Naujienos

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras ir vėl kviečia visas uostamiesčio įmones dalyvauti konkurse „Judriausia įmonė 2018“. Konkurso tikslas – skatinti darbuotojus rūpintis savo sveikata, o įmonės vadovus prisidėti prie darbuotojų sveikatos palaikymo bei gerinimo, didžiausią dėmesį skiriant darbuotojų judėjimui. Registracijos į konkursą laikotarpis – iki kovo 30 d. Esant poreikiui, konkurso organizatoriai pasilieka teisę koreguoti paraiškų teikimo datą. Konkurso laikotarpis – nuo balandžio 3 d. iki lapkričio 30 d. Daugiau informacijos apie konkursą (nuostatus, konkurso dalyvių paraišką ir t. t.) rasite čia: http://www.sveikatosbiuras.lt/lt/pradzia/startuoja-konkursas-judriausia-imone-2018-16237.html

Šiandien popiet paaiškėjo vieno žinomiausio tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings by Subject 2018“ rezultatai. Reitingas vertina aukštąsias mokyklas pagal skirtingas mokslo ir studijų kryptis. Šiemet buvo reitinguoti tik trys Lietuvos universitetai. Jie įvertinti net 4-iose srityse ir 7-iose kryptyse. Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) reitinguotas net 4 kryptyse ir 2 srityse. Jau keletą metų iš eilės VGTU neapleidžia pozicijų statybos inžinerijos (Engineering – Civil and Structural) kryptyje ir užima 101–150 vietą. VGTU yra vienintelis Baltijos šalių universitetas pasiekęs tokį aukštą reitingą statybos inžinerijos moksluose. 101–150 vietoje tarp visų universitetų VGTU yra ir architektūros (Architecture/Built Environment) kryptyje. Inžinerijos ir technologijų  srityje (Egineering and Technology) VGTU užima 329 poziciją. Šis universitetas taip pat reitinguotas verslo ir verslo vadybos studijų (Business & Management Studies) kryptyje, čia užima 201–250 vietą. Didžiausias, net per 100 pozicijų, šuolis šiemet pasiektas ekonomikos ir ekonometrijos (Economics and Econometrics) kryptyje – VGTU čia užima 201–250 vietą (2017 m. – 301–350 vietą) tarp pasaulio universitetų. Tuo tarpu bendrai Socialinių mokslų ir vadybos  srityje (Social Sciences and Management) VGTU iš 340 pozicijos pakilo į 315. Šie pasiekimai – aukščiausi ne tik Lietuvoje bet ir Baltijos šalyse. „Statybos inžinerija ir architektūra – sritys, kuriose VGTU jau yra įtvirtinęs ilgalaikes stiprias pozicijas ne tik…

Prie nacionalinio projekto „Nemokama teisinė pagalba Lietuvos regionuose“ jungiasi Šilutės F. Bajoraičio biblioteka ir daugiau kaip dvidešimt jos filialų. Kovo 1 d. 13 val. numatomas šventiškas dar vieno teisinės pagalbos atviros prieigos taško atidarymas (Periodikos skaitykla (I a.), Tilžės g. 10, Šilutė). Atidaryme dalyvaus projekto iniciatorės – Vilniaus universiteto (VU) Teisės klinikos – direktorius Laurynas Totoraitis, Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos direktorė Laima Dumšienė ir šios bibliotekos filialų atstovai. Pasirašius bendradarbiavimo sutartį, bibliotekų lankytojai galės naudotis nemokama teisine pagalba, kurią nuotoliniu būdu teiks VU Teisės klinika. Nuotolinės konsultacijos metu gyventojai turės galimybę matyti ir girdėti VU Teisės klinikos teisininkus, konfidencialiai gauti jiems parengtus teisinius dokumentus, išsiaiškinti, kur ir kaip juos pateikti. Pagrindinis projekto plėtros Klaipėdos regione rėmėjas – AB „Klaipėdos nafta“ (KN). „KN, būdama socialiai atsakinga bendrovė, džiaugiasi galėdama prisidėti prie projektų, sprendžiančių aktualias visuomenės problemas. VU Teisės klinikos teikiama nemokama teisinė pagalba neretai yra vienintelė galimybė socialiai pažeidžiamiems asmenims, jauniems verslininkams ar nevyriausybinėms organizacijoms ginti savo teises, todėl KN ypač palaiko ir remia VU Teisės klinikos iniciatyvą šiuolaikinėmis technologijomis užtikrinti nemokamą teisinę pagalbą nuo sostinės nutolusiems Klaipėdos regiono gyventojams. KN tiki, kad teisinės pagalbos prieigos taško atidarymas Šilutės F. Bajoraičio bibliotekoje yra reikšmingas įvykis plečiant teisinės pagalbos prieinamumą…

