnesį gaus 150 ir 75 eur vertės stipendijas. Į stipendijas pretenduojantys moksleiviai bus vertinami aštuoniose srityse: mokslo, muzikos, kūrybos ir meno, sporto, visuomeniškumo, ekologijos, inovacijų ir nuolatinio pažangumo. Per 16 programos gyvavimo metų „Maxima“ jau skyrė daugiau kaip 300 tūkst. eur Lietuvos moksleivių pažangumui skatinti. „Lietuvos Maximalistų“ programa leidžia mums prisidėti prie pirmųjų gabiausių Lietuvos jaunuolių karjeros žingsnių. Šešioliktus metus gyvuojantis konkursas įrodo, kad moksleiviai gautas stipendijas investuoja tikslingai: skiria konkursams, olimpiadoms ar studijoms. Tai leidžia jiems pasiekti nuostabių rezultatų, kurie džiugina ir garsina visą Lietuvą. Drąsiai galiu teigti, kad tai yra viena prasmingiausių mūsų prekybos tinklo globojamų iniciatyvų“, – teigia „Maximos“ generalinė direktorė Kristina Meidė. Moksleiviai, norintys dalyvauti programoje „Lietuvos Maximalistai“, projekto anketą gali užpildyti iki liepos 9 d. prekybos tinklo „Maxima“ interneto svetainėje. Komisija, atrinkdama būsimuosius „Maximalistus“, vertina ne tik objektyvius mokslo rezultatų pasiekimus – pažymius ir konkursinius įvertinimus, bet ir moksleivių motyvacinius laiškus. Juose moksleivis turėtų pagrįsti, kodėl būtent jis turėtų tapti „Lietuvos Maximalistu“, pasidalyti savo pasiekimais ir ateities lūkesčiais ar svajonėmis. Gautas paraiškas…

Lietuvos turizmo reklama Londono metro stotyse, lauko reklama Rygoje ir Taline, kampanijos Jungtinės Karalystės kelionių žurnaluose, Izraelio dienraščiuose, reklaminė kampanija Varšuvos oro uoste, aktyvus Lietuvos kaip patrauklios turizmui šalies pozicionavimas skaitmeninėje erdvėje: reklaminės kampanijos kelionių platformoje „TripAdvisor”, kelionių rezervacijos portalo „eDreams” Italijai skirtame svetainės puslapyje, viename didžiausių kelionių portalų OPODO Vokietijoje… Turizmo departamentas jau fiksuoja teigiamus prioritetinėse atvykstamojo turizmo rinkose vykdytų kampanijų rezultatus: pagal pirmojo ketvirčio apgyvendinimo įstaigų statistiką, dar net neprasidėjus turistiniam sezonui, t.y. sausio, vasario, kovo mėnesiais, turistų iš užsienio pagausėjo 7,7 proc. Iš viso po Lietuvą keliavo daugiau nei ketvirtis milijono (267,9 tūkst.) užsieniečių. Pagrindinių rinkų, iš kurių I š.m. ketvirtį sulaukta daugiausia turistų, keliavusių po Lietuvą bent su viena nakvyne, TOP10: Rusija (43 tūkst.), Baltarusija (36 tūkst.), Latvija (29 tūkst.), Lenkija (25 tūkst.), Vokietija (18,9 tūkst.), Ukraina (18 tūkst.), Jungtinė Karalystė (11 tūkst.), Estija (10 tūkst.), Švedija (6,6 tūkst), Norvegija (6,1 tūkst.). Optimistiškiausias rodiklis – net 25,3 proc. augęs Lietuvoje apgyvendintų turistų srautas iš Vokietijos! Apskritai turistų iš ES šalių augimas I š.m. ketvirtį siekia beveik 10 proc. Taip pat matoma stabiliai atsigaunanti Rusijos rinka – turistų iš šios šalies priėmėme 14,9 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Tolimosios rinkos, kurių turistų išlaidos mūsų šalyje…

