Naujienos

Prieš pusantrų metų uostamiestyje atidarytas išskirtinis boutique stiliaus viešbutis „MICHAELSON boutique HOTEL” nuominuotas vienu iš geriausių boutique stiliaus viešbučių („Best Boutique Hotel”) tarptautiniuose apdovanojimuose  „International Hospitality Awards”. „Apdovanojimų metu, kuriuose varžosi viešbučiai net iš 21 pasaulio šalies, vasario 18 d. bus paskelbti geriausi Europoje. Nugalėtojai išrenkami atsižvelgiant į portalo Booking.com ir tarptautinės komisijos balsus bei kompanijos „TrustYou” pastebėjimus. Balų skaičiavimą prižiūri ir kontroliuoja audito kompanija „Deloitte”. Džiaugiamės, sveikiname ir tikimės, jog „MICHAELSON boutique HOTEL” taps šios nominacijos nugalėtojais!” – pasididžiavimo neslepia Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras. Daugiau apie apdovanijimus čia. Parengta pagal Klaipėdos TIC informaciją

Sausio 23 d., antradienį, bus pristatyta rengiamo viešosios erdvės prie buvusio „Vaidilos“ kino teatro konversijos techninio darbo projekto pagrindinė idėja (koncepcija). Pristatymas įvyks 17.30–19.00 val. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje, III a. tarybos posėdžių salėje (Liepų g. 11, Klaipėda). Koncepciją pristatys techninio darbo projekto rengėjai MB „Pupa – strateginė urbanistika“ atstovai. Klaipėdos miesto savivaldybės informacija

Vokietijai siųstą 1918 m. Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto originalą politiniame Vokietijos Užsienio reikalų ministerijos archyve praėjusių metų kovo mėnesį rado Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis. Mūsų valstybės šimtmečio proga Vokietija sutiko istorinį dokumentą paskolinti Lietuvai. Renginyje, kuris įvyks Prezidento rūmų Baltojoje salėje, iškilmingą perdavimo protokolą šiandien, sausio 17 d., pasirašys Lietuvos vyriausiasis archyvaras Ramojus Kraujelis ir Vokietijos Užsienio reikalų ministerijos Politinio archyvo vadovė profesorė baronienė Elke von Boeselager. Ceremonijoje taip pat dalyvaus Vokietijos Federacinės Respublikos ambasadorė Lietuvoje Angelika Viets, Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarų artimieji. Nuo sekmadienio (sausio 21 d.) Lietuvos Tarybos priimtą nutarimą, skelbiantį Lietuvos nepriklausomybę, galės pamatyti ir visi šalies gyventojai – jis bus eksponuojamas Signatarų namuose. Lietuvos Nepriklausomybės Aktas buvo pasirašytas 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje – juo buvo atkurta Lietuvos valstybė. Išreikšdami tautos valią, šį Aktą pasirašė 20 Lietuvos Tarybos narių. Parengta pagal pranešimą spaudai

Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, kad šiandien, sausio 17 dieną, nuo 19.00 iki 23.00 valandos dėl atliekamų atnaujinimo darbų neveiks elektroninės VMI paslaugos. Kaip teigia VMI, šis kelias valandas truksiantis sistemų atnaujinimas padės užtrinkti sklandų jų veikimą ateityje. VMI atsiprašo už nepatogumus ir kviečia gyventojus bei įmonių atstovus neatidėliotinus darbus, kuriems reikalingos VMI e. paslaugos, atlikti iki 19 valandos. parengta pagal pranešimą spaudai