Klaipėdos jūrų uosto molai bus rekonstruojami neilginant jų ir nekeičiant planinės padėties. Tokiai pietinio ir šiaurinio bangolaužių rekonstrukcijos alternatyvai pritarė Klaipėdos uosto plėtojimo taryba. Pagal pirmąją alternatyvą, kuriai pritarė susisiekimo ministro vadovaujama Klaipėdos uosto plėtojimo taryba, esami pietinis ir šiaurinis molai rekonstrukcijos metu bus paaukštinti ir sustiprinti, tačiau jų planinė padėtis nebus keičiama. Ties abiejų molų dalimi bus įrengtos atraminės sienutės. Rekonstrukcijos metu įplaukos kanalo kryptis bus pasukta maždaug 11 laipsnių, plotis uosto vartuose po rekonstrukcijos bus 184 m (šiuo metu yra 150 m). Įgyvendinus šią alternatyvą, į Klaipėdos uostą galės įplaukti didžiausi šiuo metu į Baltijos jūrą galintys įplaukti laivai su maksimalia 15,2 m grimzle. „Šis projektas yra labai svarbus, jį įgyvendinus į uostą galės įplaukti didžiausi Baltijos jūroje plaukiojantys laivai. Tai yra pareiškimas apie naujus kokybinius Klaipėdos uosto parametrus“, – sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis. „Pasirinktas rekonstrukcijos variantas yra optimalus ir juo pasiekiame visus pagrindinius uždavinius, kuriuos sau keliame. Tai stipriai gerintų Klaipėdos uosto įvaizdį, atsirastų galimybė priimti didžiausių į Baltijos jūrą galinčių įplaukti parametrų laivus. Ši rekonstrukcija leistų žymiai padidinti uosto saugumą esant sudėtingoms oro sąlygoms“, – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus. Skaičiuojama, kad įgyvendinti pirmąją molų rekonstrukcijos alternatyvą prireiks apie 41,8 mln.…

Klaipėdos miesto savivaldybėje pasirašyta Pamario gatvės rekonstrukcijos darbų sutartis. „Iki šiol Pamario gatve einantis kelias buvo labai siauras, jame nuolat susidarydavo spūstys, o dabartinė būklė nebeatitiko šiuolaikinių kelių standartų, transporto srautų ir jais vykstančių žmonių poreikių. Kelyje buvo gausu skersinių ir išilginių įtrūkimų, provėžų, duobių, jo dangos kraštai ir kelkraščiai yra nutrupėję, o pati kelio danga taisyta pavieniais asfaltbetonio lopais. Tačiau situacija pasikeis kardinaliai“, – teigė sutartį pasirašęs Klaipėdos m. savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas. Darbus numatoma pradėti jau šį pavasarį, jie truks apie dvejus metus. Rekonstrukcijos projektas apims šiaurinėje Klaipėdos dalyje esantį strategiškai svarbų keturių kilometrų kelio ir jį supančios infrastruktūros ruožą nuo I Melnragės Lideikio žiedinės sankryžos iki Klaipėdos miesto ribos. Kelio rekonstrukcijos darbai bus vykdomi trimis etapais. Siekiant Melnragės, Girulių ir Karklės gyventojams bei pajūrio svečiams sukelti kuo mažiau nepatogumų, darbai numatomi vienu metu tvarkant tik vieną tam tikros kelio atkarpos juostą, eismui paliekant kitą kelio juostą. Projekto metu didelis dėmesys bus skiriamas ne tik kelio dangos, bet ir jį supančios infrastruktūros atnaujinimui bei išplėtimui. Žmonių patogumui numatoma atnaujinti pėsčiųjų ir dviračių takus, gatvės apšvietimą, suoliukus ir autobusų stotelių paviljonus, įrengti papildomas automobilių stovėjimo aikšteles bei elektromobilių krovimo stotelę. Pasak „Lemminkainen Lietuva“ generalinio direktoriaus Jono Davidavičiaus, projekto…

