Naujienos

Klaipėdos uostas jau šiandien pradėjo švęsti Lietuvos gimtadienį – likus savaitei iki Vasarios 16-osios dienos, Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio, pačiose įvairiausiose uosto vietose suplazdėjo trispalvės. Skaičiuojama, kad šiandien uoste suplėvesavo apie 100 vėliavų. Lietuvos vėliavos sujungė uosto kranus (vienos jų plotis – net 7 metrai), kitos kilo ant pirsų, buvo kabinamos ant uosto įrenginių, laivų, vėliava pakilo ir į kone 100 metrų aukštį, trispalvėmis šviesomis buvo apšviesti uosto kompanijų administraciniai pastatai bei sandėliai, konteinerius kraunanti bendrovė sukūrė įspūdingą 100 metrų ilgio kompoziciją – iš geltonos, žalios ir raudonos spalvos konteinerių sudėliojo Lietuvos vėliavą. Nestandartinio dydžio vėliavos papuošė laivą–dujų saugyklą „Independence“, DFDS keltą. „Noriu pasidžiaugti uosto kompanijomis, kurios parodė vieningumą ir išradingumą. Visi į šią akciją pažiūrėjo labai atsakingai. Prieš iškeliant vėliavas išbandė, tikrino, ar tai netrukdys kovos procesams ir kitiems darbams. Konsultavosi su mumis, ar pvz., iškelta didžiulė vėliava netrukdys laivybos saugumui, ar neužstos navigacijos įrenginių ar stebėjimo kamerų. Taip papuošę uostą mes sveikiname savo šalį ir primename, kad Lietuva – nors ir maža, bet stipri jūrinė valstybė”, – sakė Arvydas Vaitkus, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas. Vėliavų akciją uoste sumanė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir Klaipėdos miesto savivaldybė. Taip prisidedama prie LRT iniciatyvos „Keliu vėliavą”. Į direkcijos…

Klaipėda jau pradėjo švęsti Lietuvos gimtadienį – likus savaitei iki Vasario 16-osios, Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio, pačiose įvairiausiose Klaipėdos uosto vietose bei Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje suplazdėjo trispalvės. Skaičiuojama, kad vien uoste suplevėsavo apie 100 vėliavų. Lietuvos vėliavos sujungė uosto kranus (vienos jų plotis – net 7 metrai), kitos kilo ant pirsų, buvo kabinamos ant uosto įrenginių, laivų, vėliava pakilo ir į kone 100 metrų aukštį, trispalvėmis šviesomis buvo apšviesti uosto kompanijų administraciniai pastatai bei sandėliai, konteinerius kraunanti bendrovė sukūrė įspūdingą 100 metrų ilgio kompoziciją – iš geltonos, žalios ir raudonos spalvos konteinerių sudėliojo Lietuvos vėliavą. Nestandartinio dydžio vėliavos papuošė laivą–dujų saugyklą „Independence“, DFDS keltą. Vėliavų akciją sumanė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir Klaipėdos miesto savivaldybė. Taip prisidedama prie LRT iniciatyvos „Keliu vėliavą”. Į uostamiesčio mero Vytauto Grubliausko ir uosto  direkcijos vadovo Arvydo Vaitkaus raginimą iškelti valstybines vėliavas atsiliepė keliolika uosto krovos kompanijų. Ankstyvą vasario 9-osios rytą, dar neišaušus, bendrą vėliavą Klaipėdos kruiziniame terminale, iškėlė ir miesto meras bei uosto vadovas. „Klaipėda – vienas pirmųjų šalies miestų, sveikinantis šalį ir jos žmones būtent taip. Vėliava – tai žmonių tikėjimo savo valstybe simbolis, didžiuojuosi mūsų miestu ir jo žmonėmis, kad jie taip išradingai nusprendė paminėti Lietuvos gimtadienį. Vėliavas kelia ne…

