Transportas

„CityBee“ paslaugas į pajūrį atveš patys klientai

„CityBee“ paslaugas į pajūrį atveš patys klientai

Automobilių ir dviračių dalinimosi paslaugas teikianti „CityBee“, ruošdamasi paslaugos startui Lietuvos pajūryje, savo klientams dovanoja savaitgalį pajūryje. Penkiasdešimt laimingųjų iš Vilniaus ir Kauno, jau šį penktadienį galės „CityBee“ automobiliais nemokamai pasiekti pajūrį, kur jiems bus suteikta proga praleisti savaitgalį, o kelione namo taip pat pasirūpins bendrovė. „CityBee“ automobiliai iš Vilniaus ir Kauno į Klaipėdą pajudės gegužės 19 d., penktadienį, 14 val. Prie automobilių „Toyota Yaris“, „Fiat 500 Cabrio“, „Fiat 500x“ ir „Mini One“ vairų sės 50 paslaugos klientų, kurie galės nemokamai pasiekti Palangą ir ten pasidžiaugti vasaros ir pajūrio teikiamais malonumais. Taip bendrovė nori nudžiuginti savo bendruomenės narius ir ruošiasi paslaugos teikimo pajūryje pradžiai. „Vasarą gyvenimas persikelia į pajūrį, o Palanga ne veltui yra tituluojama Lietuvos vasaros sostine. Siekiame būti ten, kur esame reikalingiausi savo klientams, todėl šiemet pajūryje teiksime ne tik automobilių, bet ir „CityBee“ dviračių dalinimosi paslaugas. Dvigubos šventės proga suteikiame savo klientams galimybę pasidžiaugti pajūrio teikiamais malonumais. Sinoptikai savaitgalį žada puikius orus, tad tai nuostabi proga pradžiuginti savo klientus dar prieš „CityBee“ paslaugos startą pajūryje“, – sako „CityBee“ vadovas Lukas Yla. Norint praleisti savaitgalį Palangoje, „CityBee“ klientams iki trečiadienio, gegužės 17 dienos, 13 val. reikia registruotis svetainėje vaziuok.citybee.lt. Registracijos metu klientas turi nurodyti savo elektroninio pašto adresą,…
„Stena Line“ keltai tarp Latvijos ir Vokietijos kursuos dažniau

„Stena Line“ keltai tarp Latvijos ir Vokietijos kursuos dažniau

Vystant Centrinės Europos transporto koridorių, didinamas keltų reisų tarp Liepojos ir Travemundės skaičius. Nuo šių metų kovo pabaigos maršrutu Travemundė – Liepoja pradės kursuoti papildomas keltas „Stena Nordica“, jis užtikrins daugiau reisų ir didesnį pervežimų pajėgumą. „Eismas tarp Baltijos šalių ir Centrinės Europos ir Skandinavijos įmonei „Stena Line“ yra strategiškai svarbus. Numatome didesnę krovinių gabenimo į Baltijos šalis ir iš jų paslaugų paklausą. Maršrutas parengtas siekiant sustiprinti padėtį rinkoje ir pasiūlyti klientams aukščiausią paslaugų kokybę“, – pasakoja Erikas Tulinas, Baltijos jūros šiaurės regiono komercijos direktorius. Keltas „Stena Nordica“ maršrutu Liepoja–Travemundė kursuos kartu su keltu „URD“, pirmą kartą jis išvyko šių metų kovo 31 d. iš Travemundės uosto Vokietijoje. Toliau „Stena Line“ keltai šiuo maršrutu kursuos pagal naują keltų grafiką, kuriame per savaitę tarp Liepojos ir Travemundės bus 10 reisų. „Esame populiari jūros transporto bendrovė, pagrindinis mūsų tikslas yra teikti visiems prieinamas ir patikimas paslaugas, kurti ilgalaikius santykius su klientais. Šiuos metus pradėjome nuo dviejų Baltijos jūros transporto koridorių stiprinimo: Liepoja strategiškai pasirinkta kaip vartai į Centrinę Europą, o Ventspilis laikomas tiltu į Skandinaviją“, – sako Oskaras Uosis, Baltijos jūros šiaurės regiono krovinių gabenimo komercijos vadovas.
Vilnius ir Palanga turės oro tiltą su Rusijos kultūros sostine