Pietinėje Klaipėdos jūrų uosto dalyje esančioje Malkų įlankoje šiemet prasideda intensyvūs infrastruktūros plėtros darbai. Malkų įlankos sutvarkymas duos ne tik naują kokybinį šuolį čia veikiančios įmonėms, bet ir ženkliai pagerins ekologinę situaciją ne tik šioje įlankoje, bet ir visoje uosto akvatorijoje. Vasario 27 d. Malkų įlankoje iškilmingai įkasta kapsulė simbolizuoja istorinių darbų startą. „Malkų įlanka uoste iki šiol buvo tarsi užmirštas kūdikis, kuris turi didžiulį potencialą užaugti į rimtą žaidėją uoste. Atlikus visus numatytus infrastruktūros darbus pagal parametrus malkų įlanka prisijungs prie viso uosto, čia veikiančioms įmonėms atsiras naujos galimybės”, – sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Netrukus Malkų įlankoje bus užbaigta įrengti krantosaugos sienutė, jau pradėti užteršto dumblo valymo darbai. Pabaigus krantosaugos sienutę prasidės įlankos gilinimo iki 14,5 m darbai. „Drąsiai sakau, kad šiandien yra istorinė diena – dedame pagrindą naujam kokybiniam šuoliui čia veikiančioms bendrovėms. Dalis infrastruktūros išvystymo projektų jau yra įgyvendinami, o netrukus startuos ir gilinimo darbai Malkų įlankoje, tai yra dalyje, kur veikia reikšmingos uostui įmonės. Vien Malkų įlankoje veikiančiuose terminaluose ir laivų remonto įmonėje yra sukurta daugiau kaip 2000 gerai apmokamų darbo vietų. Čia pagrindinis siekis yra akvatorijoje turėti 14,5 m gylį, kad būtų galima pilnai pakrauti ir remontuoti Panamax tipo laivus”, – teigia Klaipėdos valstybinio…

„Palanga SPA Life Balance“ įvertintas pasauliniu lygmeniu: šių metų sausį vienintelis iš Lietuvos viešbučių patekęs tarp finalininkų „World Spa and Wellness Awards 2018“ apdovanojimuose, vasario 25 d. šis šeimos viešbutis gavo geriausiojo titulą Rytų Europos kategorijoje. Nugalėtoją rinko kompetetinga tarptautinė komisija. „Šio įvertinimo tikėjomės, nes nuo viešbučio įkūrimo prieš 15 metų nuosekliai dirbome, kad mūsų svečiai gautų privatumą saugantį prabangų poilsį ir jiems būtų skiriamas asmeninis dėmesys, o ne masinius paslaugų paketus primenantis formalus bendravimas. Jeigu reklama, rinkodariniai pasiūlymai ir socialinių tinklų komunikacija vis labiau personalizuojami, kodėl tai neturėtų atsispindėti svarbiausioje žmonių sferoje – poilsyje? Kad mūsų svečių poreikiai keičiasi, pastebėjome seniai: nuo kasdienio streso, bėgimo ir įtampos jie savo nuovargį nori pašalinti privačioje harmoningoje aplinkoje, kur jiems skiriamas asmeninis dėmesys, o dideliems tinkliniams viešbučiams tai įgyvendinti kur kas sunkiau. Šis tarptautinių teisėjų įvertinimas patvirtino, kad, rūpindamiesi detalėmis ir didžiausią dėmesį skirdami svečių privatumui bei jų poreikių patenkinimui, einame teisinga linkme“, – sako „Palanga SPA Life Balance hotel“ atstovė Eglė Preikšaitytė. Nuo 2012 metų Didžiojoje Britanijoje „Professional Beauty group“ rengiamuose apdovanojimuose dalyvaujantys viešbučiai varžosi 5 kategorijose pagal regionus, kuriuose veikia: Vakarų Europa ir Skandinavijos šalys, Rytų Europa, Vidurio Rytų ir Afrikos šalys, Pietų ir Šiaurės Amerika, Azija ir Australija. Renkant…