Apdovanojimas už metų darbą – Klaipėdos miesto vėliava – šiemet bus įteiktas Aidai Raimondai Pečeliūnienei. Ši menininkė Klaipėdai dovanojo lėlių kompoziciją „Pasivaikščiojimas po stebuklo laukiančią Jeruzalę“. Kompozicija Teatro aikštę puošė visą kalėdinį laikotarpį ir sulaukė didžiulio susidomėjimo. Menininkės kandidatūrą apdovanojimui pasiūlė Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas. Savivaldybės tarybos kolegija vasario 12 d. posėdyje kandidatūrai pritarė. „Jau tapo gražia tradicija, kad švęsdami valstybės atkūrimo dieną, pagerbiame ir mūsų miesto žmones, kurie per metus nuveikė išskirtinių, reikšmingų ir įsimintinų darbų. Šiemet, minint Lietuvos šimtmetį, garbingas apdovanojimas – miesto vėliava – bus įteiktas žinomai menininkei, kurios sukurta įspūdinga kompozicija į Klaipėdą atnešė tikrą kalėdinę dvasią, džiugino ir iki šiol tebedžiugina klaipėdiečius“, – sako Klaipėdos meras. Aidos Raimondos Pečeliūnienės sukurta kompozicija tapo pagrindu VšĮ „Klaipėdos šventės“ praėjusių metų gruodį Teatro aikštėje įgyvendintam kalėdiniam projektui „Pasivaikščiojimas po stebuklo laukiančią Jeruzalę…“.  Unikali lėlių paroda pasakoja Kalėdų istoriją, Išganytojo atėjimą, pristato laikmetį, tradicijas, žmones. Kompoziciją sudaro 10 atskirų segmentų – skirtingų Jeruzalės, Betliejaus vietų, kompozicijoje – 120 žmonių figūrėlių, 55 – gyvūnėlių. Naudotos įvairiausios medžiagos: dirbtinis porcelianas, modelinas, keramika, audiniai, oda, vario skarda, medis. Kompozicija kurta 7 mėnesius autorės lėšomis. Šiuo metu lėlių paroda yra perkelta į šv. Jono bažnyčios teritoriją. Aida Raimonda Pečeliūnienė yra žinoma menininkė, renginių režisierė,…

Šiemet pietinėje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto dalyje – Malkų įlankoje – prasidės gilinimo darbai, kurie pagerins laivybos sąlygas, saugumą ir leis priimti didesnės talpos laivus. Įlankos gilinimo ir susijusių aplinkosaugos priemonių įrengimo projektas, kurio vertė – apie 67,8 mln. eurų, susisiekimo ministro Roko Masiulio įsakymu įtrauktas į Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamų valstybės projektų sąrašą. Šiems darbams numatomos 57,0 mln. eurų ES sanglaudos fondo investicijos. Atsižvelgiant į Malkų įlankoje nuolat intensyvėjančią laivybą, į poreikį priimti didelių parametrų laivus ir užtikrinti laivybos saugą, šios įlankos įplaukos kanalą ir akvatoriją planuojama pagilinti nuo esamų 11 m iki 14,5 m. Taip šioje uosto dalyje bus pasiektas toks pat gylis, kaip ir 2013 m. pagilintame Klaipėdos uosto laivybos kanale, kas gerokai padidins uosto krovos galimybes ir konkurencingumą. Numatoma, kad visos šiuo metu prie Malkų įlankos krantinių dirbančios krovos įmonės po atliktų rekonstrukcijos ir gilinimo darbų galės priimti „Panamax” tipo laivus ir didinti krovinių apyvartą, laivų remonto įmonės efektyviau panaudos turimas teritorijas. Gilinant Malkų įlanką daug dėmesio bus skiriama aplinkosaugai. Iš viso numatoma iškasti apie 2,3 mln. kub. m grunto. Taip pat bus iškasta apie 260 tūkst. kub. m  užteršto dumblo. Jau pradėtas šio grunto valymas. Šis projektas ženkliai pagerins ekologinę situaciją uoste. Pavasarį bus…

Vasaros pradžioje duris atversianti rekonstruota Klaipėdos „Švyturys Brewery“ alaus darykla saugos unikalių aludarystės istorijos įdomybių ekspoziciją, kurios bendraautoriais gali tapti visi alaus kultūros gerbėjai. Bendrovė kviečia gyventojus pasidalinti daiktais, susijusiais su „Švyturio“ arba aludarystės istorija ir taip prisijungti prie muziejaus kolekcijos kūrimo. Šios ekspozicijos tikslas – paaiškinti senąją „Švyturio“ simbolikos istoriją, papasakoti apie aludarystės raidą Klaipėdos krašte, atskleisti tarpukario įdomybes ir sovietmečio keistenybes alaus rinkodaroje, pasidžiaugti alaus kultūros perversmu ir naujųjų laikų eksperimentais. „Kadangi „Švyturio“ istorija neatsiejama nuo Klaipėdos krašto, norime leisti bendruomenei prisidėti šią istoriją renkant. Ieškome eksponatų, atspindinčių „Švyturio“ prekės ženklo ir produkcijos istoriją, taip pat įvairių laikmečių alaus vartojimo kultūrą Lietuvoje. Gyventojai turės galimybę ekspozicijoje matyti savo šeimos kolekcijoje užsilikusį atributą, kuriuo džiaugtis galės visi muziejaus lankytojai“, – teigia „Švyturio“ vyriausioji aludarė Džuljeta Armonienė. Pasak jos, aludarystės istorijos eksponatų kolekcija turėtų būti įdomi tiek vietiniams gyventojams, tiek iš kitų miestų atvykusiems lankytojams, nes leis kitu kampu pažvelgti ne tik į aludarystės amatą, bet ir į patį pajūrio regioną, kuris glaudžiai susijęs su „Švyturio“ istorija bei aludarystės tradicijomis Lietuvoje. Pajūrio gyventojai kviečiami pranešti apie turimus bet kokio pavidalo daiktus, naudotus senųjų laikų alaus gamyboje ir prekyboje, paženklintus „Švyturio“ simbolika, taip pat alaus meistrystę ar vartojimo kultūrą atspindinčias iliustracijas,…

