Uostas

Klaipėdos uosto plėtrą, įskaitant išorinį uostą, koordinuos Vyriausybės nutarimu sudaryta projekto koordinacinė grupė. Taip sutarta Ministro Pirmininko, susisiekimo ministro bei Klaipėdos miesto ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovų susitikime. „Sutarėme ir artimiausiu metu Vyriausybės nutarimu ar potvarkiu bus sudaryta koordinacinė projekto grupė, kaip analogiškai buvo su suskystintųjų gamtinių dujų terminalu. Joje bus visi sprendimų priėmėjai ir periodiškai rinksimės ir žiūrėsime, kokia yra pažanga kalbant apie patį projektą, jo valdymą ir sprendimų priėmimą”, – teigė Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis. Kalbėdamas apie uosto, valstybės ir miesto santykį, premjeras pabrėžė, kad principinis bendras sutarimas yra, tačiau būtina numatyti miesto įtraukimą į patį uostą, jo valdymą, sprendimų priėmimą ir ekonominės grąžos gavimą. „Buvo paliesta uosto akcionavimo tema, gal miestas galėtų tapti uosto akcininku. Nereikia pamiršti, kad šiandieną daugiau kaip 15 proc. Uosto direkcijos pelno kasmet per įvairius projektus keliauja miestui. Reikėtų pasverti, kuris dalyvavimas miestui būtų naudingesnis”, – sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Jis taip pat pabrėžė, jei atsitiktų taip, kad nebūtų įgyvendinama maksimali uosto plėtra, jei investicijos Klaipėdoje būtų nepageidaujamos, tai plėtrai numatomos uosto lėšos dividendų pavidalu galėtų būti nukreiptos į kitus projektus. „Šiandien girdžiu labai aiškius premjero žodžius, mintis apie galimus veiksmus, žingsnius, kaip įmanoma miestą padaryti suinteresuotu uosto plėtros scenarijaus…

Nuo šiandien Klaipėdos jūrų uoste atidaroma rekonstruota krantinė su šalia nutiestu nauju geležinkeliu bei keletą pastarųjų metų Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega” plėtotas vienas galingiausių žemės ūkio produktų krovos kompleksų Baltijos regione. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija baigė įgyvendinti didelės apimties projekto trečiąjį ir ketvirtąjį etapus, t.y. užbaigė krantinės Nr. 66 rekonstrukciją – ši krantinė atnaujinta iš esmės, pastatyta nauja krantinės sienutė, pakeista danga, taip pat nutiestas geležinkelis. „Šios rekonstruotos krantinės atidarymas bei žemės ūkio produktų komplekso išplėtojimas yra puikus valstybės įmonės ir privataus verslo sinergijos pavyzdys. Nuolatinės Uosto direkcijos investicijos į infrastruktūrą leidžia uosto įmonėms planuoti savo investicijas į suprastruktūrą ir įgyvendinti numatytus planus. Džiaugiuosi, kad uoste didinami žemės ūkio produktų krovos pajėgumai”, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus. Anot jo, investuojama siekiant užtikrinti Klaipėdos uosto paslaugų ir galimybių patrauklumą krovinių siuntėjams bei gavėjams, o kartu – krovos apyvartos augimą bei, kas ypač svarbu mums kaip valstybės įmonei, pajamas valstybei. Krantinės rekonstrukcijos ir geležinkelio statybos projektą įgyvendino įmonė „Latvijas tilti”, sutarties vertė – apie 4 mln. eurų įskaitant PVM. Dar 2009 m. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybai krantinių Nr. 66–67 rekonstrukciją su krantinių Nr. 66a–67a pratęsimu pripažinus svarbiu Klaipėdos uosto investiciniu projektu, 2013…