Sporto metai uostamiestyje įsibėgėja. Klaipėdos savivaldybė gavo oficialią padėką už bendradarbiavimą rengiant SIL-Karaliaus Mindaugo taurės krepšinio turnyrą. „Bendradarbiavimas su Jumis mums padeda sukurti renginį, kuris įvardijamas, kaip geriausias ir didžiausias metų sporto renginys, pritraukiantis pilną areną krepšinio gerbėjų“, – gražių žodžių negailėjo Lietuvos krepšinio lygos generalinis direktorius Romualdas Brazauskas. Anot Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Sauliaus Budino, toks dėmesys uostamiesčiui – puikus pavyzdys kiek daug galima nuveikti suvienijus jėgas. „Klaipėdiečiai labai stengėsi, kad renginys atrodytų įspūdingai. Ir kalbu ne tik apie tiesiogiai su organizatoriais įvairias detales susitikimuose šlifavusius žmones. Prie bendro tikslo prisidėjo visa uostamiesčio bendruomenė – sirgaliai, aptarnaujantis personalas, policininkai bei apsaugos darbuotojai ir daugelis kitų. Asmeniškai įsitikinau, kad arena užpildyta buvo visą turnyro laikotarpį. Tai įrodo, kad klaipėdiečiai dievina krepšinį, net jei nežaidžia jų mylimiausia komanda. Tad nenuostabu, kad ir Lietuvos rinktinė oficialias artimiausias rungtynes žais būtent Klaipėdoje. Miestas sugeba tokius renginius organizuoti ir sudaro jiems puikias sąlygas. Dar kartą ačiū visiems“, – dėkojo S. Budinas. Klaipėdos miesto savivaldybės informacija

„Su meile, Klaipėdai… Nuoširdžiai, Jonas Sakalauskas“. Tai galėtų tapti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovo Jono Sakalausko atsisveikinimo fraze, nes nuo kovo 1 d. jis pradeda vadovauti Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui. J.Sakalauskas sako, kad viską savo gyvenime jis daro nuoširdžiai. Gal ne visada pavyksta taip, kaip planuoja ar tikisi, tačiau iš širdies… Taip skamba ir jo palinkėjimai Klaipėdoje liekantiems kolegoms. -Apie Jūsų išvykimą į sostinę, kur vadovausite Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui daug rašyta, tad kaži ar verta kartotis. Papasakokite kokias nuo žiūrovų nuslėptas teatro naujienas ir planus paliekate Klaipėdoje. -Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras planuoja surengti kamerinės operos festivalį. Programos dar negaliu ir nenoriu atskleisti. Viskas dar eksperimentų ir bandymų, kuriuos tikiuosi pavyks įgyvendinti, kelyje. Šiuo metu laukiame atsakymo iš Klaipėdos m. savivaldybės dėl finansavimo skyrimo, o tai ir leis mums nusibrėžti veiksmų planą. Artėja „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“. Viena iš laukiamų programos dalių neoklasikinio pobūdžio baletas „Graikas Zorba“, kuris labai patinka publikai įvairiose šalyse. Spektaklį Klaipėdoje statys choreografas iš užsienio, tačiau kas konkrečiai dar nenoriu išduoti. -Kaip Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras gyvens Jums išvykus? -Teatrui reikia tęsti savo veiklą ir nestabdyti kūrybinių tempų. Kolektyvas turi susitelkti, įgyvendinti numatytus projektus, nepanikuoti… „Užkurti“ puikūs sumanymai, spektaklių turime daug: ir ką…