Vilnius ir Palanga turės oro tiltą su Rusijos kultūros sostine

Rusijos kultūros sostine tituluojamas Sankt Peterburgas jau nuo pavasario pabaigos iš Lietuvos vėl bus pasiekiamas oru. Apie naują skrydžių kryptį iš Palangos bei apie į Vilnių sugrįžtantį maršrutą paskelbė Rusijos oro linijų bendrovė „RusLine“. Aviakompanijos skrydžiai į Sankt Peterburgą iš Vilniaus oro uosto bus pradėti vykdyti gegužės 22 d., o iš Palangos – birželio 10 d. Lietuvos oro uostų Komercijos direktorė Jūratė Baltrušaitytė tikisi, kad naujoji kryptis ne tik palengvins susisiekimą šalies keleiviams, bet ir vasaros sezono metu pritrauks turistų tiek į Vilnių, tiek ir į vasaros sostine vadinamą Palangą. „Stengiamės įsiklausyti į turizmo atstovų prašymus ir pasiūlyti maršrutų, kurie būtų patrauklūs ir skatintų turizmą Lietuvoje. Lietuvos pajūris – mėgstamas kaimyninių šalių gyventojų, tad tikimės, kad atsiradus naujai krypčiai į antrąjį didžiausią Rusijos miestą Sankt Peterburgą keleiviai greitai atras ir pamėgs šį maršrutą. Tikiu, kad ne mažesnio susidomėjimo sulauks ir Vilnius, į kurį skrydžiai vyks penkis kartus per savaitę“, – kalbėjo I. Baltrušaitytė. Į Lietuvos pajūrį – Palangos oro uostą – Rusijos oro linijų bendrovė keliautojus skraidins kartą per savaitę – šeštadieniais. Tą pačią dieną orlaivis iš Palangos kils Sankt Peterburgo link. Bilietai šia kryptimi kainuos nuo 125 Eur į vieną pusę. Aviakompanija „RusLine“ Lietuvos oro uostuose – jau nebe…
„eTaksi“ plečiasi – siūlys keleivių pavėžėjimo paslaugas Klaipėdoje

„eTaksi“ plečiasi – siūlys keleivių pavėžėjimo paslaugas Klaipėdoje

Didžiausia Lietuvoje taksi ir pavežėjų vairuotojų platforma „eTaksi“ plečiasi ir pradeda siūlyti pavežėjų paslaugas Klaipėdoje. Šiemet galutinai teisiškai reglamentavus pavežėjų veiklą papildomai galės užsidirbti ir reikalavimus atitinkantys Klaipėdos vairuotojai, kuriems nuo vienos kelionės atiteks per 80 proc. keleivio sumokėtos sumos. „Įtvirtinę pavežėjų paslaugą Vilniuje ir Kaune, ją įvedame ir Klaipėdoje. Tai puiki galimybė norintiems papildomai užsidirbti vairuotojams, o uostamiesčio gyventojams – dar viena alternatyva patogiai ir saugiai pasiekti kelionės tikslą. Taip pat dėl šio žingsnio daugiau pajamų iš mokesčių į biudžetą turėtų sulaukti ir Klaipėdos savivaldybė“, – sako didžiausio Lietuvoje taksi ir pavežėjų vairuotojų tinklo „eTaksi“ vadovas Andrius Norkaitis. Pavežėjus vartotojai jau gali išsikviesti per „eTaksi“ programėlę, pasirinkdami pavežėjus vienijančią „eDrivers Pop Klaipėda“ grupę. Bazinis šios grupės tarifas Klaipėdoje bus 0,29 Eur/km, taip pat bus taikomas vienkartinis 0,49 Eur įsėdimo mokestis ir 0,10 Eur už kelionės minutę. Esant didelei paklausai ar per šventes, gali būti taikomi specialūs tarifai. Taksi vairuotojas ir pavežėjas – ne tas pats Anot A. Norkaičio, didelė dalis žmonių vis dar nežino, kas yra pavežėjai. „Tai ne taksi, o nuosavais automobiliais keleivius už atlygį vežantys vairuotojai. Kelionės kainą apskaičiuoja ne taksometras, o GPS pagrindu veikianti speciali programa. Preliminari kelionės kaina keleiviui rodoma dar prieš kelionę, todėl išvengiama…
Lietuvos oro uostai pristatė 2016 m. rezultatus: keleivių skaičius išaugo iki rekordinių 4,8 mln.

