Naujienos

Keliaudami link Pajūrio nepraleiskite progos aplankyti unikalius Klaipėdos krašto muziejus. Rekomenduojami muziejai puikiai supažindins su Mažosios Lietuvos krašto kultūra ir palikimu. Vyskupo M. Valančiaus gimtinės muziejus Keliaujant nuo Kartenos Salantų link privažiuosite Nasrėnų kaimą, kuriame įsikūręs rašytojo ir visuomenės ir bažnyčios veikėjo, vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus. Svečius pasitinkanti Palangos Juzės skulptūra kviečia užsukti į muziejų, kuriame eksponuojami asmeniniai vyskupo daiktai, dokumentai, jo ir apie jį parašytos knygos, liaudies meistrų sukurti Motiejaus Valančiaus literatūrinių kūrinių personažai. Sodyboje stovi liaudies architektūros paminklas – XVIII a. klėtis. Penkių kamarų klėtelėje įrengtos etnografinės ekspozicijos. Muziejaus sodyba papuošta septyniomis Kretingos rajono tautodailininkų sukurtomis monumentaliomis ąžuolinėmis medžio skulptūromis. Kretingos muziejus su Žiemos sodu Toliau keliaujame pro Salantus link Kretingos, kur mūsų jau laukia muziejus su garsiuoju Žiemos sodu. Muziejus įkurtas Tiškevičių dvaro rūmuose, kurie buvo pastatyti XIX a. Lankytojai čia gali susipažinti su dvaro istorija, dvarų kultūrą reprezentuojančiais ir šiuolaikiniais meno kūriniais, archeologijos vertybėmis, numizmatika. Dvaro malūne veikia etnografinė ekspozicija, pristatanti senąją liaudies buitį, Kretingos krašto istoriją, taip pat Tradicinių amatų centras, kuriame organizuojamos įvairios edukacinės programos. Lankytojų ypač mėgstama įstiklinta dvaro oranžerija – Žiemos sodas, kuriame visais metų laikais žaliuoja ir žydi egzotiški įvairių kraštų augalai. „Memel Nord“ baterija-muziejus Nuo Kretingos sukant pajūrio link,…

Stabilios strateginės investicijos į vieną svarbiausių Lietuvos ekonomikai susisiekimo sektorių gerins transporto – geležinkelių, kelių, jūrų ir oro uostų – infrastruktūrą, užtikrins didėjančius krovinių ir keleivių vežimo pajėgumus. „Pastaruoju metu pasigirdusius teiginius apie neva mažėjančias investicijas laikau arba politinėmis spekuliacijomis arba verslo grupių, nepatenkintų skaidriais konkursais bei aiškiu planavimu ir kurioms skubotumas pirkimuose yra proga kelti kainas, interesų apraiška. Investicijos vykdomos stabiliai, skaidriai ir valstybiškai. Artimiausius dvejus metus numatomos augančios investicijos į infrastruktūros gerinimą padidins krovinių ir keleivių aptarnavimo pajėgumus, stiprins šalies ekonominį konkurencingumą. Svarbu, kad tai finansuojama ne tik biudžeto lėšomis – valstybės valdomos įmonės investuoja ir daug savo pačių uždirbtų lėšų“, – sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.  Laukia „Rail Baltica“ ir elektrifikavimas Valstybės valdoma AB „Lietuvos geležinkeliai“ artimiausiais metais planuoja gerokai išaugsiančias investicijas. Patvirtintoje ilgalaikėje strategijoje numatyta, kad investicijų į infrastruktūrą portfelis iki 2030 metų viršys 5 mlrd. eurų. Vien šiemet paskelbtų infrastruktūros pirkimų vertė viršija 0,5 mlrd. eurų. Didžioji dalis lėšų numatyta projektui „Rail Baltica“, taip pat bus tęsiamas geležinkelio linijos Klaipėdos link elektrifikavimas, vykdomi kiti darbai. Bendrovės duomenimis, modernizuojant geležinkelių infrastruktūrą siekiama didinti saugumą ir traukinių greitį, trumpinti kelionių laiką, didinti infrastruktūros pajėgumą kroviniams ir keleiviams vežti. 407 mln. eurų investicijos uoste – prielaida augimui Klaipėdos…