„Rinkis Klaipėdą!“, – tokiu šūkiu miesto aukštosios ir profesinės mokyklos drauge su Klaipėdos miesto savivaldybe kreipsis į būsimus studentus. Jau trečius metus iš eilės uostamiesčio švietimo įstaigos susiburs bendram renginiui „Studijų regata“, kurio metu kvies Vakarų Lietuvos moksleivius mokytis, studijuoti, siekti karjeros ir kurti savo gyvenimą Klaipėdoje. Renginio globėjas – Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas. Renginys vyks LCC tarptautiniame universitete, Michaelsono centre (Kretingos g. 36, Klaipėda), čia nuo 10 iki 15 val. skirtingose erdvėse bus pristatomos studijų Klaipėdoje perspektyvos. Bus galimybė tiesiogiai pabendrauti su aukštųjų ir profesinių mokyklų atstovais, gauti visą aktualią informaciją apie studijas ir priėmimą. Renginio metu bus galima paklausyti įkvepiančių gerai žinomų žmonių pasakojimų apie reikšmingus jų gyvenimo pasirinkimus. Šių metų renginio vedėjas charizmatiškasis Remigijus Žiogas ieškos atsakymų į klausimą: „Top 10. Ką reikia keisti, jei nori judėti į priekį?“ Atsakymų pateiks kelionių organizatorius verslininkas Rimvydas Širvinskas-Makalius, kuris atskleis paslaptį, kaip pasirinkti savo tikrąjį kelią ir kasdien į darbą eiti su šypsena. Na, o visų žinomas ir mylimas klaipėdietis aktorius Giedrius Savickas papasakos savo kelią į aktoriaus olimpą. Apie pasirinkimą gyventi Klaipėdoje kalbės ir kiti jauni žmonės: Simas Simanauskas, Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros direktorius; Lukas Geležauskas, kaunietis, baigęs Oxfordo universitetą ir atsikraustęs gyventi į Klaipėdą, šiuo metu dirbantis AB „Klaipėdos…

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė šalies žmonių vardu oficialiu ir neoficialiu sveikinimu pasveikino Estijos vadovę Kersti Kaljulad ir visus estus Nepriklausomybės 100-ųjų metinių proga. Lietuvos vadovė estams palinkėjo sėkmės ir klestėjimo įžengus į antrąjį valstybės šimtmetį. Prezidentė kartu su populiariais Lietuvos muzikantais taip pat įrašė specialų muzikinį sveikinimą Estijai. Jame šalies vadovė kartu su atlikėjais Prezidentūros Baltojoje salėje sudainavo ištrauką iš vienos populiariausių Estijos dainų „Eestlane olen ja Eestlaseks Jään“. Neoficialiu antruoju Estijos himnu vadinamas kūrinys įrašytas dar 1988 metais. Jis vienijo estų tautą šaliai vaduojantis iš Sovietų Sąjungos priespaudos praėjusio amžiaus pabaigoje. Legendinis, muzikiniu laisvės šaukliu Estijoje dar vadinamas kūrinys, buvo atliktas kartu su Andriumi Mamontovu, grupės „Antis“ lyderiu Algirdu Kaušpėdu, „Lemon Joy“ vokalistu Igoriu Kofu, vienu iš „Skamp“ narių Victoru Diawara, grupės „G&G Sindikatas“ nariais Gabrieliumi Liaudansku-Svaru ir Kastyčiu Sarknicku, operos solistu Rafailu Karpiu, atlikėjomis Ieva Narkute, Monika Linkyte ir Dovile Filmanavičiūte-Miss Sheep, kolektyvų „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“, „Žalvarinis“, „The Roop“ nariais. Drauge su Estija jos valstybės šimtmetį minės ir visa Lietuva. Prezidentūros balkonuose jau pastatyti specialūs šviečiantys užrašai „EE100“, o rytoj anksti ryte S. Daukanto aikštėje tradiciškai bus pakeltos Lietuvos, Estijos ir Latvijos vėliavos. Jos plevėsuos iki sekmadienio vidurdienio. Šeštadienio, vasario 24 dienos, vakare Vilnius pasipuoš Estijos vėliavos…