Šventinius metus Turizmo departamentas kviečia pradėti parsisiunčiant Šimtmečio maršruto mobilią programėlę. Ieškoti J.Basanavičiaus augintinės – pelėdos – iškamšos, iš kluono lentų signataro suręstos bažnyčios, iš išlydytų centų nulieto paminklo, kurorto nuogalių istorijas menančios vilos, A.Smetonos obelų sodo ar kitų atkurtos Lietuvos nuo šiol galima su virtualiu „gidu“. Į Šimtmečio ekspediciją – su virtualiu „gidu“ Mobili aplikacija „LT100“, skirta išmaniems telefonams ir planšetiniams kompiuteriams, leidžia patogiai naudotis leidinyje „Keliauk ir pažink! Atkurtai Lietuvai 100“ esama informacija, susiplanuoti keliones po Lietuvos Šimtmečio maršruto objektus, nustatyti tikslią jų vietą žemėlapyje, atstumą tarp objektų. „Kviečiame šiuos ypatingus Lietuvai metus švęsti keliaujant! Atkurtos Lietuvos Šimtmečio istorija nėra nuobodi, tereikia mokėti ją prakalbinti. Tikimės, kad mobili programėlė pritrauks jaunų, šiuolaikinių, žingeidžių turistų dėmesį ir paskatins leistis į keliones po šalį. Turime geriau ją pažinti, kad galėtume ja didžiuotis“, – įsitikinusi laikina Turizmo departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė. Aplikacijoje yra interaktyvus žemėlapis, objektai su aprašymais ir nuotraukomis. Naudojamos ir Lietuvos istorijos repo video klipo iliustracijų autorės Aistės Papartytės Šimtmečiui skirtos iliustracijos. Objektus galima filtruoti pagal regioną, miestą, artimiausius objektus bei atstumą. Informacija apie 100 maršruto stotelių pateikiama lietuvių kalba, o adaptuotas maršrutas (20 objektų) – ir anglų k. Aplikaciją galima nemokamai parsisiųsti iš „Google Play“ ar „Apple Store“…

„Sodra“ primena, kad vaiko priežiūros išmokos už gruodį, kurios išmokamos sausį, yra mažesnės už tas, kurios buvo išmokėtos už kitus 2017 m. mėnesius. Taip nutinka dėl to, kad apmokestinant vaiko priežiūros išmokas gyventojų pajamų mokesčiu taikomas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) ir papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (PNPD). Tačiau, išmokant išmokas už praėjusius mokestinius laikotarpius (praėjusius metus), gyventojų pajamų mokestis išskaičiuojamas netaikant NPD ir PNPD, todėl sausį (už praėjusių metų gruodį) išmokamos vaiko priežiūros išmokos būna mažesnės. Pavyzdžiui, išmoka neatskaičius mokesčių visais 2017 m. mėnesiais buvo po 600 Eur. pritaikius 200 Eur NPD ir 100 Eur PNPD, išskaičiuojamas 45 Eur GPM ir 36 Eur privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoka, tad visais mėnesiais išmoka buvo 519 Eur (600-45-36 = 519). Išmokant 2018 m. sausį išmoką už 2017 m. gruodžio mėnesį, netaikomas NPD ir PNPD, todėl GPM suma yra 90 Eur, PSD įmoka – 36 Eur,  tad išmokama suma – 474 Eur (600-90-36 = 474),  45 Eur mažesnė palyginti su kitais mėnesiais mokėta išmoka. Šie pinigai niekur nedingsta ir permokėtą gyventojų pajamų mokestį (GPM) išmokų gavėjai galės susigrąžinti Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikę metinę gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją. Permokėta GPM suma bus sugrąžinta į deklaracijoje nurodytą išmokos gavėjo sąskaitą. Svarbu žinoti, kad apmokestinant išmokas, kurios bus…

