Naujienos

„Lietuvos energijos“ grupei priklausanti elektros energijos ir dujų tiekimo bendrovė „Lietuvos energijos tiekimas“ (LET) atliko antrą šiais metais mažos apimties suskystintų gamtinių dujų (SGD) perkrovą. „Lietuvos energijos tiekimas“ į SGD terminalo operatorės „Klaipėdos naftos“ operacijoms pradėtą naudoti SGD bunkeriavimo laivą „Kairos“ perkrovė SGD krovinį, kurio dalis yra skirta pergabenti į Klaipėdos antžeminę SGD stotį, pranešė bendrovė. Mažos apimties SGD perkrovų veikla pradėta 2017 metų pradžioje. Pirmadienį įvykdyta SGD perkrova yra šešiolikta Lietuvoje. „Džiaugiamės metus pradėdami intensyvia veikla mažos apimties SGD perkrovų rinkoje. Antrąją 2019 metų savaitę atliekame jau antrą perkrovą šiemet Klaipėdoje. Tai įrodo, kad Baltijos jūros regione tampame SGD paskirstymo centru, iš kurio dujos keliauja tiek jūra, tiek sausuma į kitas valstybes“, – pranešime sako „Lietuvos energijos tiekimo“ generalinis direktorius Mantas Mikalajūnas. Šis mažos apimties SGD pardavimo sandoris svarbus ir Klaipėdos SGD terminalo operatorei „Klaipėdos naftai“, išbandysiančiai visą SGD tiekimo grandinę nuo laivo-saugyklos „Independence“, panaudojant dujovežį „Kairos“ ir perkraunant krovinį į antžeminę SGD stotį. Pirmoji mažos apimties SGD perkrova šiemet atlikta sausio 1 dieną, kai iš SGD terminalo LET tarptautinei žaliavų prekybos ir logistikos kompanijai „Trafigura“ į laivą „Coral EnergICE“ perkrovė SGD krovinį. „Lietuvos energijos tiekimas“ veikia nuo šių metų spalio 1 d., kai perėmęs dalį ESO veiklos, gyventojams…

Nuo šiandien, sausio 7 d., iki sausio 11 d. Klaipėdos miesto gatvėmis važiuos karinės technikos kolonos. Jos judės iki (iš) Centrinio Klaipėdos terminalo didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis pagal patvirtintą maršrutą taip: nuo Klaipėdos miesto ribos – magistralinio kelio A1 Vilniaus pl., Šilutės pl., Baltijos pr., Baltijos pr. 40; Baltijos pr. 40, Baltijos pr., Šilutės pl., Vilniaus pl. iki Klaipėdos miesto ribos – magistralinio kelio A1. Parengta pagal Klaipėdos miesto savivaldybės informaciją

Gruodžio 18 d. Seimas priėmė įstatymų pakeitimus dėl Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo ilgalaikės veiklos perspektyvos. Kokią vertę Lietuva gaus išpirkusi SGD laivą-saugyklą, kai 2024 m. baigsis šio laivo nuomos sutartis? Bus sutaupoma, nes dujos perkamos pigiau   Prieš ketverius metus dujos lietuviams atsiėjo ketvirtadaliu brangiau, nes iki tol jų buvo galima įsigyti tik iš vieno tiekėjo – Rusijos koncerno „Gazprom“. Lietuva, pradėjusi įsivežti dujas per SGD terminalą, kasmet už dujas sumoka nuo 20 iki 60 mln. mažiau, rodo tarptautinės kompanijos „Pöyry Management Consulting“ ekspertų analizės duomenys. Terminalas taip pat užtikrina, kad vamzdynais tiekiamų „Gazprom“ dujų kaina būtų konkurencinga. Papildomos pajamos valstybei ir gyventojams „Klaipėdos naftos“ vadovo M. Jusiaus teigimu, SGD terminalą galime naudoti ne tik savo poreikiams, bet iš jo uždirbti papildomų pajamų. Viena tokių veiklų – laivų bunkeriavimas. Mažesni laivai, varomi SGD, iš specialaus bunkeriavimo laivo ateityje galės prisipildyti kuro. SGD kaip kurą vietoje dyzelino gali naudoti ir vilkikai. Pasak M. Jusiaus, SGD gabenantys vilkikai gali dujas transportuoti ten, kur nėra dujotiekių, kaip antai Druskininkai. Šiame mieste 2017 m. pradėjo veikti SGD stotelė, sauganti dujų atsargas ir užtikrinanti dujų šaltinį miestui. Lietuva taip pat galės uždirbti tiekdama dujas Ukrainai ir kitoms Centrinės Europos šalims po to, kai…

