Naujienos

Daugeliui švietimo įstaigų rugsėjis yra naujo etapo pradžia, atskaitos taškas, kai susidėliojami tikslai, iššūkiai ir darbai. Klaipėdos universitetas (KU) naujus akademinius metus pradeda optimistiškai: į universiteto auditorijas suplūs daugiau kaip 900 pirmakursių, universitetas kuria ambicingus planus, kaip stiprinti aukštąjį mokslą Vakarų Lietuvos regione. Be to, šiais akademiniais metais už KU vairo stos nauja valdžia – rugsėjo 18 dieną baigiasi KU Rektoriaus rinkimų konkurso prašymų teikimas. „Šią vasarą atlikome nemažai strategiškai svarbių darbų: Menų akademija perduota Lietuvos muzikos ir teatro akademijai; Socialinių mokslų bei Humanitarinių ir ugdymo mokslo fakultetai tapo Socialinių ir humanitarinių mokslų fakultetu; pasirašytos strateginės partnerystės sutartys su dviem Nyderlandų universitetais: Eindhoveno technologijos ir Hanzos taikomųjų mokslų; Žemės ūkio ministerija KU Jūros tyrimų institutui perdavė Jūrinės žuvininkystės laboratoriją Kopgalyje“, – atliktus darbus vardijo laikinai Klaipėdos universiteto pareigas einantis prof. dr. Artūras Razbadauskas. KU 2018–2019 metų veiklos optimizavimo priemonių plano įgyvendinimas Klaipėdos miesto meras ir KU Tarybos pirmininkas Vytautas Grubliauskas dėkoja laikinajai KU valdžiai: rektoriui ir prorektorėms už suvaldytą situaciją bei pateisintus lūkesčius: „Artimiausi KU Tarybos darbai – rektoriaus rinkimai, tikiu, kad viskas vyks sklandžiai. Džiaugiuosi, kad universitetas žengia tikslingus žingsnius ir rodo, jog tvirtai stovi ant kojų. Tačiau atsipūsti negalima – netolimoje ateityje laukia daug darbų. Svarbu, kad KU…

1998 metai, rugsėjo 4 d., Kalifornija. Du studentai, Laris Peidžas (Larry Page) ir Sergejus Brinas (Sergey Brin), dar besimokydami Stanfordo universitete, pateikia „Google“ steigimo dokumentus. Nuo tos dienos ir pirmojo bendrovės biuro garaže prabėgo lygiai 20 metų ir šiandien „Google“ nėra vien paieškos sistema, bet apima įvairias interneto paslaugas, pažangią programinę įrangą, programėles išmaniesiems telefonams ir t.t. Trumpiau tarius, „Google“ per 20 metų stipriai užaugo ir „Bitės Profai“ neeilinio gimtadienio proga atrinko penkis įdomius dalykus, kurių, galbūt, dar nežinojote apie interneto milžinę. „Ironiška, bet į klausimą, kada yra tikrasis „Google“ gimtadienis, tiksliai atsakyti negali net pati paieškos sistema. Dažniausiai ši šventė švenčiama rugsėjo 27 d., tačiau kodėl – nežino net pati bendrovė. Kartais gimtadienis pasislenka diena anksčiau, į rugsėjo 26 d., o iki 2005-ųjų gimimo diena buvo švenčiama rugsėjo 7 d., nes tada bendrovė buvo oficialiai įregistruota. Tačiau dokumentų pateikimo diena yra rugsėjo 4, penktadienis, kuri, faktiškai, ir yra tikrasis „Google“ gimtadienis. Per pastarąjį dvidešimtmetį bendrovė nuveikė tikrai daug, bet ar žinote visus jos įdomiausius projektus?“ – klausia „Bitės Profas“ Karolis Špiliauskas ir dalinasi penkiais įdomiais „Google“ dalykais, kuriuos be interneto produktų ir paslaugų bendrovė sukūrė. 1. Virtualios ekspedicijos į pasaulio kraštą K. Špiliausko teigimu, žmonės visame pasaulyje jau spėjo susipažinti ir…