Istorinė jachta „Lietuva“ baigia daugiau negu mėnesį trukusią odisėją, kurios metu žinią apie jubiliejinę mūsų valstybės nepriklausomybės sukaktį įgula paskleidė 3-iuose skirtingų Baltijos jūros šalių uostuose. Rytoj, rugpjūčio 23d., 19 val., klaipėdiečiai, buvę įgulos nariai kviečiami pasitikti grįžtančią iš „100-mečio odisėjos“ jachtą „Lietuva“, kuri, įplaukusi pro specialiai jai pakeltą Pilies tiltą, prisišvartuos prie savo vardinio knechto Dangės krantinėje. Po kelių plaukimo parų į krantą išlipę įgulos nariai dalinsis įspūdžiais. Buriuotojų dalią išbandžiusius savanorius kalbins pati iš Rygos į Klaipėdą jachtoje „Lietuva“ plaukusi profesionali žurnalistė Agnė Bukartaitė. Kelionės metu įveikta apie 1260 jūrmylių, buriuotojų patirties pasisėmė 19-a konkurso būdu atrinktų savanorių iš šalies didmiesčių, daugiausia – iš Vilniaus ir Klaipėdos. Išskirtine 100-mečio bure pasipuošusios jachtos „Lietuva“ maršrute buvo šie nepriklausomybės istorines sukaktis minintys Baltijos jūros regiono ir „Baltic Sail“ sutarties uostai: Gdanskas, Talinas, Ryga. Iš šių uostų jachtos jūros paštas į Klaipėdą rytoj pargabens svetur gyvenančių lietuvių bei kitų draugiškų Lietuvai pasaulio piliečių užpildytus atvirlaiškius, kuriuose – jubiliejiniai sveikinimai mūsų valstybei. „Lietuva“ į kaimyninius uostus gabeno Lietuvos nepriklausomybės istorijai skirtą parodą, kuriai medžiagą parengė Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas bei Mažosios Lietuvos istorijos muziejus. Parodą svetur pristatė Klaipėdos universiteto istorikė Renata Rachmaninovaitė. „Lietuvos 100-mečio odisėja“ – šiemet Lietuvai…

Grįžimas į mokyklą po vasaros atostogų mažiesiems nebūtinai asocijuojasi su džiugiomis akimirkomis ir susitikimu su klasės draugais. Pasikeitęs dienos ritmas, padidėjęs atsakomybių kiekis, ribotas laisvalaikis – veiksniai, lemiantys kiekvieno mūsų emocinę ir psichologinę būseną, ypač vaikų. Kaip padėti vaikams suvaldyti poatostoginį stresą? Psichologė Šarūnė Vienė pabrėžia, jog atostogos siejasi su malonumais ir poilsiu, todėl grįžimas į sustyguotą kasdienybę pradeda kelti nemalonius pojūčius. „Vaikai suvokia, kad negalės daryti to, ko nori, miegoti, kiek nori, važiuoti kur nori ir veikti, ką nori. Natūralu, kad kyla stresas. Streso lygis po atostogų priklauso nuo to kokius išgyvenimus ir jausmus vaikams kelia mokykla ir ten praleistas laikas”, – teigia psichologė. Stresą išgyvena skirtingai Š. Vienės teigimu, stresas vaikams gali pasireikšti labai įvairiomis emocijomis, todėl svarbiausia stebėti savo atžalą ir reaguoti būtent į tuos elgesio ir emocijų pokyčius, kurie nebuvo būdingi anksčiau. „Skirtingi vaikai stresą išgyvena skirtingai. Dažnai tampa irzlesni, jautresni, nerimastingi, gali susilpnėti dėmesio koncentracija, atsiskirti nuo aplinkinių, tapti abejingi tiems dalykams, kurie anksčiau buvo įdomūs, vengti su mokslu susijusių dalykų, pasitaiko ir agresijos protrūkių”, – sako psichologė. Pokyčiai gali būti susiję ir su fizine sveikata. „Eurovaistinės” vaistininkė Elvyra Ramaškienė prideda, jog, padidėjus stresui, gali prasidėti tikas: mikčiojimas, krūpčiojimas, plaukų vyniojimas ant piršto ar dažnas…