Klaipėdos jūrų uostas 2018 metais viršijo 46 mln. tonų krovinių apyvartą. Tai geriausias rezultatas per visą uosto istoriją. Skaičiuojama, kad šis rezultatas leis papildyti valstybės biudžetą daugiau kaip 800 mln. Eur. Ketvirtus metus iš eilės Klaipėdos uostas pagerina metinį krovinių apyvartos rezultatą. 2018 m., negalutiniais duomenimis, uoste krauta 46,3 mln. t, tai yra 7,3 proc. viršyta 2017 m. krovinių apyvarta, kuri siekė 43,17 mln. t. Atitinkamai 2015 m. – 38,51 mln. t, 2016 m. – 40,14 mln. t. „Pamenu, dar visai neseniai siekiamybė buvo per mėnesį perkrauti 3 mln. t krovinių, o praėjusieji metai rodo, kad mėnesio krova neretai jau viršija 4 mln. t. Džiaugiamės, kad mūsų uostas yra lyderis tarp ES uostų Baltijos jūroje. Todėl pirmiausia už didžiulį įdirbį noriu padėkoti uosto naudotojams, taip pat už sklandų ir profesionalų darbą – Uosto direkcijos darbuotojams“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus. Šių metų spalio mėnesį pasiekta didžiausia mėnesio krovinių apyvarta – 4,34 mln. t. 2018 m. didžiausias augimas fiksuotas generalinių krovinių segmente – krovinių konteineriuose, ro-ro, kt. Taip pat pernai perkrauta daugiausiai trąšų uosto istorijoje. Negalutiniais duomenimis, praėjusių metų Klaipėdos uosto veikla valstybės ir savivaldybių biudžetus papildys daugiau kaip 824 mln. Eur. „Uosto nauda šaliai…

Klaipėdos apskrities viešojoji I. Simonaitytės biblioteka džiaugiasi pernai pasiektais rezultatais ir pasitinka naujuosius metus su dar daugiau veiklų, skirtų miesto bendruomenei ir bibliotekos lankytojams: Sausio 8 d. 17 val. bibliotekos Konferencijų salėje vyks autorės Jolantos Onos Vitkutės knygos „Meksika, mano meile“ pristatymas. Sausio 9 d. 17 val. bibliotekos galerijoje 3A  vyks Gedimino Bytauto ir Odilės Norvilaitės-Bytautienės duetinės tapybos ir grafikos parodos „Ženklai“ atidarymas. Sausio 9 d. 17.30 val. Konferencijų salėje vyks pirmasis Ispanų kalbos pamokų susitikimas. Ispanakalbis bibliotekos savanoris Gaspar nuo sausio mėn. visus norinčius išmokti kalbėti ispaniškai kviečia susitikti, pažinti Ispanijos kultūrą bei kalbos subtilybes, o taip pat susidomėjusius išmokti – aptarti tolimesnių pamokų planą. Pamokos vyks anglų ir ispanų kalba. Pamokos NEMOKAMOS Sausio 10 d. 17.30 val. Vokiškų leidinių bibliotekoje, III aukšte, vyks vokiečių kalbos ir kultūros mylėtojų klubo susitikimas. Laukiami ir nauji nariai.