Vienas populiariausių šalyje muzikos prodiuserių klaipėdietis Deivydas Zvonkus – itin geidžiamas daugelyje muzikinių televizijos projektų. Žinomas vyras neslepia, jog šeimoje atsiradus dvyniams Kornelijai ir Donatui, teko smarkiai pakoreguoti ne tik asmeninį, bet ir profesinį gyvenimą. „Gyvenime nuolat kažkas keičiasi, bet laikas, kai namuose atsiranda vaikai – ypatingas. Norisi nepraleisti nė vienos svarbios akimirkos, todėl nesibaigiančius darbus būtina atsirinkti ir karjeros planus su buvimu šeimoje tenka derinti gerokai kruopščiau. Vis dėlto, nesu tobulas tėtis – tobulų žmonių nėra“, – šypsosi žinomas kompozitorius. Muzikantas pasakojo, kad ir jo bei dainininkės Katažinos Zvonkuvienės dvynukams muzika natūraliai tapo svarbia gyvenimo dalimi. „Vaikai jau dabar labai mėgsta mamos dainuojamas lopšines. Tai kol kas – ryškiausia jų pažintis su muzika, į kurią jie akivaizdžiai reaguoja. O kol mažyliai dar nekalba – ir geriausias kontaktas su jais. Žinoma, nuo pat pradžių buvo akivaizdu, kad augant su manimi ir Katažina, muzikinio ugdymo vaikams išvengti nepavyks“, – juokėsi D. Zvonkus. D. Zvonkus pasakojo, kad po dvynių, kuriems gruodį suėjo metai, atsiradimo, pasikeitė ir jo požiūris į karjerą. „Anksčiau norėjau suspėti visur, todėl dirbau neįtikėtinai daug. Dabar gavęs pasiūlymą apsvarstau ir buvimo ten prasmę. Šiuo metu ruošiuosi pavasarį LRT eterį pasieksiančiam muzikinių laidų ciklui „Du balsai – viena širdis“. Tai…

Sausio 15 dieną Klaipėdos mieste minėtas Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos. Paminklas „Arka“ apšviestas šviesų instaliacija, skulptūrų parke, prie paminklo 1923 m. sukilimo dalyviams, vyko žuvusiųjų pagerbimo ceremonija, skambėjo Klaipėdos kariliono varpai. 14 val. Klaipėdos universiteto miestelyje, ant Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto pastato, atidengta karininko, archeologo, muziejininko ir rašytojo Petro Tarasenkos atminimo lenta. „Šioje teritorijoje dislokuotame septintajame pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butigeidžio pulke 1923–1925 metais tarnavo Lietuvos karininkas, archeologas, muziejininkas ir rašytojas Petras Tarasenka (1892–1962)“, – taip rašoma atminimo lentoje. P. Tarasenka taip pat buvo pedagogas ir piliakalnių tyrinėtojas, po 1923 m. jis su Butegeidžio pulku rezidavo kareivinėse, kuriose šiandien įsikūręs Klaipėdos universitetas. Klaipėdos universiteto rektorius prof. habil. Eimutis Juzeliūnas sveikindamas susirinkusiuosius – Klaipėdos miesto merą Vytautą Grubliauską, KU bendruomenę, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono kareivius – akcentavo, kad Klaipėdos universitetas visada turėjo sąlyčio taškų su kariuomene: „Nors Klaipėdos universitetas yra įsikūręs buvusiuose kareivinių pastatuose, KU mokslininkai, istorikai ir archeologai, bendradarbiaudami su kariškiais, nuveikia daug prasmingų darbų – atrastas Lietuvos karo laivas „Prezidentas Smetona“, šį pavasarį vyks ekspedicija „Žemė – vanduo“ Rėkyvos ežere, kur bus ieškoma nuskendusio lėktuvo „Letov“ (Šmolik). Noriu padėkoti už vaisingą bendradarbiavimą. Džiaugiuosi, kad ir šiandien mes Klaipėdos universitete įamžiname laiko ženklus.“ Miesto meras pasveikino…