Garsiausias Niujorko statinys „Empire State Building“ šį savaitgalį sužibo Lietuvos trispalve. „Žiemos olimpinių žaidinių atidarymo proga Niujorko „Empire State“ dangoraižis buvo apšviestas Lietuvos vėliavos spalvomis.“ – šią žinią paskelbė Lietuvos Generalinis Konsulatas Niujorke savo Facebook paskyroje.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir Transporto investicijų direkcija 2018 m. vasario 1 d. pasirašė iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto „Klaipėdos miesto viešojo transporto atnaujinimas“ sutartį. Šio projekto pagrindinis tikslas – pagerinti viešuoju miesto transportu teikiamų paslaugų kokybę Klaipėdos mieste ir taip paskatinti gyventojus labiau naudotis viešuoju transportu. Projekto metu bus įsigyta 17 naujų, suslėgtomis gamtinėmis dujomis (CNG) varomų miesto tipo autobusų. Planuojama pirkti 10 ilgų 150 vietų autobusų ir 7 trumpus 90 vietų autobusus. Autobusai bus žemagrindžiai, juose bus vietos, pritaikytos neįgaliesiems ir specialiųjų poreikių turintiems žmonėms. Autobusuose taip pat numatyta vaizdo stebėjimo sistema, skirta keleivių ir vairuotojų saugumui užtikrinti, vaizdinės ir garsinės keleivių informavimo priemonės, išorinis durų apšvietimas transporto priemonei sustojus ir atidarius duris. Eismo saugai užtikrinti veiks antialkoholinis variklio užraktas. Naujų suslėgtomis gamtinėmis dujomis varomų autobusų eksploatavimas leis ženkliai sumažinti oro užterštumą mieste. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos fondų bei Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto lėšų. Bendras projekto biudžetas – 5 017 000,00 Eur, iš jų ES lėšos – 4 264 450,00 Eur, savivaldybės biudžeto lėšos – 752 550,00 Eur. Projektas įgyvendinamas kartu su partneriu UAB „Klaipėdos autobusų parkas“. Projekto įgyvendinimo terminas – 2020-01-31. Klaipėdos miesto savivaldybės informacija

Šią salą nuo Šiaurės Afrikos skiria tik 100 kilometrų. Pasak legendų, kažkada ji buvusi nuskendusio mitinio Atlantidos žemyno dalis. Šiandien daugiau nei 150 salos paplūdimių tampa vis populiaresne nuo žiemos šalčių bėgančių poilsiautojų užuovėja. Tai – Fuerteventūra, kurioje magišką kraštovaizdį kuria užgesę ugnikalniai bei į dangų kylančios smėlio kopos. Subalansuota kiekvieno poreikiams Žiemą Lietuvoje siaučiant šiauriniams vėjams, darganai ir sniegui, antra pagal dydį Kanarų sala Fuerteventūra tampa vis dažnesniu išsigelbėjimu šiltos jūros ir saulės pasiilgusiems tautiečiams. Čia jų laukia įvairių smėlio spalvų paplūdimiai, pripažinti vienais geriausių visoje Europoje, salos kraštovaizdyje nuolat išnyrantys malūnai ir vandens sporto gerbėjus viliojantys stiprūs vėjai. „Fuerteventūros teikiamus pranašumus keliautojai iš Lietuvos įvertina vis dažniau. Šioje saloje kiekvienas poilsiautojas atranda tai, ko tikisi iš atostogų. Atlanto vandenyno skalaujama sala vieniems gali būti ramaus poilsio oazė, kitiems – vieta užsiimti vandens sportu, o tretiems – erdvė grožėtis vietos gamtos kūriniais. Galiausiai vienas didžiausių šios salos pranašumų yra retai žemiau 16 laipsnių šilumos nukrintanti oro temperatūra“, – sakė Diana Ardinavičienė, tarptautinio kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ Rezervacijų ir konsultacijų teikimo skyriaus vadybininkė. Nors virš turistų pamėgtos Fuerteventūros lietus nėra dažnas svečias, tačiau net ir tokioje nedidelėje, vos 100 km ilgio, saloje galima justi skirtingus orus, priklausomai nuo to, kurioje vietoje…