Vasarą į pajūrį keliaujame pasilepinti saule ir jūra. Jei tingus poilsis jums ne prie širdies – patyrinėkite mūsų siūlomą maršrutą, kad pamario krašte atrastumėte žaliuojančių parkų, šimtamečių medžių ir permainingų laikmečių audras atlaikiusių architektūros vertybių. Ką pamatyti Šilutėje? Lankantis Šilutėje, neįmanoma nepastebėti geltono metalinio tilto per Šyšos upę. Šilutės ir Rusnės apylinkes jungiantis tiltas pastatytas dar 1914 metais. Jį projektavęs inžinierius Fabianas konstrukciją kūrė pagal to meto tiltų statybos ypatumus, kokybę ir Klaipėdos krašto madas. Nors praėjo šimtmetis, šiandien lenktais skliautais papuoštas tiltas – ryškus urbanistinis akcentas. Tik už poros šimtų metrų nuo Pakalnės žvejų uosto kabo prieš penkerius metus visiškai atnaujintas, vietinių vadinamas „beždžionių tiltas“. Virš Pakalnės upės esantis medinis kabamasis tiltas yra puiki pramoga visai šeimai. Bijantys aukščio, žengdami nuolat judančiu tiltu, turės susikaupti. Keliaujant sausumos keliais, po Vakarų Krantą verta aplankyti iki mūsų dienų gyvuojančius šimtamečius medžius. Vienas jų – Didžioji tuja – auga šalia Kintų girininkijos pastato. Šis gamtos paminklas yra net septyniolikos metrų aukščio, medis matomas iš toli. Didžioji tuja – antras pagal dydį tokios rūšies medis Europoje. Aukštesnė tuja auga tik Šveicarijoje. Kiek žiemų šis medis išgyveno, sunku pasakyti, nes tuja yra dvikamienė. Girininkijos pastatas buvo statomas apie 1902–1912 metus, todėl spėjama, kad tais…

Pirmadienį, rugsėjo 03 d., nuo 8:30 iki 10:00 val. dėl Lietuvininkų aikštėje vyksiančio mokslo metų pradžios renginio „Pirmoji pamoka“, bus koreguojamos viešojo susisiekimo 5B, 8 ir 28 autobusų maršrutų trasos: 5B maršrutas: į pietinę miesto pusę: patvirtintu maršrutu. į šiaurinę miesto pusę – patvirtintu maršrutu, toliau J. Janonio g., Dariaus ir Girėno g., Šaulių g. iki Lietuvininkų st. 8 maršrutas: į pietinę miesto pusę: patvirtintu maršrutu. į šiaurinę miesto pusę – patvirtintu maršrutu, toliau J. Janonio g., Dariaus ir Girėno g. iki Šaulių g. ir toliau patvirtintu maršrutu iki Autobusų stoties stotelės. 28 maršrutas (abiem kryptimis trąsa sutrumpinama iki Autobusų stoties st.): į pietinę miesto pusę: iš Autobusų stoties st. (Butkų Juzės g.), toliau S. Nėries g., Priestočio g. ir toliau patvirtintu maršrutu. į šiaurinę miesto pusę: patvirtintu maršrutu iki Autobusų stoties st. (Butkų Juzės g.) Parengta pagal „Klaipėdos keleivinio transporto“ informaciją

Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiemet nuo rugsėjo 1d. grąžinami rudens sezono autobusų maršrutai bei tvarkaraščiai. Taip pat šis rudens-žiemos sezonas – pirmasis, kai vieningoje sistemoje jau dirba ir autobusai, ir maršrutiniai taksi. Todėl ekspresinio viešojo transporto pokyčiai šiemet yra ženklesni. Įpratusiems važiuoti greitai Po vasaros sezono mažės maršrutinių taksi reisų skaičius. Pirmiausia, suprantama, į Melnragę važiuojančiojo M6 ir į Palangą. Nežymiai, įvertinus keleivių srautus, retės važiavimas M5 ir M8 maršrutuose savaitgaliais. Tačiau darbo dienomis maršrutiniai taksi mieste važiuos tiek intensyviai, kad galėtų patenkinti greitos kelionės poreikį popietinio piko metu praretinus ekspresinių autobusų reisus. 8E reisų skaičius lieka nepakitęs, tačiau 5E ir 6E ratų skaičius mažėja. Atitinkamai pastarieji ekspresai kursuos tik rytais; 6E kaip įprasta rudens-žiemos laiku nebevažiuos savaitgaliais. Pasikeitimai miesto autobusų tvarkaraščiuose 2 maršrutas: dažninami reisai darbo dienomis; 2A maršrutas: darbo dienomis koreguojami reisai dėl derinimo su 2 maršrutu; 2B maršrutas (Jūrininkų st. – Naikupės g.): grąžinamas rudens-pavasario sezonui; 3 maršrutas: dažninami reisai visomis savaitės dienomis; 4 maršrutas: retinami reisai savaitgaliais ir šventinėmis dienomis; 4A maršrutas: iki kito vasaros sezono naikinamas; 5 maršrutas: dažninami reisai darbo dienomis; 5A maršrutas (Paupiai – Jūrininkų st.): grąžinamas rudens-pavasario sezonui; 5B maršrutas (Lietuvininkų aikštė – Jūrininkų st.): grąžinamas rudens-pavasario sezonui; 6 maršrutas:…