Neringos miesto savivaldybė kviečia susipažinti su parengtais Taikos gatvės rekonstravimo projektiniais pasiūlymais. Parengtas projektas numato šios gatvės rekonstrukciją nuo įvažiavimo į Nidą (krašto kelio) iki Naglių gatvės, esančios centrinėje gyvenvietės dalyje. Planuojamos rekonstruoti gatvės atkarpos ilgis – 1,72 km. Ties Neringos savivaldybės pastatu šio projekto sprendiniai jungiasi su jau parengtu Nidos visuomeninio centro sutvarkymo projektu. Rekonstruojama Taikos gatvė yra viena pagrindinių Nidos gatvių, kuria vyksta intensyvus eismas – važiuoja atvykstantys/išvykstantys autobusai, lengvieji automobiliai, dviratininkai bei pėstieji keliauja jūros link ir pan. Siekiant užtikrinti visų eismo dalyvių saugumą ir komfortą judant, nuspręsta atskirti motorinių eismo priemonių, dviratininkų ir pėsčiųjų srautus. Vienoje gatvės pusėje numatant nuo važiuojamosios dalies bortu atskirtą taką dviratininkams, o kitoje, už žalios juostos, numatytas pėstiesiems skirtas takas. Pėsčiųjų tako trasa eina miško paskirties žemėje, todėl ji nekeičiama, o tik remontuojama, pakeičiant dangą, tose pačiose vietose pastatant naujus suoliukus su šiukšliadėžėmis. Neringos herbe naudojamas Nidos ženklas atsikartoja architektūrinių elementų kompozicijose. Poilsio salelės formuojamos panaudojant pagrindinius Neringos kraštovaizdžio bruožus – smėlį, smilgas, pušis. Poilsio vietos siūlomos stačiakampio formos, šachmatiškai išdėstant apželdinimą smilgomis ir medžio masyvo suoliuką. Takai ir šaligatviai pritaikomi neįgaliesiems. Gatvės trasoje  yra reljefo šuolis – kopagūbris. Siekiant nenukasti kopagūbrio, jo įveikimui siūloma įrengti vertikalų keltuvą. Kitapus Taikos gatvės…

Gamta žiemą – ne mažiau žavi, ypač žvelgiant iš viršaus į apsnigtą kraštovaizdį: balti miškai, iš ledo gniaužtų besivaduojantys upeliai, užšalę ežerai… Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, kuruojanti nacionalinius, regioninius parkus, ir kelionių po Lietuvą portalas „pamatyklietuvoje.lt“ kviečia jus šią žiemą dalyvauti kelionių žaidime bei aplankyti 10 apžvalgos bokštų saugomose teritorijose.   Sausio – vasario mėnesių savaitgaliams siūlome net tris kelionių kryptis ir iššūkį, užkopti į 10 apžvalgos bokštų Aukštaitijoje, Dzūkijoje ir Žemaitijoje. Žiemos savaitgaliai, gal kiek neįprastas, bet puikus laikas leistis į išvykas po Lietuvą. Baltu sniego rūbu pasipuošusi gamta mums dovanoja kerinčius žiemos peizažus, o gražiausi jie atsiveria nuo apžvalgos bokštų. Kaip dalyvauti žaidime? – Atsidarykite šį kelionės maršrutą savo telefono interneto naršyklėje; – Vadovaudamiesi maršruto nuorodomis aplankykite ir pasižymėkite prie visų dešimties maršruto apžvalgos bokštų; – Aplankius visas vietas gausite prizo kodą, kurį galėsite iškeisti į šio žaidimo prizą. Leiskitės į žiemos nuotykių kupiną kelionę-žaidimą, aplankykite 10 apžvalgos bokštų, žaiskite ir laimėkite knygą apie saugomas teritorijas bei kvietimą į būsimo aukščiausio Lietuvoje apžvalgos bokšto Nemuno kilpų regioniniame parke atidarymą (planuojamas 2019 gegužę). Dzūkijos kryptis: 1. Dzūkijos nacionaliniame parke – Merkinės apžvalgos bokštas (Bokšto apžvalgos aikštelės įrengtos 15 ir 25 metrų aukštyje. Jos primena stilizuotas pušų lajas, nuo kurių atsiveria…

Prie suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) ir naftos terminalų operatorės KN komandos prisijungia Arūnas Molis, šiandien pradedantis eiti Klaipėdos SGD direktoriaus pareigas. A. Molis KN skelbtoje atrankoje įveikė beveik 40 kitų dalyvavusių kandidatų. „KN pagrindinė akcininkė – valstybė – Klaipėdos SGD terminalui kelia itin ambicingus tikslus. Terminalas ne tik privalo ir toliau užtikrinti Lietuvos energetinį saugumą, bet ir kartu su SGD paskirstymo stotimi bei bunkeriavimo laivu kurti papildomą ekonominę vertę dujų vartotojams ir bendrovės akcininkams. Džiaugiuosi Arūno apsisprendimu prisijungti prie mūsų komandos. Tikiu, kad jo žinios ir kompetencija energetikos srityje, strateginis regioninio energetikos konteksto išmanymas bei platus institucinių kontaktų tinklas bus itin naudingi įgyvendinant Seimo sprendimą dėl SGD laivo-saugyklos išpirkimo bei įtvirtinant Lietuvos lyderystę regiono dujų rinkoje”, – pabrėžia KN generalinis direktorius Mindaugas Jusius. A. Molis pastaruosius ketverius metus ėjo prezidentės patarėjo energetikos ir susisiekimo klausimais pareigas. Anksčiau yra prisidėjęs prie NATO Energetinio saugumo kompetencijos centro steigimo ir veiklos, vadovavęs šios institucijos strateginės analizės ir tyrimų padaliniui, dirbęs Baltijos gynybos koledže Tartu. A. Molis šiuo metu taip pat dėsto Kauno Vytauto Didžiojo ir Bolonijos universitetuose. „Energetikos sektorius Lietuvoje šiuo metu yra vienas dinamiškiausių – čia sėkmingai vykdomi strateginiai projektai, prisidedantys prie ilgalaikės šalies raidos. Klaipėdos SGD terminalas yra vienas tokių. Valstybei…

