Naujienos

Klaipėdos universiteto Senatas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu, Klaipėdos universiteto statutu ir Klaipėdos universiteto tarybos sudarymo reglamentu, skelbia viešąjį konkursą į Klaipėdos universiteto tarybos vietas, skirtas Tarybos nariams, nepriklausantiems Klaipėdos universiteto personalui ir studentams. Po vieną vietą skiriama:  regiono savivaldybėms; verslo asociacijoms; kitiems Klaipėdos universiteto partneriams. Konkurse gali dalyvauti nepriekaištingos reputacijos asmenys, ėję ir einantys atsakingas pareigas viešosios veiklos ar verslo srityse ir turintys žinių bei gebėjimų, kurie padės įgyvendinti Klaipėdos universiteto misiją ir strateginius tikslus. Tarybos nariu tas pats asmuo gali būti ne ilgiau kaip dvi Tarybos kadencijas iš eilės. Tarybos nariais negali būti: Respublikos Prezidentas, Seimo ir Vyriausybės nariai bei politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, įmonių ar organizacijų, kuriose Klaipėdos universitetas visuotiniame dalyvių susirinkime turi ne mažiau kaip 50 procentų visų juridinio asmens dalyvių balsų, vadovai ir jų pavaduotojai, Klaipėdos universiteto Senato nariai bei asmenys, pastaruosius trejus metus dirbę universitete. Kandidatai į Tarybos narius ne vėliau kaip iki 2018 m. vasario 26 d., 15 val., Klaipėdos universiteto Senato sekretoriatui (adresu Herkaus Manto g. 84, Senatas, kab. 208, Klaipėda, tel. 8 46 398 940; 8 46 398 920, el. pašto adresas: [email protected]) privalo pateikti: Prašymą dalyvauti konkurse, nurodydami atstovaujamą veiklos sritį (savivalda, asocijuotas verslas ar kiti Klaipėdos universiteto socialiniai partneriai); CV ir…

„Iamus“ ir Klaipėdos turizmo informacijos centras bendradarbiavo kuriant naujus informacinius stendus. „Šio pilotinio projekto tikslas sukurti „Klaipėdos miesto informacinio stendo” intuityvią daugiakalbę programą su vartotojo sąsaja. Naudojantis „Iamus” paslaugų tiekimo sistema, 2017 m. gruodžio mėn. buvo sukurta ir paleista nauja programa. Tai pirmasis žingsnis kuriant miesto kortelę ir miestiečių bei turistų informacinį centrą. Info stendas suteikia naudingos informacijos apie miestą, jo svarbiausias lankytinas vietas, restoranus, viešbučius bei mieste vykstančius renginius“, – rašoma „Iamus“ socialinėje paskyroje. Šiuos informacinius stendus galite išbandyti Tiltų g., Danės g., Karlskronos aikštėje. „Sistema laipsniškai bus plečiama glaudžiai bendradarbiaujant su pagrindiniais suinteresuotais paslaugų tiekėjais. Esame atviri pastebėjimams bei siūlymams“, – užbaigiama žinutė „Facebook“ paskyroje Parengta pagal „Facebook“ informaciją  

Sausio 31 d. Lietuvos bankas į apyvartą išleis 2 eurų proginę monetą, skirtą Baltijos valstybių 100-mečiui. Kartu išleidžiamas ir Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtas apyvartinių monetų rinkinys, kuriame bus naujoji proginė moneta. Kiek vėliau tą pačią dieną, 11 val., Pinigų muziejuje (Totorių g. 2/8) moneta bus pristatyta visuomenei. Baltijos valstybių šimtmečiui skirtos monetos pristatymo renginyje dalyvaus Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, Estijos ambasadorė Jana Vanaveski, Latvijos ambasados pirmasis sekretorius Ivaras Liepniekas (Ivars Liepnieks), monetos nacionalinės pusės kūrėjas Justas Petrulis. Šią proginę 2 eurų BU kokybės monetą ir apyvartinių monetų rinkinį bus galima įsigyti nuo sausio 24 d. 8 val. el. parduotuvėje monetos.lb.lt, o nuo sausio 31 d. – ir Lietuvos banko kasose (Žirmūnų g. 151 Vilniuje arba Maironio g. 25 Kaune). Čia kartu bus galima išsikeisti paprastas apyvartines monetas į naująją 2 eurų proginę monetą. Progines 2 eurų monetas, skirtas Baltijos valstybių 100-mečiui, nukaldino UAB Lietuvos monetų kalykla. Iš BU kokybės monetų 5 000 vnt. bus kortelėse ir 5 000 vnt. – apyvartinių monetų rinkinyje. Bendras monetos tiražas – 1 mln. vnt. parengta pagal pranešimą spaudai