Prasidėjus naujiems mokslo metams, miestų gatves užpildys ne tik transporto priemonės, bet ir vaikai. Intensyvėjant eismui svarbu pasiruošti kylantiems iššūkiams keliuose ir skirti ypatingą dėmesį jauniausiems eismo dalyviams. Suaugusiųjų pamokos Viena iš pagrindinių tėvų užduočių ruošiantis rugsėjo 1-ajai – pasirūpinti vaikų saugumu. Specialistų teigimu, pirmiausia, pradinių klasių mokiniams reikėtų parinkti saugiausią maršrutą į mokyklą ir atgal į namus. Taip pat labai svarbu, kad bent keletą kartų vaiką į mokyklą palydėtų suaugę. „Tėvai ar globėjai turėtų parodyti, kaip teisingai pereiti važiuojamąją kelio dalį, kaip elgtis nereguliuojamose pėsčiųjų perėjose arba sankryžose, kuriose yra šviesoforų. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti tais atvejais, kai sankryžos yra pažymėtos tik kelio ženklais. Taip pat vaikams reikėtų priminti, kad kelyje reikia būti atidiems ir neskubėti“, – teigia Saugaus eismo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Dovilė Krasauskaitė. Pašnekovė priduria, kad vienas svarbiausių dalykų mokant vaikus saugaus eismo taisyklių – tėvų pavyzdys. Būtent juo sekdami vaikai dažniausiai išmoksta atidžiai stebėti eismo aplinką, taisyklingai eiti pėsčiųjų perėja ir pasižiūrėti į abi puses, įsiklausyti, ar neartėja transporto priemonė, bei nesinaudoti mobiliaisiais telefonais ar kitais preitaisais, kurie gali blaškyti. Dėmesys saugaus eismo taisyklėms užsiėmimuose Vaikų saugumas keliuose svarbus ir švietimo įstaigoms. Pedagogai jau pradinėse klasėse pamokų metu  supažindina mokinius su pagrindinėmis saugaus eismo…

Klaipėdos miesto savivaldybė nutarė, jog kasdieninio Pilies tilto pakėlimo laiką reikia sutrumpinti dvigubai – nuo 40 iki 20 minučių. Akivaizdu, jog dėl to keisis tilto pakėlimo grafikas: Pirmadieniais–penktadieniais: nuo 6.15 val. iki 6.35 val. nuo 21.00 val. iki 21.20 val. Šeštadieniais–sekmadieniais ir švenčių dienomis: nuo 8.00 val. iki 8.20 val. nuo 22.30 val. iki 22.50 val. Pasikeitus tilto kilnojimo režimui, 9-ojo maršruto autobusų vairuotojai nurodytais laikais iki vasaros pabaigos važiuos vietoje įvertinę realią situaciją – arba darydami lankstą per Tiltų gatvę, arba įprastu maršrrutu Pilies gatve. Nuo rugsėjo 9-asis važiuos pagal naują tvarkaraštį, sudarytą pagal galimybes atsižvelgiant į, tikimės, ilgam nusistovėjusį tilto pakėlimo intervalą. Kasdieninis Pilies tilto kilnojimas turėtų būti nutrauktas spalio 31 dieną. Parengta pagal „Klaipėdos keleivinio transporto“ informaciją

Prasidėjus naujiems akademiniams metams, rugsėjo 3 dieną, Klaipėdos universitetas atidarys Universiteto alėją. Iki šiol ši gatvė, kuri ribojasi su Herkaus Manto gatve ir Šiaurės prospektu, buvo uždaryta iš Herkaus Manto gatvės pusės dėl Universiteto miestelyje vykusių statybos darbų. Kadangi Jūros tyrimų instituto ir KU bendrabučio statybų darbai yra pasibaigę, universitetas šią alėją atidarys miestui. „Universitetas yra atviras ne tik studentams, dėstytojams, bet ir miestui, jo bendruomenei. Todėl Mokslo ir žinių diena yra puiki proga atverti Universiteto alėją ir pakviesti miestelėnus į Universiteto miestelį“, – sako laikinai Klaipėdos universiteto rektoriaus pareigas einantis prof. dr. Artūras Razbadauskas. Nuo rugsėjo 3 dienos bus galimas eismas abiem kryptimis Universiteto alėja iš Herkaus Manto ir Šiaurės prospekto. Kaip ir anksčiau, šioje gatvėje negalimas transporto priemonių sustojimas bei stovėjimas. Prof. dr. A. Razbadauskas kviestų Universiteto alėja važinėti dviračiais, elektromobiliais ir kitu ekologišku transportu. „Klaipėda yra sveikas miestas, todėl skatiname miestelėnus nepamiršti „sveiko“ transporto ne tik gamtai, bet ir pačių sveikatai“, – sako KU rektorius prof. dr. A. Razbadauskas Parengta pagal KU informaciją

