Naujienos

Klaipėdos miesto savivaldybei prateikti projektiniai siūlymai, kuriuose nurodoma, jog Tilžės gatvėje, netoli Jakų žiedo, bus statoma degalinė. Numatoma, jog degalinei bus suteiktas Tilžės g. 90 adresas. Pastate projektuojama atvira prekybinė salė su kavinės zona, degalinės operatoriaus darbo vietomis  bei automatine automobilių plovykla. Projektą įgyvendins UAB „Baltic Petroleum”. Pasiūlymus ir pastabas galima teikti iki gruodžio 14 dienos elektroniniu paštu [email protected] Viešas susirinkimas įvyks gruodžio 14 d. 17.00 val. Tilžės g. 90, Klaipėdoje. Parengta pagal Klaipėdos miesto savivaldybės informaciją

Lapkričio 28 dieną, Klaipėdos valstybinėje kolegijoje praūžė karjeros diena – „Karjeros dūzgės 2018“. Studijų ir karjeros centrui su fakultetų atstovais, kilo idėja – pirmą kartą, suburti Inžinerijos, Technologijų, Informatikos, Sveikatos, Ugdymo, Socialinių mokslų, Verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių, grupių absolventus ir darbdavius vienoje vietoje. Renginio metu, dūzgė visa Kolegijos bendruomenė su didžiuliu būriu studentų ir daugiau kaip trisdešimt įmonių atstovų. Dūzgių metu atvykusieji galėjo pabendrauti su „Vičiūnai group”, „Real job finder”, „Circle K”, „Dino.lt”, Sveikatingumo centro „Energetikas“, „Litana“, „Neogroup“, „SBA“, „Mars Lietuva“, „Grigeo Klaipėda“, „KPMG“, „Ergo“, „ITCC“, „Swedbank“, „Vakarų medienos grupė“ ir kitų įmonių atstovais. Studentai galėjo surasti darbo ar praktikos vietą, užmegzti profesinius kontaktus, susipažinti su šiuolaikiniam darbuotojui keliamais reikalavimais. „Karjeros dūzgėse 2018“ savo patirtimi ir asmeninėmis sėkmės istorijomis su renginio dalyviais taip pat dalinosi: UAB „Vesvela” direktorius Vladimir Boiko, KVK dėstytoja, žurnalistė ir komunikacijos specialistė Laura Sėlenienė, asmeninė įžymybių trenerė ir dietetikos studijų programos studentė Rūta Beišyte–Aminova, Beauty Room komandos narė, KARAJA kosmetikos atstovė, grožio terapijos studijų programos absolventė Ieva Jakubauskė. „Džiaugiamės tokiu aktyviu dalyvavimu ir tikimės, kad šios „Karjeros dūzgės“ taps tradicija, kuri padės studentams atidžiau pažvelgti į savo profesinę karjerą ir susikurti puikią ateitį“, – renginio sėkme džiaugėsi organizatoriai. Parengta pagal pranešimą spaudai