„Atsižvelgiant į esamą sporto infrastruktūrą Klaipėdos mieste bei vis didėjantį poreikį bei potencialų sporto paslaugų vartotojų skaičių, nustatyta, kad šiuo metu esama sporto infrastruktūra yra nepakankama patenkinti kylančią paklausą, taip pat poreikį atitinkančios ir kokybiškų paslaugų teikimo poreikius tenkinančios infrastruktūros, kurioje galėtų būti vykdoma sporto ir aktyvaus laisvalaikio paslaugų plėtra, šiuo metu Klaipėdoje nėra. Atsižvelgdama į tai, Klaipėdos miesto savivaldybė iniciavo projektą „Sporto ir laisvalaikio komplekso statyba“, – informuoja Klaipėdos miesto saivaldybė. Vykdant šį projektą, konkursą laimėjęs koncesininkas būtų įpareigotas suprojektuoti, pastatyti bei valdyti ir naudoti universalią daugiafunkcę sporto ir aktyvaus laisvalaikio neformalaus švietimo infrastruktūrą žemės sklype, esančiame Ryšininkų g. 11,  Klaipėdoje. Kaip teigiama savivaldybės tinklalapyje, jog projekto įgyvendinimo poreikį lemia siekis efektyvinti viešosios infrastruktūros eksploatavimą ir naudojimą, didinti viešųjų paslaugų kompleksiškumą ir patrauklumą tikslinėms grupėms. Savo siūlymos gyventojai gali teikti iki vasario 1d. Projekto pristatymas Parengta pagal Klaipėdos miesto savivaldybės informaciją.

Lietuvos vietinio turizmo logotipas „Lietuva. O čia ar buvai?“ – vienoje gretoje su pasauliniu prestižiniu prekės ženklu „National Geographic“. Lietuvos salės tarptautinėje turizmo ir aktyvaus laisvalaikio parodoje „Adventur 2018“ lankytojų pirmųjų laukia siurprizas – specialus „National Geographic“ priedas, skirtas kelionėms po Lietuvą. Jį parengė Turizmo departamentas kartu su „National Geographic Lietuva“ redakcija. „Jau pernai visus ėmėme kviesti švęsti atkurtos valstybės Šimtmetį keliaujant. Simboliškai mūsų stendą „Adventur“ parodoje pavadinome „Kelionių idėjų stotis“, ir visus jo lankytojus pirmuosius supažindinsime su realybe tapusiu projektu – 100 idėjų atrasti kitokią Lietuvą leidiniu, kurį paruošėme kartu su „National Geographic Lietuva“ redakcija. Jį turi turėti kiekvienas, mylintis Lietuvą“, – karštą naujieną atskleidžia laikina Turizmo departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė. „Tai – be jokios abejonės kolekcinis numeris, dovana Šimtmetį švenčiančiai Lietuvai ir po ją keliaujantiems mūsų šalies turistams. Lietuvoje yra kur kas daugiau nei 100 įstabių gamtos kampelių, išskirtinių pramogų, kultūrinių renginių ir paminklų, tad rengdami leidinį tikrai nesiekėme sudaryti gražiausių, nuostabiausių ar įdomiausių objektų sąrašo. Tiesiog kartu su Turizmo departamento komanda ieškojome tų, kurie yra mažiau žinomi, tačiau tikrai verti to, kad juose apsilankytumėte“, – kad leidinys įkvėptų tapti atradėjais Lietuvoje linki „National Geographic Lietuva“ redaktorius Frederikas Jansonas. Monoklis gandrams stebėti, su Geltonų plytų keliu lyginamas pažintinis…

