Naujienos

35 vasaros dienas vykusi Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija Lietuvos oro uostams 2017 m. nesukliudė pasiekti naują rekordą. Praėjusiais metais trys šalies oro uostai iš viso aptarnavo daugiau nei 5,2 mln. keleivių, o skrydžių skaičius viršijo 55 tūkst. Puikiais augimo rodikliais ypač išsiskyrė Kauno oro uostas, laikinai atlikęs pagrindinių šalies oro vartų funkciją. Kaip teigė šiandien spaudos konferencijoje bendrovės 2017 m. rezultatus apžvelgęs Lietuvos oro uostų vykdomasis direktorius Donatas Voveris, praėję metai tapo dar vieno rekordinio augimo metais. Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose aptarnautų keleivių skaičius, lyginant su 2016 m., išaugo dešimtadaliu, o skrydžių – 5 proc. „Net 60 proc., iki beveik 1,2 mln., ūgtelėjo Kauno oro uoste aptarnautų keleivių skaičius. Maža to, čia per metus net 54 proc., t. y. iki 12 tūkst., šoktelėjo ir skrydžių skaičius. Tokius įspūdingus rezultatus lėmė vasarą vykdyta Vilniaus oro uosto tako rekonstrukcija, kurios metu pagrindiniuose šalies oro vartuose 35 dienas aviacinė veikla nebuvo vykdoma, o dauguma skrydžių buvo perkelti į Kauną. Augimą išlaikė ir Palangos oro uostas, kuriame beveik trečdaliu padaugėjo keleivių, o skrydžių srautas padidėjo 13 proc.“, – pažymėjo D. Voveris. Didžiausiame šalyje Vilniaus oro uoste 2017 m. keleivių skaičius sumenko 1 proc., iki daugiau nei 3,7 mln.,…

2018 metais Klaipėda pirmoji iš Lietuvos miestų sulaukė tarptautinės Europos sporto sostinių ir miestų federacijos (ACES Europe) pripažinimo ir yra paskelbta vienu iš Europos sporto miestų. Jau šią savaitę uostamiestyje prasidės sporto renginių maratonas, kuris tęsis visus metus. Šiemet į Savivaldybės administracijos sudarytą varžybų ir sportinių renginių sąrašą jau yra įtraukta virš 70 įvairiausių priemonių – nuo reprezentacinių tarptautinių profesionalaus sporto varžybų iki pavienių entuziastų iniciatyvų aktyvaus poilsio skatinimui. „Sporto miesto titulas – didžiulis įsipareigojimas sportui skirti ypatingą dėmesį ir paskatinti sportuoti kuo daugiau klaipėdiečių. Siūlomų sportinių veiklų sąrašas neabejotinai ilgės – mes atviri visoms iniciatyvoms. Be abejonės, toliau bus gerinama ir sporto infrastruktūra – prasidės svarbių sporto objektų rekonstrukcija,  pavasarį gyventojai bus pakviesti į naują, modernų baseiną. Tikiu, kad susitelkę pasieksime, jog sveiku sporto virusu užsikrėstų kuo daugiau klaipėdiečių ir sportas taptų neatsiejama miesto bendruomenės gyvenimo dalimi“, – sakė Vytautas Grubliauskas, Klaipėdos miesto meras, primindamas, kad ir miesto taryba 2018-uosius Klaipėdoje paskelbė Sporto metais. Informacija apie Sporto metų renginius bus skelbiama Klaipėdos miesto savivaldybės interneto svetainėje, Facebook paskyroje „Klaipėda – Europos sporto miestas“, regiono ir šalies žiniasklaidoje. Renginių reklamoje bus naudojamas specialiai sukurtas spalvingas logotipas. „Olimpinėmis spalvomis papuošta kompanija – tai sportuojanti šeima. Gerai įsižiūrėję pamatysite ir mūsų miesto simbolikoje esantį…