Lietuvos jūrų muziejaus filokartijos rinkinio pagrindą sudaro marinistiniai atvirukai. Juose –  laivų, uostų, miestų, pajūrio, pamario vaizdai. Nemažai atvirukų su dailės kūriniais jūrine tematika. Tačiau filokartijos eksponatai vertingi ne tik vaizdais, užfiksuotais atvirukų aversuose. Daug informacijos galima rasti pašto antspauduose, laiškuose, datose, adresuose, užrašytuose reverse. Atsiradę XIX a. 7 dešimtmečio pabaigoje, atvirukai padėjo palaikyti ryšį tarp artimųjų ir draugų, išvykusių į tolimus kraštus, tarnaujančių kariuomenėje, poilsiaujančių prie jūros… Kiekvienas toks atvirukas pilnas minčių, jausmų, įspūdžių, siunčiamų artimam žmogui. Atvirukas buvo tikras atradimas visiems, norintiems išsiųsti trumpą žinutę. Parodoje  –  dvidešimt atvirukų, kurių reversai turėtų sulaukti ypatingo dėmesio. Aversuose atvirukams įprasti vaizdai: laivai, kurortinės vietos, istoriniai objektai. Tačiau svarbiausia informacija – kitoje atviruko pusėje. Tai trumpi ir jautrūs laiškai: emigrantų sveikinimai šeimų nariams įvairiomis progomis,  kareivio Ernsto – savo merginai Eli, žinutės, rašytos poilsiaujant prie jūros…  Seniausias atvirukas išsiųstas XX amžiaus I-ame dešimtmetyje, vėlesni – 1911 m., 1913 m., 1919 m., 1921 m., 1925 m., 1928 m., 1937 m., 1949 m., 1957 m. – 1959 m., 1970 m., 1981 m., 1982 m. Parodą video formatu rasite čia: http://muziejus.lt/lt/online-exhibition/linkejimai-nuo-juros Lietuvos jūrų muziejaus informacija

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba ir Klaipėdos m. savivaldybė informuoja, kad sausio 16-os pirmoje nakties pusėje ims stiprėti pietryčių vėjas: jo gūsiai vakariniuose rajonuose naktį ir dieną daug kur sieks 15–20 m/s, o pajūryje rytą bei dieną iki 23 m/s. Gyventojai raginami išlikti budriais. Klaipėdos miesto savivaldybės informacija

Airijos pigių skrydžių oro bendrovė „Ryanair“ nuo šiandien, sausio 15 d., pradeda taikyti naujas rankinio bagažo taisykles. Nuo šiandien, neįsigiję pirmenybinio įlaipinimo ir 2 salono krepšių, į lėktuvą galės pasiimti tik 1 mažą krepšį. Be „pirmenybė ir 2 krepšiai“ Su „pirmenybė ir 2 krepšiai“ 35x20x22 cm išmatavimų krepšį galite pasiimti į lėktuvą; 55 x 40 x 20 cm dydžio krepšį su ratukais prie vartų bus nemokamai paimtas į bagažo skyrių. 35x20x22 cm išmatavimų krepšį ir 55 x 40 x 20 cm dydžio krepšį su ratukais galite neštis į lėktuvą Jeigu pažeisite šią taisyklę, turėsite sumokėti 50 € už kiekvieną bagažo vienetą prie išvykimo vartų, be to, dėl to gali tekti atidėti skrydžio laiką. Parengta pagal „Ryanair“ informaciją

Jei gyveni netoli jūros, tai dar nereiškia, kad esi žvejys, bet žuvis ir jūros gėrybės maisto racione neabejotinai užima svarbią dalį. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis, tuo pasižymi ir Klaipėdos krašto gyventojai, kuriems šiandien – svarbi diena: minimos 95-osios Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos Respublikos metinės. Klaipėdos regione daugiau nei likusioje Lietuvoje nuperkama ne tik įvairių jūros gėrybių ir vėžiagyvių, bet ir žuvies. Pajūryje itin populiari vytinta žuvis, taip pat daugiau nuperkama šviežios žuvies, o didžiausia išimtis – gyva žuvis, kurios paklausa šio krašto „Maximose“ yra gerokai mažesnė nei kituose regionuose. „Tokioms tendencijoms didelę įtaką turi ne tik gyventojų pomėgiai, bet ir į pajūrį atvykstantys turistai bei poilsiautojai, kurie nori pasimėgauti šviežia ar vytinta žuvimi, pasmaguriauti jūros gėrybių. Apskritai Klaipėdos krašto pirkėjai yra tikri miestiečiai: jie yra linkę išbandyti mitybos naujoves, renkasi veganų maistą“, – pasakoja „Maximos“ komercijos vadovė Vilma Drulienė. Pasak V. Drulienės, panašu, kad Klaipėdos krašte yra daugiau vaikus auginančių šeimų. „Maximos“ pardavimų duomenys rodo, kad čia, labiau nei likusioje Lietuvos dalyje, pirkėjams aktualios kūdikių priežiūros priemonės ir drabužiai. Tiesa, klaipėdiečiai mažiau linkę į sodininkystę ir aplinkos priežiūrą nei rajonų gyventojai – perka mažiau sėklų ir augalų, o dažniau renkasi daugiau sporto prekių. Žūklės prekių pajūrio „Maximose“ nuperkama net…