Pasibaigus 2018 metų priėmimui į Lietuvos aukštąsias mokyklas, Klaipėdos universitetas skaičiuoja studentus, kurie pasirinko studijas uostamiesčio universitete. Šiais metais į Klaipėdos universitetą įstojo 849 studentai. Užsienio studentų priėmimas vis dar vyksta. Šiuo metu apie 80 užsieniečių laukia vizų. Klaipėdos miesto meras ir KU Tarybos pirmininkas Vytautas Grubliauskas džiaugiasi sėkmingu studentų priėmimu į Klaipėdos universitetą: „Kai Klaipėda yra užsibrėžusi įgyvendinti „Mėlynojo proveržio 2030“ strategiją, universitetinio mokslo buvimas ir jaunų, gabių protų pritraukimas yra būtina sąlyga sėkmingam miesto proveržiui. Tikiu, kad universiteto pertvarka ir nusiteikimas vystyti kokybišką mokslą bei studijas lems sėkmingą Vakarų regiono plėtrą.“ Studentų priėmimo skaičiai džiugina ir yra geresni, negu tikėtasi. Nepaisant griežtesnių minimalių stojimo į universitetus reikalavimų bei demografinės Lietuvos situacijos, į KU šiais metais įstojo vos šimtu mažiau studentų negu 2017-aisiais. Studijų sutartis jau pasirašė 849 būsimieji pirmakursiai: 306 bakalaurai, 335 magistrantai ir 208 kitų – papildomų, sutrumpintų ar profesinių studijų studentai. Nuo spalio 1-osios studijas turėtų pradėti ir 17 pirmo kurso doktorantų. Daugiausia studentų sulaukė Slaugos (specializacija – kosmetologija), Psichologijos, Anglų ir kitos užsienio kalbos (švedų, vokiečių), Šokio meno, Kineziterapijos, Kūno kultūros ir sporto pedagogikos (specializacija – judesio terapija), Jūrų uostų inžinerijos (specializacija – jūrų transporto logistika), Informatikos inžinerijos (specializacijos – informatikos inžinerija, programų inžinerija, elektros sistemų…

Klaipėdos jaunimas, jaunimo organizacijos ir Klaipėdos miesto savivaldybė suvienijo jėgas ir siekia Europos jaunimo sostinės 2021 vardo. Kviečia jaunimą, moksleivius, studentus, miesto bendruomenę, miesto jaunimo gyvenimui ir problemoms neabejingus miestiečius sužinoti daugiau apie šį Klaipėdos siekį. Pristatyme dalyvaus: Aistė Andruškevičiūtė, Klaipėdos miesto savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Laurynas Gaidelis, Klaipėdos miesto jaunimo organizacijų asociacijos „Apskritasis stalas“ pirmininkas Kada: 2018 m. rugpjūčio 30 d. 17.30 val. Kur: Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdžių salė, Liepų g. 11, Klaipėda Parengta pagal Klaipėdos miesto savivaldybės informaciją

Vienas labiausiai patyrusių Kuršių marių žvejų nidiškis Alvidas Kazlaukas neseniai džiaugėsi keistu laimikiu. Kuršių mariose, netoli Nidos kopų, kartu su kolegomis rugpjūčio 20 dieną tikrindamas žuvų gaudykles tarp kitų pastebėjo vieną jam iki šiol nematytą žuvį. Nepažįstamą laimikį žvejai parsiplukdė į krantą ir nufotografavę paleido į marias. Po kelių dienų apie neįprastą laimikį žvejys pranešė Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto jaunesniajam mokslo darbuotojui Juliui Morkūnui. Kazlaukas pasakojo: „Pagavome gaudyklėje labai keistą ir nematytą žuvį – nedidelė, apie 10–15 cm, visa marga, ypač pilvas, burna – kaip eršketo, niekad nesu tokios matęs.“ Mokslininkas, aplankęs žveją ir peržiūrėjęs nuotraukas, nustatė, kad į gaudykles žvejams pakliuvo ne vietinė žuvis, bet Pietų Amerikos gėlųjų vandenų gyventojas, labiausiai primenantis akvariumuose auginamus šamukus. Lietuvos jūrų muziejaus Akvariumo ir jūrų gamtos skyriaus vedėjas Saulius Karalius patvirtino, kad tai yra egzotinė žuvis, greičiausiai paprastasis gerklažiotis šamukas (Hypostomus plecostomus), natūraliai aptinkamas Pietų Amerikos gėluosiuose vandenyse – Brazilijoje ir Gvianos regione. Beveik nėra abejonių, kad į Kuršių marias ši žuvis pati negalėjo patekti. Greičiausiai taip savo augintinio atsikratė koks nors akvariumistas – paleido į marias, kai žuvis tapo per didelė laikyti akvariume. Šios žuvys yra tropikų gyventojos, joms vandens temperatūra tūrėtų siekti 21–26 °C. Šią vasarą, esant ypač šiltiems orams…