Sausio 13-ąją minėsime Laisvės gynėjų dieną. Pristatome renginių kalendorių šiai dienai paminėti: Sausio 12 d. pilietinė akcija „Atmintis gyva, nes liudija“; 15.00 val. Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centre. Kūrybinė akcija „Tą naktį ugnimi pražydo laisvė“; 17.00 val. Atminimo laužai prie Klaipėdos miesto savivaldybės (Liepų g. 11); 18.00 val. Atminimo laužai Debreceno gatvės skvere, parke prie I. Simonaitytės g. kalvos; 18.00 val. Klaipėdos universiteto Menų akademijos Koncertų salėje (K. Donelaičio g. 4) – Veronikos Povilionienės ir mišraus choro „Cantare“ koncertas „Pasidainavimai su Veronika. Signatarų keliais“; 19.00 val. Klaipėdos valstybinės kolegijos kiemelyje (Jaunystės g. 1). Tradicinis renginys jaunimui „Prie laisvės laužo“ Sausio 13 d. 18.00 val. Klaipėdos šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje (Savanorių g. 4) – Šv. mišios už Sausio 13-osios gynėjus; 18.45 val. Klaipėdos šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje (Savanorių g. 4) – Koncertas Laisvės gynėjų dienai paminėti Sausio 14 d. 13.00 val. Tradicinis bėgimas „Laisvės kelias“ nuo Girulių televizijos bokšto iki Atgimimo aikštės, Sporto metų Klaipėdoje atidarymas; 13.00 val. Klaipėdos skulptūrų parke. Ekskursija „Apnuoginta istorija“, vedėja – Sondra Simanaitienė (Mažosios Lietuvos istorijos muziejus) Klaipėdos TIC informacija

Sausio 9-oji Klaipėdos universitetui ir Lietuvos kariuomenės Karinėms oro pajėgoms (KOP) tapo įsimintina data – Karinių oro pajėgų vadas plk. Dainius Guzas ir Klaipėdos universiteto (KU) rektorius Eimutis Juzeliūnas pasirašė KOP ir KU bendradarbiavimo sutartį. 2019 m. Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos minės 100-ąsias įkūrimo metines, todėl jau šiais metais pradėta ieškoti partnerių ir bendraminčių, kurie prisidėtų prie 100-mečiui paminėti skirtų projektų įgyvendinimo. Šį pavasarį startuos ekspedicija „Žemė – vanduo“ Rėkyvos ežere, Šiaulių rajone. Ekspedicijos objektas  – 1930 m. birželio 13 d. Rėkyvos ežere avariją patyrusio ir nuskendusio KOP lėktuvo „Letov“ (Šmolik) Š-20L variklio bei kitų jo dalių paieška, lokalizacija ir iškėlimas. Šį pavasarį vyks pirmasis ekspedicijos etapas. Antrasis etapas numatytas vasarą: Šilėnų miške, buvusiame tarpukario aviacijos poligone, bus ieškoma 1940 m. rudenį sovietų sunaikintų „Lituanikos II“ ir kitų lietuviškų lėktuvų fragmentų. Ekspediciją vykdys KOP karininkai bei KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto (BRIAI) mokslininkai. 2017 metų rugsėjo 18 dieną KU BRIAI vyriausiasis mokslo darbuotojas akademikas prof. habil. dr. Vladas Žulkus ir naras instruktorius Valerijus Krisikaitis bei Karinių oro pajėgų kariai Rėkyvos ežere atliko žvalgybą. Apie valandą po vandeniu vertintas ežero dugnas, gylis, dumblo pado storis. Bandomojo nėrimo tikslas – įvertinti sąlygas ežere. Aptariant žvalgybos rezultatus apibendrinta, kad ekspediciją…