Skatindami susidomėjimą tenisu, remdami aktyvų laisvalaikio praleidimą UAB „Kredito garantas“ ir „Vasaros teniso centras“ jau antrus metus iš eilės organizuoja turnyrus. Sulaukęs didelio dėmesio pernai, šiemet „Kredito garanto“ remiamas renginys turi ypatingą reikšmę. Atkurtos Lietuvos šimtmečio proga, organizatoriai kviečia prisidėti prie patriotiškos šventės ir dalyvauti „LT100-ečio Teniso Taurės“ komandiniame dvejetų turnyre. Renginio tikslas – aktyviai ir kūrybingai prisidėti prie šia gražia proga organizuojamų renginių, skatinti patriotiškumą pačioje žaidėjų bendruomenėje, susidomėjimą tenisu Lietuvos visuomenėje. Šiemet Lietuvos atkūrimo šimtmečio garbei organizuojamas turnyras vyks net tris dienas – vasario 17-ąją ir 18-ąją. Tačiau turnyras čia nesibaigs – jį sudarys net trys turai, organizuojami skirtinguose Lietuvos miestuose. Pirmasis, jau minėtas, vyks Klaipėdoje, tenisininkų jau pamėgtoje „Carlsberg“ arenoje. Liepos mėnesį pakviesime prisijungti prie turo vyksiančio Palangoje – mieste, kur puoselėjamos senos teniso tradicijos. Lapkritį paskutinis šio turnyro turas vyks Lietuvos sostinėje – Vilniuje. Organizatoriai siekia, kad „LT100 Teniso Taurė“ ne tik pakurstytų sportinę dvasią, bet ir atneštų geras emocijas, užtikrintų gerą laiko praleidimą, o užvis svarbiausia – primintų, kaip svarbu siekti šviesios ateities savo šaliai. Registruotis artėjančiam turnyrui galite pagrindiniame www.kgsportas.lt puslapyje esančios formos pagalba. Peržiūrėti jau vykusių turnyrų akimirkas kviečiame užsukus į galeriją Renginio pradžia: 2018-02-17, Šeštadienis 09:00 Renginio vieta: Carlsberg teniso arena Parengta pagal pranešimą…

Artėjant valstybės atkūrimo šimtmečiui Lietuvos paštas išleidžia jau trečią jubiliejinį atkurtos Lietuvos valstybės sukaktį įamžinantį pašto ženklų bloką. Du nauji pašto ženklai apyvartoje pasirodė vakar, vasario 9 dieną. Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtos serijos paskutiniuose dviejuose pašto ženkluose įamžinti Lietuvos nepriklausomybės akto signatarų namai ir prof. Liudo Mažylio surastas 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybos nutarimo dėl Lietuvos nepriklausomybes skelbimo notifikavimo originalas. Pašto ženklų bloką sukūrė dailininkė Aušrelė Ratkevičienė. Kiekvieno pašto ženklo nominalas – 1,16 euro. Proginis dviejų pašto ženklų blokas iš serijos „Lietuvos valstybės atkūrimui – 100 metų“ išleidžiamas 25 tūkst. egzempliorių tiražu. Tęstinė pašto ženklų blokų serija „Lietuvos valstybės atkūrimui – 100 metų“ buvo leidžiama kasmet nuo 2016 metų. Tais metais pirmuose šios serijos pašto ženkluose pavaizduotas vieno ryškiausių XIX a. tautinio atgimimo puoselėtojų – dr. J. Basanavičiaus portretas ir pirmųjų lietuviškų laikraščių „Aušra“ ir „Varpas“ faksimilės. 2017 m. išleistuose pašto ženkluose įamžinti svarbūs XX a. pr. istoriniai įvykiai, turėję lemiamos įtakos Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui: spaudos atgavimas (1904 m. gegužės 7 d.), Didysis Vilniaus Seimas (1905 m. gruodžio 4–5 d.) ir Vilniaus konferencija (1917 m. rugsėjo 18–22 d.). Kartu su proginiu pašto ženklų bloku „Lietuvos valstybės atkūrimui – 100 metų“ apyvartoje pasirodys ir pirmosios dienos vokas. Penktadienį…

