Naujienos

Klaipėdos miesto savivaldybė informuoja, kad gyvendinama Bastionų komplekso (Jono kalnelio) tvarkybos bei rekonstravimo projektą, ji artimiausiu metu pradės neregistruotų statinių griovimo darbus, kurie yra šalia minėtos teritorijos. Numatoma nugriautu neregistuotus sandėliukus, esančius teritorijoje tarp Tiltų, Grįžgatvio, Bangų gatvių bei sandėliuką šalia Grįžgatvio g. 5 pastato.

Asociacija „Klaipėdos regionas”, kartu su visomis Klaipėdos apskrities savivaldybėmis nuo praėjusių metų pradžios įgyvendina projektą „Baltijos jūros turizmo centras – darnios plėtros struktūrinė organizacija aktyviam turizmui” (angl. Baltic Sea Tourism Centre – sustainable development structure for active tourism”). Pagrindinis projekto tikslas – skatinti turizmo sektoriaus organizacijų komunikaciją ir bendradarbiavimą Baltijos jūros regione, šiam tikslui sukuriant specializuotą struktūrą – Baltijos jūros turizmo centrą. Projekto metu taip pat bus kuriami, plėtojami ir aktyviai reklamuojami regioniniai turizmo produktai, skatinantys jūrinio ir ekologinio (tvaraus) turizmo plėtrą, mažinantys sezoniškumo problemas. Sukurti produktai bus viešinami ir pristatomi tikslinėse projekto rinkose – Austrijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Pastarąjį pusmetį, asociacija, kartu su Klaipėdos regiono savivaldybėmis, aktyviai dirbo kuriant net tris regioninius turizmo maršrutus. Maršrutų idėjos buvo generuojamos, vystomos ir tobulinamos, į visą procesą įtraukiant ir Klaipėdos regiono turizmo paslaugų teikėjus, viešąsias paslaugas teikiančių bei turizmo srityje veikiančių institucijų ir organizacijų atstovus. Vasario mėnesio pabaigoje vyko projekto kūrybinės dirbtuvės, kurių metu įvairių įstaigų bei įmonių atstovai generavo būsimus maršrutus, teikė pasiūlymus ir idėjas jų įgyvendinimui. Atsižvelgiant į regiono unikalų kraštovaizdį bei išskirtinę lokaciją buvo suformuoti maršrutai, tinkantys įvairioms keliautojų grupėms. Skuodo ir Kretingos rajonų bei Palangos miesto savivaldybėse buvo suformuotas „laukinio“ turizmo maršrutas, kurį bus galima įveikti pėsčiomis, dviračiu,…

Kovo 11 d. dėl renginių Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai – Kovo 11-ajai paminėti nuo 10.30 iki 15.30 val. (kol važiuojamojoje gatvės dalyje neliks žmonių) bus draudžiamas autotransporto eismas Herkaus Manto gatvės atkarpoje nuo Danės g. iki Liepų ir Naujojo Sodo gatvių sankirtos. Todėl tuo metu keisis reguliariųjų reisų autobusų 2, 2A, 3, 4, 5, 6, 8, 10, 14 ir maršrutinių taksi 6, 8, 9 maršrutų trasos: į šiaurinę miesto dalį: patvirtintu maršrutu iki Senojo Turgaus žiedo, toliau – Galinio Pylimo g., Pilies g., Naujojo Sodo g., Herkaus Manto g. (apvažiavimų ruože keleiviai bus išlaipinami Pilies st., Teatro st. ir Laikinojoje Atgimimo st.) ir toliau – patvirtintu maršrutu; į pietinę miesto dalį: patvirtintu maršrutu iki Liepų g.–Naujojo Sodo g.–Herkaus Manto g. sankryžos, toliau – Naujojo Sodo g., Pilies g., Galinio Pylimo g. iki Senojo Turgaus žiedo (apvažiavimų ruože keleiviai bus išlaipinami Senosios perkėlos st. ir Teatro st.) ir toliau – patvirtintu maršrutu. Parengta pagal Klaipėdos miesto savivaldybės informaciją