Lietuvos oro uostai pristatė 2016 m. rezultatus: keleivių skaičius išaugo iki rekordinių 4,8 mln.

2016-ieji Lietuvos oro uostams – rekordiniai: aptarnauta 4,8 mln. keleivių, o skrydžių skaičius pasiekė 52 tūkst. Sparčiausią augimą pademonstravo Palangos oro uostas, kur keleivių skaičius išaugo net 60 proc. ir pasiekė 233 tūkst. Spaudos konferencijoje 2016 metų rezultatus apžvelgęs Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Gediminas Almantas džiaugėsi, kad praėjusieji metai Lietuvos oro uostams – geriausi per visą veiklos istoriją. Palyginti su 2015 m., pernai aptarnautų keleivių skaičius išaugo 13 proc. ir pasiekė 4,8 mln. Skrydžių skaičius padidėjo 5 proc. – 2016-aisiais iš viso aptarnauta 52 tūkst. skrydžių. „Praėjusiais metais geriausius rezultatus pademonstravo Palangos oro uostas, kurio pasiekimus įvertino ir Tarptautinė oro uostų taryba keliskart Palangos oro uostą įvardinusi kaip sparčiausiai augantį oro uostą „mažylių“ kategorijoje. Kauno oro uostas pernai išlaikė stabilumą, o šiemet būtent jam bus skiriamas didžiausias dėmesys. Vasarą laukia vienas svarbiausių mūsų projektų – Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija, kurios metu skrydžiai iš sostinės bus nukreipti į Kauno oro uostą“, – sakė G. Almantas. Pasak Lietuvos oro uostų vadovo, gerėjantiems rezultatams įtakos turėjo naujų skrydžių pritraukimas per Maršrutų plėtros fondą. Oro vežėjai, siekiantys pradėti naujus maršrutus ar padidinti jau vykdomų maršrutų dažnius, buvo kviečiami teikti paraiškas Nereikšmingai (de minimis) pagalbai gauti. Iš viso paramai skirta 800…
Į gatves išriedėjo kalėdiškai papuoštos šiukšliavežės

Į gatves išriedėjo kalėdiškai papuoštos šiukšliavežės

Nuo gruodžio pradžios vilniečius ir sostinės svečius pasitinka septintus metus ekologinių sprendimų bendrovės „Ecoservice“ rengiama akcija – Vilniaus gatvėmis važinėja kalėdinėmis lemputėmis papuoštos modernios šiukšliavežės. Akcijos sumanytojai sako, kad ši iniciatyva jau laikoma tradicine ir ją labai teigiamai vertina visi miesto gyventojai. „Tiek miestiečiai, tiek, tikiu, ir verslas tikrai jaučia šventinį laikotarpį, todėl jau esame įpratę, kad šiuo metu savo techniką, kuri labai dažnai matoma miesto gatvėse, taip pat stengiamės simboliškai papuošti, atspindėti bendras metų pabaigos švenčių nuotaikas“, – sako „Ecoservice“ vykdomoji direktorė Daiva Skrupskelienė. Į Vilniaus gatves išvažiuos 15 kalėdiškai papuoštų šiukšliavežių. Teigiama, kad mieste jos važinės iki kitų metų sausio pirmosios pusės. Anot D.Skrupskelienės, šventiškai papuoštos šiukšliavežės važinės ne tik sostinėje, bet ir Trakuose, Lentvaryje, Šiauliuose, Radviliškyje, Širvintose, Šilutėje, Šilalėje, Pagėgiuose, Klaipėdoje, Neringoje, Vilkaviškyje, Kazlų Rūdoje bei Lazdijuose, kur veikia „Ecoservice“ grupės padaliniai. Bendrovės atstovai primena, kad 2017 metų pradžioje taip pat bus vykdoma kasmetinė akcija „Kalėdinė eglutė – namų šilumai“. Jos metu specialiuose konteineriuose bus surenkamos nupuoštos gyventojų turimos eglutes, gyventojai bus raginami atsakingai pasirūpinti savo turimu švenčių simboliu. Reklama: Automobilių nuoma
Klaipėdos regiono kelių priežiūrai mestos padidintos pajėgos