Rugpjūčio pradžioje pasibaigusi Klaipėdos universiteto (KU) 17-oji Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros akademija kitakalbiams šiemet buvo ypatinga – ji vyko Lietuvos valstybingumo šimtmečio fone, tad visą veiklą lydėjo ypatinga, šventinė dvasia. Akademijos organizatoriai, – Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Kalbų ir socialinės edukacijos centras (KSEC) su Baltų filologijos katedra, – pasistengė įvesti daug naujovių. Ne tik dėl šimtmečio paminėjimo, juk tai, kad kasmet sulaukiame apie trečdalio jau buvusių šios akademijos dalyvių, maloniai įpareigoja tobulėti, ieškoti, kurti ir pasiūlyti naujų dalykų. Apskritai tokius vasaros kursus Lietuvoje užsieniečiai gali rinktis iš 5 juos organizuojančių universitetų. Šiemetė KU Akademija sulaukė rekordinio dalyvių skaičiaus, – beveik 70 žmonių iš 24 šalių; jų amžius buvo nuo 17 iki 67 metų. Kursantai mokėsi 5-iose skirtingo lygio grupėse, – nuo A1 iki C2 lygio. Jiems dėstė 9 lituanistės ir padėjo 1 asistentė; Akademijos veiklą administravo KSEC. Du trečdaliai Akademijos dalyvių atvyko pagal projektą su Švietimo mainų paramos fondu. Tai užsienio universitetų studentai, dėstytojai, tyrėjai. Ne vienas iš jų rimtai gilinasi į lituanistikos dalykus, taip pat yra tokių, kurie tapo tikrais Klaipėdos universiteto partneriais, bičiuliais. Kita kursantų dalis – tai atvykę individualiai arba Lietuvoje apsigyvenę užsieniečiai. Kaip visada, buvo ir lietuvių kilmės asmenų: du broliai iš JAV ir…

Kiekvienas iš mūsų turėtų  saugoti ir puoselėti ne tik savo sveikatą, bet ir gamtą. Pristatome  TOP 5 vietas, kur tikrai per dieną nueisite daugiau kaip 10 000 žingsnių. Aukštumalos aukštapelkės pažintinis takas Šilutės rajone telkšo Aukštumalos pelkė – pirmoji pasaulyje moksliškai aprašyta aukštapelkė. 2004 m. ši vietovė taip pat tapo Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ dalimi. Viena didžiausių pelkių Lietuvos teritorijoje kartu su šalia esančiu durpynu užima daugiau nei 2500 ha plotą. Jos paviršiumi nutiestas 1,2 km ilgio pažintinis takas, kuris vingiuoja buvusia kūlgrinda ir sudaro vienpusį 11 stotelių maršrutą. Keliaudami turėsite retą galimybę sužinoti, kaip susiformavo ši pelkė, pažinti drėgnoje žemėje išaugusius augalus ir pasigrožėti smaragdinėmis pelkinių ežerėlių akimis. Pažintinis dendrologinis takas Gamtos mylėtojus kviečiame persikelti keltu į kitą krantą ir pasivaikščioti unikaliu dendrologiniu pažintiniu taku, esančiame Juodkrantės sengirėje. Kiek daugiau kaip 1,5 km ilgio dendrologinis pažintinis takas, įrengtas šiaurinėje Juodkrantės gyvenvietės dalyje, ties Gintaro įlanka. Take yra 16 stotelių, kuriose galima rasti stendų su medžių aprašymais, piešiniais, nuotraukomis. Nuo tako pradžios paėjus apie kelis šimtus metrų ir pasukus kairėn, rasite įspūdingą garsų gaudyklę, primenančią megafoną. Šis medinis prietaisas ne tik „sugauna“, bet ir sustiprina miško garsus tam, kad žmogus galėtų mėgautis gamtos simfonija. Smiltynės Sveikatingumo takas Klaipėdos miestui ir Kuršių nerijos…