Vietinio turizmo bumas neslūgsta. Atradę pasaulį lietuviai vis aktyviau atranda ir Lietuvą. Pasitinkant Kovo 11-ąją, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, Turizmo departamentas tradiciškai pateikia 11 įdomių faktų apie vietinį turizmą. Lietuviai po Lietuvą keliauja taip pat aktyviai kaip užsieniečiai. Jeigu sudėtume visus pernai po Lietuvą bent su viena nakvyne keliavusius vietinius turistus, gautą skaičių būtų galima prilyginti devynių didžiausių Lietuvos miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Mažeikių ir Jonavos – bendram gyventojų skaičiui, t.y. 1,37 mln. Vietiniai turistai sudaro pusę, 51,3 proc., Lietuvos turizmo rinkos. Vietinio turizmo fenomenas. Vietinis turizmas 2017 m. augo 7,9 proc. Šalies apgyvendinimo įstaigose, įskaitant kaimo turizmo sodybas, bent vieną naktį nakvojo 122,8 tūkst. daugiau Lietuvos gyventojų nei 2016 m. Šis prieaugis sausakimšai užpildytų apie dešimt „Siemens” arenų. Kaimo turizmo sodybose dominuoja lietuviai. Lietuviai mėgsta atostogas kaimo turizmo sodybose – pernai vietiniai turistai jose praleido net pusę milijono nakvynių. Viso kaimo turizmo sodybose 2017 m. apsistojo 324,6 tūkst. turistų, iš kurių net 90 proc. – lietuviai. Lietuvių mėgstamiausi – Druskininkai ir Palanga. Palanga ir Druskininkai 2017 m. sulaukė daugiausiai vietinių turistų: Palangą aplankė 245 tūkst., Druskininkus – 215 tūkst. keliautojų. Klaipėdos spurtas. Iš didžiųjų šalies miestų pernai vietinių turistų apgyvendinimas sparčiausiai augo Klaipėdoje (+19,8 proc.), antroje vietoje – Kaunas…

Šiandien, Tarptautinę moters dieną, kai Pajūryje tebekaraliauja žiema, Klaipėdos apskr. vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai pasklido į gatves su tulpių žiedais rankose. Kasmete tradicija jie sveikino su švente moteris ir paneles, sakė komplimentus ir linkėjo būti mylimoms, žydinčioms, linksmoms. Be Kelių policijos pareigūnų, kurie miesto centre ir kitose vietose gėlėmis pamalonino vairuotojas bei automobilių, autobusų ar kitų transporto priemonių keleives, į uostamiesčio gatves šiemet patraukė ir Patrulių rinktinės bei Prevencijos skyriaus pareigūnai. Kaip ir kasmet, pareigūnai bendradarbiavo su prekybos centrais „Akropolis“ ir „BIG“, kurie mielai prisidėjo prie gražios akcijos gėlių žiedais. Gėlėse skendo ir Vyriausiasis policijos komisariatas. „Mielos moterys, Jei Jums nepasitaikė Klaipėdos gatvėse sutikti pro tulpių puokštę žvelgiančių linksmų policijos pareigūno akių, žinokite, kad kiekvienai iš Jūsų  policininkai siunčia šilčiausius linkėjimus”, – sveikinamuoju žodžiu kovo 8-osios origa dalinosi pareigūnai.

Klaipėdos universitete (KU) vis dar neslūgsta nuo pernai gerokai išaugęs domėjimasis ispanų kalba. Atvirkščiai, norinčiųjų mokytis vis daugėja. Šios kalbos mokosi studentai ir kiti klaipėdiečiai bei regiono žmonės. Jie gali rinktis įvairių lygių vakarinius kursus ar mokytis grupėse kartu su studentais: ši kalbų mokymosi forma išpopuliarėjo ir tapo mėgstama. Patrauklu, kad už kalbų mokymąsi pagal universiteto patvirtintus modulius kursantai, kaip ir KU studentai, gali gauti europinių studijų kreditų. Kadangi universiteto galimybės leidžia pasikviesti ir vizituojančių dėstytojų, stengiamės išnaudoti kiekvieną galimybę ir pasidalinti patirtimi su kolegomis iš užsienio. Šios patirtys kartais tampa tikromis sėkmės istorijomis. Štai pernai vasarą atgarsio susilaukė ispanų kalbos vasaros kursai su dėstytoju Jesús Llamas Sevilla iš Madrido CJC universiteto. Beje, gavęs aukščiausią įvertinimą už savo magistro darbą apie ispanų kalbos mokymą lietuvių tautybės grupėse, Jesús įstojo į šios krypties doktorantūros studijas ir toliau bendradarbiauja su KU. Vasario mėnesį pasikvietėme dar vieną dėstytoją – ELE (Ispanų, kaip užsienio kalbos, dėstymo) programos magistrantą Viktorą Alvaresą (Víctor Álvarez Guzmán). Viktoro kelias – šauni sėkmės istorija, prasidėjusi Klaipėdos universitete prieš penketą metų Erasmus programos dėka. Tada jis buvo psichologijos bakalauro programos studentas. KU kalbų kursų organizatorių pakviestas ir pakonsultuotas, jis kartu su bičiuliu pradėjo mokyti ispanų kalbos, taikydamas situacijų ir pokalbių…