„Maxima grupė” žengia nuoseklų žingsnį socialinės atsakomybės srityje ir nuo 2025 metų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje sieks atsisakyti narvuose auginamų vištų kiaušinių prekybos. Dar lapkritį apie tai pranešė pirmoji grupės įmonė veikianti Lenkijoje. „Būdami atsakingi bendruomenių, kuriose veikiame, nariai – rūpinamės produktų, kuriais prekiauja „Maxima grupei” priklausantys prekybos tinklai, kokybe, kaina bei gamybos būdais. Pastaruoju metu jaučiame tiek pasaulyje, tiek ir Baltijos šalyse augantį vartotojų susirūpinimą maisto produktų gamybai auginamų gyvūnų teisėmis ir gerove. Būtent todėl, siekdama užtikrinti vartotojų interesus, „Maxima grupė” nusprendė žengti nuoseklų žingsnį ir iki 2025 m. siekti nutraukti prekybą narvuose auginamų vištų kiaušiniais Baltijos šalyse”, – sako Robertas Čipkus, „Maxima Grupės” vadovas ir valdybos narys. Pasak R. Čipkaus, narvuose auginamų vištų kiaušinių prekybos bus atsisakoma palaipsniui, dedant visas pastangas, kad šis sprendimas neturėtų neigiamo poveikio pirkėjams bei tiekėjams, o pereinamasis procesas vyktų sklandžiai. Tai bus daroma didinant laisvėje ir ant kraiko laikomų vištų kiaušinių pasiūlą, informuojant ir šviečiant pirkėjus, aktyviai bendradarbiaujant su gamintojais, valstybės institucijomis, kitomis suinteresuotomis visuomenės grupėmis. Šiuo metu „Maxima grupei” priklausančių prekybos tinklų parduotuvėse galima įsigyti visų rūšių kiaušinių – tiek auginamų narvuose, tiek laikomų ant kraiko ar ekologiškai auginamų vištų kiaušinių. Kaip ir reikalauja šalių įstatymai, tai nurodomo ant visų parduodamų kiaušinių…

Kasmet vis daugiau keleivių ir skrydžių aptarnaujantis Palangos oro uostas didina asfaltuotų ilgalaikio automobilių stovėjimo vietų skaičių. Po penkis mėnesius trukusių plėtros darbų, dabar iš viso oro uoste gali tilpti net 350 lengvųjų transporto priemonių. Pasak Palangos oro uosto direktoriaus Mariaus Gelžinio, daugiau vietų savo automobiliams keleiviai ir svečiai nuo šiol gali rasti ilgalaikio stovėjimo aikštelėje P3. Joje papildomai atsirado 134 automobilių stovėjimo vietos. „Automobilių stovėjimo aikštelės plėtrą šalia Palangos oro uosto neišvengiamai lėmė nebe pirmus metus fiksuojamas ypač spartus keleivių skaičiaus augimas. Stengiamės, kad mūsų keleiviai ir juos automobiliais atvežantys draugai ir giminaičiai jaustųsi kuo patogiau. Todėl neabejoju, kad po atliktos plėtros, nuo šiol automobilių stovėjimo aikštelėje vietų stygiaus justi nebus“, – teigė M. Gelžinis, pridūręs, kad vien tik 2017 m. ilgalaikio automobilių stovėjimo paslauga Palangos oro uoste buvo pasinaudota beveik 46 tūkst. kartų. Stovėjimo aikštelės plėtros darbus vykdė UAB „Kraštovaizdžio tvarkymas“. Iš viso Palangos oro uoste šiuo metu yra 3 stovėjimo aikštelės. Be jau minėtosios P3, automobilius galima palikti dar vienoje ilgalaikio stovėjimo aikštelėje P2 ir trumpalaikio stovėjimo aikštelėse P1 – jos abi talpina 150 automobilių. 2017-aisiais trečiajame pagal dydį Lietuvos oro uoste aptarnautų keleivių srautas buvo net 28 proc. didesnis nei 2016 m. Apie Palangos oro uostą…