Klaipėdos miesto savivaldybė šiemet planuoja įgyvendinti jūrinio paveldo ženklo idėją. Jo reikia siekiant pabrėžti Klaipėdos kaip jūrinio miesto išskirtinumą, išryškinant ir Lietuvos kaip jūrinės valstybės veidą. Uostamiestyje jūrinio paveldo ženklas bus naudojamas pažymėti tam tikrus su jūriniu paveldu susijusius objektus: pastatus ir buvusių statinių vietas, krantines, takus, laivus ir kt. Taip pat numatyta papildoma galimybė ženklą naudoti ir kitoms reikmėms, susijusioms su jūrinio paveldo propagavimu – leidyboje, internetinėje erdvėje, suvenyrų gamyboje ir pan. Iniciatyvos ėmėsi uostamiesčio studentai. Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakulteto bendruomenė pateikė šešias vizualizacijas, kurios bus panaudotos realiam ženklui sukurti ir pritaikyti. Jos netrukus bus pristatytos komisijai, išrinksiančiai nugalėtoją. Parengta pagal Klaipėdos miesto savivaldybės informaciją

Trečiadienio vakarą pirmą kartą nušvito dalies Klaipėdos universiteto statinių fasadai. Nuo šiol dalis universiteto statinių taip bus apšviesti kiekvieną vakarą. Aktyvių miestiečių pasiūlytą idėją įgyvendino Klaipėdos miesto savivaldybė kartu su bendrove „Gatvių apšvietimas“. „Šio istorinio pastatų komplekso dalinis apšvietimas – pavyzdys, kad gražią idėją galima įgyvendinti ir nedidelėmis sąnaudomis. Tai pirmasis, tačiau, tikimės, ne paskutinis bendras projektas. Analizuojame galimybes ateityje apšviesti ir daugiau vis dar tamsoje skendinčių istorinių Klaipėdos pastatų ir taip mūsų miestui suteikti dar daugiau žavesio“, – sako Klaipėdos universiteto Tarybos pirmininkas ir uostamiesčio Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Laikinai einantis Klaipėdos universiteto rektoriaus pareigas prof. dr. Artūras Razbadauskas teigia, jog dalies Klaipėdos universiteto miestelio pastatų apšvietimas bus puiki proga Klaipėdos universitetui tapti labiau matomam miestelėnams. „Džiaugiuosi, kad ši iniciatyva rodo, jog Klaipėdos savivaldybė ir universitetas gali dirbti išvien ir turi bendrų sąlyčio taškų. Apšviesti Klaipėdos universiteto miestelio pastatai yra svarbi įvaizdžio dalis ne tik pačiam universitetui, bet ir vieninteliam Lietuvos uostamiesčiui, Klaipėdai“, – sako A. Razbadauskas. Anot UAB „Gatvių apšvietimas“ vadovo Dangero Aleksandrovo, Klaipėdos universiteto pastatų kompleksas apšviestas sumontavus papildomus prožektorius ant gatvės apšvietimo stulpų bei nukreipus šviesos srautą į statinius. Visas pastato grožis sutemus geriausiai matomas nuo Herkaus Manto gatvės pusės. „Šituo projektu bandysime apšviesti pastatus per…