Paskirtasis suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo tiekėjas, bendrovė LITGAS, priklausanti „Lietuvos energijos” energetikos įmonių grupei, optimizuoja šių metų paskirtojo tiekimo krovinių grafiką ir tokiu būdu tikisi sumažinti 2018 metų SGD terminalo išlaikymo sąnaudas apie 0,5 mln. eurų. Vakarų Europos gamtinių dujų rinkoje dėl pastarąsias savaites vyravusių netipiškai šaltų orų ir apriboto gamtinių dujų tiekimo gerokai išaugo trumpojo laikotarpio gamtinių dujų kainos. Tuo pačiu padidėjo SGD paklausa, kadangi didžioji dalis SGD krovinių pagal trumpalaikius ir momentinius sandorius plaukia į sparčiai gamtinių dujų vartojimą didinančią Aziją. Todėl kovo viduryje į Lietuvą bus pristatyta dalis SGD krovinio, kita jo dalis – parduota pirkėjams, mokantiems už dujas brangiau. Vietoje planuotų 138 tūkst. kubinių metrų SGD (dujiniu ekvivalentu – maždaug 80 mln. kubinių metrų arba 0,95 TWh), į Lietuvą bus atgabenti 98 tūkst. kubiniai metrai SGD (apie 57 mln. kubinių metrų dujiniu ekvivalentu arba 0,67 TWh). „Skaičiuojame, kad šis grafiko pakeitimas leistų šių metų SGD terminalo išlaikymo sąnaudas sumažinti apie 0,5 mln. eurų. Tokia suma susidarytų įvertinus esamų ir numatomų kainų skirtumus dabar ir vasarą, kai bus atgabentas likęs SGD kiekis”, – teigė LITGAS valdybos pirmininkas Dominykas Tučkus. Dėl šio optimizavimo metinis paskirtojo tiekimo SGD kiekis nepasikeis ir sudarys maždaug 550 tūkst. kubinių metrų SGD…

Klaipėdos apskritis pagal darbo užmokesčio augimo tempus pateko tarp šalies lyderių, o Klaipėdos miestas išlieka tarp miestų, kur mokami didžiausi atlyginimai – rodo naujausi Lietuvos statistikos departamento duomenys. Statistikos departamentas skelbia, kad vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sparčiausiai augo Klaipėdos ir Telšių apskrities įmonėse, įstaigose bei organizacijose. Šiose apskrityse, palyginus 2017 metų trečią ir ketvirtą ketvirčius, fiksuojamas 5,6 proc. augimas. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Klaipėdos apskrityje pasiekė 864,2 Eur (neto 676,4 Eur), Telšių – 815,1 Eur (neto 642,8 Eur). Klaipėdos mieste vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis paskutinįjį 2017 metų ketvirtį siekė 943,5 Eur (neto 730,7 Eur). Pagal atlyginimų dydį Klaipėda pirmauja apskrityje, o šalies mastu užima antrąją vietą ir rikiuojasi iškart po Vilniaus, kur bruto darbo užmokestis siekia 1003,3 Eur (neto 771,7 Eur). Lyginant 2017 metų trečią ir ketvirtą ketvirčius, atlyginimai Klaipėdoje išaugo 5,9 proc. (bruto), o per metus vidutinis bruto darbo užmokestis uostamiestyje padidėjo 8,2 proc. Klaipėdos apskrityje – 6,7 proc. „Atlyginimų augimo tendencijos tikrai nuteikia optimistiškai. Žinoma, sėkmė priklauso ne tik nuo savivaldos veiksmų, bet ir nuo valstybės politikos bei pasaulinių ekonomikos tendencijų, tačiau Klaipėda siekia ir sieks, kad būtume sėkmingo augimo pavyzdžiu. Žinia, savivaldybė kartu su partneriais rengia ekonominio proveržio strategiją „Klaipėda 2030“, kurioje įtvirtinti išties…

Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka kviečia gyventojus į nemokamus elektroninių paslaugų mokymus. Sužinosite ir išbandysite:  kaip naudotis elektroniniu parašu ir internetine bankininkyste, Sodros, VMI paslaugomis, kaip apsipirkti, užsiregistruoti pas gydytoją, pateikti prašymus pašalpai gauti, pasitikrinti ar nesi skolingas valstybei, neatlygintinai susipažinti su asmens duomenimis įvairiuose registruose,  deklaruoti gyvenamąją vietą ir kt. Sužinosite, kaip užsisakyti knygas iš namų, aplankyti virtualius muziejus ir patogiai susiplanuoti laisvalaikį internetu. Mokymų pradžia – kovo 12 d. Pempininkų bibliotekoje (Taikos pr.  81A). Registracija tel. (8 46) 346301 Parengta pagal Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos informaciją

Su VĮ Lietuvos oro uostai vadovais susitikęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas aptarė naujų skrydžių pritraukimo galimybes į Klaipėdos/Palangos oro uostą. Anot V. Grubliausko, prioritetu išlieka vokiškoji kryptis, kuri aktuali tiek verslui, tiek turizmo sričiai. Poziciją, kad pajūriui būtina oro jungtis su Vokietija, yra išreiškusios ir kitos Klaipėdos regiono savivaldybės, kurios, susibūrusios į asociaciją „Klaipėdos regionas“, kartu įgyvendina Klaipėdos regiono pasiekiamumo ir žinomumo didinimo programą. „Sutelktos regiono savivaldybių ir oro uosto atstovų pastangos siekiant pritraukti naujų skrydžių jau davė kur kas geresnių rezultatų nei tikėtasi. Užsibrėžę į oro uostą pritraukti Londono kryptį, dabar jau galime džiaugtis ne tik šia, bet ir kitomis naujomis skrydžių galimybėmis, o keleivių skaičius oro uoste sėkmingai auga. Tačiau sustoti negalime – dabar ypač aktualus klausimas dėl susisiekimo su Vokietija. Naujų skrydžių pritraukimo klausimas šiandien ir buvo aptartas su VĮ Lietuvos oro uostų atstovais“, – sako Klaipėdos meras, asociacijos „Klaipėdos regionas“ vadovas V. Grubliauskas. Anot V. Grubliausko, susitikimo metu dėmesio centre buvo ir žinia apie pokyčius oro uostų vadovybėje. „Kėlėme klausimą, ar vystant pokyčiams nesikeis oro uostų pozicija įgyvendinat Klaipėdos regiono pasiekiamumo ir žinomumo didinimo programą. Išgirdome patikinimą, kad strategija nesikeičia“, – sako V. Grubliauskas. Pageidavimą, kad pajūryje atsirastų skrydžiai į Vokietiją, yra išreiškę ir verslo atstovai. Klaipėdos…