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija baigia šį sezoną organizuotas pažintines ekskursijas laivu po uosto akvatoriją. Pažintinės išvykos Kuršių mariose vyko nuo gegužės 20-osios iki rugsėjo 8 dienos. Rugsėjį vykusios ekskursijos buvo skirtos švietimo įstaigoms. Šį sezoną buvo surengta 30 ekskursijų po uosto akvatoriją laivu „Venus S”, kuris vienu metu talpina 200 keleivių. Tad Klaipėdos uostą, čia veikiančius terminalus iš arčiau pamatė ir tiesiogiai apie uosto veiklą išgirdo apie 6000 žmonių. „Esame atviri ir siekiame, kad kuo daugiau žmonių sužinotų apie Klaipėdos uostą, jame vykdomą veiklą, reikšmę miestui, regionui ir valstybei. Esame inovatyvus uostas, kuriame naujausios technologijos žengia koja kojon su laiku. Labai džiaugiamės, kad ekskursijose dalyvavo ne tik klaipėdiečiai – uostas domina gyventojus iš įvairiausių Lietuvos vietovių”, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus. Šiemet nemokamas pažintines ekskursijas Uosto direkcija organizavo jau dešimtus metus iš eilės. Skaičiuojama, kad iš viso ekskursijose dalyvavo daugiau kaip 45 tūkstančiai žmonių. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos informacija

Šių metų rugpjūčio mėn. Klaipėdos uoste krauta 3,61 mln. t krovinių, tai 13,2 proc. arba 421,4 tūkst. t daugiau nei 2016 m. rugpjūčio mėn. Tai geriausias rugpjūčio mėn. krovos darbų rezultatas Klaipėdos uosto istorijoje. Klaipėdos uoste kraunamų krovinių grupių pokyčiai 2017 m. rugpjūčio mėn.: generaliniai kroviniai – krauta 1 001,8 tūkst. t, +4,3 proc. arba +41,1 tūkst. t; skystieji kroviniai – pilta 1 130,7 tūkst. t, +48,9 proc. arba +371,4 tūkst. t; birieji kroviniai – pilta 1 478,6 tūkst. t, +0,6 proc. arba +8,8 tūkst. t. Kruizinė laivyba. Balandžio–rugpjūčio mėn. Klaipėdos uoste apsilankė 58 kruiziniai laivai, kuriais atvyko 68 050 keleivių. Tai 3,3 proc. arba 2 laivais daugiau ir 23,4 proc. arba 12 915 keleivių daugiau nei 2016 m. balandžio–rugpjūčio mėn. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos informacija

Nors Lietuvoje grūdai dar nebaigti kulti, iš Klaipėdos jūrų uosto į Saudo Arabiją išplukdyta pirmoji šių metų derliaus lietuviškų kviečių siunta. Ją sukaupė ir, vykdydamos išankstinius įsipareigojimus, išgabeno Lietuvos grūdų prekybos bei eksporto įmonės AB „Kauno Grūdai” ir UAB „Agrospelta”. Iš viso prie Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega” Universalaus žemės ūkio produktų eksporto-importo terminalo krantinės į „Panamax” tipo laivą „CSK Unity” buvo pakrauta 65 tūkst. tonų kviečių. „Vėluojanti javapjūtė lėmė, kad beveik visos pagrindinės Lietuvoje auginamos kultūros supirkimo punktus pasiekė vienu metu. Tai verčia būti lanksčiais ir kaip įmanoma operatyviau eksportuoti derlių, kad galėtume maksimaliai patenkinti visų klientų poreikius ir jiems nereikėtų daug laiko sugaišti parduodant užaugintą produkciją. Bendrų pastangų dėka pirmasis laivas išplaukė praėjus vos 10 dienų nuo javapjūtės pradžios”, – sako UAB „Agrospelta” direktorius Augustinas Pukys. Pasak Klaipėdos uoste grūdus ir kitą žemės ūkio produkciją perkraunančios kompanijos „Bega” generalinio direktoriaus Laimono Rimkaus, atsižvelgdama į kasmet didėjančius Lietuvos grūdų eksportuotojų poreikius, šį sezoną „Bega” pastatė ir pradėjo eksploatuoti naujas 60 tūkst. kub. m silosų tipo talpyklas bei papildomus grūdų iškrovimo iš geležinkelio vagonų ir automašinų pajėgumus. Iš viso vienu metu šioje krovos kompanijoje galima sukaupti per 300 tūkst. kub. m eksportinių grūdų, t.y. apie pusė viso Klaipėdos uosto pajėgumų…