Vidaus reikalų ministerija skyrė finansavimą Malūno parko teritorijai Klaipėdoje sutvarkyti. Tikimasi, kad įgyvendintas projektas prisidės prie miesto įvaizdžio gerinimo, padidins miesto lankytojų srautus, sudarys sąlygas plėtotis smulkiajam verslui, kurtis naujoms darbo vietoms. Uostamiesčio geografiniame centre įkurto Malūno parko esama teritorijos būklė yra prasta, aplinka nesutvarkyta, infrastruktūra nusidėvėjusi, žaliosios erdvės šioje teritorijoje yra apleistos. Prasta Malūno parko bei tvenkinio būklė neprisideda prie miesto patrauklumo ir prieinamumo vietos gyventojams bei turistams didinimo, nekuria palankios aplinkos smulkiajam verslui vystytis. Esama infrastruktūra nepritaikyta kultūriniams renginiams, nesutvarkyti pėsčiųjų takai neskatina gyventojų aktyvaus laisvalaikio praleidimo ir bendro fizinio aktyvumo. Kitaip tariant, Malūno parkas tinkamai neatlieka Klaipėdos miesto reprezentacinės funkcijos ir pakankamai neprisideda prie gyventojų užimtumo didinimo, nedarbo lygio mažinimo, ekonominės veiklos skatinimo, investicijų pritraukimo. Įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos inicijuotą projektą „Malūno parko teritorijos sutvarkymas, gerinant gamtinę aplinką ir skatinant lankytojų srautus“, bus sutvarkyta Malūno parko teritorija: įrengti ir rekonstruoti pėsčiųjų-dviračių takai, įrengtos žaidimų zonos, mažosios architektūros elementai (suoliukai, šiukšliadėžės, stendai/rodyklės) bei pontoninis tiltas ir liepteliai. Taip pat bus įrengti ir sutvarkyti želdiniai, sutvarkytos tvenkinio pakrantės, įrengti inžineriniai tinklai. Tinkamai sutvarkyta parkas ir jo aplinka ženkliai prisidės prie lankytojų srautų padidėjimo bei Klaipėdos – kaip modernaus, šiuolaikiško ir išmanaus miesto įvaizdžio kūrimo. Projekto įgyvendinimui skirta bemaž 899…

Didžiausias bankas Lietuvoje „SEB“ informuoja, kad nuo kovo 13-osios dienos didins kai kurių paslaugų įkainius tiek fiziniams asmenims, tiek juridiniams. Pateikiame keletą įkainių, kurie bus taikomi fininiams asmenims: Paslauga Dabar galiojantis įkainis Įkainis nuo kovo 13d. Pinigų pervedimas užpildžius įmokų ir mokesčių blanką 3 EUR 5 EUR SEPA tipo mokėjimo nurodymas banko padalinyje 3 EUR 5 EUR Grynųjų pinigų įnešimas į sąskaitą banko skyriuje 0,15% nuo sumos ir 1,5 EUR 0,3% ir 5 EUR Sąskaitos atidarymas nerezidentams 100 EUR 200 EUR Debetinės kortelės „MasterCard“ išdavimas 1 EUR nemokamai* *Keičiasi mėnesinis aptarnavimo mokestis, nuo dabartinio 0,55 EUR iki 0,70 EUR per mėnesį. Verta paminėti, jog mokant internetu paslaugų įkainiai išliks vieni mažiausių. Pokyčiai numatomi ir tiems, kurie numato skolintis iš banko „Banko paslaugų kainodara sudaryta taip, kad, kaip ir anksčiau, kasdienės bankininkystės paslaugomis klientams būtų naudingiausia ir patogiausia naudotis pasirinkus vieną iš paslaugų planų – tai yra ir bus pigiau, negu naudotis atskiromis banko paslaugomis. SEB banko paslaugų planų sudėtis ir mokesčiai nekeičiami“, – teigiama banko pranešime. Bankas taip pat informuoja, jog „nesutinkatys su naujais įsigaliosiančiais SEB banko paslaugų įkainiais, turi teisę neatlygintinai nutraukti su banku sudarytą Bendrąją sutartį pateikę prašymą banko skyriuje iki 2018 m. kovo 13 dienos“. Visą informaciją rasite „SEB“…