Lietuvos susisiekimo sektorius pirmą kartą pristatytas Šanchajuje vykusioje didžiausioje Kinijos transporto ir logistikos parodoje „Transport Logistic China 2018”. Lietuva ir jos svarbiausios susisiekimo įmonės prisistatė ne tik parodos stende, bet ir Globaliame logistikos forume bei Šilko kelio logistikai skirtame verslo forume, kuriame surengta speciali Lietuvos sesija. „Pirmą kartą rengiamas toks platus šalies transporto ir logistikos galimybių pristatymas Kinijoje yra svarbus žingsnis, Lietuvai siekiant tapti Azijos ir Europos transporto jungties dalimi bei plėtoti Šilko kelio ekonominį bendradarbiavimą su Kinija. Tikimės, kad tai sustiprins dialogą su Kinijos valstybės institucijomis ir verslo įmonėmis bei paskatins jų susidomėjimą Lietuva”, – sakė Lietuvos delegacijos vadovas, susisiekimo viceministras Ričardas Degutis. Lietuvą Kinijoje pristato viceministro R. Degučio vadovaujamos oficiali ir verslo delegacijos. Šalies įmonėms atstovauja VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, AB „Lietuvos geležinkeliai”, AB Lietuvos pašto, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos LINAVA ir Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos vadovai. Vizito metu Lietuvos delegacijos susitiko su Kinijos transporto ir logistikos įmonių bei Kinijos valstybinio pašto biuro vadovais, taip pat apsilankė svarbiuose transporto objektuose – Šanchajaus uoste Yang Shan bei Šendženo Shekou keltų terminale. Susitikimai su Kinijos transporto ministerijos vadovais bei Kinijos nacionalinės plėtros ir reformų komisija. Šiuose susitikimuose aptarti tolesnį šalių bendradarbiavimą transporto ir logistikos srityse, įgyvendinant Kinijos…

UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras 2018-01-10 pasirašė sutartį dėl pusiau požeminių ir požeminių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių aikštelių projektavimo ir įrengimo Klaipėdos mieste. Šiuo metu yra projektuojamos 268 pusiau požeminių atliekų konteinerių aikštelės Klaipėdos mieste. Jų vietos parodytos Klaipėdos miesto žemėlapyje. Klaipėdos miesto savivaldybė pristato ir lentelę su adresais, konteinerių tipu ir skaičiumi, kuriuos parinko miesto Aplinkos kokybės skyrius. Šių aikštelių vietos gali kisti tik projektuotojui nustačius, kad neįmanoma įrengti konteinerių numatytoj vietoj. Šią informaciją galite rasti čia. „Taip pat yra galimybė (iš sutaupytų projekto lėšų) prie numatytų aikštelių pridėti papildomai mišrių ar žaliųjų atliekų konteinerį arba įrengti naują aikštelę. Todėl prašome jūsų peržiūrėti savo gyvenamųjų rajonų konteinerių išdėstymo vietas ir siūlyti kaip galėtume pagerinti situaciją iki gegužės 23 d. el. paštu: [email protected] ir [email protected]”, – rašoma Klaipėdos miesto savivaldybės pranešime. Parengta pagal Klaipėdos miesto savivaldybės informaciją

Gegužės 17 d. Latvijos 100-mečio informacijos centre Nacionalinėje Latvijos bibliotekoje įvyko bendra visų Baltijos šalių pilių ir dvarų asociacijų spaudos konferencija.  Pristatytas projektas „Pažinkime Baltijos šalių pilis ir dvarus“, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo ir Latvijos bei Estijos šalių nepriklausomybės paskelbimo šimtmečiams ir Europos kultūros paveldo metams. Net 131 istorinė pilis ir dvaras trijose Baltijos šalyse atvers duris lankytojams šių metų vasarą. Trijų šalių pilių ir dvarų asociacijos susivienijo organizuodamos tarptautinį projektą, padėsiantį vizualizuoti šių šalių dvarų tinklo tankumą, pabrėžti dvarų, kaip kultūrinės, ekonominės ir regioninės raidos variklių, svarbą praeityje ir dabar. Lankytojai laukiami nuo gegužės 24 d. iki rugsėjo 16 d. Projektą organizuoja Lietuvos pilių ir dvarų asociacija, Latvijos pilių, rūmų ir dvarų asociacija, Estijos dvarų asociacija ir Estijos dvarų mokyklų asociacija. Švęsdamos Lietuvos valstybės atkūrimo ir Latvijos bei Estijos šalių nepriklausomybės paskelbimo šimtmečius, trijų šalių pilių ir dvarų asociacijos sujungė savo jėgas, taip parodydamos simbolinę Baltijos kelio tąsą. Baltijos šalių praeitis, taip pat ir dabartis, pilna iššūkius keliančių palikimo ir tarpkultūrinių dialogų prieštaravimų. Viena iš įdomių temų yra dvarų likimas XX amžiuje. Buvę politinės galios, architektūrinės ir kultūrinės didybės nešėjai, – žinomų pasaulio tyrinėtojų, menininkų, rašytojų, mokslininkų ir pan. gimimo ir gyvenimo vietos, – dvarai įgavo naujas funkcijas, o…