Nuo rugsėjo pradinio ugdymo informatikos turinį kurs ir išbandys 100 mokyklų. Švietimo ir mokslo ministerija paskelbė jų sąrašą ir pirmadienį pradėjo pirmuosius įvadinius seminarus mokyklų atstovams. Kaip Eltai sakė švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius, nuo 2020-2021 metų integruotas informatikos mokymas nuo pirmos klasės galėtų būti pradėtas visuotinai. „Jau dabar dalis mokyklų pradinėse klasėse pagal amžiaus tarpsnį diegia informatinio ugdymo elementus. Pradinę mokyklą baigę vaikai nuo penktos klasės ateina mokytis informatikos, kaip atskiro dalyko, ir tada, mokytojui mokant vaikus pagal bendrojo ugdymo programą, daugiau žinantys nuobodžiauja, nes yra grąžinami atgal į žemesnį lygį. Tai užmuša bet kokią motyvaciją mokytis ir siekti daugiau“, – atkreipė dėmesį viceministras. Pasak G. Kazakevičiaus, todėl ir nutarta pažiūrėti, kaip pagal amžiaus tarpsnius informacinis ugdymas vyktų pradinėse klasėse, bet ne kaip atskiras dalykas, o per integruotas matematikos ar kitų disciplinų temas. Naudojimosi komunikacinėmis informacijos technologijomis amžius jaunėja. Viceministro nuomone, vienas iš svarbių uždavinių – formuoti nuostatą, kas ką valdo, kompiuteriai mus, ar mes kompiuterius. „Atsakingo, prasmingo naudojimosi informacinėmis technologijomis, saugumo elektroninėje erdvėje gebėjimai taip pat labai svarbūs ir juos reikia pradėti ugdyti nuo ankstyvo amžiaus“, – įsitikinęs švietimo ir mokslo viceministras. Išbandyti informacinį ugdymą pradinėse klasėse panoro daug mokyklų, konkursas buvo 7 į vieną vietą. „Matyti,…

Klaipėda ir Palanga iš kitų Lietuvos miestų išsiskiria ne tik turtinga istorija, kultūra ar įvairia gamtine aplinka, bet ir tuo,  jog tai daugiausiai lankytojų vasarą sulaukiantys miestai, viliojantys maudynėmis Baltijos jūros bangose, ramiu tinginiavimu kopose ir audringu naktiniu gyvenimu. Danės upės pakrantė ir skveras Dangės upės pakrantė ir šalia esantis skveras – tai maža oazė Klaipėdos miesto centre. Praeityje šiame skvere stovėjo senosios laivų statyklos, miesto birža, pašto rūmai. Iki XVIII a. vidurio kitoje upės pusėje esantys pastatai įėjo į pilies gynybinę zoną, todėl jokių civilinės paskirties statinių čia nebuvo. Vėliau ši teritorija buvo padalinta į sklypus ir išnuomota pirkliams – jie čia statė sandėlius ir kitus pastatus. Unikalus savo pastatymo vieta, platėjančia forma ir netaisyklingu užstatymo plotu statinys prie pat Danės upės XIX a. tapo jūrų ir upių prekybos ir didžiausio Klaipėdos turgaus dalis. Jis buvo naudojamas ne tik grūdų produktų saugojimui ir prekybai, bet ir kaip geležies gaminių sandėlis, parduotuvė. Po karų, nusiaubusių Klaipėdą, neišvengiamai pasikeitė ir miesto veidas. Kartu pasikeitė ir ši vieta.  Dabar istoriniame pastate Žvejų g. 18A įkurtas „Michaelson boutique hotel” viešbutis, o Dangės upės skvere neliko senų pastatų, tačiau žaliuoja daug vertingų augalų. Klaipėdos universiteto botanikos sodas Iš Klaipėdos miesto centro palei Dangės upę…

Keliaudami link Pajūrio nepraleiskite progos aplankyti unikalius Klaipėdos krašto muziejus. Rekomenduojami muziejai puikiai supažindins su Mažosios Lietuvos krašto kultūra ir palikimu. Vyskupo M. Valančiaus gimtinės muziejus Keliaujant nuo Kartenos Salantų link privažiuosite Nasrėnų kaimą, kuriame įsikūręs rašytojo ir visuomenės ir bažnyčios veikėjo, vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus. Svečius pasitinkanti Palangos Juzės skulptūra kviečia užsukti į muziejų, kuriame eksponuojami asmeniniai vyskupo daiktai, dokumentai, jo ir apie jį parašytos knygos, liaudies meistrų sukurti Motiejaus Valančiaus literatūrinių kūrinių personažai. Sodyboje stovi liaudies architektūros paminklas – XVIII a. klėtis. Penkių kamarų klėtelėje įrengtos etnografinės ekspozicijos. Muziejaus sodyba papuošta septyniomis Kretingos rajono tautodailininkų sukurtomis monumentaliomis ąžuolinėmis medžio skulptūromis. Kretingos muziejus su Žiemos sodu Toliau keliaujame pro Salantus link Kretingos, kur mūsų jau laukia muziejus su garsiuoju Žiemos sodu. Muziejus įkurtas Tiškevičių dvaro rūmuose, kurie buvo pastatyti XIX a. Lankytojai čia gali susipažinti su dvaro istorija, dvarų kultūrą reprezentuojančiais ir šiuolaikiniais meno kūriniais, archeologijos vertybėmis, numizmatika. Dvaro malūne veikia etnografinė ekspozicija, pristatanti senąją liaudies buitį, Kretingos krašto istoriją, taip pat Tradicinių amatų centras, kuriame organizuojamos įvairios edukacinės programos. Lankytojų ypač mėgstama įstiklinta dvaro oranžerija – Žiemos sodas, kuriame visais metų laikais žaliuoja ir žydi egzotiški įvairių kraštų augalai. „Memel Nord“ baterija-muziejus Nuo Kretingos sukant pajūrio link,…