Dar šiais metais Klaipėdos kiemuose ir gatvelėse įsižiebs beveik du šimtai naujų žibintų. Jie bus sureguliuoti taip, kad nešviestų gyventojams į langus, tačiau erdvę aplink bus galima matyti tarsi dieną. Nauji žibintai bus sumontuoti ir šalia socialinių įstaigų – Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos bei Klaipėdos miesto globos namų. „Mūsų kieme ryškesnio apšvietimo labai trūko. Įstaigos globotiniai sunkiai mato, tad tamsiais vakarais savarankiškai už pastato sienų išeiti nebedrįsta. Sumontavus žibintus, ši problema bus išspręsta“, – džiaugiasi globos namų direktorius Ginter Harner. Šviestuvų, kuriuos numatyta montuoti Klaipėdos senamiestyje, išvaizda bus derinama prie čia jau esančiųjų. Planuojama ir naujovių – kai kurie žibintai bus montuojami prie pastatų sienų. Į šiuos žibintus nutiestus elektros įvadus paslėps naujai sutvarkyti fasadai. Atnaujinti ar įrengti apšvietimą planuojama šiais adresais: Žalgirio g. 1, 3; Sulupės g. 8, 10, 10A, 12; Minijos g. 126, 128, 130, 130C, 130B, 130A, 132, 134; Naikupės g. 9A, 11; Kauno g. 39, 39A; Dariaus ir Girėno g. 3-11; praėjimo take tarp J. Zembrickio g. 7, 9; Didžioji Vandens g. 12, 14, 14A; Bažnyčių g. 11; Tiltų g. 19; Grįžgatvio g. 3; Mokyklos g. 13, 15, 17, 19, 21, 23; Aguonų g. 4, 6; Vyšnių g. 10, 12, 14, 16; Dzūkų g. 6; Pilies…

Netrukus prasidės vienų iš seniausių Klaipėdos uoste krantinių, kurias naudoja UAB Klaipėdos konteinerių terminalas, rekonstrukcija. Neabejojama, kad iš esmės sutvarkius numatytas krantines bei investavus į naujus kokybinius parametrus Malkų įlankoje, čia veikiančios įmonės taps dar konkurencingesnės. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija su konkursą laimėjusiais rangovais AS „Latvijas tilti“ ir UAB „Borta“, veikiančiais jungtinės veiklos sutarties pagrindu, pasirašė sutartį dėl 127 ir 128 krantinių rekonstrukcijos, 127 A ir 129 A krantinių sutvirtinimo, taip pat komunikacijų sutvarkymo. Rangos darbų vertė – 23,99 mln. eurų su PVM. „Tai labai reikšmingi darbai, kurie padės Malkų įlankoje veikiančioms bendrovėms tapti dar konkurencingesnėms. UAB Klaipėdos konteinerių terminalas – viena produktyviausiai dirbančių uosto kompanijų, mus ypač džiugina jų veikla. Ši bendrovė pati daug investavo į savo teritorijos išvystymą, sėkmingai plėtojo naujus žemės plotus. Tikimės, kad atlikus šiuos darbus įmonė galės priimti didesnius laivus, didinti krovos apimtį, mat pirsas bus ne tik iš esmės atnaujintas, bet ir gerokai pailgintas“, – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus. Jo teigimu, atlikus rekonstrukciją bus galima priimti iki 100 tūkst. tonų vandentalpos laivus. Planuojama, kad vėliau, po rekonstrukcijos, II etape prie naujų krantinių bus išgilinta iki 14 metrų. „Tai vienos iš seniausių Klaipėdos uoste krantinių su labai ribotomis…