JAV išgautos gamtinės dujos jau šią savaitę pasieks Lietuvos ir Baltijos šalių gyventojų namus, verslą ir pramonę, elektrines bei ūkininkus. Šiandien ryte į Klaipėdos uostą atplaukęs dujovežis „Clean Ocean” atplukdė pirmąjį Baltijos šalyse bei vieną pirmųjų Rytų ir Vidurio Europoje suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) krovinį iš JAV, kurį iš šios šalies kompanijos „Cheniere Marketing International”, pagal birželio mėnesį pasirašytą sutartį, įsigijo gamtinių dujų prekybos bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas”. Perkrovus suskystintąsias gamtines dujas į „Klaipėdos nafta” eksploatuojamą SGD laivą-saugyklą „Independence”, jos jau savaitės viduryje bus pradėtos tiekti į Lietuvos gamtinių dujų sistemą. Dalį dujų, „Lietuvos dujų tiekimas” saugos Inčiukalnio gamtinių dujų saugykloje ir tieks klientams Latvijoje. Energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno teigimu, šis krovinys dar labiau sustiprins ne tik Lietuvos, bet ir viso regiono energetinę nepriklausomybę. „Tokie įvykiai verti atskiro įrašo energetikos istorijos puslapiuose. Būdamos svarbiausia Lietuvos strategine partnere JAV šiandien tampa ir patikimu SGD tiekėju visam regionui. Taip stiprinama ne tik partnerystė, energetinė nepriklausomybė, bet ir intensyvinama konkurencija tarp dujų tiekėjų, kuri garantuos dar geresnes dujų kainas Lietuvos ir viso regiono vartotojams”, – sako energetikos ministras Ž. Vaičiūnas. Pasak finansų ministro Viliaus Šapokos, gerų rezultatų pasiekti pavyko dėl nuoseklaus darbo ir strateginio požiūrio. „Šiandien Lietuvą pasiekęs pirmasis SGD krovinys iš JAV…

Nevisada pavyksta nuvykti ir pasitikti laivus, kuomet jie atplaukia į Klaipėdos uostą. Jei nepavyksta stebėti gyvai, tai kodėl to nepadarius virtualiai. Tikriausiai ši nuoroda žinoma daugeliui, o jei ne – tuomet, tikime, jog priminti apie šią nuorodą pats laikas. Tinklalapis LietuvaTavoDelne.lt suteikia progą iš bet kurios Lietuvos ar pasaulio vietos stebėti, kas atvyksta į uostą. Pilna nuoroda – http://www.lietuvatavodelne.lt/klaipeda-pasitinkam-laivus

Planuojama, kad šį savaitgalį didžiausias pasaulyje laivas „Dockwise Vanguard“ iš Juodkalnijos į Klaipėdos uosto prieigas atgabens plaukiojantį doką, skirtą maksimalių parametrų laivams remontuoti. Klaipėdos uosto kapitono tarnybos rengiasi neįprastai operacijai – doko buksyravimui į uostą. „Tokią operaciją Klaipėdos uoste vykdysime pirmą kartą. Tai nemažas iššūkis mūsų tarnyboms, tačiau tam ruošėmės iš anksto, esame atlikę įvairius vertinimus. Planuojama, kad ši operacija gali užtrukti apie 8–10 valandų“, – teigia Klaipėdos uosto kapitonas Adomas Alekna. Milžiniškas, 110 000 tonų keliamosios galios laivas, skirtas sunkiasvoriams kroviniams ir plaukiojančioms naftos bei dujų platformoms gabenti, doką atgabens iki atviroje jūroje esančios inkaravietės. Čia dokas bus nuleistas į vandenį ir keturiais vilkikais pirmadienį buksyruojamas į uostą. Anot uosto kapitono, tam bus sutelktos didelės pajėgos, nes numatoma didelė darbų apimtis. „Priklausomai nuo laivų eismo intensyvumo, pirmadienį laivyba uosto akvatorijoje gali būti ribojama“, – sako A. Alekna. Iš Juodkalnijoje įsikūrusios kompanijos „Adriatic Shipyard Bijela“ 235 metrų ilgio ir 53 metrų pločio, 11 000 tonų sveriantį plaukiojantį doką įsigijo AB Vakarų laivų gamykla (VLG). Jį Panamax tipo laivų remontui naudos VLG dukterinė įmonė „Vakarų laivų remontas“. „Tai bus didžiausias dokas Baltijos šalyse. Jo įsigijimas suteiks laivų remonto veiklai naujas konkurencines galimybes remontuoti ne tik maksimalių parametrų laivus, bet ir įsisavinti…