Praėjusiais metais išpopuliarėjęs „Pajūrio ekspresas” grįžta – jau nuo gegužės 25-osios „Lietuvos geležinkeliai” į labiausiai pamėgtus kurortus kvies važiuoti patogiais ir šiuolaikiškais traukiniais. Galimybė nemokamai pasiekti stotį „Pajūrio ekspreso” traukiniai – idealus pasirinkimas keliaujančioms šeimoms. Vykstantiems su vaikais „Lietuvos geležinkeliai” siūlo įsigyti sėdimas vietas prie staliukų bei susikurti savo erdvę: bendrauti, piešti, skaityti. Mažųjų keleivių traukiniuose laukia nemokami žaidimai bei malonios staigmenos. „Pajūrio ekspresas” skirtas poilsio gurmanams, savo laiką branginantiems žmonėms. Kviečiame aplenkti spūstis, nevargti vairuojant ir atostogas pradėti dar nepasiekus kurorto –  pasirūpinsime jūsų kelione nuo darbo ar namų durų, o vos įlipus į traukinį pasiūlysime platų paslaugų spektrą”,- sako „Lietuvos geležinkelių” generalinio direktoriaus pavaduotojas, Keleivių vežimo direkcijos direktorius Linas Baužys. Šiemet „Lietuvos geležinkeliai” kartu su pavežėjimo paslaugų platforma „Taxify” „Pajūrio ekspreso” keleiviams pirmajai kelionei dovanoja 10,00 eurų nuolaidą. Kitoms kelionėms į ar iš Vilniaus geležinkelio stoties taikoma 1,00 euro nuolaida. Pasiūlymas galioja visą vasarą. Tarpinės stotelės Neringoje ir atnaujinti tvarkaraščiai „Pajūrio ekspreso” keleiviams siūlomi 2 maršrutai: Vilnius-Palanga ir Vilnius-Nida su tarpinėmis stotelėmis Juodkrantėje, Preiloje ir Pervalkoje. Į kurortus vykstančių traukinių tvarkaraščiai pritaikyti prie poilsiaujančiųjų poreikių. Iš Vilniaus „Pajūrio ekspreso” traukiniai išvyksta penktadieniais 16.00 val. Šiuo reisu važiuojantys keleiviai Palangą pasieks 20.15 val., Nidą – 21.45 val. Šeštadieniais „Pajūrio…

„Wizz Air“, didžiausia žemų sąnaudų oro linijų bendrovė Centrinėje ir Rytų Europoje bei viena iš sparčiausiai augančių aviakompanijų Europoje, šiandien mini 14 veiklos metų sukaktį ir skelbia 2 dienų bilietų išpardavimą. Aviakompanija siūlo keleiviams rezervuoti skrydžius net 141 kryptimi visame aviakompanijos tinkle su 30 proc.* nuolaida. Proginė nuolaida galioja atlikus rezervaciją iki gegužės 19 d. vidurnakčio. „Džiaugiamės galėdami švęsti 14-ą aviakompanijos gimtadienį kartu su savo keleiviais ir pasiūlyti dviejų dienų specialias skrydžių kainas. Per visus šiuos metus atsidavusi „Wizz Air“ komanda suteikė galimybę keliauti žemų kainų bendrovės tinkle beveik 150 mln. keleivių, – sako „Wizz Air“ vadovas Jozsef‘as Varadi. – Šiandien mūsų aviakompanija kartu su naujausiomis kryptimis: Viena, Atėnais ir Charkovu, jungia net 141-ą kryptį 44-iose šalyse ir su nekantrumu laukia kito svarbaus įvykio – 100-ojo bendrovės orlaivio.“ Oro linijų kompanija, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, Europoje veiklos našumą padidino 24 proc. ir per pastaruosius 12 mėn. aptarnavo daugiau kaip 30 mln. keleivių. Taip pat „Wizz Air“, kovo pradžioje pradėjusi didžiausią savo veiklos istorijoje plėtrą, vos per 17 savaičių tinklą išplės iki daugiau nei 700 savaitinių skrydžių, 70 naujų maršrutų ir Europos bazes papildys 21 orlaiviu. Per 2018 m. aviakompanijos tinkle atidarytos trys naujos kelionės kryptys – Atėnai,…