Spartinant ir skatinant mokslo idėjų virsmą patraukliais produktais, universitetuose ir mokslo institutuose stiprinama mokslo vadyba: finansuojama inovacijų ir technologijų perdavimo centrų veikla. Mokslo ir verslo tarpininkavimui devyniose mokslo bei studijų institucijose Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) skiria 5,7 mln. eurų ES investicijų. Klaipėdos universitete pradedamas vykdyti Jūrinio slėnio Užsakomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) rezultatų komercinimo potencialui didinti skirtas projektas. Projektui įgyvendinti ŠMM Klaipėdos universitetui skyrė 670 tūkstančių eurų ES investicijų. Projektą įgyvendins KU Jūros tyrimų institutas. Įgyvendinant projektą bus suformuota KU MTEP rezultatų komercinimo ir žinių bei technologijų perdavimo politika, patobulintos mokslo vadybos kompetencijos, įgyjant žinių ir gebėjimų išnaudoti sukauptą tyrėjų idėjų potencialą, siekiant intensyvinti Jūriniame slėnyje vykdomų MTEP veiklų rezultatų komercinimo bei technologijų perdavimo veiklas. Tai leis institucijai gauti pajamų MTEP veiklai vykdyti, plėsti taikomuosius tyrimus ir technologijų perdavimo paslaugas, didinti KU mokslinių tyrimų padalinių žinomumą ir prestižą vietinėje bei tarptautinėje rinkose. Be to, tai leis įveiklinti MTEP infrastruktūrą, aktyviai vykdyti jūros aplinkos ir jūrinių technologijų MTEP tyrimus energetikos bei tvarios aplinkos, biomedicinos, fizinių ir technologijos mokslų srityse. Vykdyti Baltijos jūros regiono tyrimus humanitarinių mokslų srityje, skatinti glaudesnį mokslininkų bendradarbiavimą ir mokslinius pasiekimus, kurie bus pritaikomi praktiškai, aktyviau bendradarbiaujant su verslo atstovais, komercinant rezultatus. Įgyvendinant projektą bus…

Klaipėdos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio fondas šiemet turi didėti 15 procentų. Tokį pavedimą po pasitarimo su tarybos valdančiosios daugumos atstovais Savivaldybės administracijai šiandien pateikė Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas. Tarybos nariams pritarus, atlyginimai didėtų tiems savivaldybės biudžetinių įstaigų darbuotojams, kurių pareigybės išlaikomos iš savivaldybės biudžeto: socialiniams darbuotojams, ikimokyklinių ugdymo įstaigų pedagogams, kitiems švietimo įstaigų darbuotojams, kuriems atlyginimams mokamas ne iš moksleivio krepšelio lėšų, taip pat kultūros, sporto ir kitų biudžetinių įstaigų darbuotojams. „Žinia, kiek anksčiau buvo planuota biudžetinių įstaigų darbo užmokesčio fondą didinti 7 procentais, tam numatant daugiau nei 2 milijonus eurų. Tačiau norėdami Klaipėdą matyti kaip konkurencingą miestą ir siekdami išlaikyti kvalifikuotus specialistus, pagerinti sąlygas mažiausiai uždirbantiems biudžetinio sektoriaus darbuotojams, privalome jiems užtikrinti ir jų kvalifikaciją bei atsakomybės lygį atitinkančius atlyginimus, neišskiriant nė vienos profesijos. Didinant darbo užmokesčio fondą 15 procentų, biudžete bendrai reikės numatyti maždaug 4 milijonais eurų daugiau nei pernai, tačiau tikiu, kad tarybos nariai šią iniciatyvą palaikys“, – sako meras V. Grubliauskas. Pasikeitus teisės aktams, šiuo metu biudžetinių įstaigų darbo užmokestį sudaro pastovioji ir kintamoji dalys. Kintamoji dalis priklausys nuo darbo rezultatų ir bus numatoma po kasmetinių vertinimų. Pirmieji vertinimai darbuotojų laukia jau šių metų pradžioje. Jei taryba pritars, kad biudžetinių įstaigų darbo užmokesčio fondas…