Penktadienį, sausio 12 d., dėl renginių, skirtų Laisvės gynėjų dienai paminėti, nuo 16.30 val. iki 19.30 val. keisis reguliariųjų reisų autobusų maršrutai: 10 maršrutas: į šiaurinę miesto dalį: patvirtintu maršrutu, toliau – Danės g., J. Karoso g., Liepų g. ir toliau – patvirtintu maršrutu; į pietinę miesto dalį: patvirtintu maršrutu, toliau – J. Karoso g., Danės g., H. Manto g. ir toliau – patvirtintu maršrutu. 17 maršrutas: į šiaurinę miesto dalį: patvirtintu maršrutu, toliau – J. Karoso g., Danės g., H. Manto g. ir toliau – patvirtintu maršrutu; į pietinę miesto dalį: patvirtintu maršrutu, toliau – Danės g., J. Karoso g., Liepų g. ir toliau – patvirtintu maršrutu. 26 maršrutas: Radailių, Šimkų kryptimi: iš Menų fakulteto stotelės Liepų g. ir toliau – patvirtintu maršrutu; Klaipėdos kryptimi: patvirtintu maršrutu, toliau – Danės g., J. Karoso g., Liepų g. iki Menų fakulteto stotelės. Klaipėdos miesto savivaldybės informacija

Kap nurodoma AB „Klaipėdos vanduo“ tinklalapyje, nuo sausio 1-osios pradėtos taikyti naujos bazinės kainos už geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas bei atsiskaitomųjų apskaitos prietaisų priežiūrą ir vartotojų aptarnavimo paslaugas. Naujas kainas dar praėjusiais metais patvirtino Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. pristatome AB „Klaipėdos vanduo“ teikiamų paslaugų kainas, kurios pateiktos be pridėtinės vertės mokesčio: Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinė kaina vartotojams, perkantiems geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas bute – 1,33 Eur/m3, iš šio skaičiaus: geriamojo vandens tiekimo – 0,68 Eur/m3; nuotekų tvarkymo – 0,65 Eur/m3, iš šio skaičiaus: nuotekų surinkimo – 0,31 Eur/m3; nuotekų valymo – 0,17 Eur/m3; nuotekų dumblo tvarkymo – 0,17 Eur/m3; Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinė kaina vartotojams, perkantiems geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas individualių gyvenamųjų namų ar kitų patalpų, skirtų asmeninėms, šeimos ar namų reikmėms, įvaduose – 1,25 Eur/m3, iš šio skaičiaus: geriamojo vandens tiekimo – 0,64 Eur/m3; nuotekų tvarkymo – 0,61 Eur/m3, iš šio skaičiaus: nuotekų surinkimo – 0,29 Eur/m3; nuotekų valymo – 0,16 Eur/m3; nuotekų dumblo tvarkymo – 0,16 Eur/m3; Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinė kaina abonentams, perkantiems geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas buities…

Jau šio mėnesio pabaigoje miesto tarybai bus teikiamas tvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės 2018–2020 metų strateginis veiklos planas. Pasak uostamiesčio Savivaldybės administracijos direktoriaus Sauliaus Budino, Klaipėdos miesto raida yra planuojama nusistačius strateginius tikslus. Planą sudaro 13 programų, kurių finansinė apimtis vien 2018-aisiais – 212,3 mln. Eur iš įvairių finansavimo šaltinių. Iš jų didžioji dalis yra savivaldybės lėšos – 186 mln. Eur. Numatoma, kad ES paramos lėšos sudarys 7,3 mln. Eur, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos lėšos – 1,6 mln. Eur. Planuojama, kad kitais metais programoms įgyvendinti prireiks 228,1 mln. Eur, o 2020 m. iš visų finansavimo šaltinių – 215,3 mln. Eur. „Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos susitelkė administracija rengdama veiklos planą – didinti miesto konkurencingumą, kryptingai vystant infrastruktūrą ir sudarant palankias sąlygas verslui, kurti mieste patrauklią, švarią ir saugią gyvenamąją aplinką bei užtikrinti gyventojams aukštą švietimo, kultūros, socialinių, sporto ir sveikatos apsaugos paslaugų kokybę ir prieinamumą“, – teigia S. Budinas. 2018 m. finansine apimtimi didžiausia yra 10-oji programa (Ugdymo proceso užtikrinimo), kurios lėšų poreikis iš visų finansavimo šaltinių yra 79,3 mln. Eur. Antroji pagal finansinę apimtį yra 12-oji programa (Socialinės atskirties mažinimo) – 36,9 mln. Eur, trečioji pagal finansinę apimtį yra 6-oji programa (Susisiekimo sistemos priežiūros ir plėtros) – 28,1 mln.…