Klaipėdos regiono kelių priežiūrai mestos padidintos pajėgos

Savaitgalį visoje šalyje iškritęs gausus sniego kiekis ant kojų sukėlė kelininkus ir gerokai patuštino kelių priežiūrai skirtų medžiagų atsargas. Klaipėdos rajono kelius prižiūrinčios bendrovės „Ecoservice Klaipėda“ vadovas Laimonas Žemaitis sako, kad įprastas darbų apsukas teko padidinti net kelis kartus, tačiau čiuožyklomis virtusių kelių pavyko išvengti. Pasak L. Žemaičio, oro sąlygos pastebimai pablogėjo jau šeštadienį, todėl iki pat 7 val. ryto mieste darbavosi trys barstytuvai. Taip pat po kelis kartus buvo barstomi pavojingiausi kelio ruožai – tiltai, įkalnės ir viadukai, miesto gatvės. Skaičiuojama, kad vien per šeštadienį sunaudota 8 tonos druskos, daugiau nei tona smėlio ir 2 kubiniai metrai druskos tirpalo. Atitinkamai, esant nedideliam snygiui, sunaudojama dvigubai mažiau. „Sekmadienį situacija tapo dar sudėtingesnė – kelininkų darbą sunkino iškritęs ir prie važiuojamosios kelio dalies prispaustas storas sniego sluoksnis, minusinė oro temperatūra. Naktį iš sekmadienio į pirmadienį mieste dirbo keturi barstytuvai, tačiau, lyginant su situacija šeštadienį, birių medžiagų gatvių priežiūrai sunaudota keliskart daugiau – 22 tonos druskos, daugiau nei 7 tonos smėlio ir 4 kubiniai metrai druskos tirpalo, neleidusio susidaryti ledui“, – teigė L. Žemaitis. „Ecoservice Klaipėda“ vadovo teigimu, ypatingas dėmesys skirtas gyvenamiesiems rajonams – gatvių bei šaligatvių barstymo darbai pradėti 23 val. ir tęsėsi iki 3.30 val. ryto. O nuo 4 val.…
„SRP projektas“ dovana Palangai – kurorto vizitine kortele tapęs įvažiavimas

„SRP projektas“ dovana Palangai – kurorto vizitine kortele tapęs įvažiavimas

Lietuvos vasaros sostinė Palanga svečius pasitiks nauju įvažiavimu, kuris dėl savo funkcionalumo ir puikaus estetinio vaizdo taps miesto vizitine kortele. Įmonės „SRP projektas“ specialistams teko užduotis parengti Kretingos g. atkarpos nuo viaduko iki sankryžos su Klaipėdos plentu bei Klaipėdos pl. atkarpos nuo minėtos sankryžos iki Virbališkės tako techninį projektą, numatant keturias eismo juostas, papildomas eismo reguliavimo priemones, pertvarkant sankryžas, išsprendžiant lietaus kanalizacijos, gatvės apšvietimo, apželdinimo ir kitus klausimus. Kalbėdamas apie tai, į kokią vietovės specifiką privalėjo atsižvelgti dirbat prie šio projekto, „SRP projektas“ vadovas Nerijus Jakulis sakė: „Vietovė, kurioje buvo įgyvendinamas rekonstravimo projektas, kelių ir kitos viešosios infrastruktūros požiūriu labai svarbi tiek dėl eismo pralaidumo, tiek dėl estetinio vaizdo. Tai pagrindinis įvažiavimas į Palangą, tad rengiant šį projektą teko atsižvelgti į jau esamą aplinkinių teritorijų apstatymą, miesto plėtros viziją ir ribotą teritoriją paties įvažiavimo į miestą įrengimui.“ Anot pašnekovo, svarbiausias uždavinys buvo užtikrinti saugų ir patogų tiek vietinių gyventojų eismą, tiek patogesnį eismą miesto svečiams ir poilsiautojams. „Mums teko įveikti keletą iššūkių. Didžiausias jų – eismo patogumas tiek pėstiesiems, tiek dviratininkams, tiek automobilių vairuotojams, ne tik važiuojantiems pagrindiniu keliu, bet ir išvažiuojantiems iš šalutinių gatvių“, – kalbėjo jis. Projektuojant įvažiavimą – žvilgsnis į ateitį Dirbdami prie šio projekto projektuotojai turėjo…
Keltai į Vokietiją ir Daniją plaukios iš Centrinio Klaipėdos terminalo, į Švediją – iš Tarptautinės jūrų perkėlos