Klaipėdos miesto savivaldybės užsakymu parengti ir visuomenei pristatomi projektiniai siūlymai, pagal kuriuos numatoma rekonstruoti skverą tarp Bokštų, Krovėjų, Jūros ir Gegužės gatvių. Pristatome vizualizacijas iš siūlomų skvero sutvarkymo sprendinių. Projektuotojas – UAB „Vakarų siluetas“, ties projektu dirbo architektai Mantas Daukšys bei Inga Daukšienė. Statytojas: Klaipėdos miesto savivaldybė, Liepų g. 11, Klaipėda. Gyventojai savo pasiūlymus ir pastabas gali teikti iki gruodžio 10 d. el. paštu [email protected]. Viešas susirinkimo įvyks gruodžio 10 d., 17.00 val., Liepų g. 11,  137 kab.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba pritarė, kad Klaipėdos rajone esanti Slengių gyvenvietė būtų prijungta prie Klaipėdos miesto. Žinia, tokią iniciatyvą iškėlė patys slengiškiai, lapkričio 11 d. vyko ir vietos gyventojų apklausa, kurioje 58,4 proc. dalyvavusiųjų pasisakė už Slengių prijungimą prie miesto. Pagal šalies teisės aktus, galutinį sprendimą turės priimti Seimas, o Vyriausybė, teikdama Seimui dokumentus dėl savivaldybių teritorijų ribų keitimo, kartu turi pateikti ir savivaldybių, kurių teritorijų ribos keičiamos, tarybų nuomonę. „Tai yra tam tikras precedentas, kurio laukia bei stebi ir daugiau gyvenviečių, esančių aplink Klaipėdą ir šiandien sprendžiančių panašią dilemą. Tarybos pritarimas nereiškia, kad bus užmiršti ir į antrą planą nustumti klaipėdiečių interesai, tačiau mes turime atkreipti dėmesį ir į žmones, kurie Klaipėdoje mato viltį ir tam tikrą siekiamybę“, – tarybos posėdžio metu sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Slengiai nuo Klaipėdos miesto centro yra nutolę apie 5 kilometrus, tuo metu iki Klaipėdos rajono centro – Gargždų – yra apie 20 kilometrų. Slengių plotas yra apie 270 ha, čia yra apie 1100 gyventojų. Gyventojams aktualūs vaikų priėmimo į miesto mokyklas ir darželius, patogesnio susisiekimo su Klaipėdos miestu ir kiti klausimai. Reaguodama į Slengių gyventojų iniciatyvinės grupės siūlymą Slengius prijungti prie Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono taryba yra išreiškusi nepritarimą tokiam žingsniui. Parengta…

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos užsakymu šiuo metu rengiami nauji daugiabučių namų kiemų apšvietimo projektai. Gyventojai kviečiami susipažinti, kokius sprendinius projektuotojai siūlo teritorijoms ties daugiabučiais namais, esančiais Smiltelės g. Siūlymus ir pastabas galima teikti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Miesto tvarkymo skyriaus vyr. specialistui Karoliui Šakarniui, tel. 39 60 95, elektroniniu paštu [email protected]. Pasiūlymų ir pastabų laukiama iki gruodžio 7 d. Su rengiamais projektais galima susipažinti paspaudus žemiau pateiktas nuorodas: Smiltelės g. 18–20 Smiltelės g. 29–35 Smiltelės g. 39–45 Smiltelės g. 47–53 Smiltelės g. 55–61 Parengta pagal Klaipėdos miesto savivaldybės informaciją

Klaipėdos miesto savivaldybė informuoja, kad pirmadienį, gruodžio 3 d., nuo 9.00 val. iki 17.00 val., bus draudžiamas automobilių eismas per geležinkelio pervažą, esančią Senosios Smiltelės gatvėje. Kaip teigiama pranešime, tuo metu bus vykdomas geležinkelio kelio remontas išardant pervažos klojinį. Darbo vieta bus atitverta kelio ženklais, tad gyventojai raginami iš anksto rinktis alternatyvius maršrutus.

Klaipėdoje nuo gruodžio 1 d. dėl mieste vyksiančių šventinių renginių keisis eismo organizavimas. Bus uždraustas autotransporto eismas, laikinai įleidžiant tik renginius aptarnaujantį transportą: gruodžio 1 d. nuo 10.00 val. iki 24.00 val. Teatro gatve, Turgaus g. ruože nuo Tiltų g. iki Teatro a., Sukilėlių g. ruože nuo Tomo g. iki Turgaus g.; gruodžio 16 d. nuo 12.00 val. iki 15.00 val. Turgaus gatvės ruože nuo Tiltų g. iki Mažosios Vandens g.; nuo 2018 m. gruodžio 31 d. 20.00 val. iki 2019 m. sausio 1 d. 2.00 val. Teatro gatve, Turgaus g. ruože nuo Mėsininkų g. iki Teatro a., Sukilėlių g. ruože nuo Tomo g. iki Turgaus g. Taip pat bus draudžiamas autotransporto stovėjimas (išskyrus aptarnaujantį autotransportą su organizatorių išduotais renginio leidimais): nuo lapkričio 30 d. 8.00 val. iki gruodžio 1 d. 24.00 val. Turgaus gatvės ruože nuo Tiltų g. iki Teatro g.; nuo gruodžio 15 d. nuo 17.00 val. iki gruodžio 16 d. 15.00 val. Turgaus gatvės ruože nuo Tiltų g. iki Mažosios Vandens g.; Nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. sausio 6 d. (imtinai) bus draudžiama įsinešti ir naudoti pirotechnikos gaminius Teatro a. ir jos prieigose. Šiuo laikotarpiu Teatro aikštė skelbiama zona be pirotechnikos. Parengta pagal…