Prancūzijos vyriausybė per savo šalies ambasadą Lietuvoje nusprendė finansuoti žvalgomuosius tyrimus Kuršių nerijos smėlynuose, kur XIX amžiaus pabaigoje galėjo būti įrengta prancūzų belaisvių karo stovykla, antradienį rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. Neringos meras Darius Jasaitis sakė, kad Prancūzija finansuos ne tik mokslinius tyrimus, bet ir monumento, skirto tautiečiams Nidoje įamžinti, statybas. „Toks nuoseklus, kryptingas ir rezultatyvus Prancūzijos ambasados Lietuvoje darbas maloniai nustebino. Diplomatai Mirties slėnyje lankėsi dar 2016-aisiais, po šio vizito duotus pažadus ištesėjo su kaupu“, – „Lietuvos žinioms“ sakė meras. Manoma, jog Mirties slėnis susijęs su 1870-1871 metais vykusiu Prūsijos ir Prancūzijos karu. Kai kuriuose šaltiniuose rašoma, kad būtent per šį karą vokiečiai netoli Nidos įrengė prancūzų karo belaisvių stovyklą. Skaitykite daugiau: Delfi.lt Neringos TIC informacija

Klaipėdos universitetas pateikė Vyriausybei ir Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) veiklos optimizavimo priemonių planą 2018-2019 metams. Dokumentas parengtas bendradarbiaujant su Klaipėdos miesto ir regiono savivalda bei verslo struktūromis, atsižvelgiant į KU, Klaipėdos miesto ir regiono savivaldos ir verslo  institucijų aktualius strateginius dokumentus: „Klaipėda 2030: vizija, vystymosi scenarijus ir strateginės kryptys“, Klaipėdos rajono savivaldybės 2017–2019 metų strateginis veiklos planą ir kt. Priemonių plane yra išskirtos 3 pagrindinės KU veiklos optimizavimo kryptys 2018-2019 metams: užtikrinti mokslo ir studijų kokybę, prisidėti prie miesto, regiono visuomenės ir darbo rinkos poreikių tenkinimo, užtikrinti Klaipėdos miesto ir regiono savivaldybių, asocijuotų verslo struktūrų ir kitų partnerių dalyvavimą KU valdyme. Jau yra paskelbtas viešas konkursas KU personalui nepriklausantiems Tarybos nariams, numatant vietas regiono savivaldybių, verslo asociacijų ir kitų KU partnerių atstovams. Priemonių plane išreikštas KU akademinės bendruomenės siekis bendradarbiaujant su savivalda, verslu ir kitomis Klaipėdos mieste veikiančiomis aukštosiomis mokyklomis sukurti Klaipėdos regiono ekonomikos poreikius atitinkančią švietimo ir mokslo inovacijų ekosistemą, kuri sudarytų palankesnes sąlygas investuotojams, talentų ugdymui, taptų efektyvių sprendimų centru. Pagrindinės optimizavimo kryptys Priemonių plane apibrėžtos Klaipėdos universiteto optimizavimo kryptys: Klaipėdos regiono inovacijų ekosistemos valdymo organų sukūrimas; valdymo tobulinimas įtraukiant savivaldybių ir asocijuoto verslo atstovus į valdymą, taip pat atliekant universiteto plėtros ir išorinių ryšių valdymo pertvarkymą; Jūrinės…

Šiandien organizuojama ekskursija naujai atsidariusioje ekspozicijoje „Muziejus 39/45”, kuri pasakoja apie Antrojo pasaulinio karo įvykius Klaipėdos mieste. „Muziejus 39/45” įsikūręs Klaipėdos pilies komplekse, po pylimu, kur karo metais vokiečiai įrengė sprogmenų sandėlį. Mažame, bet interaktyviame ir emociškai paveikiame muziejuje „bus aplankyta” Klaipėda prieš karą, karo metais ir po karo. Plačiau apie ekspoziciją skaitykite čia: https://www.mlimuziejus.lt/lt/muziejus-39-45/. Į ekskursiją registruotis el. paštu [email protected]. Lankytojo bilieto kaina – 1,74 Eur (moksleiviams, studentams, senjorams taikoma 50% nuolaida; Klaipėdos miesto bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviams muziejaus lankymas nemokamas). Muziejaus kasą rasite įėję pro duris prie ženklo su užrašu „Muziejus 39/45”. Ekskursijos trukmė – ~1 val. Ekskursijoje dalyvaus ~15 asmenų. Ekskursiją Jums ves gidė Agnė Jonikaitytė. Adresas: Priešpilio g. 2. Tel. nr. pasiteirauti – +37060800817. Parengta pagal Klaipėdos TIC informaciją

