Klaipėdos LEZ – tarptautiniai įvertinimai už nemokestinius paskatinimus ir žaliąją energetiką
Klaipėdos laisvoji ekonominė zona (LEZ) “Financial Times” grupei priklausančio leidinio “FDI Intelligence” kasmetiniuose reitinguose gavo meistriškumo apdovanojimą (angl. Excellence award) už nefiskalinius paskatinimus investuotojams ir garbingą paminėjimą (angl. honourable mention) už atsinaujinančios energetikos sprendimus.
Šių metų “FDI Intelligence” reitinguose nefiskaliniams laisvųjų zonų paskatinimams buvo skirtas ypatingas dėmesys. Leidinio vertinimu, nors galutiniai sprendimai dar nepriimti, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtos organizacijos (EBPO) siūlomas minimalus pasaulinis pelno mokestis jau netrukus iš laisvųjų zonų gali atimti itin svarbų mažesnių mokesčių argumentą.
Tad skiriant apdovanojimą, “FDI Intelligence” įvertino pastarųjų metų Klaipėdos LEZ nefiskalines priemones investuotojams – greito įsikūrimo strategiją, aktyvią ir bendradarbiaujančią verslo bendruomenę, užmegztus santykius su svarbiausiais vietos ir nacionaliniais partneriais, talentų vystymo, infrastruktūros plėtros ir kitus privalumus, lemiančius investuotojų norą kurtis ir plėstis. “FDI Intelligence” taip pat atkreipė dėmesį į pastarojo meto Klaipėdos LEZ su partneriais vykdytas apklausas, kurių duomenimis, 80% miesto gyventojų teigiamai vertina LEZ reputaciją, o net 9 iš 10-ies esamų investuotojų rekomenduotų savo patirtį Klaipėdos LEZ.
Pasak Klaipėdos LEZ vadovo Eimanto Kiudulo, vien “Financial Times” grupės leidinio šių metų dėmesys nemokestinėms naudoms iliustruoja ryškėjančius investuotojų mąstymo ir elgesio pokyčius.
“Šis įvertinimas džiugina, bet kartu primena, kad verslus, ypač tuos, kurių labiausiai nori Lietuva, vis mažiau domina tik sąnaudos – mokesčiai ar darbo jėgos kaina. Iš interesantų dažniausiai girdime klausimus apie talentų kiekį ir kokybę, procesų sklandumą, bendruomeniškumą ir infrastruktūrą. Dalį šių klausimų galime spręsti patys, čia prisideda ir savivalda – pavyzdžiui, Klaipėda yra vienas nedaugelio Lietuvos miestų, kur veikia žaliasis koridorius stambesniems investuotojams. Tačiau jau anksčiau netekus pigios darbo jėgos šalies statuso ir nykstant mokestinių paskatinimų argumentui, Lietuva tiesiog privalo maksimalų dėmesį skirti talentų ugdymui, pritraukimui ir išlaikymui”, – komentuoja E. Kiudulas.
Šių metų “FDI Intelligence” reitinge Klaipėdos LEZ skirtas ir “garbingas paminėjimas” už žaliosios energetikos sprendimus – saulės jėgaines ant įmonių stogų ir net tvorų bei kitas ne vienus metus vykdomas energetinės nepriklausomybės priemones. Vien per praėjusius metus bendra instaliuotoji saulės jėgainių galia Klaipėdos LEZ padvigubėjo iki 4MW, o didžioji dauguma plėtros sprendimų buvo priimti dar prieš įsibėgėjant pernykštei elektros kainų krizei. Taip pat, didžioji dalis Klaipėdos LEZ kompanijų perka žaliąją elektrą iš tinklo ir investuoja į įvairius kitus energetinio efektyvumo ar gamybos sprendimus.
Anksčiau Klaipėdos LEZ yra pelniusi pagrindinius ir specialiuosius “FDI Intelligence” reitingų apdovanojimus tokiose srityse kaip greitas investuotojų įsikūrimas, tvarumas, naujos technologijos ar investuotojų plėtra.
Praėjusiais metais daugiau kaip 45 Klaipėdos LEZ veikiantys Lietuvos ir užsienio investuotojai pasiekė 1,76 mlrd. Eur bendrą apyvartą, o įmonių eksportas sudarė 780 mln. Eur. Klaipėdos LEZ investuotojų prekių ir paslaugų pirkimai Lietuvoje 2022 m. viršijo 500 mln. Eur, o sumokėti PVM, GPM ir Sodros mokesčiai pernai pasiekė 107,3 mln. Eur. Palyginimui, Klaipėdos LEZ investuotojams per 2022 m. suteikta valstybės pagalba sudarė vos 8,2 mln. Eur.
Šaltinis: Klaipėdos laisvosios ekonomikos zona (LEZ)