Klaipėdoje ruošiamasi Baltijos pr., Šilutės ir Vilniaus pl. žiedinės sankryžos rekonstrukcijai: čia turėtų iškilti estakada, kuria transportas judės rytų–vakarų kryptimi. Šią savaitę uostamiesčio savivaldybė paskelbė konkursą projektavimo darbams atlikti, konkursą laimėsiantys rangovai vėliau atliks ir projekto vykdymo priežiūrą. Sutartį su projektuotojais tikimasi pasirašyti šios vasaros pradžioje, projektavimas truks apie metus, o žiedinės sankryžos rekonstrukcijos pradžia, anot Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko, planuojama 2020 metais, darbai gali tęstis apie dvejus metus. Projekto parengimas finansuojamas savivaldybės biudžeto bei Lietuvos automobilių kelių direkcijos lėšomis, o pačias estakados statybas, kurios gali kainuoti iki 20 milijonų eurų, tikimasi, jog didžiąją dalimi finansuos Valstybė, nes Baltijos prospektas tarnauja ne tik miestiečių, bet ir Valstybinio jūrų uosto reikmėms. „Tai išskirtinės svarbos transporto mazgas ne tik Klaipėdai, bet ir visai Lietuvai. Finansinis klausimas šiandien dar nėra galutinai išspręstas, tačiau tai, kad jis yra tiek Susiekimo ministerijos, tiek Vyriausybės darbotvarkėse, kelia tam tikro pasitikėjimo“, –  sako Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas. Baltijos pr. ir Šilutės bei Vilniaus pl. sankryžos pertvarkymo perspektyvas vasarą vertino specialistai. Estakados statybai rytų–vakarų kryptis pasirinkta atlikus transporto srautų modeliavimą. Planuojama, kad estakada bus keturių eismo juostų pločio, po dvi juostas į abi puses. Įgyvendinant estakados statybų projektą bus rekonstruota ir po estakada liksianti žiedinė sankryža, projektuojant…

Lietuva – rekomenduojamų šiemet aplankyti šalių „The New York Times” ką tik paskelbtame sąraše. „Valstybės atkūrimo šimtmetį švenčiančios Lietuva, Latvija ir Estija yra karščiausios šių metų kelionių kryptys”, – skelbia įtakingas Jungtinės Karalystės kelionių žurnalas „Wanderlust”. Lietuvos sostinę geidžiamiausia 2018-ųjų kryptimi išrinko tiek didžiausias Suomijos kelionių žurnalas „Mondo”, tiek vienas populiariausių Prancūzijos žurnalų „Telerama”. Ką šie metai, pažymėti Šimtmečio ženklu, atneš Lietuvos turizmui? „Prognozuojame, kad šiemet turistų skaičius augs ne mažiau nei 8-9 proc. Pagrindiniai turizmo rinkodaros iššūkiai 2018 m. – didinti turistų srautus bei pajamas iš turizmo, toliau išlikti lyderiais pagal turizmo srautų augimą Europos Sąjungoje ir ilginti turistų viešnagės trukmę šalyje. Taip pat – mažinti sezoniškumą ir kuo daugiau turistų pritraukti ne tik į didžiuosius miestus, bet ir į Lietuvos regionus”, – sako laikinai Valstybiniam turizmo departamentui vadovaujanti Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė. Daugiau viešbučių. Kasmet ženkliai augantis turistų skaičius daro įtaką ir viešbučių verslui – jų statoma visoje Lietuvoje, investicijos į naujas apgyvendinimo vietas siekia apie 500 mln. EUR. Planuojama, kad 2018 m. Lietuvoje duris atvers per 20 naujų viešbučių, tarp jų tokie pasauliniai viešbučių prekių ženklai kaip „Marriott”, „Hilton”, „Radisson”, „Ibis” ir kt. Skaičiuojama, kad sostinės svečiams skirtų numerių skaičius išaugs mažiausiai pusantro karto. Svarbu, kad nauji viešbučiai statomi…