Naujo, modernaus, 50 m ilgio baseino su sveikatingumo centru statybos Klaipėdoje turėtų būti baigtos vasario mėnesį. Planuojama, jog duris lankytojams šis objektas atvers pavasarį. Daugiafunkcį kompleksą ties Taikos prospekto ir Dubysos gatvės sankryža statanti bendrovė atlieka paskutinius statybos darbus. „Sporto metus pradėjusiai Klaipėdai – tai labai reikšmingas įvykis. Statybos darbų pabaiga – visai arti, rangovai patikino, jog jau vasario mėnesį objektą galės perduoti savivaldybei. Tad atlikę reikiamas procedūras, pavasarį miesto bendruomenę jau galėsime pakviesti į baseiną. Tikiu, kad šis objektas tenkins ir reikliausių plaukikų, ir kiekvieno plaukimui neabejingo miestiečio poreikius“, – sako Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas. Baseiną pagal sutartį su Klaipėdos miesto savivaldybe stato viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi bendrovė „Axis Industries“. „Šiuo metu  baigiame smulkius  apdailos darbus, o mėnesio pabaigoje pradėsime kompleksinį visų naujojo baseino sistemų sąveikos bandymą. Stebėsime, kaip atskirai ir tarpusavyje veikia valdymo automatika, vėdinimas, gaisrinės saugos sistema ir elektrotechnikos dalis. Po to ruošime  dokumentus objekto pridavimui“, – pasakojo „Axis Industries“  statybų direktorius Mantas Bagdonavičius. Jis taip pat džiaugėsi Klaipėdos miesto savivaldybės rūpesčiu, kad baseinas su sveikatingumo centru atitiktų pačius aukščiausius standartus. „Statybų eigoje kartu su užsakovu įgyvendinome net keletą pagerinimų, kurie atvers naujų galimybių būsimiems lankytojams. Išplėtėme baseino funkcionalumą – įrengėme priešsrovės sistemą, kuri skirta plaukti vietoje,…

Susisiekimo ministerija informuoja, kad magistralėje A2 Vilnius–Panevėžys (95,88 km ir 110,31 km) pradeda veikti du naujai įrengti kintamos informacijos kelio ženklai. Toks pažangus eismo valdymo būdas, kai leistinas greitis ribojamas pagal susidariusią situaciją, Lietuvos keliuose įdiegtas iš viso dešimtyje vietų. Elektroniniai kintamos informacijos kelio ženklai veikia kaip vaizdo ekranai, kuriuose rodomi greičio ribojimo ir įspėjamieji kelio ženklai, padedantys vairuotojams įvertinti situaciją ir pasirinkti saugų greitį. Pirmoji tokia greičio valdymo sistema Lietuvoje įdiegta 2014 m. prie Jakų žiedinės sankryžos Klaipėdoje. 2015-aisiais dvi sistemos su elektroniniais ženklais  įrengtos Kaune, Islandijos plente, ir vakariniame Kauno aplinkkelyje. 2016 m. pradėjo veikti dvi elektroninių ženklų sistemos – įspėjimo sistema Nidoje, eismo dalyvius informuojanti apie Smiltynės perkėlos darbo grafiką ir spūstis prie perkėlos, ir greičio valdymo ir įspėjimo sistema magistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda 279 kilometre. Įsitikinus kintamos informacijos kelio ženklų efektyvumu, pernai greičio valdymo ir įspėjimo sistemos įrengtos dar trijose Lietuvos kelių vietose: kelio A5 Kaunas–Marijampolė 19 km bei magistralės A2 Vilnius–Panevėžys 57,2 km ir 103,5 km, šiemet – šios magistralės 95,88 km ir 110,31 km. Svarbu, kad kintamos informacijos kelio ženklai papildomai riboja leistiną greitį tik tada, kai susidaro rizikinga situacija. Jie įrengiami vietoje nuolatinių greičio ženklų ties įvažiavimais į magistralę ir ties apsisukimais ir riboja…