Rugpjūčio 17 d., 11 val., Klaipėdos universitete vyko dalykinis seminaras „Vakarų Lietuvos regiono raidos perspektyvos: partnerystė ir inovacijos“, skirtas regiono inovacijų ekosistemos vystymo galimybių ekspertinei apžvalgai ir diskusijai dėl inovacijų ekosistemos regione sukūrimo. Seminare Lietuvos Respublikos vidaus reikalų viceministras Arūnas Gražulis pristatė Lietuvos regioninės politikos Baltojoje knygoje darniai ir tvariajai plėtrai 2017–2030 įvardytus Nacionalinės regioninės politikos prioritetus. Viceministras A. Gražulis pastebėjo, kad svarbiausias dalykas, siekiant regionų ekosistemos darnios veiklos ir plėtros, yra diskusija, siekis dalytis idėjomis, jomis patikėti ir jas įgyvendinti. Ekspertas dr. Jukka Teräs, atstovaujantis Šiaurės ministrų tarybos įsteigtam Nordregio institutui, skaitė pranešimą apie Šiaurės šalių regionų inovacijų ekosistemos vystymo gerąsias patirtis. Nordregio institutas yra lyderis Europoje regionų raidos ir planavimo tyrimų klausimais. Dr. Jukka Teräs mokslo taikomosios veiklos specializacija – nemetropolinių regionų raida, inovacijų ir technologijų perdavimo vadyba. Užsienio ekspertas pristatydamas pranešimą atkreipė dėmesį, kad siekiant veiksmingo ir darnaus regiono ar miesto ekosistemos veikimo būtina aukštojo mokslo, politikos ir verslo sinergija, todėl Klaipėdos universitetas yra vienas svarbiausių Vakarų Lietuvos ekosistemos egzistavimo elementų. Darbiniame seminare dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo nariai Algimantas Kirkutis ir Simonas Gentvilas, Klaipėdos vicemerė Judita Simonavičiūtė, Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis, asociacijos „Klaipėdos regionas“ vadovė Klaudija Kionies, Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros VšĮ „Klaipėda ID“ vadovas Simas…

Nuo šiandien iki rugpjūčio 23 d. bus vykdomi Sausio 15-osios g. atkarpos nuo Taikos pr. iki Tilžės g. paprastojo remonto parengiamieji darbai. Darbus numatoma vykdyti nakties metu (nuo 20.00 iki 6.00 val.). Darbų metu atskirose atkarpose viena juosta bus ribojamas eismas. Parengta pagal Klaipėdos miesto savivaldybės informaciją

Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje įvyko pasitarimas dėl oro taršos problemų Klaipėdos mieste. Su valstybinėmis oro taršą stebinčiomis institucijomis buvo aptarta padėtis ir tolesni galimi sprendimai. Oro taršos uostamiestyje klausimas buvo svarstytas š.m. rugpjūčio 13 d. Vyriausybės pasitarime. Visuomeninės iniciatyvos savo kreipimesi taip pat išreiškia susirūpinimą ir ragina Vyriausybę imtis neatidėliotinų veiksmų. „Iš tiesų matome didelį visuomenės susirūpinimą dėl oro taršos Klaipėdoje. Šio susitikimo tikslas – aptarti konkrečias priemones, kurios padėtų užtikrinti efektyvią oro taršos, kvapų ir triukšmo kontrolę Klaipėdos mieste. Nereiktų vieniems kitų kaltinti, o užuot tai darius, aiškiai ir tiksliai nustatyti taršos šaltinį, o jį identifikavus – imtis konkrečių veiksmų“, – sakė Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Deividas Matulionis. Per susitikimą pabrėžta efektyvesnio oro taršos monitoringo būtinybė. Iki šiol nebuvo gauta jokia apibendrinta informacija, kur yra pagrindinės dabartinės oro taršos Klaipėdoje priežastys ir šaltiniai. Todėl atsižvelgus į pasitarime išsakytas nuomones prašoma, aktyviai įsitraukiant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, suintensyvinti oro kokybės stebėjimą Klaipėdos mieste ir iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. pateikti Vyriausybės kanceliarijai išvadas apie padidėjusios oro taršos priežastis. Per pasitarimą konstatuota, kad atsakomybę už jo teritorijoje vykdančių įmonių veiklą prisiimti ir aktyviau į aplinkos taršos monitoringą turėtų įsitraukti Klaipėdos valstybinis jūrų uostas. Uostas turėtų būti įpareigotas taikyti jo…