Šį savaitgalį, gegužės 19–20 d., dėl vyksiančio Vilties bėgimo maratono bus uždraustas automobilių eismą gatvių ruožuose: gegužės 19 d. nuo 22 val. iki gegužės 20 d. 18 val. Danės gatvės ruože nuo Naujojo Uosto g. iki Herkaus Manto g. ir įvažiavime iš Jūros g. į Danės g.; nuo gegužės 19 d. 24 val. iki gegužės 20 d. 18.30 val. Herkaus Manto gatvės ruože nuo Liepų g. ir Naujojo Sodo g. sankirtos iki Danės gatvės; gegužės 20 d. nuo 4 val. iki gegužės 20 d. 18 val. Herkaus Manto g. nuo S. Daukanto g. iki Biržos tilto, Tiltų g. nuo Biržos tilto iki Galinio Pylimo g., Galinio Pylimo g. nuo Taikos pr. iki Sausio 15-osios g., Pilies g. nuo Sausio 15-osios g. iki Pilies tilto, Naujojo Uosto g. nuo Pilies tilto iki Gegužės g., Gegužės g., S. Daukanto g. iki Trilapio g., Trilapio g. nuo S. Daukanto g. iki Liepų g., Liepų g., Naujojo Sodo g. iki Naujosios Uosto g., Karoso g. nuo Danės g. iki Liepų g., uždarant įvažiavimus į minėtus gatvių ruožus iš juos kertančių gatvių. Nuo gegužės 20 d. 4.00 val. iki gegužės 20 d. 18.00 val. dėl mieste vyksiančių renginių keisis reguliariųjų reisų autobusų 1A, 2, 2A,…

Uostamiestyje išnyks dar vienas pastatas vaiduoklis. Jau patvirtinta, kad Klaipėdos miesto savivaldybė dalinai finansuos buvusio Dujų fabriko komplekso sutvarkymą. Tam numatyti 99 500 eurų. 64 500 jų bus skirti antros dujų saugyklos pastatui, 35 000 – pirmos. Komplekso prikėlimu užsiima VšĮ fondas „Augustus“, pastatai priklauso senovinių automobilių mėgėjui Augustinui Jankevičiui, žemė nuomojama iš valstybės. Dujų fabrikas pastatytas XIX a. Prieškariu jo kompleksą sudarė net 28 statiniai, kuriuose iš akmens anglies buvo gaminamos dujos, taip pat derva, o nuo XX amžiaus pradžios – amoniako vanduo, benzolas, selteris. Dabar iš dujų fabriko likę tik 3 pastatai. Sutvarkyti palaipsniui planuojama juos visus. Dujų fabriko komplekso atgaivinimą Klaipėdos savivaldybė rėmė pagal saugomų kultūros paveldo objektų tvarkybos darbų dalinio finansavimo programą. Kitais metais jai planuojama skirti mažiausiai 200 tūkst. eurų. Tačiau prašymus paramai gauti galima teikti jau dabar. Ji skiriama valstybės ar savivaldybės saugomų kultūros paveldo objektų valdytojams, kurie šiuos siekia išsaugoti. Pirmumas taikomas asmenims, norintiems tvarkyti Klaipėdos senamiesčio bei naujamiesčio fasadus iš gatvių pusės. Taip pat, jei objektas yra avarinės būklės. Norinčius teikti paraiškas, miesto savivaldybė kviečia kreiptis į Klaipėdos miesto savivaldybės Paveldosaugos skyrių el. paštu [email protected] arba tel. 39 60 68 bei 39 60 38. Parengta pagal Klaipėdos miesto savivaldybės informaciją