Nuo šiandien, sausio 2 d., iki vasario 1 d. Būsto energijos taupymo agentūra priima paraiškas daugiabučių atnaujinimui. Paraiškos priimamos pagal praėjusių metų liepos mėn. aplinkos ministro paskelbtą kvietimą teikti paraiškas daugiabučių namų atnaujinimo projektų rengimui ir įgyvendinimui. Kvietimas skelbiamas 150 mln. eurų investicijoms. Numatoma valstybės parama – 50 mln. eurų, kompensuojant 30 proc. investicijų, tenkančių energinį efektyvumą didinančioms priemonėms. Pagal šį kvietimą vykdomiems projektams taip pat numatoma 100 proc. apmokėti arba kompensuoti projekto parengimo, įgyvendinimo administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidas, taip pat 100 proc. padengti nepasiturintiems butų savininkams tenkančias išlaidas. Kvietimu numatoma priimti neribotą paraiškų skaičių ir jas įgyvendinti išdėstant projektų srautą pamečiui, atsižvelgiant į kvietime numatytus atrankos kriterijus. Prioritetinis jų – kvartalinė renovacija, kiti kriterijai – aukštesnė energinio naudingumo klasė bei efektyvumas. Sureitingavus paraiškas numatoma sudaryti pirmiausia finansuojamų projektų sąrašą. Į šį sąrašą nepateksiančias paraiškas numatoma įtraukti į rezervinį projektų sąrašą, sudarant sąlygas projektus įgyvendinti kitais metais. Paraiškas gali teikti savivaldybės, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojai, asmenys, teikiantys daugiabučio namo atnaujinimo projekto įgyvendinimo administravimo paslaugas, savivaldybės energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo administratoriai. „Dabartinis, kaip ir prieš tai buvę kvietimai, išryškina strategines daugiabučių namų atnaujinimo programos kryptis – svarbiausias prioritetas teikiamas kvartalinei renovacijai. Namai, įtraukti į kvartalų energinio…

Klaipėdos miesto savivaldybė informuoja, jog dalyvaudama ES komisijos programos HORIZON 2020 finansuojamame projekte „Uostamiesčiai: darnaus judumo principų integravimas (PORTIS)“, Klaipėdos mieste planuoja įrengti viešąsias dviračių saugyklas. Savivaldybė šiuo metu vykdo viešą apklausą dėl viešųjų dviračių saugyklų, apsaugančių dviračius nuo vagysčių ir klimato sąlygų daromos žalos. „Apklausa vykdoma bus vykdoma iki sausio 10 dienomis. Anketa yra anoniminė, maloniai prašome užpildyti klausimyną. Apklausos rezultatų ataskaita bus skelbiama Klaipėdos miesto savivaldybės interneto svetainėje, taip pat Klaipėdos miesto savivaldybės socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje. Apklausos trukmė apie 5 min”, – rašoma savivaldybės kvietime užpildyti apklausą. Apklausą galima rasti čia. Parengta pagal Klaipėdos miesto savivaldybės informaciją