Pažinti Europą ir keliauti galima įvairiais būdais – šalis jungia patogus lėktuvų, autobusų ir traukinių tinklas. Norėdamas paskatinti žemyno pažinimą tarp skirtingų šalių jaunimo, Europos Parlamentas parėmė siūlymą, kuriuo nuo 2018 m. įgyvendins pilotinį projektą ir ES piliečiams, švenčiantiems 18-ąjį gimtadienį, dovanų įteiks „InterRail“ kelionių pasus. Šie kelionių pasai leis nemokamai naudotis traukinių tinklu Europoje tris savaites per dvejų metų laikotarpį. Taip tikimasi paskatinti kelionių traukiniais pasirinkimą, norint sumažinti išmetamųjų dujų kiekį ir prisidėti prie kovos su klimato kaita. Pilotinis projektas: bilietai 20 tūkstančių jaunuolių Pilotinio projekto metu nemokami bilietai bus išdalinti 20 tūkst. aštuoniolikmečių ir tai kainuos apie 12 mln. eurų. Tiesa, reikia paminėti, kad Baltijos šalys (Lietuva, Latvija, Estija), Kipras ir Malta nepriklauso bendrajam „InterRail“ tinklui, tačiau šias šalis žadami prijungti prie bendros pasiūlymo schemos ir suteikti galimybę nemokamai keliauti vietiniais traukiniais ar keltais. Šis pasiūlymas Parlamente buvo sutiktas teigiamai, daugiausiai diskutuojant apie poreikį atrasti finansavimo šaltinius tokios idėjos įgyvendinimui. Europos Komisijos narė Violeta Bulc, atsakinga už transportą, šią idėją vadina puikia, tačiau neatsisako ir galimų alternatyvų: „Mes taip pat galime svarstyti variacijas įgyvendinant šią nuostabią idėją. Patrauklus būdas būtų rengti atvirą loteriją visiems 18 metų jaunuoliams, kurioje jie galėtų laimėti didelį kiekį nemokamų bilietų“. Idėja suteikti nemokamos kelionės…

Savaitraščio „Lietuvos sveikata“ organizuojamuose „Metų vadovo“ apdovanojimuose klaipėdiečiai ir šiemet neliko šešėlyje. Klaipėdos jūrininkų ligoninės Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas Nerijus Klimas pripažintas 2017 metų profesijos autoritetu. „Tokie įvertinimai rodo, kad Klaipėdoje dirba išties profesionalūs ir savo darbui atsidavę medikai, aukščiausios klasės specialistai, kuriuos vertina ir kolegos, ir pacientai, o jų nuoširdus ir pasiaukojantis darbas matomas ir iš sostinės. Turime didžiuotis, gerbti ir vertinti jų atsidavimą mediko profesijai,“ –  sako apdovanojimų ceremonijoje dalyvavęs ir laureatą pasveikinęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Vilniuje penktadienio vakarą, kovo 2 d., vykę „Metų vadovo“ apdovanojimai – vienas pagrindinių sveikatos sistemos metų renginių, šiemet suorganizuoti jau 15 kartą. Kandidatūras į geriausiųjų nominacijas renka medikų bendruomenė, sveikatos sistemai nusipelnę žmonės, pacientai, savaitraštis „Lietuvos sveikata“ bei portalas www.lsveikata.lt. Nugalėtojai skelbiami nominacijose „Metų vadovas“, „Metų profesijos autoritetas“, „Metų sėkmė“, „Metų administratorius“, „Metų proveržis“, „Metų strategas“, „Už gyvenimo nuopelnus“, šiemet įsteigta ir nauja nominacija – „Kylanti žvaigždė“. Pernai nominacijoje „Metų profesijos autoritetas“ taip pat nugalėjo klaipėdietė medikė. Šis apdovanojimas praėjusiais metais atiteko dr. Aistai Plieskienei, Klaipėdos universitetinės ligoninės Branduolinės medicinos centro vadovei, Aukštųjų energijų skyriaus vedėjai, gydytojai onkologei radioterapeutei. Parengta pagal Klaipėdos miesto savivaldybės informaciją