Stabilios strateginės investicijos į vieną svarbiausių Lietuvos ekonomikai susisiekimo sektorių gerins transporto – geležinkelių, kelių, jūrų ir oro uostų – infrastruktūrą, užtikrins didėjančius krovinių ir keleivių vežimo pajėgumus. „Pastaruoju metu pasigirdusius teiginius apie neva mažėjančias investicijas laikau arba politinėmis spekuliacijomis arba verslo grupių, nepatenkintų skaidriais konkursais bei aiškiu planavimu ir kurioms skubotumas pirkimuose yra proga kelti kainas, interesų apraiška. Investicijos vykdomos stabiliai, skaidriai ir valstybiškai. Artimiausius dvejus metus numatomos augančios investicijos į infrastruktūros gerinimą padidins krovinių ir keleivių aptarnavimo pajėgumus, stiprins šalies ekonominį konkurencingumą. Svarbu, kad tai finansuojama ne tik biudžeto lėšomis – valstybės valdomos įmonės investuoja ir daug savo pačių uždirbtų lėšų“, – sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.  Laukia „Rail Baltica“ ir elektrifikavimas Valstybės valdoma AB „Lietuvos geležinkeliai“ artimiausiais metais planuoja gerokai išaugsiančias investicijas. Patvirtintoje ilgalaikėje strategijoje numatyta, kad investicijų į infrastruktūrą portfelis iki 2030 metų viršys 5 mlrd. eurų. Vien šiemet paskelbtų infrastruktūros pirkimų vertė viršija 0,5 mlrd. eurų. Didžioji dalis lėšų numatyta projektui „Rail Baltica“, taip pat bus tęsiamas geležinkelio linijos Klaipėdos link elektrifikavimas, vykdomi kiti darbai. Bendrovės duomenimis, modernizuojant geležinkelių infrastruktūrą siekiama didinti saugumą ir traukinių greitį, trumpinti kelionių laiką, didinti infrastruktūros pajėgumą kroviniams ir keleiviams vežti. 407 mln. eurų investicijos uoste – prielaida augimui Klaipėdos…

Istorinė jachta „Lietuva“ baigia daugiau negu mėnesį trukusią odisėją, kurios metu žinią apie jubiliejinę mūsų valstybės nepriklausomybės sukaktį įgula paskleidė 3-iuose skirtingų Baltijos jūros šalių uostuose. Rytoj, rugpjūčio 23d., 19 val., klaipėdiečiai, buvę įgulos nariai kviečiami pasitikti grįžtančią iš „100-mečio odisėjos“ jachtą „Lietuva“, kuri, įplaukusi pro specialiai jai pakeltą Pilies tiltą, prisišvartuos prie savo vardinio knechto Dangės krantinėje. Po kelių plaukimo parų į krantą išlipę įgulos nariai dalinsis įspūdžiais. Buriuotojų dalią išbandžiusius savanorius kalbins pati iš Rygos į Klaipėdą jachtoje „Lietuva“ plaukusi profesionali žurnalistė Agnė Bukartaitė. Kelionės metu įveikta apie 1260 jūrmylių, buriuotojų patirties pasisėmė 19-a konkurso būdu atrinktų savanorių iš šalies didmiesčių, daugiausia – iš Vilniaus ir Klaipėdos. Išskirtine 100-mečio bure pasipuošusios jachtos „Lietuva“ maršrute buvo šie nepriklausomybės istorines sukaktis minintys Baltijos jūros regiono ir „Baltic Sail“ sutarties uostai: Gdanskas, Talinas, Ryga. Iš šių uostų jachtos jūros paštas į Klaipėdą rytoj pargabens svetur gyvenančių lietuvių bei kitų draugiškų Lietuvai pasaulio piliečių užpildytus atvirlaiškius, kuriuose – jubiliejiniai sveikinimai mūsų valstybei. „Lietuva“ į kaimyninius uostus gabeno Lietuvos nepriklausomybės istorijai skirtą parodą, kuriai medžiagą parengė Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas bei Mažosios Lietuvos istorijos muziejus. Parodą svetur pristatė Klaipėdos universiteto istorikė Renata Rachmaninovaitė. „Lietuvos 100-mečio odisėja“ – šiemet Lietuvai…