Šį šeštadienį, rugpjūčio 19 d., pirmą kartą šį sezoną, Klaipėdos uoste prisišvartuos kruizinis laivas „Vision of the Seas“. Šis 11 denių, beveik 236 metrų ilgio laivas šiuo metu priklauso „Royal Caribbean International“ kruizinei kompanijai. Kruiziniame laineryje įrengta 1024 įvairiausio tipo kajutės, 7 restoranai bei barai, kazino, teatras, 4 skirtingos pramogų zonos, 13 įvairiausių tipų baseinų, vaikų bei jaunimo pramogų zona, SPA bei sveikatingumo centras, sporto klubas. Su laineriu „Vision of the Seas“ į mūsų miestą atvyksta 2276 keleiviai iš 62 pasaulio valstybių. Dauguma iš JAV, Kanados, Didžiosios Britanijos, Ispanijos, Meksikos. Kaip visuomet dalis išvyks į organizuotas ekskursijas, kurių metu aplankys Kuršių neriją, Palangą, susipažins su Klaipėdos miestu. Laineris uoste bus nuo 15.30 iki  22:30 val. Klaipėdos TIC informacija

Šiemet sausio–liepos mėnesiais Klaipėdos uoste krauta 24,02 mln. t, tai 3,4 proc. arba 791,9 tūkst. t daugiau nei 2016 m. sausio–liepos mėn. Paminėtina, jog nors skystųjų ir generalinių krovinių krova sumažėjo, tačiau daugiau nei 22% augęs biriųjų krovinių pervežimas leido kompensuoti patirtus netekimus. Dėl to šis laikotarpis uostui tapo ir vėl tapo rekordiniu. Klaipėdos uoste kraunamų krovinių tipų pokyčiai: skystieji kroviniai – pilta 6 365,3 tūkst. t, -13,0 proc. arba -951,3 tūkst. t; generaliniai kroviniai – krauta 6 990,6 tūkst. t, -3,2 proc. arba -231,6 tūkst. t; birieji kroviniai – pilta 10 664,3 tūkst. t, +22,7 proc. arba +1 974,9 tūkst. t. Klaipėdos uostas išliko vienas lyderiaujančių uostų Baltijos jūros rytinės pakrantėje pagal krovą, aplenkęs Rygos, Ventspilio ir Talino uostus. Vis dėlto regione ir toliau stipriai lyderiauja Rusijos uostai: Ust Luga (58 890,8 tūkst. t), Primorskas (35 672,9 tūkst. t) ir Sankt Peterburgas (30 347,1 tūkst. t). Kruizinė laivyba. 2017 m. balandžio–liepos mėn. Klaipėdos uoste apsilankė 38 kruiziniai laivai, kuriais atvyko 41 841 keleivis. Tai 18,8 proc. arba 6 laivais daugiau ir 21,2 proc. arba 7 313 keleivių daugiau nei 2016 m. balandžio–liepos mėn. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos informacija

2016 m. birželį iš Juodkalnijoje įsikūrusios kompanijos „Adriatic Shipyard Bijela“ įsigytas plaukiojantis dokas, kurį Panamax tipo laivų remontui naudos AB „Vakarų laivų gamykla“ dukterinė įmonė „Vakarų laivų remontas“, pradėjo savo kelionę iš Juodkalnijos Klaipėdos link. 235 metrų ilgio ir 53 metrų pločio, 11 000 tonų sveriantis plaukiojantis dokas, praeitą savaitę buvo pakrautas į „Dockwise Vanguard“ – vienintelį pasaulyje 110 000 tonų keliamosios galios laivą, skirtą sunkiasvoriams kroviniams ir plaukiojančioms naftos bei dujų platformoms gabenti. Itin sudėtinga krovos operacija truko net 11 valandų, o jos eigą atidžiai stebėjo AB „Vakarų laivų gamykla“ ir įmonės „Dockwise“ specialistai. Jau rugpjūčio pabaigoje, nukeliavęs 3825 mylias, dokas turi būti atgabentas į Klaipėdą. „Tai bus didžiausias dokas Baltijos šalyse. Jo įsigijimas suteiks laivų remonto veiklai naujas konkurencines galimybes remontuoti ne tik maksimalių parametrų laivus, bet ir įsisavinti naujus rinkos segmentus, remontuojant specialios paskirties laivus: ledlaužius, žvejybinius laivus, naftos platformas aptarnaujančius laivus ir kt.“, – teigė AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupės generalinis direktorius Arnoldas Šileika. Doko įsigijimas, tai Malkų įlankos infrastruktūros plėtros įgyvendinimo programos dalis, kuri, bendradarbiaujant su Klaipėdos Valstybinio Jūrų uosto direkcija, startavo dar 2015 metais. Klaipėdos Valstybinio Jūrų uosto direkcijos informacija