Artėjant didžiosioms metų šventėms klaipėdiečiams ir miesto svečiams „Smiltynės perkėla“ paruošė staigmeną – Kalėdinį keltą. Iki pat Trijų karalių tarp Klaipėdos ir Smiltynės plaukios laivas „Nida“ papuoštas šventinėmis girliandomis. Tai – unikalus projektas, Kalėdas perkeliantis ant vandens. Juk Klaipėda – išskirtinis miestas, turintis jūrą ir uostą, o laivai yra neatsiejama to dalis. Papuošti keltą – tai didelis iššūkis. Reikėjo įvertinti ne tik laivo dydį – vien jo ilgis beveik pusšimtis metrų – bet ir oro sąlygas. Juk Klaipėda kartais vadinama „vėjų miestu“. Girliandų pakabinimas truko net 4 dienas ir dirbo 8 žmonės. Tačiau dabar papuoštas keleivinis keltas „Nida“, kursuojantis iš Senosios perkėlos į Smiltynę, šventinę nuotaiką, besikeliantiems į Neringą ar Jūrų muziejų, kurs net iki Trijų karalių. Tvarkaraštis: https://www.keltas.lt/tvarkarastis/

Lietuvos sporto vadybos apdovanojimuose, nominacijoje  „Metų sporto infrastruktūros objektas“, pirmąją vietą nuskynė naujasis Klaipėdos baseinas. Trečius metus vykstančius apdovanojimus inicijuoja Lietuvos sporto federacijų sąjunga. Paraiškas iki lapkričio 11 d. teikė mūsų šalies sporto organizacijos. Visas gautas paraiškas apibendrino ir ne mažiau kaip po 3 pretendentus kiekvienai nominacijai visuomenės balsavimui išrinko Lietuvos sporto vadybos apdovanojimų darbo grupė. Vertindama kandidatus, darbo grupė atsižvelgė į profesionalumo, novatoriškumo, kūrybiškumo, vadybos efektyvumo kriterijus. Balsuoti už kandidatus galėjo visi norintys naujienų portale DELFI. Visuomenės balsai nulėmė 33 proc. galutinių rezultatų. Nugalėtojams buvo įteikti skulptoriaus Kęstučio Musteikio sukurti specialūs prizai. Laikydamas uostamiesčio baseinui skirtąjį, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas neslėpė džiaugsmo. „Jaučiu, kad padarėm viską, ką galėjom, kad turėtume šį objektą per įmanomai trumpiausią laiką. Tikiuosi, kad tai, ką padarėme, klaipėdiečiai vertina teigiamai. Be to, šio objekto visi labai laukė, o lūkesčių pildymas Lietuvos šimtmečio ir Sporto metų progomis – dvigubas džiaugsmas visiems“, – sakė jis. S. Budinui pritarė ir baseino direktorė Aida Aleksandrovienė. Anot jos, gauti tokį apdovanojimą – garbė, džiaugsmas, pasididžiavimas ir puiki motyvacija judėti į priekį bei pateisinti pelnytą vardą. Vienas moderniausių Baltijos šalyse, tarptautinės plaukimo federacijos (FINA) reikalavimus atitinkantis baseinas su sveikatingumo centru duris atvėrė 2018-ųjų vasarą. 10-ies plaukimo takelių, 50 m…

Klaipėdos miesto savivaldybė informuoja, kad sausio 11 d., penktadienį, 16.30 val. III a. tarybos posėdžių salėje (Liepų g. 11) vyks transporto valdymo sistemos modernizavimo – Minijos, Pilies ir Naujojo Uosto gatvių, Klaipėdoje, eismo valdymo rekonstrukcijos techninio darbo projekto viešas pristatymas. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija dalyvaudama ES komisijos programos HORIZON 2020 finansuojamame projekte „Uostamiesčiai: darnaus judumo principų integravimas (PORTIS)“, planuoja modernizuoti eismo valdymo sistemą Minijos, Pilies ir Naujojo Uosto gatvių atkarpoje, siekdama skatinti darnų judumą Klaipėdos mieste.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija kartu su Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija rengė Klaipėdos miesto rytinės dalies vystymo idėjų kūrybines dirbtuves, kurių metu miesto bendruomenė, architektai ir architektūros studentai siūlė galimus tolesnio teritorijos vystymo scenarijus ir plėtros idėjas. MIESTIEČIŲ DALYVAVIMAS PLANUOJANT TERITORIJAS Klaipėdos miesto savivaldybė, pradėdama rengti didelės teritorijos mieste susisiekimo specialųjį planą, vykdė gyventojų įtraukimo projektą – kūrybines dirbtuves. Šių dirbtuvių procese dalyvavo miestiečiai, o dirbtuvių rezultatai ir toliau bus naudojami tiek planavime, tiek kaip pagalbinė viešinimo medžiaga. Jaunieji urbanistai iš Klaipėdos siūlė savo vizijas, nekilnojamojo turto vystytojai kalbėjo apie problematiką ir teikė savo pasiūlymus. Mieste projektuojantys architektai ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) dėstytojai konsultavo bei dalinosi įžvalgomis. Miestiečiai, besidomintys Klaipėdos plėtra kėlė įvairius klausimus. 560 HA NAUJOS PLĖTROS TERITORIJA MIESTE Analizuojama rytinės Klaipėdos miesto dalis – apie 560 ha teritorija tarp Tauralaukio, magistralinio kelio A13, Paupių bei Dangės upės. Teritorijos turimos savybės – turtingi gamtiniai ištekliai, istorinio paveldo inkliuzai bei patogi vieta miesto centro atžvilgiu – puiki perspektyva tvaraus miesto rajono vystymui.  Tačiau kokybišką miesto plėtrą šiuo metu riboja susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros trūkumas bei miesto plėtrai nepritaikyta žemės sklypų struktūra. Silpni ryšiai tarp agrarinio rytinio ir urbanizuoto vakarinio Dangės kranto buvo nulemti reljefo – platus Dangės…