Šiemet gimusiems mažyliams – Lietuvos vėliavos spalvų kojinaitės: taip siūloma pasveikinti šimtmečio kūdikius. Klaipėdiečiai kojinaites gali megzti iki birželio 15 dienos. Šalies valstybingumo atkūrimo šimtmečiui skirtą akciją „Lietuvai 100 – Sveikas, mažyli“ organizuoja asociacija „Padedu augti“ kartu su „Kūdikio dienoraščiu“ bei Lietuvos savivaldybių asociacija. Kojinaites Lietuvos mažiausiems, gimusiems 2018-aisiais, mezga visos Lietuvos gyventojai. Prie šios iniciatyvos prisijungė ir Klaipėdos miesto savivaldybė kartu su Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuru. Klaipėdiečiai numegztas kojinaites kviečiami atnešti į miesto rotušę (Danės g. 17, 206 kab., tel. 8 46 39 60 01) arba Visuomenės sveikatos biurą (Taikos pr. 76, 8 kab., tel. 8 640 93342). Kojinaičių laukiama iki birželio 15 dienos. Vėliau, bendradarbiaujant su akcijos organizatoriais, kojinaitės bus perduotos gimdymo namams. Trispalvės kojinaitės taps gražiu priminimu apie Lietuvai svarbią sukaktį – Valstybės atkūrimo šimtmetį. Skaičiuojama, jog Lietuvai reikėtų maždaug 32000 porų kojinaičių. Kojinaičių pėdutės ilgis turėtų būti 9-10 cm, pageidautini siūlai – vilna, merino vilna, spalvos – Lietuvos vėliavos. Vėliava gali būti išmegzta ir ant auliuko. Iniciatyvą palaiko Suomijos ambasada. Suomijai pernai švenčiant valstybės šimtmetį šioje šalyje taip pat vyko panaši akcija – suomių naujagimiams buvo išdalinta net 55000 porų kojinaičių. Parengta pagal Klaipėdos miesto savivaldybės informaciją

Dėl AB „Smiltynės perkėlos“ didžiausio tarifo (pajamų) perskaičiavimo, nuo šių metų birželio 1-osios keisis keltų bilietų kainos. Didžiausias tarifas buvo paskaičiuotas ir patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos gegužės 17 dienos posėdyje. AB „Smiltynės perkėlos“ perkėlimo keltais paslaugų kainos nesikeitė kone dešimtmetį, kai, tuo tarpu, dėl infliacijos augimo, vidutinio darbo užmokesčio didėjimo ir kitų veiksnių, kainos sparčiai augo daugelyje sričių, įskaitant ir viešąjį transportą. Keltų bilietų kainas pakoreguos bendrovės atliktas ir su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija suderintas didžiausio tarifo (pajamų) perskaičiavimas. Didžiausias keleivių ir transporto priemonių perkėlimo per Klaipėdos valstybinį jūrų uostą tarifas apskaičiuojamas kas treji metai (anksčiau – kas penkeri), atsižvelgiant į infliacijos, energetikos išteklių kainų bei mokesčių pokyčius, keltų reisų skaičių, teisės aktų reikalavimus, įgyvendintas investicijas. Keisis ir didžiausio tarifo diferencijavimo tarp atskirų perkėlimo kategorijų tvarka – ženkliai sumažintas kainoraštyje esančių kategorijų skaičius, jas sustambinant nuo 24 iki 8 kategorijų. Taip nuspręsta siekiant patogumo ir aiškumo klientams. Naujosios kainos, lyginant su ankstesnėmis, bus sumažintos 13-oje iki šiol buvusių kainų kategorijų, ūgtels 10-yje ankstesnių kategorijų, viena kategorija išimta iš kainoraščio. Pagal naująją tvarką nebus imamas papildomas mokestis už transporto priemonėse besikeliančius keleivius, mat ši kaina jau įtraukta į transporto priemonės perkėlimo kainą. Taip tiek klientai, tiek…