Šį savaitgalį, rugpjūčio 17-19 dienomis, vyks ” Karklė Live Music Beach”. Festivalio metu, tikimasi didesnio keleivių srauto ne tik asmeniniais automobiliais, bet ir viešuoju transportu, todėl bus atliekami papildomi 24 maršruto reisai. Papildomas autobusas kursuos visas tris dienas. Taip pat pridedame transporto judėjimo ir eismo ribojimų schemą festivalio teritorijoje. Parengta pagal „Klaipėdos keleivinio transporto“ informaciją

Klaipėdos švyturyje šeštadienį bus minima Pasaulinė švyturių diena. Klaipėdos švyturys laisvam lankymui bus atvertas nuo 11.00 iki 18.00 val. Šiame tarptautiniame renginyje pernai dalyvavo 453 švyturiai 47-iose valstybėse visame pasaulyje. Renginio tikslas – informuoti visuomenę apie švyturius, atkreipti dėmesį į jų išsaugojimą, jūrinės kultūros sklaidą. Šventė kildinama iš JAV Kongreso 1789 m. priimto įstatymo „Dėl švyturių priežiūros ir išlaikymo“, kurį pasirašė pirmasis JAV prezidentas George’as Washingtonas. Šventės Klaipėdos švyturyje iniciatorius – žinomas farologas Aidas Jurkštas kviečia pasinaudoti unikalia galimybe pažvelgti į Baltijos jūrą, Kuršių neriją ir marias iš 40 metrų aukščio. Valentina Gudienė (ELTA)

Lietuvos 100-mečio odisėja šią savaitę įveiks dar vieną kelionės jūra etapą – rugpjūčio 17-ąją jachta „Lietuva“ prisišvartuos Rygos uoste. Latvijoje gyvenančiai lietuvių bendruomenei ir „Rigas dienas“ šventės lankytojams įgula pristatys parodą, skirtą Lietuvos nepriklausomybės šimtmečio sukakčiai paminėti. Maždaug po savaitės jachta grįš į gimtąjį uostą ir netrukus stos į remonto doką. Šiemet Lietuvai minint 100-ąsias nepriklausomybės metines, Klaipėdos miesto savivaldybė ir VšĮ „Klaipėdos šventės“ įgyvendina unikalų projektą – „Lietuvos šimtmečio odisėją“. Jai buvo pasirinkta legendinė jachta „Lietuva“ – neoficialus mūsų šalies nepriklausomybės simbolis. Jachta „Lietuva“ dar 1989 m. iškėlusi trispalvę išplaukė į istorinį žygį per Atlanto vandenyną ir lietuvių sąmonėje asocijuojasi su laisve ir nevaržomomis idėjomis. Išskirtine 100-mečio bure pasipuošusios jachtos „Lietuva“ maršrute – nepriklausomybės istorines sukaktis minintys Baltijos jūros regiono ir „Baltic Sail“ sutarties uostai: Gdanskas, Talinas, Ryga. Be kita ko, tuo metu, kai juose lankėsi žinią apie nepriklausomybės 100-metį nešanti jachta, juose vyko tradiciniai jūriniai vasaros renginiai. Visos kelionės metu jachtos įgulą sudarė 5 profesionalūs buriuotojai ir 5 buriavimo naujokai, kurie išskirtinę galimybę gavo konkurso keliu. Iš viso jachtos įgulą papildė 19 savanorių kadetų, kurie keitėsi aplankytuose uostuose. Dauguma jų – klaipėdiečiai ir vilniečiai. „Lietuva“ su savimi gabena Lietuvos nepriklausomybės istorijai skirtą parodą, kuriai medžiagą parengė Klaipėdos universiteto…