Grįžimas į mokyklą po vasaros atostogų mažiesiems nebūtinai asocijuojasi su džiugiomis akimirkomis ir susitikimu su klasės draugais. Pasikeitęs dienos ritmas, padidėjęs atsakomybių kiekis, ribotas laisvalaikis – veiksniai, lemiantys kiekvieno mūsų emocinę ir psichologinę būseną, ypač vaikų. Kaip padėti vaikams suvaldyti poatostoginį stresą? Psichologė Šarūnė Vienė pabrėžia, jog atostogos siejasi su malonumais ir poilsiu, todėl grįžimas į sustyguotą kasdienybę pradeda kelti nemalonius pojūčius. „Vaikai suvokia, kad negalės daryti to, ko nori, miegoti, kiek nori, važiuoti kur nori ir veikti, ką nori. Natūralu, kad kyla stresas. Streso lygis po atostogų priklauso nuo to kokius išgyvenimus ir jausmus vaikams kelia mokykla ir ten praleistas laikas”, – teigia psichologė. Stresą išgyvena skirtingai Š. Vienės teigimu, stresas vaikams gali pasireikšti labai įvairiomis emocijomis, todėl svarbiausia stebėti savo atžalą ir reaguoti būtent į tuos elgesio ir emocijų pokyčius, kurie nebuvo būdingi anksčiau. „Skirtingi vaikai stresą išgyvena skirtingai. Dažnai tampa irzlesni, jautresni, nerimastingi, gali susilpnėti dėmesio koncentracija, atsiskirti nuo aplinkinių, tapti abejingi tiems dalykams, kurie anksčiau buvo įdomūs, vengti su mokslu susijusių dalykų, pasitaiko ir agresijos protrūkių”, – sako psichologė. Pokyčiai gali būti susiję ir su fizine sveikata. „Eurovaistinės” vaistininkė Elvyra Ramaškienė prideda, jog, padidėjus stresui, gali prasidėti tikas: mikčiojimas, krūpčiojimas, plaukų vyniojimas ant piršto ar dažnas…

Rugpjūčio 17 d., 11 val., Klaipėdos universitete vyko dalykinis seminaras „Vakarų Lietuvos regiono raidos perspektyvos: partnerystė ir inovacijos“, skirtas regiono inovacijų ekosistemos vystymo galimybių ekspertinei apžvalgai ir diskusijai dėl inovacijų ekosistemos regione sukūrimo. Seminare Lietuvos Respublikos vidaus reikalų viceministras Arūnas Gražulis pristatė Lietuvos regioninės politikos Baltojoje knygoje darniai ir tvariajai plėtrai 2017–2030 įvardytus Nacionalinės regioninės politikos prioritetus. Viceministras A. Gražulis pastebėjo, kad svarbiausias dalykas, siekiant regionų ekosistemos darnios veiklos ir plėtros, yra diskusija, siekis dalytis idėjomis, jomis patikėti ir jas įgyvendinti. Ekspertas dr. Jukka Teräs, atstovaujantis Šiaurės ministrų tarybos įsteigtam Nordregio institutui, skaitė pranešimą apie Šiaurės šalių regionų inovacijų ekosistemos vystymo gerąsias patirtis. Nordregio institutas yra lyderis Europoje regionų raidos ir planavimo tyrimų klausimais. Dr. Jukka Teräs mokslo taikomosios veiklos specializacija – nemetropolinių regionų raida, inovacijų ir technologijų perdavimo vadyba. Užsienio ekspertas pristatydamas pranešimą atkreipė dėmesį, kad siekiant veiksmingo ir darnaus regiono ar miesto ekosistemos veikimo būtina aukštojo mokslo, politikos ir verslo sinergija, todėl Klaipėdos universitetas yra vienas svarbiausių Vakarų Lietuvos ekosistemos egzistavimo elementų. Darbiniame seminare dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo nariai Algimantas Kirkutis ir Simonas Gentvilas, Klaipėdos vicemerė Judita Simonavičiūtė, Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis, asociacijos „Klaipėdos regionas“ vadovė Klaudija Kionies, Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros VšĮ „Klaipėda ID“ vadovas Simas…