2018 metais Klaipėdos miesto gyventojai ir toliau galės gauti paramą iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo. Nuo šiol asmenys galės gauti ne tik paramą maisto produktais, bet ir asmens higienos prekėmis (skalbimo priemonės, muilas, šampūnas, dantų pasta, dantų šepetėliai). Per kalendorinius metus maisto produktai bus dalijami šešis kartus, o asmens higienos perkės – du kartus. Asmenys, anksčiau gavę paramą bei norintys šią paramą gauti ir 2018 metais, turi pateikti naujus prašymus. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrius primena, kad teisę gauti paramą iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo turi nepasiturintys gyventojai, gaunantys socialines pašalpas ir socialinę paramą mokiniams, globojami šeimose vaikai ir asmenys nuo 18 metų, kuriems paskirta globos (rūpybos) išmoka bei tie, kurių vidutinės mėnesio pajamos vienam asmeniui neviršija 1,5 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio (183,00 Eur). Taip pat teisę gauti paramą maistu ir prekėmis turi ir nepasiturintys Klaipėdos miesto gyventojai, kurių vidutinės mėnesio pajamos vienam asmeniui yra didesnės nei 1,5 VRP dydžio, bet neviršija 2,2 VRP dydžių (268,40 Eur), jeigu bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų: yra neįgalus ar sukakęs senatvės pensijos amžių asmuo; augina vaiką (vaikus); patiria socialinę riziką ir kreipimosi metu yra socialinės priežiūros paslaugų gavėjas (gyvena savarankiško gyvenimo namuose,…

Klaipėdos „Neptūno“ krepšinio klubas turi naują savininką – klubo valdymą perėmė verslininkas Sigitas Ambrazevičius. Anot Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko, tai naujas puslapis klubo istorijoje. Klube įvykę pokyčiai šįryt pristatyti spaudos konferencijoje. „Klaipėdoje sporto metai prasideda gera žinia ne tik sporto bendruomenei, bet ir visam miestui. Pastarosiomis dienomis priimti labai svarbūs ir reikšmingi „Neptūno“ ateičiai sprendimai. Šiandien klubas žengia keliu, kuris niekam nebeturėtų kelti abejonės – nei sportininkams, nei treneriams, nei gerbėjams. Neabejoju, kad pokyčiai klubo valdyme ir miestui atveria visiškai kitas galimybes dalyvauti klubo veikloje. „Neptūnas“ išlaikė išbandymą, situacija suvaldyta, atverstas naujas gilias tradicijas turinčio klubo istorijos puslapis. Ir tik nuo mūsų visų priklauso, kas jame bus rašoma“, – spaudos konferencijoje sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Klubo valdymą perėmęs verslininkas Sigitas Ambrazevičius teigė, kad šios iniciatyvos ėmėsi paskatintas buvusių ir esamų krepšinio klubo rėmėjų noro sutvarkyti klubo valdymą. „Šiuo metu esu šimtaprocentinis komandos savininkas, tačiau pagrindiniu savininku neplanuoju būti. Esame verslininkų grupė, kurie planuoja dalyvauti komandos valdyme, taip pat būti komandos bendrasavininkiais, taipogi planuojame įtraukti miestą į klubo valdymą“, – sako Sigitas Ambrazevičius. Klaipėdos miesto savivaldybės informacija