Šiomis dienomis Jūros tyrimų institute (JTI) lankosi tarptautinė jaunųjų mokslininkų komanda, vykdanti mokslinių tyrimų projektą „Asociacijų tarp dugno bestuburių ir bakterijų įtaka azoto virsmams estuarinėse ekosistemose“. „Tai pasaulinio lygio studija, kurios rezultatai gali lemti svarbius aplinkotyros mokslo pokyčius“, – kalbėjo projekto vadovas dr. Mindaugas Žilius. Praėjusių metų rudenį Lietuvos mokslo taryba šiam projektui skyrė nacionalinę dotaciją kategorijoje mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą. Projektui vykdyti suburta jaunų tyrėjų komanda, turinti skirtingų kompetencijų, kurios apima ekologinę genetiką, mikrobiologiją, fiziologiją, biogeochemiją. Projekto vykdymas paremtas techninėmis ir mokslinėmis žiniomis, tai padeda pritraukti užsienio tyrėjus į Lietuvą ir plėsti tarptautinį bendradarbiavimo tinklą. Tyrinės keturias skirtingas pasaulio vietas Ulisse Cardini iš Antono Dohrno zoologijos stoties (Italija), Stefano Bonaglia iš Stokholmo universiteto (Švedija), Marco Bartoli ir Giorgio Rossetti iš Parmos universiteto (Italija), Sara Benelli iš Feraros universiteto (Italija), Adelė Mačiūtė, Irma Vybernaitė-Lubienė, Aurelija Samuilovienė, Jolita Petkuvienė, Andrius Šaulys ir Tobia Politi, dirbantys KU, šiame projekto etape tyrinėja, ar Kuršių mariose gausiai paplitusios uodo trūklio lervos, dvigeldžiai moliuskai, dreisenos gali turėti bakterijų, kurios padėtų apvalyti vandenį nuo azoto pertekliaus. Vėliau mokslininkai persikels į Arkties vandenyną, Italiją, Švediją ir Atlanto vandenyno pakrantę ties pietų Brazilija. Pasak projekto vadovo, tai pasaulinio lygio projektas, jau…

Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson antradienį repetuojančiam Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kolektyvui pristatė naująją teatro vadovę Laimą Vilimienę. „Patyrusi kultūros vadybininkė Laima Vilimienė ateina į teatrą, kurio naują įvaizdį pastaraisiais metais formuoja įdomūs pastatymai, inovatyvūs projektai, edukacinės programos. Džiugu, kad naujos vadovės veiklos programoje akcentuojamas dėmesys repertuaro kokybei ir dinamiškumui, bendriems pastatymams, jaunų talentų pritraukimui“, – sveikindama naująją teatro vadovę ir pristatydama ją kolektyvui kalbėjo L. Ruokytė-Jonsson. Pasak kultūros ministrės, ne mažiau svarbus siekis pritraukti ir daugiau jaunų žiūrovų, plėtoti menines veiklas vaikams, pastatyti mobilius spektaklius, kuriuos būtų galima rodyti regionuose. „Tai atspindi ir valstybės kultūros politikos tikslus – ugdyti žmonių, ypač jaunimo, meninį skonį, skatinti juos įsitraukti į kultūrines veiklas, didinti kultūros prieinamumą. Jūs, teatro žmonės, esate geriausi kultūros ambasadoriai“, – sakė ministrė, linkėdama teatro žmonėms kartu su naująja vadove stiprinti kūrybinį kolektyvą, kuris būtų pajėgus įgyvendinti ambicingą viziją – tapti svarbia ir įdomia scenos menų institucija Šiaurės ir Baltijos šalių regione. Teatro kolektyvui ji taip pat palinkėjo kantrybės, laukiant kol bus rekonstruotas Muzikinio teatro pastatas. „Tai didžiulė investicija, kuri iškart atsipirks jūsų kūryba“, – sakė ministrė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kolektyvui, besiruošiančiam rytojaus šokio spektakliui „Graikas Zorba“. Vėliau Klaipėdoje kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson apsilankė Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje. Su…

Siekiant stebėti situaciją dėl oro kokybės šiaurinėje uosto dalyje, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija perkėlė vieną iš savo stacionarių oro kokybės matavimo stotelių į arčiausiai miesto centro esančios AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) teritoriją. Stotelė įrengta tarp sandėliavimo aikštelių ir kompanijos tvoros. „Uosto direkcija turi tris tokio tipo stoteles. Jos skirtos lakiųjų organinių junginių (LOJ), anglies dioksido, azoto oksido ir dioksido, ozono, sieros dioksido, kietųjų dalelių ir triukšmo stebėsenai. Stotelių stovėjimo vieta yra keičiama pagal poreikį. Šiandien matome prasmę stebėti, koks yra oro kokybės pokytis KLASCO. Pagal galiojančius teisės aktus neturime tiesioginės funkcijos kontroliuoti, kaip laikomasi aplinkosaugos reikalavimų, todėl gautus duomenis perduosime aplinkosaugininkams, visuomenės sveikatos specialistams, krovos kompanijos atstovams. Tikimės, kad tai bus gera prevencijos priemonė išvengti panašių incidentų ateityje“, – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė. 3 stoteles „Aeroqual AQM65“, kurios padeda stebėti aplinkosauginius parametrus, meteoparametrus ir triukšmo lygį aplinkoje, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija yra įsigijusi prieš porą metų. Pernai direkcija šiaurinėje uosto dalyje papildomai dar įdiegė 10 lakiųjų organinių junginių nustatymo / aptikimo detektorių. Visų šių įrenginių fiksuojami duomenys yra naudojami prevencijos tikslais. Su kai kuriomis uoste veikiančiomis krovos kompanijomis yra pasirašytos bendradarbiavimo sutartys, kuriomis remdamosi kompanijos bet kada gali gauti oro…