Jūrų krovinių kompanijos „Bega“ šiemet pradėtas eksploatuoti pirmasis Klaipėdos uoste specializuotas cemento terminalas leido efektyviau aptarnauti lietuviško cemento eksportą – per 11 šių metų mėnesių terminale perkrauta apie 30 proc. daugiau cemento nei pernai per tą patį laikotarpį. Planuojama, kad per 2019-2020 metus vien tik akcinės bendrovės „Akmenės cementas“ produkcijos eksportas per Klaipėdos uostą išaugs iki 300-350 tūkst. tonų per metus. Pasak kompanijos „Bega“ generalinio direktoriaus Laimono Rimkaus, terminalas prisideda didinant Klaipėdos uosto konkurencingumą bei Lietuvos pramonės produkcijos eksporto galimybes. Vienintelė Lietuvoje cementą gaminanti bei eksportuojanti bendrovė „Akmenės cementas“ yra viena pirmųjų „Begos“ partnerių. Daugelį metų eksportinio lietuviško cemento srautai per Klaipėdos uostą buvo stabilūs, krovinys į nedidelio tonažo laivus buvo kraunamas tiesiai iš geležinkelio cisternų. Išaugus gamybai, atitinkamai atsirado prielaidos didinti eksportą. Siekiant jį efektyviai aptarnauti, ir buvo statomas cemento terminalas. „Jo atsiradimas išsprendė daug techninių bei ekologinių klausimų ir prisideda prie to, kad „Akmenės cementas“ išsikovoja vis geresnes pozicijas pasaulinėje cemento prekybos rinkoje. Jaučiame augantį cemento pirkėjų susidomėjimą ne tik iš Skandinavijos, į kurios šalis šiuo metu daugiausiai eksportuojamas lietuviškas cementas, bet ir iš tolesnių rinkų. Todėl projektuodami terminalą, išsyk numatėme didesnius jo pajėgumus, leidžiančius generuoti naujus cemento ar panašaus krovinio srautus“, – sakė L. Rimkus. Investicijos į…

Prasidėjo balsavimas internetu tradiciškai renkant Turizmo sėkmingiausius 2018. Dešimtyje nominacijų – 30 Turizmo departamento, turizmo asociacijų ir turizmo profesionalų atrinktų nominantų. Tarp jų – MO įkūrėjai, visą šalį užbūrusi iniciatyva „Surink Lietuvą“, Jokūbas Laukaitis ir kiti, labiausiai prisidėję prie Lietuvos sužibėjimo turizmo padangėje. Balsą atiduoti gali kiekvienas svetainėje turizmosekmingiausieji.lt iki gruodžio 30 d. Nugalėtojai bus paskelbti tarptautinėje turizmo ir aktyvaus laisvalaikio parodoje „ADVENTUR 2019“ jau sausio 25 d. „Užsieniečių turistų skaičius Lietuvoje yra stulbinantis – vien per 9 šių metų mėnesius po mūsų šalį bent su viena nakvyne jau keliavo 2,6 mln. turistų. O Lietuvos kaip patrauklios turistinės šalies žinomumas auga kaip ant mielių. Prie to labai prisidėjo daug žmonių ir organizacijų – dauguma jų nominuojame metų Turizmo Sėkmingiausiųjų apdovanojimams. Labai skatiname visus prisijungti prie balsavimo nulemiant, kam atiteks Lietuvos „Turizmo Oskarai 2018“, – kviečia Turizmo departamento Vietinio turizmo poskyrio vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė. 1 nominacija: Sėkmingiausias 2018 metų turizmo ambasadorius: Fotografas Marius Jovaiša. Už nepaliaujamas „Neregėtos Lietuvos“ paieškas. Už Lietuvos, šturmuojančios XXI amžių, vardo sklaidą pasaulyje. Už kurstomą pasididžiavimą šalimi, kuri turtinga ne tik tautiniu paveldu ir gamtiniais kraštovaizdžiais, bet ir inovacijomis bei ateities technologijomis. VšĮ „Global Lithuanian Leaders“. Už tikėjimą karjeros aukštumas užsienyje bei Lietuvoje pasiekusių lietuvių vienybe. Už…