Įprasta, kad kelionės yra planuojamos prieš mėnesį ar dar ilgesnį laikotarpį. Juk reikia apgalvoti viską: klimatą, lankytinas vietas, geriausius restoranus romantiškai vakarienei. Tačiau pasitaiko atvejų, kuomet žmonės kelionės detales pasilieka suplanuoti paskutinę dieną, nors bilietus būna įsigiję iš anksčiau. Kas lemia šiuos spontaniškus pasirinkimus ir kaip suplanuoti atostogas per trumpą laiką, pasakoja kelionių tinklaraštininkė – Aistė Simėnaitė. „Faktas, kad planuodamas kelionę į kitą pasaulio kraštą, greičiausiai, pirmuosius žingsnius pradėsi dėlioti dar likus metams. Vis dėlto, jei kalbame apie trumpą savaitgalio pabėgimą iš rutinos, juk užtenka rasti porą laisvų dienų. Tokios kelionės labai neretai tampa spontanišku ir emociniu apsisprendimu. Kartais planavimas būtinai susitikti su seniai nematytu draugu ar vėl nueiti į tą nuostabų restoraną netolimos šalies sostinėje gali užsitęsti iki begalybės, o paskutinės dienos sindromas viską tarsi sudėlioja į vietas“, – teigia A. Simėnaitė. Anot tinklaraštininkės, trumpos išvykos į kaimynines šalis turi savų privalumų: nereikia derintis prie profesinių atsakomybių, galvoti, kam palikti namuose laikomus augintinius. Dažniausiai tokių kelionių metu, Aistė teigia pasiduodanti avantiūrai. „Jei kalbame apie trumpas keliones, kurioms nebūtina priderinti visos krūvos darbų ir projektų, mąstyti, kam palikti katės priežiūrą ir iš anksto raudonai žymėtis visuose kalendoriuose, tuomet ir pačią kelionės eigą dažnai palieku staigmenai. Žinoma, pirmą kartą vykdamas į…

Vykdant Klaipėdos uosto išorinio laivybos kanalo valymo darbus, iškastas smėlis pilamas pakrantėje ties Giruliais. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija kasmet iškastu švariu smėliu papildo Klaipėdos paplūdimius. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užsakymu rangovas UAB „Green Line shipping“ vykdo uosto kanalo valymo darbus. Iškasamą švarų smėlį žemsiurbė, priklausomai nuo oro sąlygų, gabena Girulių link ir čia „vaivorykštės“ būdu pila 5–7 m gylyje. Taip siekiama papildyti nešmenų srautus, kurie maitina paplūdimius. „Norėdami palaikyti projektinius gylius ir išlaikyti uosto konkurencingumą, privalome valyti sąnašas akvatorijos dugne. O švarus smėlis, atitinkantis sanitarinius–higieninius reikalavimus, yra pilamas ties Klaipėdos paplūdimiais, šįkart ties Giruliais“, – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė. Iki šios dienos yra iškasta ir išpilta ties paplūdimiais apie 17 000 m³ grunto. Jei oro sąlygos leis, švaraus smėlio pylimo darbus planuojama užbaigti savaitgalį. Uosto direkcija LR Vyriausybės nutarimu yra įpareigota reikalavimus atitinkantį laivybos kanale iškastą smėlį panaudoti Melnragės–Girulių rajono priekrantės dugnui ir kranto sąnašynams papildyti. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos informacija

Žiemos Olimpinės žaidynės Pietų Korėjoje, Pjongčange, prasideda jau rytoj, vasario 9 dieną, įspūdingu atidarymu. Šį kartą visas Olimpinių žaidynių varžybas, atidarymo ir uždarymo ceremonijas, lietuvių sportininkų startus žiūrovai galės patogiai stebėti per TV3 ir TV6 HD raiška. Žiūrovų laukia nuolatinės transliacijos iš Pjongčango nuo pat vasario 9 iki 25 dienos, komentatorių ir sporto ekspertų apžvalgos, specialios žinių laidos ir kiekvienos dienos svarbiausių įvykių santraukos. Visas šias programas rengs ir pristatys profesionali TV3 žurnalistų ir techninių darbuotojų komanda, kurios dalis dirbs tiesiai iš Pjongčango, o kiti liks ir palaikys sportininkus Lietuvoje. Vasario 9 dieną 13 val. vyks iškilminga Olimpinių žaidynių atidarymo ceremonija. Ją bus galima stebėti per TV3 tiesiogiai arba pasižiūrėti kartojimą patogiu metu – 19.30 val. Darbo dienomis transliacijos iš Pjongčango prasidės 6 val. ryto per TV3 ir truks iki maždaug 16 val. Per TV6 transliacijos prasidės nuo 14.30 val. ir truks iki 17.30 val. Pabaigos laikas gali kisti priklausomai nuo transliuojamų varžybų eigos. Savaitgaliais TV3 televizija Olimpinių žaidynių transliacijas pradės 11.30 val. ir baigs 18 val., o TV6 sporto aistruolius džiugins nuo 6 valandos ryto. Visas sporto šakas komentuos profesionalūs komentatoriai, ekspertai, o per transliaciją žiūrovus lydės ir svarbiausius įvykius paaiškins specialioje Olimpinių žaidynių studijoje dirbsiantys Linas Kunigėlis ir…

Pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, Klaipėdos universitetas vasario 14 d. atvers Jūros tyrimų instituto mokslinių laboratorijų pastato duris. Tai ypatingas įvykis, kurį uostamiesčio universitetas skiria Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio progai. Modernios mokslinės infrastruktūros atnaujinimas sudaro galimybę Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, kokybiniam šuoliui plėtojant jūros mokslus ir sąlygas visavertei partnerystei atliekant tarptautinius mokslinius tyrimus.  Be to, tai yra svarus indėlis į regiono aukštojo mokslo vystymą ir aukščiausios kvalifikacijos specialistų rengimą. Mokslinių laboratorijų pastato atidarymas vainikuoja Jūrinio slėnio programos įgyvendinimo procesą. Jame įsikursiantis Jūros tyrimų institutas yra Jūrinio slėnio branduolys, telkiantis nacionalinį jūros mokslą ir vertinamas Baltijos jūros regiono bei europinio mokslo erdvėje. Pasak KU rektoriaus prof. habil. dr. Eimučio Juzeliūno, modernių mokslinių laboratorijų atsiradimas Klaipėdos universitete suteiks galimybę universiteto mokslininkams atlikti aukščiausio lygio fundamentaliuosius ir taikomuosius jūros ir pakrančių aplinkos bei jūrinių technologijų tyrimus. „Klaipėdos universitetas aktyviai prisideda prie Klaipėdos miesto ekonominės plėtros strategijos, kurioje viena iš gairių yra mėlynųjų technologijų vystymas. Jūros tyrimų institute bus sudarytos visos sąlygos sukurti mokslinį proveržį ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Baltijos jūros regione.“ ES investicija – 10,9 mln. Eur Klaipėdos universiteto miestelyje mokslinių tyrimų laboratorijų pastatas pradėtas statyti 2016 metų birželio mėnesį, įgyvendinant Jūrinio slėnio branduolio kūrimo ir studijų infrastruktūros atnaujinimo projekto (JŪRA)…

Jau ne pirmus metus Klaipėdos miesto savivaldybė organizuoja konkursą 7–8 klasių mokiniams „Apsižvalgyk, ar matai grėsmes“. Dalyvaujančios ugdymo įstaigos suburia penkių jaunuolių komandą, kuri turi sukurti vaizdo filmuką civilinės saugos tema. Tiesa, nuo šių metų atsirado naujovė. Konkurse užsiregistravusias komandas organizatoriai kviečia susipažinti su vaizdo menui gyvenimą paskyrusiais žmonėmis. Šį kartą pažvelgti į savo darbo užkulisius jaunuolius pakvietė vienu geriausiu vaizdo montuotoju laikomas klaipėdietis Arūnas Eimulis.  „Su jaunimu dirbu ne pirmą kartą,  tačiau labai smagu kai galiu pasidalinti savo žiniomis, patirtimi. Matau, kad jaunimas perspektyvus, jaučiu augančią konkurenciją“, – juokavo Klaipėdos vaizdo studijos vadovas A. Eimulis. O ir mokiniai liko sužavėti. „Sužinojau kaip montuoti, kaip muziką į filmuką įterpti. Buvo labai smagu!”, – emocijų neslėpė septintokas Reinartas. Jau penkiuose skirtinguose vaizdo darbų konkursuose dalyvavusi aštuntokė Toma sakė montažu besidominti ir laisvalaikiu, tad šiam susitikimui ruošėsi ir Arūnui Eimuliui pateikė aibę klausimų. „Norėjau sužinoti ką apie tą informaciją, kurią radau internete, pasakys profesionalas“, – neslėpė mergina. Pasak vieno iš konkurso komisijos narių, Klaipėdos savivaldybės viešųjų ryšių atstovo Vitalijaus Čiapo, tokie susitikimai padeda mokiniams praplėsti akiratį bei gauti naudingų patarimų iš profesionalų. Anot jo, planuojama, kad kitais metais su konkurso dalyviais bendraus žinomas ir tarptautinį pripažinimą pelnęs šiuolaikinio kino lietuvių režisierius. „Šis…