Rugpjūčio 17 d., 11 val., Klaipėdos universitete vyks dalykinis seminaras „Vakarų Lietuvos regiono raidos perspektyvos: partnerystė ir inovacijos“, skirtas regiono inovacijų ekosistemos vystymo galimybių ekspertinei apžvalgai ir diskusijai dėl partnerystės. Seminare Lietuvos Respublikos vidaus reikalų viceministras Arūnas Gražulis pristatys Lietuvos regioninės politikos prioritetų projektą iki 2030 metų, užsienio ekspertai – tarptautines regionų ekosistemų vystymo gerąsias praktikas. Bus diskutuojama dėl regiono švietimo, mokslo, savivaldos, verslo partnerystės galimybių, įgyvendinant nacionalinę regionų politiką ir taikant užsienio šalių gerąsias praktikas Lietuvoje. Dr. Jukka Teräs iš Suomijos, atstovaujantis Šiaurės ministrų tarybos įsteigtam Nordregio institutui, skaitys pranešimą apie Šiaurės šalių regionų inovacijų ekosistemos vystymo gerąsias patirtis. Nordregio institutas yra lyderis Europoje regionų raidos ir planavimo tyrimų klausimais. Dr. Jukka Teräs mokslo taikomosios veiklos specializacija – nemetropolinių regionų raida, inovacijų ir technologijų perdavimo vadyba. Silje Bareksten iš Norvegijos, Oslo verslo regionų asociacijos vykdomo išmaniojo miesto projekto vadovė, skaitys pranešimą apie partnerystę regione diegiant inovacijas. Ekspertės patirtis – unikali: ji dirbo su inovacijų, technologijų perdavimo ir komercializavimo projektais Oslo universitete, Oslo universitetinėje ligoninėje, CERN (Ženevoje), Monrealyje (Kanadoje). Laikinai einantis Klaipėdos universiteto rektoriaus pareigas prof. dr. Artūras Razbadauskas viliasi, kad KU akademinės bendruomenės siekis bendradarbiaujant su savivalda, verslu ir kitomis Klaipėdos mieste veikiančiomis aukštosiomis mokyklomis sukurti Klaipėdos regiono ekonomikos…

Vyriausybei pritarus, Klaipėdos universitetas (KU) Lietuvos muzikos ir teatro akademijai (LMTA) perduos valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį Klaipėdos centre (mokymosi, administracinius pastatus), valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise pagal valstybės turto patikėjimo sutartį. Nekilnojamojo turto vertė – 1,23 mln. eurų. Turtas perduodamas vykdant Lietuvos valstybinių universitetų tinklo optimizavimą ir LMTA bei KU susitarimą dėl KU Menų akademijos integravimo į LMTA. Reintegracija leis optimizuoti muzikos, teatro ir šokių specialistų bei meno pedagogų rengimą Lietuvoje, tobulinti studijų kokybę, konsoliduojant Vilniaus ir Klaipėdos menininkų, menotyrininkų ir meno pedagogų potencialą, rengti kultūros ir meno specialistus, atsižvelgiant į Vakarų Lietuvos regiono poreikius, planingai vykdyti meno studijų veiklą ir meno projektus Klaipėdoje. Darbo grupė, kurią sudarė Švietimo ir mokslo bei Kultūros ministerijos, Lietuvos kultūros tarybos bei aukštųjų mokyklų atstovai, įvertino integracijos projektą labai palankiai. Sutelkus akademines pajėgas, bus galima racionaliai planuoti rengiamų specialistų skaičių, kuris būtų pagrįstas studijų programų rentabilumo kriterijais ir regionų meno kolektyvų bei specialistų kultūros ir meno centrams poreikiais. Negalutiniais duomenimis, šiais metais į LMTA priimta 146 studentų, 125 iš jų – į valstybės finansuojamas studijų vietas. Menų studijas Klaipėdoje LMTA vykdys jau nuo šio šių metų rugsėjo. Parengta pagal Švietimo ir mokslo ministerijos informaciją