Lapkričio 30 d. Vilniuje Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos iniciatyva bus pasirašyta tarpinstitucinė bendradarbiavimo sutartis dėl Povandeninio kultūros paveldo apsaugos. Sutartį pasirašančios šalys: Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Lietuvos kariuomenė, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos transporto saugos administracija. Sutarties tikslas – efektyviai bendradarbiauti saugant povandeninį kultūros paveldą jo buvimo vietoje Lietuvos teritorijos vandenyse Baltijos jūroje bei įgyvendinant UNESCO Povandeninio kultūros paveldo apsaugos konvencijos nuostatas Lietuvoje. Pasak Kultūros paveldo departamento  l.e. direktoriaus pareigas Algimanto Degučio, labai svarbu, kad institucijos pagal kompetenciją aktyviai bendradarbiautų, siekiant užtikrinti povandeninio kultūros paveldo apsaugą, perduoti šį paveldą ateities kartoms, sudaryti sąlygas visuomenei jį pažinti, kartu užkertant kelią nesankcionuotai veiklai bei neteisėtam naudojimui siekiant pasipelnyti. Tai atitinka UNESCO Povandeninio kultūros paveldo apsaugos konvencijos esminę nuostatą  – saugoti povandeninį kultūros paveldą jo buvimo vietoje (in situ). Į Lietuvos kultūros vertybių registrą šiuo metu įtraukta 17 povandeninio kultūros paveldo objektų, iš kurių 12 objektų yra Baltijos jūroje ir 5 – ežeruose. Tai nuskendusių ir sudužusių laivų liekanos Baltijos jūroje, Luokesų senovinės polinės gyvenvietės, Trakų senamiesčio bei Platelių senovinio tilto liekanos. Baltijos jūros dugne yra kur kas daugiau nuskendusių objektų, turinčių istorinę ir kultūrinę reikšmę.  Pasirašius tarpinstitucinę bendradarbiavimo sutartį ir užtikrinus…

Atsižvelgdama į gyventojų siūlymus ir pastatabas, Klaipėdos miesto savivaldybė ruošiasi atlikti tam tikrus pakeitimus Taikos pr. 101 kieme. Savivaldybė siekdama tinkamai parengti ir įgyvendinti eismo schemą vidiniame kieme, teikia ją viešam svarstymui. Pastabas ir pasiūlymus dėl parengtos eismo schemos Taikos pr. 101, Klaipėda, vidiniame kieme galima teikti raštu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Transporto skyriui (104 kab.), faksu (8 46) 41 00 51 arba el. paštu [email protected] iki gruodžio 10 d. (imtinai). Parengta pagal Klaipėdops miesto savivaldybės informaciją

Klaipėdos jūrų uosto pietinėje dalyje darbus pradėjo olandų žemkasė. Įgyvendinus didelės apimties projektus Malkų įlankoje, čia veikiančioms įmonėms atsivers naujos galimybės, taip pat gerės ekologinė situacija. Nuo įplaukos į Malkų įlanką prasidėjo šios akvatorijos gilinimo darbų pirmasis etapas. Rugsėjo mėnesį Malkų įlankoje buvo užbaigta įrengti krantosaugos sienutė, kuri buvo būtina prieš pradedant gilinimo darbus. Infrastruktūros plėtros darbai Malkų įlankoje laikomi istoriniais, iš esmės pakeisiančiais sąlygas čia veikiančioms įmonėms. „Pagrindinis tikslas yra šioje uosto dalyje turėti 14,5 m gylį, kad būtų galima pilnai pakrauti ir remontuoti Panamax tipo laivus. Noriu pasidžiaugti, kad Malkų įlankos infrastruktūros vystymo darbams yra skirtas ES finansavimas“, – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus. Pirmo etapo gilinimo darbus atlieka Olandijos įmonė „Van Oord Dredging and Marine Contractors B.V.“, kuri vykdė laivybos kanalo gilinimo ir platinimo darbus nuo Danės upės žiočių iki Malkų įlankos, taip pat gilino SGD terminalo akvatoriją. Planuojama, kad gilinant Malkų įlankos akvatoriją bus iškasta apie 1,5 mln. kub. m grunto. Pirmojo etapo gilinimo sutarties vertė – 15,63 mln. Eur, įskaitant PVM.Malkų įlankos išgilinimas iki 14,5 m gylio sudarys vienodas sąlygas uoste, padidins navigacijos saugumą, sukurs ne tik ekonominio vystymosi galimybes, bet ir padės plėtoti palankesnių aplinkai transporto priemonių ir daugiarūšio…