Šįmet Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos (KOP) minės 100-ąsias įkūrimo metines, todėl jau šiais metais pradėta ieškoti partnerių ir bendraminčių, kurie prisidėtų prie 100-mečiui paminėti skirtų projektų įgyvendinimo. Pirmas žingsnis bus žengtas sausio 9 d.: Karinių oro pajėgų vadas plk. Dainius Guzas ir Klaipėdos universiteto (KU) rektorius Eimutis Juzeliūnas pasirašys KOP ir KU bendradarbiavimo sutartį organizuojant ir vykdant bendrą KOP 100-mečiui paminėti skirtą paieškos ir pažintinę ekspediciją „Žemė – vanduo“ Rėkyvos ežere, Šiaulių rajone. Ekspedicijos „Žemė – vanduo“ objektas  – 1930 m. birželio 13 d. Rėkyvos ežere, Šiaulių rajone, avariją patyrusio ir nuskendusio KOP lėktuvo „Letov“ (Šmolik) Š-20L variklio ir kitų jo dalių paieška, lokalizacija ir iškėlimas. Šį pavasarį vyks pirmasis ekspedicijos etapas. Antrasis etapas numatytas vasarą: Šilėnų miške, buvusiame tarpukario aviacijos poligone, bus ieškoma 1940 m. rudenį sovietų sunaikintų „Lituanikos II“ ir kitų lietuviškų lėktuvų fragmentų. Sutartis bus pasirašoma 2018 m. sausio 9 d., 10.00 val., Klaipėdos universiteto Senato salėje (Herkaus Manto g. 84). Vykdant bendradarbiavimo sutartį KU atstovaus Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto (BRIAI) mokslininkai. Renginio metu KOP vyriausiasis puskarininkis, KU magistrantas, seržantas majoras Alvydas Tamošiūnas išsamiai supažindins su ekspedicijos „Žemė – vanduo“ tikslais ir istoriniu kontekstu, KU BRIAI vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Vytautas Jokubauskas aptars Lietuvos kariuomenės…

Klaipėdos savivaldybė ir Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono atstovai informuoja, kad šiaurinėje Klaipėdos dalyje vyksta karinės pratybos. Šios pratybos prasidėjo vakar ir tęsis iki sausio 8 dienos nuo 8 iki 17 valandos mokymo tikslais bus šturmuojamas pastatas, esantis Kretingos g. 100. Pratybos čia vyks ir sausio 9–12 dienomis nuo 8 iki 17 valandos. Numatoma naudoti pirotechniką ir kitas garsą skleidžiančias priemones. Kariai bus ginkluoti, tačiau jokių kovinių, pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai galinčių sukelti priemonių nenaudos. Klaipėdos miesto savivaldybės informacija

Remiantis Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) naujausiais duomenimis, įgyvendinant daugiabučių namų atnaujinimo programą (toliau – Programa), šiuo metu šalyje atnaujinami 483 daugiabučiai namai. Vertinant rezultatus atskirose savivaldybėse, matyti, jog daugiausia daugiabučių namų šiuo metu atnaujinama didžiuosiuose šalies miestuose – Vilniuje renovuojami 52 daugiabučiai, Klaipėdoje – 40, Kaune – 36. Tarp mažesnių savivaldybių išsiskiria Zarasų rajonas, kuriame šiuo metu atnaujinama 19 namų, Trakų rajonas, kuriame atnaujinama 18 daugiabučių, Druskininkų ir Ignalinos savivaldybės, kuriose atnaujinama po 17 namų, Telšių bei Molėtų rajonų savivaldybės (atitinkamai po 15 daugiabučių). „Turimi rezultatai rodo, jog jau kelerius metus iš eilės daugiabučių renovacija vis didesnį pagreitį įgauna didžiuosiuose šalies miestuose. Ir tai džiuginantis faktas ne tik atskiros savivaldybės, bet ir visos šalies kontekste – trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose senų daugiabučių skaičius sudaro daugiau kaip 50 proc. visų šalies renovuotinų daugiabučių. Tad intensyvus darbas, didinant pastatų energinį efektyvumą šiose savivaldybėse, yra itin reikšmingas visam šalies energetikos ūkiui“, – tvirtina BETA direktorius Valius Serbenta. Pagal š.m. spalio mėn. aplinkos ministro paskelbtą kvietimą teikti paraiškas daugiabučių atnaujinimui BETA iki 2018 m. vasario 1 d.  priima paraiškas daugiabučių atnaujinimui.  Paraiškos priimamos visuose BETA regioniniuose padaliniuose. Daugiau informacijos apie kvietimą –http://atnaujinkbusta.lt/wp-content/uploads/2014/02/Isakymas-kvietimo-2.pdf. Nuo 2013 m. Lietuvoje atnaujinta 1913 daugiabučių, iš kurių 2017 m.…