Pirmą kartą šį sezoną Klaipėdos uoste buvo prisišvartavęs vienai didžiausių JAV kruzininių kompanijų „Carnival Cruise Line“ priklausantis laineris „Costa Pacifica“. Šiame įspūdingame 290,2 m ilgio kruiziniame laineryje įrengta 1504 įvairiausio tipo kajutės, 13 barų, 5 restoranai, 4 baseinai, SPA bei sveikatingumo centras, teatras, įrašų studija, „Playstation World“ žaidimų zona. Su kruiziniu laivu „Costa Pacifica“ į uostamiestį atvyksta 3395 keleiviai, iš 51 pasaulio valstybės bei 1100 laivo įgulos narių. Miesto svečiai pasirinko organizuotas ekskursijas po Klaipėdą, Palangą, Kuršių Neriją bei Šilutės regioną. Klaipėdos TIC informacija

Uostas nelėtina apsukų ir toliau muša rekordus. Praėjusi liepa neatsilieka nuo praėjusių mėnesių – praėjęs mėnuo uoste ir vėl rekordinis. Klaipėdos uoste krauta 3,3 mln. t krovinių, tai 2,6 proc. arba 84,1 tūkst. t daugiau nei 2016 m. liepos mėn. Klaipėdos uoste kraunamų krovinių grupių pokyčiai 2017 m. liepos mėn.: skystieji kroviniai – pilta 882,9 tūkst. t, +3,9 proc. arba +33,5 tūkst. t; generaliniai kroviniai – krauta 1 104,9 tūkst. t, +1,9 proc. arba +20,8 tūkst. t; birieji kroviniai – pilta 1 312,5 tūkst. t, +2,3 proc. arba +29,8 tūkst. t. Krovinių grupė              Apimtis Pokytis, proc. 2016 07 2017 07 Iš viso, t: 3 216 160,5 3 300 275,1 +2,0 Skystieji kroviniai 849 337,0 882 861,5 +3,9 Generaliniai kroviniai 1 084 066,6 1 104 893,8 +1,9 Birieji kroviniai 1 282 757,0 1 312 519,7 +2,3             Šiemet sausio–liepos mėn. krauta 23,90 mln. t krovinių, tai 2,9 proc. arba 668,7 tūkst. t daugiau nei 2016 m. sausio–liepos mėn. Į Klaipėdos uostą atplaukė 3 807 laivai, tai 4,3 proc. arba 172 laivais mažiau nei 2016 m. sausio–liepos mėn., keleivių apsilankė 209 259, tai 8,7 proc. arba 16 776 keleiviais daugiau nei 2016 m. sausio–liepos mėn. Kruizinė laivyba. Šiemet balandžio–liepos mėn. Klaipėdos uoste…

Klaipėdos jūrų uoste Malkų įlankos terminale atidarytas galingiausią jūrų uosto grūdų elevatorių dešimčiai metų išsinuomojusi skandinaviško kapitalo žemės ūkio prekybos bendrovė „Scandagra” jau šį sezoną šalies ūkininkams pasiūlys efektyvesnį grūdų supirkimo modelį. Iš laukų tiesiai į jūrų uostą vežamas derlius mažins ūkininkų sąnaudas, o tai bendrovei leis sustiprinti savo konkurencinį pranašumą grūdų supirkimo rinkoje. Sutartį dėl grūdų elevatoriaus statybų Klaipėdos jūrų uosto teritorijoje su Malkų įlankos terminalu bendrovė „Scandagra” pasirašė šių metų pradžioje ir įsipareigojo mažiausiai 10 metų laikotarpiui naudotis terminalo paslaugomis, o uoste pastatytu grūdų elevatoriumi – mažiausiai 6 metus. „Mes patys investuoti Klaipėdos jūrų uoste negalime, investuoti gali tik teritoriją valdančios įmonės. Tačiau dalinai tai yra ir mūsų investicija, nes įsipareigojome nuomotis elevatorių ilgą laiką. Sprendimas plėstis Klaipėdos uoste atsirado įgyvendinant įmonės strategiją ir ieškant efektyvių plėtros sprendimų”, – sako Marius Vasiliauskas, UAB „Scandagra” generalinis direktorius. Anot M. Vasiliausko, Klaipėdos ir Rygos jūrų uostai yra pagrindiniai Lietuvoje užaugintų grūdinių kultūrų eksporto keliai, todėl pasiteisinus plėtros sprendimui Klaipėdoje, bendrovė panašios plėtros modelį planuoja panaudoti ir plėsdamasi Rygos jūrų uoste. Išplėtus infrastruktūrą Klaipėdoje, UAB „Scandagra” šį sezoną laivais planuoja eksportuoti apie 400 000 t grūdų arba 60 proc. daugiau nei iki šiol. Pernai iš Klaipėdos jūrų uosto bendrovė eksportavo 250…