25 tūkst. naujų darbo vietų, 2000 naujų įmonių, 1,5 mlrd. EUR naujų investicijų, 200 proc. išaugęs eksportas, 40 tūkst. daugiau gyventojų Klaipėdoje, dvigubai didesnis atlyginimas, 400 tūkst. apgyvendintų turistų – tokią ekonominio proveržio ambiciją iki 2030-ųjų užsibrėžė Klaipėda. Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Klaipėdos universitetas, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo bendrovė, Klaipėdos pramonininkų asociacija ir Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai pristatė Klaipėdos ekonominės plėtros strategiją 2030, kuri jau dabar tampa impulsu ir pagrindu viso regiono vystymui. Klaipėda nutarė eiti mėlynojo proveržio keliu ir turi tikslą tapti pasaulinio lygio mėlynosios ekonomikos bei sparčių sprendimu miestu. Šiuo metu partnerių, konsultantų ir ekspertų komanda rengia strategijos įgyvendinimo priemonių planą, kuris bus pristatytas šį pavasarį. Į strategijos rengimą įsitraukusių ekspertų vertinimu, tai ne tik pirmoji Lietuvoje miesto ekonominės plėtros strategija, bet ir pirmoji miestiečių ekonominė strategija miestui. Klaipėdos savivaldos, uosto, mokslo, pramonės, verslo atstovų bei daugiau 100-o įsitraukusių kitų sričių profesionalų jungtinė komanda apsisprendė dėl miesto vystymosi kertinių krypčių ir Klaipėdos vizijos, kad Klaipėda taptų geriausia vieta gyventi ir dirbti Baltijos regione.  „Klaipėda turėjo du kelius – nieko nedaryti, „vegetuoti“ ir skųstis, kad prarandame žmones, o investuotojai renkasi kitus miestus, arba pasirinkti ambicingą proveržį ir jį susikurti savo rankomis.…

Vasario 8 dieną 14 val. Užsienio reikalų ministerijoje Lietuvos jūrų muziejaus ekspozicijai laikinam eksponavimui bus perduota tarpukario Lietuvos karo laive „Prezidentas Smetona” plevėsavusi trispalvė. Perdavimo ceremonijoje dalyvaus užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Karinių jūrų pajėgų vadas jūrų kapitonas Arūnas Mockus ir Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė. Dviejų metrų ilgio ir trijų metrų pločio trispalvę, kurią puošia aukso spalvos Vyčio kryžius raudoname skyde, išsaugojo JAV gyvenantis lietuvis Henris Gaidis. Jis pažinojo paskutinį Lietuvos karo laivo „Prezidentas Smetona” kapitoną Povilą Labanauską. Tai – viena iš nedaugelio, galbūt vienintelė, tarpukario Lietuvos kariuomenės vėliava, neatitekusi sovietams. Vėliava ministerijai perduota per Lietuvos ambasadą Vašingtone. Sovietų Sąjungos užgrobtas Lietuvos karo laivas „Prezidentas Smetona” Antrojo pasaulinio karo pabaigoje užplaukė ant minos ir nuskendo Baltijos jūroje. Pernai vasarą jo liekanos buvo rastos Suomijos įlankoje. Parengta pagal pranešimą spaudai

Netrukus Klaipėdoje duris atversiantis modernus daugiafunkcis plaukimo baseinas domina Panevėžio miesto savivaldybę. Uostamiestyje lankėsi ir su Klaipėdos mero pavaduotoja Judita Simonavičiūte bei Savivaldybės administracijos atstovais susitiko Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas, šios Savivaldybės administracijos vadovas bei darbuotojai. Panevėžio  miesto delegacija domėjosi Klaipėdos patirtimi įgyvendinant baseino projektą: kiek trunka pasirengimas darbams, viešųjų pirkimų procedūros, pagrindiniai projektavimo, rangos darbų iššūkiai, objekto operavimo klausimai ir kita klaipėdiečių patirtis. Panevėžiečiai taip pat planuoja statyti 50 m ilgio plaukimo baseiną, netrukus ketinama pradėti viešųjų pirkimų procedūras projektuotojams parinkti. Tuo metu Klaipėdoje, ties Taikos prospekto ir Dubysos gatvės sankryža iškilęs modernus, 50 m ilgio baseinas bus atidarytas jau šį pavasarį. Šiuo metu objekte atliekami baigiamieji darbai, prieš pusantros savaitės pasirašyta sutartis su baseiną valdysiančiu koncesininku. Naujasis uostamiesčio baseinas yra vienas svarbiausių uostamiesčio socialinės infrastruktūros objektų. Trijų aukštų, 7400 kv. metrų ploto, daugiafunkcis centras yra suskirstytas į keturias zonas: plaukimo, nardymo, sporto ir SPA. Centre įrengtas 10 plaukimo takelių, 50 metrų ilgio ir 25 metrų pločio baseinas. Jame pirmą kartą Lietuvoje panaudotos pakeliamų dugnų technologijos, kurios baseiną leidžia padalyti  į kelias dalis. Kadangi specialus kilnojamas baseino dugnas leis reguliuoti baseino gylį, jį bus galima pritaikyti įvairiausioms rungtims ir vandens užsiėmimams. Daugiafunkciame centre taip pat yra įrengta…