„Šventinį vidurnaktį mūsų klientai aktyviai sveikino ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje gyvenančius, dirbančius ar studijuojančius artimuosius“, – sakė Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius. Šalių, sulaukusių daugiausiai sveikinimų iš lietuvių, dešimtuke lyderės pozicijas užima Jungtinė Karalystė. Antrąją vietą užima skambučiai iš Lietuvos į Rusiją, trečiąją – į Vokietiją. Švenčių metu lietuviai nepamiršo ir kitose Europos šalyse gyvenančių artimųjų. Populiariausių skambučių krypčių dešimtuke rikiuojasi Baltarusija, Lenkija, Norvegija, Airija, Švedija, Olandija bei Prancūzija. Šios šalys atitinkamai ir dalijasi 4-10 vietas. Remiantis statistika, aktyviai skambinama buvo kone tris valandas. Didžiausias skambučiųpikas prasidėjo buvusių metų gruodžio 31-osios vakarą, maždaug nuo 22:00, ir tęsėsi dar valandą po vidurnakčio. Parengta pagal pranešimą spaudai

Klaipėdos universitete, Rekreacijos ir turizmo katedroje, lankėsi mokslininkė dr. Brenda Dyack iš Australijos Kanberos universiteto. „Džiaugiamės, kad į Klaipėdos universitetą atvyko žmogus, turintis pasaulinės mokslinės patirties ir galintis ja pasidalinti su mūsų studentais bei apsikeisti mokslinėmis įžvalgomis su KU mokslininkais. B. Dyack dirba ne tik Australijoje, bet ir Kanadoje, ji turi didžiulę mokslinių tyrimų patirtį turizmo ir rekreacijos srityje“, – kalbėjo KU Rekreacijos ir turizmo katedros vedėja prof. dr. Diana Šaparnienė. Skaitė paskaitas KU bendruomenei Klaipėdos universitete dvi savaites viešėjusi mokslininkė iš Australijos skaitė paskaitų kursą studentams: Rekreacijos ir turizmo bakalauro studijų, Rekreacijos ir turizmo vadybos magistrantūros bei jungtinės magistrantūros Tarptautinių turizmo renginių vadybos studijų programos su Latvijos Vidžemės taikomųjų mokslų universitetu studentams. Be to, dr. Brenda Dyack skaitė viešą paskaitą universiteto bendruomenei ir socialiniams partneriams. „Šiuo mokslininkės vizitu mūsų bendradarbiavimas nesibaigs. Vizito metu aptartos galimybės kartu su Rekreacijos ir turizmo katedros mokslininkais parengti ir įteikti spaudai prestižinėje pasaulinio lygio leidykloje monografiją Lithuania: country as a resort“, – teigė D. Šaparnienė. Pasak Rekreacijos ir turizmo katedros vedėjos, tarptautinis mokslinis bendradarbiavimas yra neatsiejama aukštojo universitetinio mokslo sistemos dalis: „Esame įdomūs pasauliui: mūsų gamta, rekreacijos ir turizmo galimybės. Reikia priminti, kad vos keliuose Lietuvos universitetuose vykdomos rekreacijos ir turizmo studijos, orientuotos į…

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras informuoja, kur uostamiestyje surenkamos nupuoštos eglutės. Nuo sausio 5 d. Klaipėdoje bus pastatyti didelės talpos konteineriai eglutėms surinkti: Kretingos g. 27 Žardininkų g. 16 Budelkiemio g. 17 Liepų g. 46 Taip pat sausio mėnesį eglutės priimamos visose Klaipėdos miesto didžiųjų atliekų aikštelėse: Tilžės g. 66A, Plieno g. 13, Šiaurės pr. 30. Eglutes galima nuvežti į žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę Kaukėnų g. 21, Glaudėnų k., Klaipėdos raj. Taip pat nupuoštas žaliaskares galima palikti prie konteinerių – vežėjas kartą per savaitę jas surenka apvažiavimo būdu.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija planuoja pateikti paraišką dotacijai gauti. Kviečiame individualių ir visuomeninės paskirties pastatų savininkus ir (ar) valdytojus, planuojančius 2018 m. keisti pastatų stogus, kur susidarys asbesto turinčių gaminių atliekų, kreiptis į savivaldybę (el. p. [email protected]) iki 2018 m. sausio 8 d. nurodant individualaus ir (ar) visuomeninio pastato (-ų) savininką (-us) ir (ar) valdytoją, adresą ir faktiškai sukauptą asbesto turinčių gaminių atliekų kiekį. Paminėtina, jog visos asbesto atmainos yra pripažintos I kategorijos kancerogenais, tad saugiai nepašalintos asbesto turinčių gaminių atliekos kelia didelį pavojų žmonių sveikatai. Klaipėdos miesto savivaldybės informacija