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pasirašė sutartį su užteršto grunto išvalymo, apdorojimo ir sandėliavimo projekto Klaipėdos uoste konkurso laimėtoju. Šio projekto įgyvendinimas yra glaudžiai susijęs su tolimesniu Klaipėdos uosto vystymu. „Pagaliau pajudės labai svarbus visam Klaipėdos uostui projektas. Užbaigus jį bus atvertos galimybės tolimesniems pietinės uosto dalies plėtros projektams“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus. Laiku pradėti darbus sutrukdė teisminiai procesai. Konkursą apskundė maždaug 2 mln. eurų aukštesnę kainą nei laimėtojas pasiūliusios jungtinės veiklos pagrindu konkurse dalyvavusios bendrovės „MT Group“ ir „Jan De Nul N.V“. mKompanija, kuri, kaip rodo teisminis procesas, be pagrindo apskundė konkurso rezultatus ir pati nebūtų jo laimėjusi dėl per aukštos kainos, sutrikdė tiek Uosto direkcijos, tiek operatorių planus ir už tai, deja, visiškai neatsako. Užteršto grunto išvalymo, apdorojimo ir sandėliavimo projektas turi didelę reikšmę visai Malkų įlankos teritorijai, kadangi prieš atliekant gilinimo ir kitus darbus būtina tinkamai išvalyti per daugelį metų susikaupusius teršalus šioje akvatorijos dalyje apsaugant aplinką nuo žalingo poveikio. Uosto akvatorijoje ketinama išvalyti apie 260 tūkstančių m³ grunto. Darbus vykdys jungtinės veiklos pagrindu veikianti įmonių grupė: Sito Rakennuttajat Oy, Vesirakennus Ojanen Oy, Vesityö Oy, Baltic Techservice OU. Darbų vertė – 11,4 mln. eurų su PVM. Šis projektas vykdomas siekiant…

Šiemet sausio–birželio mėnesiais Klaipėdos uoste krauta 20,60 mln. tonų, tai 2,9 proc. arba 584,6 tūkst. t daugiau nei 2016 m. sausio–birželio mėn. 20,60 mln. t – tai absoliučiai geriausias Klaipėdos uosto pusmečio krovos darbų rezultatas. Ankstesnis rekordas pasiektas 2016 m. II pusm. – krauta 20,13 mln. t. Klaipėdos uoste kraunamų krovinių tipų pokyčiai: skystieji kroviniai – pilta 5 447,8 tūkst. t, -15,8 proc. arba -1 019,5 tūkst. t; generaliniai kroviniai – krauta 5 885,7 tūkst. t, -4,1 proc. arba -252,5 tūkst. t; birieji kroviniai – pilta 9 263,2 tūkst. t, +25,1 proc. arba +1 856,6 tūkst. t. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos informacija