Įžymusis Astanos miesto simbolis – Bayterek bokštas – rūko apgaubtą žiemos vakarą nušvito Lietuvos ️vėliavos spalvomis.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba vasario 21 d. posėdyje pritarė Klaipėdos universiteto veiklos optimizavimo priemonių plano projektui. 2018–2019 metus apimantį dokumentą Klaipėdos universitetas, siekdamas išlaikyti savarankiško universiteto statusą ir stiprinti įstaigą, teikia Švietimo ir mokslo ministerijai. Plane numatytos veiklos optimizavimo priemonės, galimi Klaipėdos miesto bei kitų regiono savivaldybių, asocijuotų verslo struktūrų įsipareigojimai. Teikiant planą ministerijai būtinas ir visų suinteresuotų pusių pritarimas. „Klaipėdos miestui ir regionui universitetas gyvybiškai reikalingas, todėl savivaldybė palaiko ir palaikys universiteto žingsnius siekiant išlaikyti savarankiškos įstaigos statusą. Šiandieninis tarybos sprendimas – aiškus signalas, kad miestas nesiruošia būti pasyviu procesų stebėtoju, o yra pasiryžęs aktyviai dalyvauti stiprinant universitetą. Savivaldybė žengia aiškų ir nedviprasmišką žingsnį, tuo pat metu laukiame ir ministerijos bei Vyriausybės atsakomųjų žingsnių. Laukia ilgas kelias, kuriuo neišvengiamai turėsime eiti drauge – miestas, universitetas, Vyriausybė,“ – sako Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas. Plane numatomos trys universiteto veiklos optimizavimo kryptys: studijų kokybės užtikrinimas, prisidėjimas prie regiono visuomenės ir darbo rinkos formavimo poreikių bei valdymo tobulinimas užtikrinant Klaipėdos miesto ir regiono savivaldybių bei asocijuotų verslo struktūrų dalyvavimą. Klaipėdos universitetas yra užsibrėžęs pertvarkyti akademinę struktūrą, studijų programas ir užtikrinti studijų kokybę bei stabilizuoti studentų skaičių, stiprinti jūrinę specializaciją, atsisakyti nereikalingų pastatų, pritraukti papildomų lėšų iš savivaldybių ir verslo. Klaipėdos miesto savivaldybė ir…

Pakuočių atliekų tvarkymo organizacija VšĮ „Žaliasis taškas“ ir VšĮ „RV Agentūra“ 2018 metų sausio–spalio mėnesiais organizuoja nacionalinę „Žaliąją olimpiadą“, skirtą atkreipti 8–11 klasių moksleivių dėmesį į aplinkosaugos problemas, skatinti domėtis jų sprendimo būdais. Olimpiados metu Lietuvos ugdymo įstaigų moksleiviams bus siekiama perteikti ekologijos ir aplinkosaugos žinias bei įgūdžius, formuoti palankias aplinkai vertybių nuostatas, ypatingą reikšmę teikiant teisingam atliekų tvarkymui, racionaliam resursų naudojimui, aplinkos kokybės gerinimui. Nacionalinė „Žalioji olimpiada“ vyks trimis etapais: Pirmajame etape kviečiame dalyvauti visas Lietuvos švietimo ir ugdymo įstaigas aplinkos resursų taupymo varžybose. Sutaupyti resursai bus apskaičiuojami proporcingai mokyklos dydžiui ir mokinių skaičiui. Pirmasis etapas vyks 2018 m. kovo 1 – 31 dienomis. Daugiausiai resursų sutaupiusios mokyklos įgaus teisę varžytis olimpiados pusfinalyje (antrajame etape). Prieš užduočių atlikimo etapą visos užsiregistravusios mokyklos per konsultacijų savaitę turės galimybę pasiruošti užduočių atlikimui, gauti papildomos informacijos bei rekomendacijas apie resursų taupymo galimybes mokymosi įstaigose. Antrajame etape – pusfinalyje – dalyvauti galės komandos iš resursų tapymo rungtyje nugalėjusių mokyklų. Pusfinalyje dalyvaujančią komandą privalo sudaryti 6 pagrindinės sudėties ir 3 atsarginės sudėties moksleiviai. Pusfinalyje dalyvaujančios komandos varžysis vykdydamos praktines užduotis, susijusias su aplinkosaugos problemomis ir jų sprendimų būdais, resursų taupymu, teisingu atliekų tvarkymu, aplinkos kokybės gerinimu. Dalyvaujančios mokyklos taip pat gali turėti sirgalių komandas,…