Šalies abiturientai iki vasario 24 dienos turi pasirinkti, kuriuos brandos egzaminus laikys šiemet, o iki sausio 16 dienos turi apsispręsti dėl menų ir technologijų mokyklinių brandos egzaminų pasirinkimo ir raštu apie tai informuoti savo mokyklos administraciją, primena Nacionalinis egzaminų centras (NEC). 2018 m. pagrindinė brandos egzaminų sesija prasidės balandžio 4 d. užsienio kalbos (anglų) valstybinio brandos egzamino kalbėjimo dalimi ir baigsis birželio 22 d. chemijos valstybiniu brandos egzaminu. Kaip ir ankstesniais metais, lietuvių kalbos ir literatūros įskaita bus laikoma ugdymo procese nuo vasario 28 d. iki balandžio 20 d. Įskaitos datą ir laiką nustato mokyklos vadovas. Esminių permainų 2018 metais nėra, tačiau abiturientams ir jų mokytojams rekomenduojama atkreipti dėmesį į keletą pasikeitimų. Brandos egzaminų tvarkaraštis. Dėl šiais mokslo metais prisidėjusių 10 papildomų ugdymo dienų daugiau brandos egzaminų bus rengiama šeštadieniais: pernai buvo 6, šiemet – 9. Mokiniams, kurie egzaminą laikys šeštadieniais, prieš tai bus suteikiama laisva diena. Fizikos ir informacinių technologijų valstybiniai brandos egzaminai vyks anksčiau – gegužės mėnesį. Visų valstybinių brandos egzaminų rezultatai bus paskelbti iki liepos 12 d., apeliacijos dėl valstybinių brandos egzaminų rezultatų išnagrinėtos iki liepos 20 d. Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas: platesnis autorių pasirinkimas, galimybė naudotis kūriniais, tikslesnis vertinimas. Laikydami lietuvių kalbos ir literatūros…

Šiemet minint nepriklausomos valstybės atkūrimo 100-metį Lietuva laukia garbingų svečių. Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės kvietimą atvykti į Vasario 16-osios iškilmes Vilniuje priėmė Vokietijos Prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris, Lenkijos Prezidentas Andrzejus Duda, Latvijos Prezidentas Raimondas Vėjuonis, Estijos Prezidentė Kersti Kaljulaid, Islandijos Prezidentas Gudnis Thorlacius Johannessonas, Ukrainos Prezidentas Petro Porošenka, Gruzijos Prezidentas Georgijus Margvelašvilis, Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas Donaldas Tuskas, Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude‘as Junckeris. Iškilmingame valstybės 100-mečio minėjime taip pat dalyvaus Švedijos ir Danijos karališkųjų šeimų atstovai. Šiemet Lietuvoje taip pat laukiamas Popiežius Pranciškus ir kiti pasaulio valstybių vadovai: Nyderlandų Karalius Viljamas Aleksanderis, Norvegijos sosto įpėdinis Hakonas, Prancūzijos Prezidentas Emmanuelis Macronas bei Airijos, Italijos, Graikijos ir Indonezijos Prezidentai. Moterų pasaulio lyderių tarybai vadovaujančios Prezidentės iniciatyva birželį Vilniuje taip pat rengiama tarptautinė moterų politinių lyderių konferencija, į Lietuvą sukviesianti esamas ir buvusias valstybių bei vyriausybių vadoves, parlamentares iš viso pasaulio. Prieš 100 metų Lietuva ne tik atkūrė modernią valstybę, bet ir viena pirmųjų Europoje suteikė moterims teisę balsuoti. parengta pagal pranešimą spaudai