Siekiant užtikrinti studijų kokybę, švietimo ir mokslo (ŠMM) ministrės įsakymu patvirtinta Studijų krypčių vertinimo ir laikinojo akreditavimo tvarka, pagal kurią Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC) atliko Lietuvos aukštųjų mokyklų studijų krypčių vertinimą ir akreditavimą. Skelbiama, kad Klaipėdos universitetas (KU) priėmimo 2018 metais nevykdys į 16 pirmos pakopos ir 14 antros pakopos studijų krypčių studijų programų, tai sudaro beveik trečdalį visų 2018 metų priėmimui KU siūlytų studijų programų. Daugiausia akredituota su ribojimais socialinių mokslų krypties studijų programų, išskyrus visuomeninės geografijos, viešojo administravimo, regionų valdysenos, psichologijos, socialinio darbo programas, kurios akredituotos be išlygų. Pasak KU rektoriaus prof. habil. dr. Eimučio Juzeliūno, šis SKVC studijų krypčių vertinimas padės KU išgryninti savo stipriąsias puses ir į jas koncentruotis. „Klaipėdos universitetas vykdo plataus profilio studijų programas. Deja, ne visos įvertintos teigiamai. Tačiau KU, kaip ir ankščiau, yra jūros mokslų krypties lyderis, kur studijų programos aprėpia ekologijos ir aplinkotyros, jūros inžinerijos, jūrų hidrologijos, geoinformatikos ir kitas unikalias jūros mokslų krypties studijų programas“, – teigė E. Juzeliūnas. KU rektorius akcentavo, kad SKVC teigiamai vertino humanitarinių (istorijos ir lingvistikos) ir sveikatos mokslų krypčių studijų programas. „Naujiems studentams Klaipėdos universitetas 2018 metų priėmime pasiūlys tai, ką turi geriausia – moksliniais tyrimais, kurie pripažinti užsienio specialistų, grįstas studijų programas“, –…

Takas per lietuvišką savaną, panorama iš grimztančios valties, slėptuvė ant jūros kranto, pilis, kurioje galima nakvoti… Kalendorinė pavasario pradžia gali būti puikus įkvėpimas planuoti naujas keliones po tokią netikėtą ir įvairią Lietuvą. Nuo šiandien vietiniams turistams – simbolinis kvietimas pasiruošti laukiantiems naujo turistinio sezono atradimams. „Esame atradę pasaulį, o dabar atrandame ir Lietuvą. Jeigu sudėtume visus pernai po Lietuvą keliavusius vietinius turistus, gautas skaičius prilygtų devynių didžiausių Lietuvos miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Mažeikių ir Jonavos – bendram gyventojų skaičiui, t.y. 1,37 mln. Tai – 9 proc. daugiau nei 2016 m. Šiemet skatiname ne tik keliauti daugiau, bet ir įdomiau, ieškoti įvairesnių patirčių, neatrastų vietovių“, – teigia laikina Turizmo departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė. Net 12 išskirtinių turistinių vietų turistai gali atpažinti naujame video, kurį kūrė video agentūra TURBO, laimėjusi viešųjų pirkimų konkursą. Į pagalbą jie pasitelkė Lietuvos alpinizmo asociacijos prezidentę Vilmą Tūbutytę. Būtent ji klipe intriguoja žiūrovus aktyviai keliaudama po mažai žinomas Lietuvos vietas – nuo kitų planetų reljefą primenančio kraštovaizdžio iki aukščiausio Lietuvoje pėsčiųjų ir dviratininkų tilto, nuo tašytų akmenų bažnyčios iki Nemuno intako XIX a. kaskadų. „Lietuvos geležinkeliai“ sutiko šį video sukti traukinių Vilnius-Klaipėda, Vilnius-Kaunas, Vilnius-Šiauliai, Vilnius-Marcinkonys, Vilnius-Turmantas, Vilnius-Minskas ekranuose, o keleiviai kviečiami atpažinti…

Kovo 3–4 dienomis nuo 8 val. iki 18 val. dėl vyksiančios Kaziuko mugės bus draudžiamas transporto eismas Tiltų gatve. Dėl to bus koreguojamos 2, 2A, 3, 4, 5, 6, 8, 10, 11, 14 viešojo susisiekimo autobusų maršrutų trasos – autobusai bus nukreipti Galinio Pylimo, Pilies, Danės ir Naujojo Sodo gatvėmis. Nuo kovo 2 d. 16 val. iki kovo 5 d. 22 val. bus uždraustas transporto eismas ir nuo kovo 2 d. 8 val. iki kovo 4 d. 22 val. transporto stovėjimas Sukilėlių, Žvejų, Teatro gatvėse ir Turgaus gatvės atkarpoje nuo Jono kalnelio iki Teatro aikštės. Klaipėdos miesto savivaldybės informacija