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos iniciatyva sukurta mobilioji programėlė – audiogidas „Pažink uostamiestį su Taravos Anike” įgijo teisę vadintis Lietuvos skaitmeniniu „naujuoju knygnešiu”. Kruizinių laivų turistus, klaipėdiečius ir miesto svečius kviečiantis susipažinti su Klaipėdos istorija ir kultūra audiogidas „Klaipėda Guide” atstovaus Lietuvai Jungtinių Tautų globojamame konkurse „Pasaulio viršūnių apdovanojimai” (angl. World Summit Awards, WSA). Audiogidas „Klaipėda Guide” įvertintas konkurse „Naujasis knygnešys”, kategorijoje „Kultūra ir turizmas”. Uosto direkcijos iniciatyva sukurtas audiogidas kartu su dar keletu Lietuvos atranką laimėjusių sprendimų tapo Lietuvos „naujuoju knygnešiu” ir įgijo teisę savo sprendime naudoti ženklą „WSA Winner Lithuania”. Audiogidas „Klaipėda Guide” atstovaus Lietuvai pasauliniame konkurse „World Summit Awards 2018″, skirtame išrinkti ir viešinti didelę įtaką visuomenės gerinimui turinčias skaitmenines inovacijas. Šio konkurso laimėjimo atveju sprendimų kūrėjai bus įtraukti į pasaulinį WSA laimėtojų tinklą ir kviečiami dalyvauti Vienoje vykstančiame pasauliniame WSA kongrese – pažangiausiems skaitmeniniams sprendimams skirtame renginyje. „Labai džiaugiamės tokiu reikšmingu įvertinimu ir tuo, kad Uosto direkcija, kaip socialiai atsakinga įmonė, prisideda prie turizmo plėtros Klaipėdoje. Be abejo, didžiuojamės, kad mūsų iniciatyva sukurtas audiogidas atstovaus Lietuvai Jungtinių tautų globojamame konkurse”, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užsienio ryšių ir protokolo vadovė Kristina Gontier, Uosto direkcijos sukurtą audiogidą pristačiusi konkurso komisijai. Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie…

Nuo šio penktadienio, rugpjūčio 10-osios, į uostamiesčio gatves išrieda daugiau dangos laistymo automobilių. „Smarkaus lietaus Klaipėdoje nebuvo jau senokai, tad kaupiasi kietosios dalelės, daugėja dulkių ir užterštumo. Todėl ir nusprendėme bent šiek tiek miestą atgaivinti vandeniu“, – teigė Klaipėdos m. savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas. Bus laistomos didžiosios miesto gatvės – Šilutės bei Vilniaus plentai, Baltijos ir Taikos prospektai, Dubysos, Minijos, Debreceno gatvės. Taip pat Bangų, Pilies, Tiltų, Herkaus Manto, Mokyklos, Galinio Pylimo ir kitos. Taip pat intensyviau bus laistomos Atgimimo ir Lietuvininkų aikštės bei Kruizinių laivų terminalas. Parengta pagal Klaipėdos miesto savivaldybės informaciją