Klaipėdos turizmo ir informacijos centras miesto ir rajono gyventojus kviečia dalyvauti apklausoje, kurioje siekiama sužinoti gyventojų nuotaikas dėl Klaipėdos pilies bokšto atstatymo. Apklausoje užsimenama, jog Klaipėdos pilies bokštą norima atstatyti dviem etapais: pirmu etapu būtų sumontuotas bokšto plieninių konstrukcijų karkasas su apžvalgos aikštele, o antruoju – būtų atkurtas istorinis eksterjeras bei įrengiant visas bokšto patalpas. Gyventojams tai pat užsimenama apie būsimą akciją, jog bus galima įsiamžinti pilies bokšto sienose tiesiog „prisidedant savo plyta“. Akcijos metu, už simbolinę kainą, būtų galima įsigyti plytą su išspausdintu aukotojo vardu bei pavarde. Apklausoje galite sudalyvauti paspaudę nuorodą. Parengta pagal Klaipėdos turizmo ir informacijos centro informaciją

Klaipėdos miesto savivaldybei pateikti projektiniai siūlymai, kuriuose numatoma Taikos prospekto dalies nuo Sausio 15-osios iki Kauno gatvių rekonstrukcija. Rekonstruojant šią atkarpą numatoma įrengti dviračių bei pėsčiųjų takus, naujas automobilių stovėjimo aikšteles. Darbų etapai Projektiniuose pasiūlymuose nurodoma, kad darbus planuojama išskirstyti į kelius etapus: I etapu rekonstruojami pėsčiųjų, dviračių takai. Naujai įrengiamos 6 automobilių stovėjimo aikštelės, gatvės, pėsčiųjų, dviračių takų, automobilių stovėjimo aikštelių ir viešųjų erdvių apšvietimas, poilsio aikštelės skirtos pėstiesiems ir dviratininkams, kelio ženklai, horizontalusis ženklinimas paviršinio vandens surinkimas, aplinkos pritaikymas žmonėms su negalia, sutvarkoma viešoji erdvė kartu su želdiniais. II etapu nuo Sausio 15-osios.g iki Paryžiaus Komunos g. įrengiamos 2 naujos automobilių stovėjimo aikštelės. III etapu įrengiama nauja automobilių stovėjimo aikštelė tarp Paryžiaus Komunos g. 2 ir Taikos pr. 39. Rekonstrukcijos metu planuojama visus trasoje esančius medžius išsaugoti, taip pat įrengti naujų. Rekonstruojamo ruožo ilgis – 1km 170m. Viešieji svarstymai Projektiniai siūlymai su visuomene bus aptarti lapkričio 26 d. 17.30 val. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdžių salėje (3 aukštas), Liepų g. 11, Klaipėdoje. Pasiūlymus ir pastabas galima teikti el. p. [email protected] iki viešojo susirinkimo pradžios.