Pačioje 2018-ųjų pradžioje Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakultetas (HUMF) sulaukė svečių: prasidėjo Lietuvių kalbos ir kultūros žiemos akademija (Žiemos akademija) – intensyvūs kursai, truksiantys visą mėnesį. Juos organizuoja ir vykdo Kalbų ir socialinės edukacijos centras kartu su Baltų filologijos katedra. Tokie žiemos kursai Klaipėdos universitete (KU) vyksta 4-ą kartą, juos rengti paskatino lietuvių kalbos vasaros kursų sėkmė. Iš 22 kursantų 9 atvyko iš savo šalių, likusieji yra vietiniai, visam ar kuriam laikui Klaipėdoje apsigyvenę užsienio šalių piliečiai. Kaip jau mums įprasta, nemaža dalis kursantų KU lietuvių kalbos kursuose ne naujokai, tai ypač džiugina. Su kursantais pastaruoju metu daug dirba dr. Daiva Pagojienė. Prieš kiek laiko pradėję bendrauti nuo „Labas, mano vardas…“, dabar šnekučiuojasi tik lietuviškai! Tapome draugais, kolegomis. Kai kurių kursantų vardai ir nuotraukos pateko į ką tik išleistą dr. Daivos Pagojienės ir Jūratės Derukaitės mokomąją knygą „Aš kalbu lietuviškai“. Iš atvykusiųjų į šiųmetę Žiemos akademiją daugelis yra Švietimo ir paramos fondo stipendininkai: nuo šių metų stipendijos teikiamos ne tik gerai žinomiems vasaros, bet ir žiemos kursams. Stipendininkus šią žiemą ryžosi priimti trys Lietuvos universitetai – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Klaipėdos universitete įžanginė žiemos kursų veikla prasidėjo jau pirmąjį 2018-ųjų savaitgalį: kartu pažiūrėjome universiteto Lietuvių filologijos ir režisūros studentų egzamino…

Klaipėdos miesto savivaldybė kviečia Klaipėdos miesto bendrojo ugdymo įstaigų 7–8 klasių mokinius ir jų mokytojus dalyvauti vaizdo įrašų konkurse „Apsižvalgyk, ar matai grėsmes – 2018!“, skirtą Tarptautinei civilinės saugos dienai paminėti. Komandų, norinčias dalyvauti konkurse, prašoma iki 2018 m. sausio 29 d. registruotis el. paštu [email protected] ir nurodyti mokyklos pavadinimą, mokytojo, kuruojančio viktorinos dalyvius, vardą, pavardę, telefono Nr., el. paštą ir komandos narių klasę bei vardą ir pavardę. Kiekvienos mokyklos penkių mokinių komanda turi sukurti vieną iki dešimties minučių vaizdo įrašą civilinės saugos tematika „Apsižvalgyk, ar matai grėsmes – 2018!“ ir jį iki 2018 m. vasario 13 d.išsiųsti el. paštu [email protected]. Komandų sukurtus vaizdo įrašus vertins Savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta vertinimo komisija. Vaizdo įrašai bus vertinami kiekvieno komisijos nario penkiabalėje sistemoje atsižvelgiant į temos suvokimą, idėjos originalumą, jos įgyvendinimą. Trys daugiausia balų surinkusios komandos bus apdovanotos skatinamaisiais prizais, komandas rengę pedagogai – Savivaldybės administracijos direktoriaus padėkos raštais. Trijų geriausius vaizdo įrašus sukūrusių komandų apdovanojimas ir vaizdo įrašų peržiūra vyks 2018 m. kovo 1 d. 15.00 val. Savivaldybės administracijoje Liepų g. 11, Klaipėdoje, pasitarimų kambaryje Nr. 137 Klaipėdos miesto savivaldybės informacija