Neringos savivaldybės tarybos nariai bei Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atstovai diskutavo apie planus buvusios Juodkrantės mokyklos patalpose įkurti Kuršių nerijos nacionalinio parko lankytojų centrą. Kiek anksčiau palaikymą tokiems ketinimams išreiškė  ir šios gyvenvietės bendruomenė. Kaip pastebi Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis, lankytojų centras galėtų tapti stipriu impulsu Juodkrantės gyvenimui. Alternatyva Gintaro įlankai „Tenka apgailestauti, kad dėl teritorijos planavimo procedūrų sudėtingumo žlunga planai tokį lankytojų centrą statyti Gintaro įlankoje. Planai ir vizijos, susijusios su šia istoriškai svarbia teritorija, tikrai teikė daug vilties. Visgi, galime pasidžiaugti, kad pavyko rasti alternatyvą ir tikimės, kad bendromis pastangomis šis sumanymas bus sėkmingai vystomas“, – Savivaldybės ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos planus komentavo meras Darius Jasaitis. Kaip susitikimo metu pastebėjo Neringos savivaldybės tarybos nariai, Juodkrantės buvusios mokyklos pastato teritorija – puiki vieta lankytojų centro įkūrimui. Pridėtinę vertę šiais teritorijai ateityje kurs ir planai statyti vidaus vandenų keleivinių laivų ir turistinių jachtų uostą. Atliks pastato rekonstrukciją Anot Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atstovų, Kuršių nerijos nacionalinio parko lankytojų centras bus įkuriamas atliekant mokyklos pastato rekonstrukciją. Tam bus panaudotos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos. „Kuršių nerijos nacionalinis parkas iki šiol neturi šiuolaikiško lankytojų centro, tad šiame finansavimo periode yra suplanuotos lėšos tokio objekto įrengimui. Planuojame, kad rangos darbai galėtų…

Klaipėdos miesto savivaldybė informuoja, kad vakar, vasario 6 d., Klaipėdos mieste paskelbta gripo epidemijos pradžia. Sausio 29 d.–vasario 4 d. Visuomenės sveikatos centro duomenimis Klaipėdos mieste sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis sudarė 203,9 atvejo  10 000 gyventojų. Gripo atvejai sudarė 20,1 proc. visų registruotų gripo ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijos (ŪVKTI) atvejų. Vaikų iki 17 metų amžiaus sergamumas gripu ir ŪVKTI sudarė 58,9 proc. Dėl gripo sunkios ligos eigos į Klaipėdos miesto ligonines buvo hospitalizuoti 45 ligoniai (iš jų – 21 vaikas). Palyginus su š. m. sausio 22–28 d. laikotarpiu sergamumas gripu ir ŪVKTI Klaipėdos mieste padidėjo 1,4 karto, o registruotų gripo atvejų skaičius padidėjo 3,5 karto. Sveikatos priežiūros įstaigų vadovai informuoti apie vykdomos veiklos organizavimą pagal Pasirengimo gripo pandemijai Klaipėdos mieste priemonių planą. Sustiprintas savivaldybėje veikiančių sveikatos priežiūros įstaigų veiklos gripo epidemijos laikotarpiu koordinavimas. Vaikų ugdymo įstaigų vadovai įpareigoti apriboti bet kokius masinius renginius vaikų ugdymo įstaigose, sugriežtinti privalomą patalpų vėdinimą ir nukenksminantį valymą, asmens higienos reikalavimų laikymąsi, sugriežtinti ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikatos būklės kontrolę, priimant vaikus į grupes, ir sergančių vaikų laikiną izoliaciją ikimokyklinėse įstaigose. Ugdymo įstaigų vadovams su įstaigos steigėju pavesta spręsti dėl laikino vaikų ugdymo veiklos nutraukimo, kai gripu ir ūminėmis…