Klaipėdos jaunimas, jaunimo organizacijos ir Klaipėdos miesto savivaldybė bendromis pastangomis įrodė sau ir Europai, kad yra verti Europos jaunimo sostinės 2021 vardo. Klaipėda finaliniame etape dalyvavo drauge su Kišiniovu (Moldova), Nikosija (Kipras), Varaždinu (Kroatija) ir Jaroslavliu (Rusija). Europos jaunimo sostinės 2021 atomazga paaiškėjo apdovanojimų ceremonijoje, lapkričio 21 d. vykusioje Serbijos mieste Novi Sad, kuris šį titulą perims kitąmet. Iškilmingame finaliniame renginyje Europos jaunimą sveikino Serbijos premjerė Ana Brnabić, o beveik metus trukusio konkurso laimėtoją paskelbė Europos jaunimo forumo prezidentas Luis Alvarado Martinez kartu su Novi Sad meru Miloš Vučević. „Be galo džiaugiamės ir didžiuojamės, kad Europa išgirdo mūsų kvietimą rinktis Klaipėdą – #chooseklaipeda. Klaipėdos pergalė – tai istorinis įvykis ne tik Lietuvai, bet ir Europos jaunimo sostinių istorijai, nes dar nė viena Šiaurės, Baltijos jūros regiono, Skandinavijos šalis lig šiol nebuvo tapusi Europos jaunimo sostine“, – sakė Aistė Andruškevičiūtė, Klaipėdos miesto savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė. Klaipėdos siekį tapti Europos jaunimo sostine palaikė apie 30 jaunimo ir su jaunimu dirbančių vietos, regiono bei nacionalinių organizacijų. Paramą išreiškė ir daugiau nei 100 miestų vienijančios Baltijos miestų sąjungos (UBC) jaunimo komisija, Baltijos jūros valstybių subregioninio bendradarbiavimo (BSSSC) jaunimo taryba bei Euregiono „Baltija“ (ERB) jaunimo taryba. Tapusi Europos jaunimo sostine 2021, Klaipėda jungiasi į…

Jau rytoj, lapkričio 23 d., likus savaitei iki Kalėdų eglutės įžiebimo renginio, į Teatro aikštę bus atgabentas pagrindinis kalėdinių švenčių simbolis – Kalėdų eglutė. Trečius metus iš eilės uostamiesčio šventinių renginių ambasadore tampa tikra, mišku kvepianti žaliaskarė, kurią miestui dovanoja savo sklype ją užauginę klaipėdiečiai. Šiemet iš dešimties pasiūlytų skarotųjų ekspertų komisija atrinko pačią gražiausią eglutę, kuri šiemet ir taps svarbiausia centrinės kalėdinių renginių vietos – Teatro aikštės puošmena. Aukšta, vešli sidabrinė eglė, skaičiuojanti 4-ąją dešimtį metų, atkeliaus iš Raimondos ir Dariaus Kivilių namų Upelio gatvėje. Įdomu, kad toje pačioje gatvėje, tik kitame kieme, užauginta ir praeitų metų uostamiesčio Kalėdų eglė. „Upelio gatvė Klaipėdoje, matyt, yra ta gatvė, kur auga pačios gražiausios eglutės. Tikiuosi, Kalėdoms jų užteks dar ilgai“, – per spaudos konferenciją dėkodamas eglės mecenatams juokavo Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Tiems, kas norėtų tapti šiemetinės Kalėdų eglės atgabenimo į Teatro aikštę liudininkais, pranešame, kad paruošiamieji eglutės kirtimo darbai prasidės lapkričio 23d. (penktadienį), 9 val. ryto. Preliminarus eglutės kirtimo laikas 9.20–9.30 val. Vėliau specialiu transportu eglutė bus gabenama į laikinąją rezidavimo vietą – Teatro aikštę. Saugia krovinio kelione pasirūpins jį lydintys Kelių policijos pareigūnai. Parengta pagal Klaipėdos miesto savivaldybės informaciją

Šiandien, lapkričio 22 d., nuo 11.10 val. iki 12.10 val. dėl vyksiančio renginio, skirto Lietuvos kariuomenės šimtmečiui paminėti, keisis: reguliariųjų reisų autobusų 2, 2A, 3, 4, 5, 6, 6A, 8, 10, 14 maršrutai: į šiaurinę miesto dalį: patvirtintu maršrutu iki Senojo Turgaus žiedo, toliau – Galinio Pylimo g., Pilies g., Danės g., Herkaus Manto g. (apvažiavimų ruože keleiviai bus išlaipinami Pilies st. ir Teatro st.) ir toliau – patvirtintu maršrutu; į pietinę miesto dalį: patvirtintu maršrutu iki Liepų g.–Naujojo Sodo g.–Herkaus Manto g. sankryžos, toliau – Naujojo Sodo g., Pilies g., Galinio Pylimo g. iki Senojo Turgaus žiedo (apvažiavimų ruože keleiviai bus išlaipinami Senosios perkėlos st. ir Teatro st.) ir toliau – patvirtintu maršrutu. maršrutinių taksi M5, M6 ir M8 maršrutai: į šiaurinę miesto dalį: patvirtintu maršrutu iki Senojo Turgaus žiedo, toliau – Galinio Pylimo g., Pilies g., Danės g., Herkaus Manto g. (apvažiavimų ruože keleiviai bus išlaipinami Pilies st., ir Teatro st.) ir toliau – patvirtintu maršrutu; į pietinę miesto dalį: patvirtintu maršrutu iki Liepų g.–Naujojo Sodo g.–Herkaus Manto g. sankryžos, toliau – Naujojo Sodo g., Pilies g., Galinio Pylimo g. iki Senojo Turgaus žiedo (apvažiavimų ruože keleiviai bus išlaipinami Senosios perkėlos st. ir Teatro st.) ir toliau –…