Keltai į Vokietiją ir Daniją plaukios iš Centrinio Klaipėdos terminalo, į Švediją – iš Tarptautinės jūrų perkėlos

Siekdama užtikrinti stabilų keltų, plaukiojančių iš Klaipėdos į Vokietijos Kylį, grafiką žiemos sezono metu, DFDS nuo šių metų spalio 27 d. Vokietijos taip pat ir Danijos maršrutų aptarnavimą perkelia į Centrinį Klaipėdos terminalą (CKT). Tuo pat metu maršrutą iš Klaipėdos į Karlshamaną Švedijoje aptarnaujantys keltai, ligi šiol plaukioję iš CKT, persikels į Tarptautinę jūrų perkėlą (TJP). „Kelionė iki Kylio trunka apie 19-20 valandų, tad krovinių iškrovimui ir pakrovimui uoste lieka 4-5 valandos. Nuo šių metų vasario pabaigos keltams į Vokietiją ir iš jos pradėjus plaukioti kasdien, tapo labai svarbu užsitikrinti daugiau „rezervinio laiko“ tiems atvejams, kai blogi žiemos orai gali gerokai pailginti kelionę ir tokiu būdu „išmušti“ mus iš grafiko. Kadangi CKT yra arčiau jūrų uosto vartų, Vokietijos maršruto perkėlimas mums leis sutaupyti šiek tiek brangaus kelionės laiko, be to šiame terminale įrengtos mobilios rampos leidžia greičiau aptarnauti laivus. Keltams, plaukiojantiems į Karlshamną, tai nėra taip aktualu. Kadangi kelionė iki Švedijos trunka 13 valandų, mes turime pakankamai laiko tiek krovos darbams uoste, tiek laiko rezervo „pasivyti grafiką“, esant nepalankioms oro sąlygoms“, – sako AB „DFDS Seaways“ agentinio padalinio direktorius Tomas Mačiulskis. 7 reisų grafiką iš Klaipėdos į Kylį bendrovė įvedė, siekdama padėti Rusijos vežėjams, kuomet Lenkijai ir Rusijai nesusitarus dėl…
Lietuvos ir Baltarusijos transporto ryšiai kloja pamatus Šilko keliui