Besikeičiantis teisinis reguliavimas negali sudaryti prielaidų šilumos kainai didėti – teigia Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas. Uostamiesčio vadovo iniciatyva didžiųjų šalies miestų merai kreipėsi į Seimo narius kviesdami sustabdyti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) patvirtintą naują šilumos supirkimo tvarką bei Šilumos ūkio įstatymo pataisomis įtvirtinti reguliavimo ir konkurencijos balansą šilumos gamyboje. Kreipimąsi pasirašė Klaipėdos, Kauno, Panevėžio ir Šiaulių savivaldybių vadovai, pritarimą išreiškė ir Vilniaus savivaldybė. „Gyventojus siekiame aprūpinti, kiek įmanoma pigiausia šiluma, todėl bet koks teisinio reguliavimo keitimas turi būti pagrįstas, o pasekmės įvertintos. Nauja šilumos supirkimo tvarka yra ydinga. Didžiausią rūpestį man, kaip ir kitiems kreipimąsi pasirašiusiems savivaldybių vadovams, kelia būtent tai, kad pagal naująją tvarką superkant šilumą iš nepriklausomų šilumos gamintojų gali didėti šilumos kaina vartotojams“, – teigia Klaipėdos meras. Savivaldybių valdomų didžiųjų energetikos įmonių atstovai vieningai tvirtina, jog naujoji tvarka iš esmės pakeis veiklos bei konkurencijos sąlygas Lietuvos šilumos ūkyje ir galimai sudarys sąlygas privačiam verslui užimti dominuojančią padėtį šilumos gamybos sektoriuje. Energetikos specialistų vertinimu, tai gali padidinti vartotojų mokesčius už šilumą bei sužlugdyti savivaldybių valdomas energetikos įmones. Energetikų skaičiavimu, dėl naujos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos trumpuoju laikotarpiu Vilniuje šilumos kaina brangtų 0,6 proc., Kaune 1,4 proc., Klaipėdoje 3,4 proc., Panevėžyje 1 proc.,…

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos laivas „Naras“ pelnė „Lietuvos metų gaminio 2018“ apdovanojimą – aukso medalį. Šis modernus laivas padeda Klaipėdos uoste efektyviau užtikrinti aplinkosaugos reikalavimus, tinkamą uosto akvatorijos ir jos prieigų povandeninę techninę priežiūrą. Laivas „Naras“ – tai naujausias Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos laivas. Jo paskirtis – stiprinti uosto laivybos saugumą, užtikrinti efektyvią uosto krantinių priežiūrą, sudaryti palankesnes sąlygas dirbti uosto narams. „Narų paslaugos, apžiūros yra labai svarbus kasdienis darbas. Kad uosto veikla būtų sklandi, būtina nuolat užtikrinti ne tik reikiamus gylius, bet ir pašalinti atsirandančias galimas kliūtis akvatorijoje ar prie krantinių. Mums labai džiugu, kad buvo įvertintas naujausias mūsų laivas, kuris yra modernus ir inovatyvus, garantuojantis dar didesnį laivybos saugumą uoste“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus. Laive yra sumontuota narų valdymo stotis su barokamera, tad narai darbus saugiai gali atlikti dar didesniame gylyje, o laivapriekyje sumontuotas kranas, kuriuo galima šalinti povandeninius kliuvinius. Kadangi tai yra ir naftos produktų surinkimo laivas, jis turi rezervuarą iki 60 kub. m talpos naftos produktams rinkti. Laivas „Naras“ užtikrina aplinkosauginius reikalavimus, jis reikalingas likviduojant avarijų pasekmes, kai reikia surinkti išsiliejusius naftos produktus. Laivo „Naras“ komanda aprūpinta modernia naftos produktų surinkimo įranga, taip pat juo galima rinkti…