Nuo kitų metų pradžios kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį visi gyventojai galės nemokamai lankytis muziejų nuolatinėse ekspozicijose. Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson įsakymu patvirtino tai numatantį nemokamo muziejų lankymo modelį ir jo įgyvendinimo koncepciją. „Šiais metais nemokamo muziejų lankymo modelį buvome pradėję taikyti tik moksleiviams, o nuo 2019-ųjų dvylika kartų per metus muziejuose nemokamai galės apsilankyti visi pageidaujantys. Nutarėme neišskirti jokios visuomenės grupės ir manome, kad toks sprendimas bus ypač parankus šeimoms, kai jos nariai kiekvieno mėnesio paskutinį sekmadienį visi kartu galės praleisti nemokamai apsilankydami pasirinktame muziejuje“, – sako kultūros ministrė L. Ruokytė-Jonsson. Nuo 2019 m. nemokamo muziejų lankymo modelis bus taikomas nacionaliniuose ir respublikiniuose muziejuose, kurie yra pavaldūs Kultūros ministerijai. Šiuo metu sekmadieniais neveikiantys muziejai nuo 2019 metų bus įpareigoti kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį taip pat nemokamai atverti duris lankytojams. Kultūros ministrė rekomenduoja šį modelį taikyti ir kitoms ministerijoms pavaldiems bei savivaldybių muziejuose. Nemokamo muziejų lankymo modelis bus finansuojamas biudžeto lėšomis, kompensuojant muziejams negautas pajamas. Parengta pagal pranešimą spaudai

Švietimo ir mokslo ministerija patvirtino Jūrų kadetų ugdymo sampratą. Tai dokumentas, apibrėžiantis jūrų kadetų ugdymo turinį, principus, tikslus, uždavinius, ugdymo organizavimo ypatumus. Parengti Jūrų kadetų ugdymo sampratą buvo būtina siekiant Klaipėdoje įkurti Jūrų kadetų mokyklą. „Jūrų kadetų ugdymo sampratos patvirtinimas – dar vienas svarbus žingsnis Jūrų kadetų mokyklos atidarymo link. Siekdami Klaipėdoje jūrų kadetus ugdyti jau nuo ateinančių metų rugsėjo, ir toliau turime dirbti labai susitelkę – dar būtina išspręsti patalpų klausimą, atlikti kitus reikalingus veiksmus. Tikiu, kad rezultatas pateisins visų mūsų lūkesčius ir Klaipėdoje turėsime pasididžiavimo prieš visą Lietuvą vertą mokyklą, Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, ateities simbolį“, – sako Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Klaipėdos jūrų kadetų mokykla bus kuriama Ievos Simonaitytės mokyklos pagrindu. Planuojama, kad iš pradžių čia bus formuojamos 5–8 kadetų klasės, o vėliau palaipsniui prisidės ir vyresnės. Pagrindinis jūrų kadetų ugdymo tikslas – formuoti mokinių jūrinį mentalitetą, ugdant patriotišką Lietuvos, kaip jūros valstybės, pilietį, puoselėjantį jūrinės kultūros tradicijas ir jūreivystės istoriją. Patvirtintoje Jūrų kadetų ugdymo sampratoje apibrėžta, kad Kadetų mokykloje bus galima įgyti pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą, o ugdymo turinys bus papildytas Jūreivystės, laivybos ir karybos pagrindų ugdymo programa. Kadetų mokyklos auklėtiniai susipažins su nacionalinio saugumo sistema, Lietuvos gynybos politika, bus ugdomi rikiuotės, žygiavimo įgūdžiai, suteikiami jūreivystės,…