2017 m. Klaipėdos uosto metinė krovinių apyvarta pranoko lūkesčius. Viršijęs 43 mln. tonų krovą, Lietuvos jūrų uostas užima tvirtą lyderio poziciją regione. Pernai Klaipėdos uoste krauta 43,17 mln. tonų krovinių, tai yra 7,6 proc. daugiau nei 2016 m., kai buvo fiksuotas geriausias istorijoje metinis uosto rezultatas – 40,14 mln. tonų. Labiausiai apyvartą pernai augino birieji kroviniai – jų krauta 19,24 mln. tonų (+15,8 proc.). Skystųjų krovinių perpilta 11,49 mln. tonų (+2,8 proc.), augo ir generalinių krovinių apyvarta – jų krauta 12,44 (+0,7 proc.). „Džiaugiamės, kad Klaipėdos uostas šiandien turi tvirtas pozicijas Baltijos jūros regione. O toks rezultatas yra ne vienerių metų kryptingas darbas, laiku ir teisingai pasirinkta uosto strategija. Be abejo, pirmiausia tai yra didžiulis uosto krovos įmonių įdirbis ir nuopelnas, taip pat laiku valstybė investavo į uosto infrastruktūrą – tai ir nauji uosto parametrai, ir naujos konkurencinės galimybės uosto naudotojams”, – teigia Arvydas Vaitkus, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius. Anot jo, išlieka pastarųjų metų tendencija – krova auga, tačiau laivų skaičius uoste mažėja. 2017 m. į Klaipėdos uostą atplaukė 6 568 laivai – 330 laivų mažiau nei 2016 m. Tai rodo tiek laivų parametrų didėjimą, tiek uoste veikiančių krovos įmonių gebėjimą priimti tokius laivus, vis greičiau apdoroti…

Prieš pusantrų metų uostamiestyje atidarytas išskirtinis boutique stiliaus viešbutis „MICHAELSON boutique HOTEL” nuominuotas vienu iš geriausių boutique stiliaus viešbučių („Best Boutique Hotel”) tarptautiniuose apdovanojimuose  „International Hospitality Awards”. „Apdovanojimų metu, kuriuose varžosi viešbučiai net iš 21 pasaulio šalies, vasario 18 d. bus paskelbti geriausi Europoje. Nugalėtojai išrenkami atsižvelgiant į portalo Booking.com ir tarptautinės komisijos balsus bei kompanijos „TrustYou” pastebėjimus. Balų skaičiavimą prižiūri ir kontroliuoja audito kompanija „Deloitte”. Džiaugiamės, sveikiname ir tikimės, jog „MICHAELSON boutique HOTEL” taps šios nominacijos nugalėtojais!” – pasididžiavimo neslepia Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras. Daugiau apie apdovanijimus čia. Parengta pagal Klaipėdos TIC informaciją

Sausio 23 d., antradienį, bus pristatyta rengiamo viešosios erdvės prie buvusio „Vaidilos“ kino teatro konversijos techninio darbo projekto pagrindinė idėja (koncepcija). Pristatymas įvyks 17.30–19.00 val. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje, III a. tarybos posėdžių salėje (Liepų g. 11, Klaipėda). Koncepciją pristatys techninio darbo projekto rengėjai MB „Pupa – strateginė urbanistika“ atstovai. Klaipėdos miesto savivaldybės informacija

Vokietijai siųstą 1918 m. Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto originalą politiniame Vokietijos Užsienio reikalų ministerijos archyve praėjusių metų kovo mėnesį rado Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis. Mūsų valstybės šimtmečio proga Vokietija sutiko istorinį dokumentą paskolinti Lietuvai. Renginyje, kuris įvyks Prezidento rūmų Baltojoje salėje, iškilmingą perdavimo protokolą šiandien, sausio 17 d., pasirašys Lietuvos vyriausiasis archyvaras Ramojus Kraujelis ir Vokietijos Užsienio reikalų ministerijos Politinio archyvo vadovė profesorė baronienė Elke von Boeselager. Ceremonijoje taip pat dalyvaus Vokietijos Federacinės Respublikos ambasadorė Lietuvoje Angelika Viets, Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarų artimieji. Nuo sekmadienio (sausio 21 d.) Lietuvos Tarybos priimtą nutarimą, skelbiantį Lietuvos nepriklausomybę, galės pamatyti ir visi šalies gyventojai – jis bus eksponuojamas Signatarų namuose. Lietuvos Nepriklausomybės Aktas buvo pasirašytas 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje – juo buvo atkurta Lietuvos valstybė. Išreikšdami tautos valią, šį Aktą pasirašė 20 Lietuvos Tarybos narių. Parengta pagal pranešimą spaudai

Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, kad šiandien, sausio 17 dieną, nuo 19.00 iki 23.00 valandos dėl atliekamų atnaujinimo darbų neveiks elektroninės VMI paslaugos. Kaip teigia VMI, šis kelias valandas truksiantis sistemų atnaujinimas padės užtrinkti sklandų jų veikimą ateityje. VMI atsiprašo už nepatogumus ir kviečia gyventojus bei įmonių atstovus neatidėliotinus darbus, kuriems reikalingos VMI e. paslaugos, atlikti iki 19 valandos. parengta pagal pranešimą spaudai

Šventinius metus Turizmo departamentas kviečia pradėti parsisiunčiant Šimtmečio maršruto mobilią programėlę. Ieškoti J.Basanavičiaus augintinės – pelėdos – iškamšos, iš kluono lentų signataro suręstos bažnyčios, iš išlydytų centų nulieto paminklo, kurorto nuogalių istorijas menančios vilos, A.Smetonos obelų sodo ar kitų atkurtos Lietuvos nuo šiol galima su virtualiu „gidu“. Į Šimtmečio ekspediciją – su virtualiu „gidu“ Mobili aplikacija „LT100“, skirta išmaniems telefonams ir planšetiniams kompiuteriams, leidžia patogiai naudotis leidinyje „Keliauk ir pažink! Atkurtai Lietuvai 100“ esama informacija, susiplanuoti keliones po Lietuvos Šimtmečio maršruto objektus, nustatyti tikslią jų vietą žemėlapyje, atstumą tarp objektų. „Kviečiame šiuos ypatingus Lietuvai metus švęsti keliaujant! Atkurtos Lietuvos Šimtmečio istorija nėra nuobodi, tereikia mokėti ją prakalbinti. Tikimės, kad mobili programėlė pritrauks jaunų, šiuolaikinių, žingeidžių turistų dėmesį ir paskatins leistis į keliones po šalį. Turime geriau ją pažinti, kad galėtume ja didžiuotis“, – įsitikinusi laikina Turizmo departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė. Aplikacijoje yra interaktyvus žemėlapis, objektai su aprašymais ir nuotraukomis. Naudojamos ir Lietuvos istorijos repo video klipo iliustracijų autorės Aistės Papartytės Šimtmečiui skirtos iliustracijos. Objektus galima filtruoti pagal regioną, miestą, artimiausius objektus bei atstumą. Informacija apie 100 maršruto stotelių pateikiama lietuvių kalba, o adaptuotas maršrutas (20 objektų) – ir anglų k. Aplikaciją galima nemokamai parsisiųsti iš „Google Play“ ar „Apple Store“…

„Sodra“ primena, kad vaiko priežiūros išmokos už gruodį, kurios išmokamos sausį, yra mažesnės už tas, kurios buvo išmokėtos už kitus 2017 m. mėnesius. Taip nutinka dėl to, kad apmokestinant vaiko priežiūros išmokas gyventojų pajamų mokesčiu taikomas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) ir papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (PNPD). Tačiau, išmokant išmokas už praėjusius mokestinius laikotarpius (praėjusius metus), gyventojų pajamų mokestis išskaičiuojamas netaikant NPD ir PNPD, todėl sausį (už praėjusių metų gruodį) išmokamos vaiko priežiūros išmokos būna mažesnės. Pavyzdžiui, išmoka neatskaičius mokesčių visais 2017 m. mėnesiais buvo po 600 Eur. pritaikius 200 Eur NPD ir 100 Eur PNPD, išskaičiuojamas 45 Eur GPM ir 36 Eur privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoka, tad visais mėnesiais išmoka buvo 519 Eur (600-45-36 = 519). Išmokant 2018 m. sausį išmoką už 2017 m. gruodžio mėnesį, netaikomas NPD ir PNPD, todėl GPM suma yra 90 Eur, PSD įmoka – 36 Eur,  tad išmokama suma – 474 Eur (600-90-36 = 474),  45 Eur mažesnė palyginti su kitais mėnesiais mokėta išmoka. Šie pinigai niekur nedingsta ir permokėtą gyventojų pajamų mokestį (GPM) išmokų gavėjai galės susigrąžinti Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikę metinę gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją. Permokėta GPM suma bus sugrąžinta į deklaracijoje nurodytą išmokos gavėjo sąskaitą. Svarbu žinoti, kad apmokestinant išmokas, kurios bus…