Klaipėdos miesto savivaldybė informuoja, kad bus rekonstruojama Baltijos prospekto, Šilutės plento ir Vilniaus plento žiedinė sankryža. Planuojama, kad 800 metrų estakada bus sujungtas Baltijos prospektas ir Vilniaus plentas. „Žiedinę sankryžą numatoma rekonstruoti į didesnio pralaidumo „turbo“ žiedinę sankryžą. Šioje sankryžoje formuojamos 2-3 eismo juostos, eismą organizuojant vertikaliuoju ir horizontaliuoju ženklinimu. Pėsčiųjų ir dviratininkų eismas organizuojamas skirtingame lygyje, įrengiant keturias požemines perėjas. Sankryžą, pėsčiųjų ir dviračių takus, požemines perėjas ir estakadą numatyta apšviesti modernia LED šviestuvų sistema. Rekonstruojant Šilutės pl. gatvę paliekama galimybė įrengti tramvajaus liniją Šiaurės – Pietų kryptimi“, – dėstoma projektiniuose pasiūlymuose. Pėstiesiems bus įrengtos keturios požeminės perėjos po Baltijos pr. ir Šilutės pl. žiedo važiuojamąja dalimi. Patekimui į požemines perėjas numatyti laiptai ir vertikalūs keltuvai žmonėms su negalia išorinėje žiedo dalyje. Statinio techniniai rodikliai Eismo juostų skaičius – 4 – 8, Eismo juostų plotis – 3,25 – 3,75 m, Važiuojamosios dalies plotis – 7,50 – 13,00 m, Bendras estakados ilgis – 800 m, Statytojas: Klaipėdos miesto savivaldybė, Liepų g. 11, Projektuotojas: UAB „Kelprojektas“, projekto vadovas Viačeslavas Zbrujevas. Viešas svarstymas Visuomenės atstovai savo pastabas ir pasiūlymus gali teikti elektroniniu paštu [email protected] iki sausio 3 dienos. Viešas svarstymas numatomas ketvirtadienį, sausio 3 dieną, Klaipėdos miesto savivaldybės patalpose, Liepų g. 11. Diskusijų pradžia – 17.30 val.

Prieš metus po rekonstrukcijos atidarytas Lietuvos jūrų muziejaus akvariumas masina lankytojus ne tik vis turtėjančiais akvariumais, bet ir augančia bei modernėjančia pažinimo erdve. Šį penktadienį, gruodžio 14 d. nuo 13 iki 15 val., muziejaus edukatoriai kviečia interaktyviai žaidžiant susipažinti su Pasaulio vandenynu renginyje „NE(BE)UŽTVENKSI UPĖS BĖGIMO“. Lankytojus įtraukiančio žaidimo idėjos autorius – architektas Vladas Balsys. Ant trijų pirmojo aukšto vidinių akvariumo sienų jau apsigyveno jaukūs dailininko Jono Liugailos piešiniai, kurie prašosi būti liečiami. Paliesti jie „prakalba“ ir kviečia keliauti nuo upelio per Baltijos ir Šiaurės jūras iki pat vandenyno. Muziejaus lankytojas kartu su animuotais jūrų ir mūsų kasdienės aplinkos vaizdais keliaus per klausimų, užduočių labirintus, kuriuose ieškos ir atras gamtoje egzistuojančius priežastinius ryšius. Edukatorė Vida Narveišytė pasakoja, kad mintis įrengti atgyjančias informacines-edukacines plokštumas kilo, ieškant modernių informacijos perteikimo ir neįkyraus edukavimo būdų. – Kad ir kaip būtų keista, – sako edukatorė, – net mūsų akvariumo gyvūnams sunku konkuruoti dėl jaunųjų lankytojų dėmesio, kurį tiesiog prikausto moderniosios technologijos. Lietuvos jūrų muziejus, įrengdamas liečiamas sienas, laužo stereotipus: paprastai šių įstaigų erdvėse nieko negalima liesti. Jūrų muziejuje – atvirkščiai: skatinama liesti, nes tik tokiu būdu pasirodo informacija. Tačiau kartu muziejininkai prašo lankytojus nesielgti destruktyviai, nes jau po pirmųjų lankytojų atsirado nemenkų įbrėžimų. Po…