Klaipėda aplenkė Vilnių ir tapo lydere tarp didžiųjų miestų savivaldybių – rodo 2018 metų savivaldybių indeksas. 2-oji vieta atiteko Vilniaus, 3-ioji –  Šiaulių, 4-oji –  Kauno, 5-oji – Panevėžio, 6-oji – Alytaus miestų savivaldybėms. Savivaldybių indeksą sudarantys Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertai skelbia, kad Klaipėda pirmą vietą užsitikrino dėl žemesnių mokesčių, mažiausios skolos, čia pigiausiai iš didžiųjų savivaldybių kainuoja savivaldybės administracijos išlaikymas, efektyviai valdomas turtas ir švietimo infrastruktūra. Taip pat Klaipėdoje žemas nedarbo lygis, mažiau ilgalaikių bedarbių ir žmonių, gaunančių socialines pašalpas. „Tai svarbus priminimas, kad Lietuvoje ne vien sostinė gali būti konkurencinga”, – pranešime spaudai cituojamas Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas. Anot Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko, šis rezultatas – nuoseklaus ir kryptingo darbo rezultatas bei kiekvieno, dirbančio Klaipėdai, nuopelnas. „Tai ne tik miesto, bet ir kiekvieno klaipėdiečio, dirbančio miesto labui, įvertinimas. Klaipėdos potencialas yra beribis, smagu, kad jį išnaudojame ir kad tai matoma nacionaliniu mastu. Pirmoji vieta reitinge  – ne tik graži kalėdinė dovana, bet ir įpareigojimas padaryti viską, kad ir kitais metais rezultatai būtų tokie pat geri. Atsipalaiduoti ir užmigti ant laurų negalime – turime ir toliau ateityje nuosekliai dirbti tam, kad pateisintume lyderio vardą“, – sako Klaipėdos meras. Mažųjų savivaldybių reitinge tradiciškai pirmauja Klaipėdos ir…

Klaipėdos miesto savivaldybė informuoja, kad dėl planuojamų asfaltavimo darbų bus keičiamas eismo organizavimas Jūrininkų prospekto atkarpoje tarp Taikos pr. ir Minijos g. Visus gatvės tvarkymo darbus numatoma atlikti per 4 dienas, lapkričio 22-25 dienomis. Šiomis dienomis bus koreguojama eismo schema, todėl gyventojai raginami vadovautis nurodančiais ženklais.

Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo, per ketverius metus dėl atpigusių dujų sutaupiusio 103 mln. eurų Lietuvos gyventojų pajamų, naudą jau pamatė ne vienas šalies gyventojas, juolab, kad Lietuvos dujų kainos šiuo metu yra vienos pigiausių Europoje. Mažesnis terminalas pabrangintų dujas, nes jį aptarnauti būtų sudėtingiau. Tokia yra tiesa, tačiau viešojoje erdvėje sklando mitas, kad dabartinis terminalas per didelis. Ir tokių mitų yra ne vienas – apie terminalo išlaikymą, perleidimą į privačias rankas, įtaką dujų kainų mažėjimui. Tad kokie yra tikrieji faktai? 1 mitas: SGD terminalas Lietuvai yra per didelis SGD terminalo talpa – 170 tūkst. m3. Dabar dujas į jį atplukdo pasaulinio standarto dujovežiai, kur telpa 130–150 tūkst. m3dujų. Jeigu laivą-saugyklą būtų nuspręsta pakeisti mažesniu terminalu, pvz., 50 tūkst. m3, kiltų keletas problemų, su kuriomis galima susipažinti ir informaciniame filmukeiš serijos #energetinelaisve: „Mažesnis terminalas negalėtų priimti didelių pasaulinio standarto dujovežių. Taigi dujas turėtų atgabenti maži dujovežiai, bet tai reiškia, kad jų atplaukti turėtų daugiau ir todėl padidėtų perkrovos kaina. Tai savaime padidintų ir dujų kainą. Be to, mažesnis terminalas nepajėgtų suvaldyti krizės šaltos žiemos metu – išaugus dujų poreikiui, toks terminalas negalėtų užtikrinti reikiamo jų kiekio“, – aiškina KN vadovas Mindaugas Jusius. 2 mitas: SGD terminalo išlaikymas yra per brangus…