Lietuvos ir Baltarusijos transporto ryšiai kloja pamatus Šilko keliui

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius šiandien Lietuvos ir Baltarusijos transporto forumo atidaryme Minske pabrėžė dviejų kaimyninių valstybių partnerystės transporto ir logistikos srityje svarbą ekonominių ryšių tarp Azijos ir Europos Sąjungos šalių plėtrai. „Baltarusija yra viena didžiausių rinkų Lietuvos eksporto paslaugoms, ir jų nuolat daugėja. Teigiamus rezultatus lemia išplėtota transporto infrastruktūra, glaudus ir ilgametis abiejų šalių transporto įmonių, kompanijų, susisiekimo ministerijų bendradarbiavimas, kurio tikslas – abipusė ekonominė nauda“, – sakė susisiekimo ministras R. Sinkevičius. Vien tik per pirmąjį šių metų pusmetį krovinių įvairiarūšiu transportu pervežimai tarp šių dviejų valstybių sudarė 10,1 mln. tonų. Tranzitinis krovinių srautas iš Baltarusijos per Klaipėdos uostą išaugo 2,5 proc., t. y. iki 7,1 mln. tonų ir siekė 35,5 proc. visos uosto krovos. Šiemet vėl rekordinius rezultatus fiksuojanti Klaipėda yra vienintelis taip sėkmingai dirbantis Baltijos šalių uostas, kitaip dar vadinamas Rytų jūrų vartais į Vakarų Europą. Tikimasi, kad aktyvus Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimas, įgyvendinant didelio masto projektus su Kinijos partneriais, šioms dviem valstybėms užtikrins reikšmingą vietą Naujojo Šilko kelio grandinėje.
Magistraliniuose keliuose bus įrengta 10 naujų elektromobilių įkrovimo stotelių

Magistraliniuose keliuose bus įrengta 10 naujų elektromobilių įkrovimo stotelių

Šiandien Lietuvos automobilių kelių direkcijoje prie Susisiekimo ministerijos (Kelių direkcija) pasirašytoje sutartyje numatytas dešimties naujų elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimas magistralinių kelių Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir Vilnius–Panevėžys poilsio aikštelėse. Dar šiemet pradėtus įrengimo darbus planuojama baigti 2017 metų pradžioje. „2014 metais magistraliniame kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda, Vievyje ir prie Elektrėnų, įrengtos dvi didelės galios elektromobilių įkrovimo prieigos buvo bandomasis projektas, kuris pateisino lūkesčius. Įrengus dar daugiau elektra varomų automobilių įkrovimo stotelių šių transporto priemonių vairuotojai galės be trukdžių keliauti pagrindinėmis Lietuvos automagistralėmis“, – sakė susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas. Naujos prieigos bus įrengtos pagal Susisiekimo ministerijos kartu su Kelių direkcija įgyvendinamą projektą „Elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimas valstybinės reikšmės keliuose“. Dešimties elektromobilių įkrovimo stotelių įrengimas kainuos apie 600 tūkst. eurų. Projektui įgyvendinti bus panaudotos Europos Sąjungos lėšos. Susisiekimo viceministro S. Girdausko teigimu, planuojama ir toliau plėtoti elektromobilių infrastruktūrą valstybinės reikšmės keliuose. Šiuo metu didžiausias dėmesys skiriamas susisiekimo ministro patvirtintų Viešosios elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros rekomendacijų įgyvendinimui – šalia kelių Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir „Via Baltica“ įrengti ne mažiau kaip 17 viešųjų elektromobilių didelės galios įkrovimo prieigų. Tikimasi, kad dar šiais metais bus pradėtos viešųjų pirkimų procedūras dėl 7 prieigų įrengimo kelyje „Via Baltica“, o iki 2022 metų numatoma sukurti ir išplėtoti elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą visuose šalies magistraliniuose keliuose. Planuojama,…
Naujųjų įvažų įrengimas eina į pabaigą

Naujųjų įvažų įrengimas eina į pabaigą

Šiuo metu įrengtos 6 naujos autobusų įvažos iš šiemet numatytų 10. Įvažos yra daugiausia magistralinėse gatvėse, jos turėtų pagerinti važiavimo sąlygas visiems eismo dalyviams. Spalio mėnesį bus baigtas (eilės tvarka) Tilžės, Bijūnų, Nemuno, Baltijos stotelių įvažų įrengimas. Nuotraukose – palyginamieji vaizdai, kaip atrodė stotelės anksčiau, ir kaip jos sutvarkytos dabar: Luizos    Miško    Studentų      Teatro    Vitės    Geležinkelio stoties                                                                      Šaltinis: Klaipedos keleivinis transportas
Tvarkaraščių pokyčiai nuo 2016 lapkričio 2 d.

Tvarkaraščių pokyčiai nuo 2016 lapkričio 2 d.