Išlaikę brandos egzaminus renkamės aukštąją mokyklą ir ieškome ne tik patrauklios studijų programos, gerai vertinamo universiteto, bet ir perspektyvaus miesto. Klaipėdos miestas skelbia startą mėlynajam proveržiui. Jis pirmasis Lietuvoje sukūrė miesto ekonominės plėtros strategiją „Klaipėda 2030“. Tad kodėl nepasirinkus perspektyvaus didelių galimybių miesto? Klaipėdos miestas – vienas pagrindinių Lietuvos ekonomikos variklių, pramonės ir paslaugų centras, esantis konkurencingo transporto koridoriaus epicentre su į plėtrą orientuotu, neužšąlančiu uostu. Miesto lyderiai supranta, kad būtina imtis ryžtingų veiksmų: „agresyviai“ investuoti, siekiant sudaryti išskirtines gyvenimo kokybės ir verslo sąlygas, vystyti universitetą, kad miestas augtų. Jau dabar uosto įmonių darbuotojai uždirba 2,5 karto daugiau nei vidutinė alga Lietuvoje. Ilgalaikėje perspektyvoje, atlyginimas Klaipėdoje bus du kartus didesnis, negu yra šiandien. Geriausia vieta gyventi, dirbti ir ilsėtis Klaipėda, puoselėdama jūrinį tapatumą, plėtos aplinkai draugišką transporto-logistikos-pramonės kompleksą. Todėl augančiam Klaipėdos uostui reikės jūrų transporto inžinerijos, jūrų uosto valdymo, laivyno techninės eksploatacijos, logistikos, laivų projektavimo ir statybos specialistų. „Istoriškai susiklostė, kad uostas yra mieste, tad turime protingai išnaudoti šią galimybę. Uosto plėtra gali būti unikali proga Klaipėdoje veikiančioms mokslo institucijoms – uosto ir mokslo dialogas ypač svarbus“, – teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus. Klaipėdoje bus išplėtotas suskystintų gamtinių dujų (SGD) klasteris, padėsiantis Klaipėdai tapti SGD…

Klaipėdoje vasaros sezonas skelbiamas jau nuo artimiausio penktadienio, gegužės 18 dienos. „Buvo nusistovėjusi ilgametė praktika, kad oficialus vasaros sezonas uostamiesčio paplūdimiuose skelbiamas birželio 1 d. Tuomet čia pradėdavo darbuotis ir gelbėtojai. Tačiau orai atšilo, žmonių prie jūros daugybė, o gelbėtojų dar nėra. Negalime leisti, jog atsitiktų nelaimė, todėl ir sezoną skelbiam kur kas anksčiau“, – teigė Klaipėdos m. savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas. Anot jo, jau geriau kelias lietingas dienas gelbėtojai jūrą stebės iš po stogo, negu ten jų iš viso nebus iki birželio. Klaipėdos paplūdimiuose šį sezoną poilsiautojai galės ne tik naudotis jau įprastiniais patogumais, bet ir ilsėtis muzikos aikštelėse, mėgautis gerokai švaresniu smėliu, veiks ir elektroniniai stendai, planuojamas stebėjimas vaizdo kameromis. Smiltynės bei Neįgaliųjų paplūdimiuose veiks pagalbos iškvietimo stotelės, kur paspaudus mygtuką galima išsikviesti pagelbėti pasirengusį asmenį iš gelbėtojų posto, išklausyti aktualią garsinę informaciją. Judėjimo negalią turintiems žmonėms taip pat bus pasiūlyti specialūs vežimėliai su kuriais neįgaliuosius galima paplukdyti jūroje. Nuo šiandien, gegužės 16 dienos, jau veiks ir visi plūdiniuose esantys tualetai. Parengta pagal Klaipėdos miesto savivaldybės informaciją