Akcija „Darom” 2018 m. rugsėjo 15 d. kviečia prisijungti prie daugiau nei 5 procentų pasaulio žmonių ir paversti Žemę geresne vieta gyventi! Dalyvauti talkoje jau užsiregistravo daugiau nei 100 Lietuvos įmonių ir organizacijų, pasirengusių per vieną dieną sutvarkyti nacionalinius ir regioninius parkus (tarp jų ir tokios įmonės kaip Maxima, IKI ar Rimi). Prisijunkite ir Jūs! Akcija skirta ne tik gražinti aplinką, gerai praleisti laiką gamtoje, sustiprinti tarpusavio ryšius, komandinę dvasią, bet ir skatinti visuomenės aplinkosauginį sąmoningumą. KOMANDŲ REGISTRACIJOS ANKETA: https://goo.gl/Pa4UA6 „World Cleanup Day“ – didžiausia pilietinė akcija žmonijos istorijoje: renginys vyks 150 pasaulio valstybių vienu metu; Lietuvoje tvarkysime 35 nacionalinius ir regioninius parkus, juose esančias poilsio aikšteles, ežerus ir upes. Norite prisijungti? Štai, ką reikėtų žinoti: skirkite atstovą, su kuriuo galėtume derinti visas organizacines detales; kuo greičiau išsirinkite vieną regioninį arba nacionalinį parką; užsiregistruokite: https://goo.gl/Pa4UA6 · registruodamiesi praneškite prognozuojamą dalyvių skaičių, o iki rugsėjo 1 d. informaciją patikslinkite; Jums tereikia pasirūpinti savo transportu, o viskuo kitu pasirūpinsime mes. Organizatoriai Lietuvoje: „Darom“ ir „JCI“. Renginį palaiko Jungtinės Tautos ir tokios įmonės kaip Microsoft, Skype, Coca-Cola, DHL, Radisson Blu. Parengta pagal Klaipėdos miesto savivaldybės informaciją

Praėjusią savaitę viešojoje erdvėje pasklidus informacijai, kad Klaipėdoje, Liepų g. 85, užfiksuotas didžiulis nelegalus sąvartynas, pasipylė kritika miesto savivaldybės, politikų ir atliekų tvarkytojų adresu. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija informuoja, kad nei ji, nei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, kuriam pavesta administruoti atliekų tvarkymą Klaipėdos mieste, niekaip nesusiję su Liepų g. 85 užfiksuota netvarka. Didžiuliai po atviru dangumi netvarkingai sandėliuojamų atliekų kiekiai yra privačios bendrovės teritorijoje. Kam priklauso atliekos, kiek jų yra ir kaip jos ten atsirado, aiškinasi valstybės institucijos. Tikėtina, kad atliekos priklauso UAB „Ekonovus“. Ši įmonė 2018 metų pavasarį prašė leidimo Liepų g. 85 sandėliuoti didesnį atliekų kiekį, tačiau Klaipėdos miesto savivaldybės administracija tokiam prašymui nepritarė, nes UAB „Ekonovus“ nuo 2018 m. sausio 1 d. nebeturi sutarties su Klaipėdos miestu ir neberenka atliekų iš Klaipėdos miesto gyventojų. Žemės sklypas, kuriame sukrautos atliekos, priklauso ne miesto savivaldybei. Tai valstybinė žemė, kurioje verslininkai darbuojasi pagal nuomos sutartį. Pagal galiojančius įstatymus Klaipėdos miesto savivaldybė negali kontroliuoti juridinių asmenų veiklos. Ar UAB „Ekonovus“ tinkamai vykdo savo veiklą, ar nepažeidė teisės aktų, tikrina Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcija, pavaldi Aplinkos ministerijai. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija dėl šio ekologinio incidento laukia oficialių valstybės institucijų išvadų, ir, pasitvirtinus įtarimams, ketina kreiptis į Aplinkos…

Kadangi šiemet Mokslo ir žinių diena – rugsėjo 1-oji – bus šeštadienį, tai mokslo metų ir ugdymo proceso pradžia nukeliama į artimiausią darbo dieną – rugsėjo 3-iąją, pirmadienį, informuoja Švietimo ir mokslo ministerija. Tačiau, susitarusios mokyklos bendruomenėje ir suderinusios su savivaldybe ar kitais mokyklos savininkais, mokslo metų pradžios šventę mokyklos gali surengti ir šeštadienį, rugsėjo 1-ąją. Apie tai ŠMM raštu informavo mokyklų steigėjas savivaldybes ir mokyklų vadovus. Pradėjus ugdymo procesą Mokslo ir žinių dieną – šeštadienį – darbuotojams taikomas apmokėjimas kaip poilsio dieną. Darbo kodeksas nustato, kad už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai. Šiemet į daugiau nei 1000 šalies mokyklų nuo rugsėjo atkeliaus per 320 tūkst. mokinių, iš jų – apie 30 tūkst. pirmokėlių, panašiai tiek pat kaip pernai. Parengta pagal Švietimo ir mokslo ministerijos infromaciją