Vienas populiariausių šalyje muzikos prodiuserių klaipėdietis Deivydas Zvonkus – itin geidžiamas daugelyje muzikinių televizijos projektų. Žinomas vyras neslepia, jog šeimoje atsiradus dvyniams Kornelijai ir Donatui, teko smarkiai pakoreguoti ne tik asmeninį, bet ir profesinį gyvenimą. „Gyvenime nuolat kažkas keičiasi, bet laikas, kai namuose atsiranda vaikai – ypatingas. Norisi nepraleisti nė vienos svarbios akimirkos, todėl nesibaigiančius darbus būtina atsirinkti ir karjeros planus su buvimu šeimoje tenka derinti gerokai kruopščiau. Vis dėlto, nesu tobulas tėtis – tobulų žmonių nėra“, – šypsosi žinomas kompozitorius. Muzikantas pasakojo, kad ir jo bei dainininkės Katažinos Zvonkuvienės dvynukams muzika natūraliai tapo svarbia gyvenimo dalimi. „Vaikai jau dabar labai mėgsta mamos dainuojamas lopšines. Tai kol kas – ryškiausia jų pažintis su muzika, į kurią jie akivaizdžiai reaguoja. O kol mažyliai dar nekalba – ir geriausias kontaktas su jais. Žinoma, nuo pat pradžių buvo akivaizdu, kad augant su manimi ir Katažina, muzikinio ugdymo vaikams išvengti nepavyks“, – juokėsi D. Zvonkus. D. Zvonkus pasakojo, kad po dvynių, kuriems gruodį suėjo metai, atsiradimo, pasikeitė ir jo požiūris į karjerą. „Anksčiau norėjau suspėti visur, todėl dirbau neįtikėtinai daug. Dabar gavęs pasiūlymą apsvarstau ir buvimo ten prasmę. Šiuo metu ruošiuosi pavasarį LRT eterį pasieksiančiam muzikinių laidų ciklui „Du balsai – viena širdis“. Tai…

Sausio 15 dieną Klaipėdos mieste minėtas Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos. Paminklas „Arka“ apšviestas šviesų instaliacija, skulptūrų parke, prie paminklo 1923 m. sukilimo dalyviams, vyko žuvusiųjų pagerbimo ceremonija, skambėjo Klaipėdos kariliono varpai. 14 val. Klaipėdos universiteto miestelyje, ant Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto pastato, atidengta karininko, archeologo, muziejininko ir rašytojo Petro Tarasenkos atminimo lenta. „Šioje teritorijoje dislokuotame septintajame pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butigeidžio pulke 1923–1925 metais tarnavo Lietuvos karininkas, archeologas, muziejininkas ir rašytojas Petras Tarasenka (1892–1962)“, – taip rašoma atminimo lentoje. P. Tarasenka taip pat buvo pedagogas ir piliakalnių tyrinėtojas, po 1923 m. jis su Butegeidžio pulku rezidavo kareivinėse, kuriose šiandien įsikūręs Klaipėdos universitetas. Klaipėdos universiteto rektorius prof. habil. Eimutis Juzeliūnas sveikindamas susirinkusiuosius – Klaipėdos miesto merą Vytautą Grubliauską, KU bendruomenę, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono kareivius – akcentavo, kad Klaipėdos universitetas visada turėjo sąlyčio taškų su kariuomene: „Nors Klaipėdos universitetas yra įsikūręs buvusiuose kareivinių pastatuose, KU mokslininkai, istorikai ir archeologai, bendradarbiaudami su kariškiais, nuveikia daug prasmingų darbų – atrastas Lietuvos karo laivas „Prezidentas Smetona“, šį pavasarį vyks ekspedicija „Žemė – vanduo“ Rėkyvos ežere, kur bus ieškoma nuskendusio lėktuvo „Letov“ (Šmolik). Noriu padėkoti už vaisingą bendradarbiavimą. Džiaugiuosi, kad ir šiandien mes Klaipėdos universitete įamžiname laiko ženklus.“ Miesto meras pasveikino…