Vasario 20 d. prasidėjo Lietuvos pajūrio nuotraukų konkursas, truksiantis dvi savaites. „Mes turime ypatingą kraštą. Kraštą apie kurį prikurta legendų, kraštą į kurį važiuoja poetai pasisemti įkvėpimo, kraštą, kurio neapleidžiame nė vienas: ar vasarą, ar žiemą. Lietuvoje pajūrio regionas užima apie 99 km. Tai ypatinga vieta, kuri reikalauja mūsų dėmesio. Todėl skelbiame nuotraukų konkursą, kuriame prašome jūsų atsiųsti pajūrio kraštą savo akimis. Piktą, ramų, ilgesingą ar romantišką. Spręskite Jūs ir dalinkitės su mumis savo nuotraukomis. Ypatingos nuotraukos laimėtojui dovanosime pagrindinį prizą – 100 eur“, – informuoja konkursą organizuojanti „We love Lithuania“ komanda. Kiekvienas norintis dalyvauti „Ypatingo krašto“ konkurse gali registruotis ir kelti savo padarytą nuotrauką į oficialią „We love Lithuania“ svetainę – www.welovelithuania.com.  Nuotraukas galima iki kovo 6 d. Laimėtoją išrinks „We love Lithuania“ komisija. Parengta pagal pranešimą spaudai

Dar ne visiems matytas, bet tikriausiai girdėtas išties originalus bei nuotaikingas latvių sveikinamas lietuviams. „Iš rankų į rankas, iš žmonių žmonėms. Norėtume padėkoti už draugystę ir paramą, todėl Latvijos žmonės siunčia simbolinį 100-ojo gimtadienio tortą kaimyninėms šalims Lietuvai, Estijai ir Suomijai. Su Lietuvos atkūrimo gimtadieniu!“ – sveikino latviai. Gimtadieninio torto kelionė buvo fiksuota dviračiais, antikvariniais automobiliais, motociklais, traktoriais, irklentėmis. Buvo nufilmuoti trys klipai, kurių vienas buvo skirtas ir Lietuvai. Vaizdo klipas buvo paskelbtas praeitų metų lapkričio mėnesį.

Minint atkurtos Lietuvos valstybės šimtmetį, vasario 16 dieną Briuselio simbolis Manneken Pis pasipuošė lietuvių tautiniais rūbais.  Susirinkusieji buvo vaišinami lietuviškais skanėstais, skambėjo lietuvių choro „Be lietaus” lietuviškos dainos, Briuselio miesto fanfarų orkestras atliko Lietuvos himną. Briuselyje Lietuvos vardas ir lietuvių atlikėjų muzika skamba jau dvi dienas iš eilės. Vasario 15 dieną Europos Sąjungos Tarybos pastate koncertavo instrumentinė grupė Subtilu-Z, džiuginusi į posėdžius besirenkančius ES valstybių atstovus akordeonais, birbyne ir mušamaisiais atliktais lietuvių ir pasaulio muzikos kūriniais. Koncertas ir šventiniai europiečių linkėjimai Šimtmečio proga Lietuvai tiesiogiai transliuoti „Lietuva ES” Facebook paskyroje. Jubiliejinis Briuselio Cinquantenaire parkas šį vakarą taip pat pasipuoš Lietuvos vėliavos spalvomis. Lazerių šou bus tiesiogiai transliuojamas Lietuvos ambasados Belgijoje Facebook paskyroje. Lietuvos 100-mečio jubiliejaus šventė viešose Briuselio miesto vietose bei ES institucijose organizuota Lietuvos atstovybės ES ir NATO kartu su Lietuvos ambasada Belgijoje ir lietuvių bendruomenės pastangomis. Parengta pagal pranešimą spaudai