Vasario 26 d. Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centre įvyko jau tradiciniu tapęs turizmo specialistų susitikimas. Šio renginio metu buvo pristatytos ateinačio turizmo sezono naujienos: alaus daryklos „Švyturys“ rekonstrukcijos projektas bei naujasis gastrobaras „B House”, naujovės Lietuvos jūrų muziejuje ir delfinariume, Klaipėdos miesto baseino projektas, naujojo muziejaus „Muziejus 39/45” ekspozicijos bei veiklų pristatymas, Klaipėdos ekonominės plėtros strategija „Klaipėda 2030. Mėlynasis proveržis”,  Europos sporto miesto 2018 programa ir kitos naujienos. Renginio metu pranešimą skaitė ir Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė. Ji pasidžiaugė, jog praėję 2017 metai Klaipėdos TKIC buvo itin sėkmingi: „Sulaukėme daugiau kaip 120 tūkst. lankytojų, iš 69 pasaulio valstybių,  dalyvavome 15 tarptautinių turizmo parodų. O metus vainikavo Klaipėdos, kaip sėkmingiausios 2017 metų turizmo traukos vietovės titulas.“ Pasak centro vadovės, dauguma Klaipėdoje apsilankančių turistų yra iš Vokietijos, Lietuvos, JAV, Lenkijos, Latvijos, Didžiosios Britanijos, Nyderlandų, Prancūzijos. Kruiziniais laivais dažniausiai į uostamiestį atvykdavo turistai iš JAV, Prancūzijos, Italijos, Ispanijos. Išskirti turistai iš Izraelio – paskaičiuota, kad jie vienos kelionės metu Lietuvoje išleidžia didžiausią sumą – vidutiniškai apie 653 Eur. Vokiečiai vienos kelionės metu Lietuvoje išleidžia vidutiniškai 396 Eur, britai – 438 Eur, japonai – 557 Eur, kinai – 560 Eur, švedai – 463 Eur, italai – 397 Eur,…

Klaipėdos piliavietėje artėja dar vienos įkurtuvės: pabaigos link juda šiaurinės kurtinos atstatymas. Čia jau vyksta vidaus apdailos darbai, atšilus orams bus apželdintas šlaitas, liko išspręsti kai kuriuos archeologinių radinių išsaugojimo bei eksponavimo klausimus. „Žengiame dar vieną svarbų žingsnį Klaipėdos piliavietės atgaivinimo link. Darbai vyksta Klaipėdos istorinėje širdyje, objektą statome šimtmečiams, todėl negali būti jokio skubotumo. Tačiau kartu manau, kad rugpjūčio 1-ąją, švęsdami miesto gimtadienį, mes jau galėsime įžengti į šiaurinės kurtinos erdves. Tai būtų labai prasminga dovana miestui ir miestiečiams“, – sako Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Šiaurinės kurtinos atstatymo projekto vertė – 4,8 mln. eurų, lėšos skiriamos iš savivaldybės biudžeto. Pabaigus statybos darbus, naujose erdvėse šiaurinėje kurtinoje bus įrengtos šiuolaikiškos, interaktyvios Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus muziejinės ir edukacinės erdvės. Planuojama, kad jos lankytojams duris turėtų atverti 2019 metais. Šiuo metu vyksta ekspozicijos projektavimas, kurį baigus paaiškės ir ekspozicijos įrengimo kaina. Preliminariais vertinimais, tai gali kainuoti apie 600 tūkst. eurų. Muziejus lankytojus supažindins su XVII–XVIII amžiaus Klaipėda ir jos žmonėmis. Iki ekspozicijos įrengimo šiaurinėje kurtinoje planuojamos laikinos parodos, kiti projektai. Šią vasarą prasidės ir palei piliavietę einančios Priešpilio gatvės rekonstrukcija. Ši gatvė veda iš Pilies gatvės į Kruizinių laivų terminalą. Rekonstrukcijos metu bus pakeista Priešpilio gatvės trajektorija. Atsižvelgus į archeologinių tyrimų…

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras ir vėl kviečia visas uostamiesčio įmones dalyvauti konkurse „Judriausia įmonė 2018“. Konkurso tikslas – skatinti darbuotojus rūpintis savo sveikata, o įmonės vadovus prisidėti prie darbuotojų sveikatos palaikymo bei gerinimo, didžiausią dėmesį skiriant darbuotojų judėjimui. Registracijos į konkursą laikotarpis – iki kovo 30 d. Esant poreikiui, konkurso organizatoriai pasilieka teisę koreguoti paraiškų teikimo datą. Konkurso laikotarpis – nuo balandžio 3 d. iki lapkričio 30 d. Daugiau informacijos apie konkursą (nuostatus, konkurso dalyvių paraišką ir t. t.) rasite čia: http://www.sveikatosbiuras.lt/lt/pradzia/startuoja-konkursas-judriausia-imone-2018-16237.html

Šiandien popiet paaiškėjo vieno žinomiausio tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings by Subject 2018“ rezultatai. Reitingas vertina aukštąsias mokyklas pagal skirtingas mokslo ir studijų kryptis. Šiemet buvo reitinguoti tik trys Lietuvos universitetai. Jie įvertinti net 4-iose srityse ir 7-iose kryptyse. Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) reitinguotas net 4 kryptyse ir 2 srityse. Jau keletą metų iš eilės VGTU neapleidžia pozicijų statybos inžinerijos (Engineering – Civil and Structural) kryptyje ir užima 101–150 vietą. VGTU yra vienintelis Baltijos šalių universitetas pasiekęs tokį aukštą reitingą statybos inžinerijos moksluose. 101–150 vietoje tarp visų universitetų VGTU yra ir architektūros (Architecture/Built Environment) kryptyje. Inžinerijos ir technologijų  srityje (Egineering and Technology) VGTU užima 329 poziciją. Šis universitetas taip pat reitinguotas verslo ir verslo vadybos studijų (Business & Management Studies) kryptyje, čia užima 201–250 vietą. Didžiausias, net per 100 pozicijų, šuolis šiemet pasiektas ekonomikos ir ekonometrijos (Economics and Econometrics) kryptyje – VGTU čia užima 201–250 vietą (2017 m. – 301–350 vietą) tarp pasaulio universitetų. Tuo tarpu bendrai Socialinių mokslų ir vadybos  srityje (Social Sciences and Management) VGTU iš 340 pozicijos pakilo į 315. Šie pasiekimai – aukščiausi ne tik Lietuvoje bet ir Baltijos šalyse. „Statybos inžinerija ir architektūra – sritys, kuriose VGTU jau yra įtvirtinęs ilgalaikes stiprias pozicijas ne tik…

Prie nacionalinio projekto „Nemokama teisinė pagalba Lietuvos regionuose“ jungiasi Šilutės F. Bajoraičio biblioteka ir daugiau kaip dvidešimt jos filialų. Kovo 1 d. 13 val. numatomas šventiškas dar vieno teisinės pagalbos atviros prieigos taško atidarymas (Periodikos skaitykla (I a.), Tilžės g. 10, Šilutė). Atidaryme dalyvaus projekto iniciatorės – Vilniaus universiteto (VU) Teisės klinikos – direktorius Laurynas Totoraitis, Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos direktorė Laima Dumšienė ir šios bibliotekos filialų atstovai. Pasirašius bendradarbiavimo sutartį, bibliotekų lankytojai galės naudotis nemokama teisine pagalba, kurią nuotoliniu būdu teiks VU Teisės klinika. Nuotolinės konsultacijos metu gyventojai turės galimybę matyti ir girdėti VU Teisės klinikos teisininkus, konfidencialiai gauti jiems parengtus teisinius dokumentus, išsiaiškinti, kur ir kaip juos pateikti. Pagrindinis projekto plėtros Klaipėdos regione rėmėjas – AB „Klaipėdos nafta“ (KN). „KN, būdama socialiai atsakinga bendrovė, džiaugiasi galėdama prisidėti prie projektų, sprendžiančių aktualias visuomenės problemas. VU Teisės klinikos teikiama nemokama teisinė pagalba neretai yra vienintelė galimybė socialiai pažeidžiamiems asmenims, jauniems verslininkams ar nevyriausybinėms organizacijoms ginti savo teises, todėl KN ypač palaiko ir remia VU Teisės klinikos iniciatyvą šiuolaikinėmis technologijomis užtikrinti nemokamą teisinę pagalbą nuo sostinės nutolusiems Klaipėdos regiono gyventojams. KN tiki, kad teisinės pagalbos prieigos taško atidarymas Šilutės F. Bajoraičio bibliotekoje yra reikšmingas įvykis plečiant teisinės pagalbos prieinamumą…