Gerbiami keleiviai, informuojame, kad nuo 2016 m. Lapkričio 2 d. yra koreguojami 11A, 11B, 26, 27, 28, 29, 100 viešojo susisiekimo autobusų maršrutų tvarkaraščiai: 11A maršrute – dėl  sezoninių pokyčių, t.y. mažėjančio keleivių srauto į SB „Šernai“ ir SB „Minija“, mažinamas važiavimų skaičius visomis dienomis. 18 maršrute – dėl vėlavimų pakoreguoti rytinio piko reisų laikai ir važiavimo trukmė kai kuriose atkarpose. 26 maršrute – darbo dienomis ankstinamas 15:21 val. reisas iki 15:11 val., bei pridedamas vienas papildomas važiavimas iki Radailių. Naujasis reisas iš Savivaldybės stotelės prasidės 16:11 val. Taip pat poilsio ir šventinėmis dienomis dėl sezoninių keleivių srautų pokyčio nebeužsuks į „Eketės“ sodus. 27 maršrute – sekmadieniais, šaltąjam metų laikotarpiui nuimamas  19:27 reisas kryptimi „Akropolis – SB „Aisė““ ir 20:10 reisas kryptimi SB „ „Aisė“ – Akropolis“. Didelė transporto priemonė dėl mažėjančio sodininkų keleivių skaičiaus yra keičiama į mažą. Pakoreguotos važiavimo trukmės dėl vėlavimų kai kuriose atkarpose. 28 maršrute – važiavęs ilgas autobusas dėl sumažėjusių keleivių srautų yra keičiamas į trumpą. Dėl vėlavimų pakoreguota važiavimo trukmė. Pirmasis ratas vėlinamas 5:58/6:53 vėlinamas iki 6:05/7:00. 29 – atsižvelgiant į keleivių pageidavimus, srautus keičiasi reisų laikai visomis savaitės dienomis. 100 maršrute – pasibaigus vasaros sezono skrydžiams, mažėja oro uosto apkrova. Dėl sezoninių skrydžių…
Klaipėdos uoste atidaryta 3 futbolo aikščių ilgio estakada

Klaipėdos uoste atidaryta 3 futbolo aikščių ilgio estakada

„Naujoji dviejų lygių sankryža, šiandien atidaryta Klaipėdoje, yra dar vienas sėkmingų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos investicijų pavyzdys. 332 metrų ilgio estakada, pastatyta virš penkių geležinkelio kelių ir Nemuno gatvės, leis efektyviau valdyti transporto srautus, skatins uosto plėtrą ir ne mažiau svarbu – pagerins gyvenimo sąlygas klaipėdiečiams“, – šiandien estakados atidarymo ceremonijoje sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius. Ministro R. Sinkevičiaus teigimu, ši sankryža – tai atvertas kelias Klaipėdos Nemuno ir aplinkinėmis gatvėmis, kurios skendėdavo spūstyse, o vairuotojai nuolat gaišo laiką prie geležinkelio pervažos. „Klaipėdos Smeltės“ teritoriją sujungusi estakada šioje uosto dalyje veikiančioms įmonėms ir jų klientams leis saugiai ir greitai patekti į terminalą ir išvykti iš jo. Estakada buvo statoma Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai įgyvendinant uosto infrastruktūros plėtros planą. Projektas baigtas sklandžiai ir laiku – neprireikė jokių papildomų ar neplanuotų darbų, kaina išliko tokia pati, kaip ir buvo numatyta pradžioje, – 4,1 mln. eurų. Ši dviejų lygių sankryža iškilo per palyginti trumpą laiką: rangos darbų sutartis buvo pasirašyta 2014 m. spalį, o darbai statybų aikštelėje prasidėjo 2015 m. gruodį. Statybos darbai vyko pagal griežtą grafiką, minučių tikslumu, nes visai šalia penkiomis geležinkelio linijomis nuolat važiuodavo traukiniai, eismą geležinkeliu buvo galima riboti tik labai trumpam. Naujosios estakados ilgis – 160…
Back to top button
Close
Close