Ar žinote, kad nupuošta eglutė gali virsti jūsų namų šiluma? Viskas ko reikia – per šventes jus džiuginusias žaliaskares palikti specialiai tam skirtose vietose. Nupuošti medžiai įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose šiemet bus renkami 5-15 d. Vienuoliktus metus iš eilės bendrovė „Ecoservice“ organizuoja akciją „Kalėdinė eglutė – namų šilumai“. Akcijos metu surenkamos žaliaskarių atliekos yra perdirbamos ir virsta ekologišku kuru arba kompostu. „Šia socialine iniciatyva norime atkreipti gyventojų dėmesį į gamtos išteklių tausojimą. Daugumą atliekų, tinkamai jas išrūšiavus, galima perdirbti. Ta pati eglutė, kuri keletą savaičių džiugino namiškius, gali vėl sugrįžti į tuos pačius namus tik jau kitu pavidalu – kaip namų šiluma. Kviečiu visas šeimas prisijungti prie šios iniciatyvos, parodant pavyzdį vaikams, kad stebuklai vyksta ne tik per Kalėdas, bet ir elgiantis atsakingai“, – sako „Ecoservice“ generalinė direktorė Daiva Skrupskelienė. Gyventojų prašoma nemesti nupuoštų medžių į bendrų buitinių atliekų konteinerius, nepalikti šalia jų ar namų kiemuose. Specialūs konteineriai, kuriuose galima palikti nupuoštas egles ar jų šakas, yra pažymėti akcijos lipduku „Kalėdinė eglutė – namų šilumai“. Konteineriai stovės prie daugiabučių, prekybos centrų, kultūros namų ir kitose žmonių susibūrimo vietose. Daugiau nei savaitę konteinerius bus galima rasti 39-iose Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Vilkaviškyje, Kazlų Rūdoje, Kybartuose, Širvintose, Šilutėje, Šilalėje, Pagėgiuose, Trakuose, Lentvaryje,…

Nuo sausio 1 d. ugdymo įstaigose įsigalioja naujos vaikų maitinime rekomenduojamos paros maistinių medžiagų normos. Tai patvirtinta Lietuvos sveikatos apsaugos ministro pasirašytu teisės aktu. Vaikų paros energijos normos nustatytos, atsižvelgiant į amžių, lytį bei fizinį aktyvumą. Vaikų maitinimo organizatoriai, jau pora metų derindami naujus valgiaraščius turėjo atsižvelgti į rekomenduojamas normas, kurios nuo š.m. sausio 1 d. tapo privalomomis. Tikimasi, kad iš daugelio ugdymo įstaigų raciono išnyks tuščios kalorijos: batonai, riebūs padažai ir meniu nebus vertinamas tik pagal kalorijų kiekį, o bus atsižvelgta į įvairumą, sezoniškumą, vitaminų, cukraus, druskos ir skaidulinių medžiagų bendrą kiekį, kuris taip pat numatytas šiame teisės akte. VšĮ „Sveikatai palankus” direktorė Raminta Bogušienė teigia, kad XXI a. vaikai serga ne nuo bado, o nuo menkaverčio maisto ir jo pertekliaus, kuris vaiko organizme sukelia uždegiminius procesus, kurie ilgainiui pereina į sveikatos sutrikimus (nutukimas, dantų gedimai, alerginės reakcijos ir t.t.), todėl būtina, kad ant vaikų stalo atsidurtų sveikatai palankus maistas užaugintas be sintetinių cheminių medžiagų ir iš jo pagaminti sveikatai palankūs tausojantys patiekalai, kuriuose ne tik kalorijos (angliavandeniai, baltymai, riebalai), bet gausu kitų vertingų maistinių medžiagų: vitaminų, mineralinių ir skaidulinių medžiagų, omega-3 riebalų r., mažai cukraus, druskos, nėra kancerogeninių ir sintetinių cheminių medžiagų. Atsižvelgiant į didėjantį vaikų antsvorį ir…