Siekiant, kad AB „Smiltynės perkėla“ galėtų ilgalaikėje perspektyvoje planuoti investicijų poreikį bei kitas būtinąsias sąnaudas, kas užtikrins saugų bei laiku kėlimąsi keltu, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) pritarė Keleivių ir transporto priemonių perkėlimo keltais per Kuršių marias (per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją) į (iš) Kuršių neriją didžiausių tarifų nustatymo metodikos pakeitimui. Esminis pasikeitimas: VKEKK didžiausius tarifus, t. y. maksimalią reguliuojamos veiklos pajamų bazinę sumą, kurią perkeldama keleivius ir transporto priemones gali uždirbti AB „Smiltynės perkėla“, nustatys 3 metų laikotarpiui (iki šiol buvo nustatoma 5 metams). Maksimali reguliuojamos veiklos pajamų suma yra perskaičiuojama ir derinama kasmet, įvertinant infliacijos įtaką, energetikos išteklių kainų ir keltų reisų skaičiaus pasikeitimą, įgyvendintas investicijas. VKEKK suderinus AB „Smiltynės perkėla“ reguliuojamos veiklos maksimalią pajamų sumą, bendrovė apskaičiuoja ir patvirtina galutinius keleivių ir transporto priemonių perkėlimo keltais per Kuršių marias (per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją) į (iš) Kuršių neriją tarifus.

Keičiant Klaipėdos miesto bendrąjį planą turėtų būti orientuojamasi į antrąjį uosto plėtros scenarijų, kuris numato uosto plėtrą pietinėje Klaipėdos dalyje: už tai šiandien pasisakė Klaipėdos miesto savivaldybės taryba. Pasak Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko, miesto politikai pritarė tokiam raidos scenarijui, kurio įgyvendinimas, savivaldybės specialistų ir išorės architektų-urbanistų vertinimu, turėtų mažiausiai neigiamų pasekmių miestui, o uostui būtų numatyta galimybė plėstis ir padidinti krovos apimtis net tris kartus. Kartu uostamiesčio vadovas pažymi, kad šis tarybos sprendimas neužkerta galimybės ateityje įgyvendinti ir ambicingesnius uosto planus. „Nei miestas, nei uostas nėra suinteresuotas stagnacija ir manau, kad niekas iš posėdžio metu buvusių salėje nekvestionuoja uosto svarbos. Tačiau šiandien turime suvokti vieną dalyką: mes kalbame ne tik apie tai, kam mes pritariame, daug svarbiau, kam mes neužkertame kelio ateityje. Antroji alternatyva neužkerta kelio ateityje įgyvendinti ir maksimalų uosto plėtros scenarijų, jeigu to prireiks. Žinoma, prieš tai sukūrus reikalingą teisinę bazę, numačius adekvačius kompensavimo už nuostolius mechanizmus, pateikus aiškius atsakymus į visus klausimus. Ir visa tai turi būti sudėliota ne miesto, ar uosto, o Vyriausybės lygmenyje. Šiandien to nėra, tad tvirtinti ketvirtąjį raidos variantą žiūrint vien į ekonominį naudingumą, būtų neatsakinga. Esame už uosto plėtrą, bet už subalansuotą plėtrą suvaldant visas neigiamas pasekmes“, – sako Klaipėdos meras Vytautas…

Birželio mėnesį Klaipėdos uoste krauta 3,37 mln. t krovinių, tai 1,4 proc. arba 45,1 tūkst. t daugiau nei 2016 m. birželio mėn. Tai geriausias birželio mėnesio krovos darbų rezultatas Klaipėdos uosto istorijoje. Klaipėdos uoste kraunamų krovinių grupių pokyčiai 2017 m. birželio mėn.: generaliniai kroviniai – krauta 964,1 tūkst. t, -5,8 proc. arba -59,4 tūkst. t; skystieji kroviniai – pilta 1 012,9 tūkst. t, -8,0 proc. arba -87,8 tūkst. t; birieji kroviniai – pilta 1 388,2 tūkst. t, +16,1 proc. arba +192,3 tūkst. t. 2017 m. sausio–birželio mėn. krauta 20,60 mln. t krovinių, tai 2,9 proc. arba 584,6 tūkst. t daugiau nei 2016 m. sausio–birželio mėn. Į Klaipėdos uostą atplaukė 3 242 laivai, tai 6,3 proc. arba 218 laivų mažiau nei 2016 m. sausio–birželio mėn., keleivių apsilankė 141 243, tai 6,9 proc. arba 9 138 keleiviais daugiau nei 2016 m. sausio–gegužės mėn. Kruizinė laivyba. 2017 m. balandžio–birželio mėn. Klaipėdos uoste apsilankė 21 kruizinis laivas, kuriais atvyko 25 778 keleiviai. Tai 10,5 proc. arba 2 laivais daugiau ir 19,5 proc. arba 4 201 keleiviu daugiau nei 2016 m. balandžio–gegužės mėn. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija