Švietimas

Nuo rugsėjo 1 d. Iki Naujųjų metų moksleiviams suteikiama proga aplankyti Lietuvos muziejus nemokamai. Tokią galimybę dauguma muziejų šiemet suteikia tiems moksleiviams, kurie dalyvaus Lietuvos muziejų kultūrinio svetingumo programoje. Šiųmetinio Muziejų kelio tema „Vasario 16-osios kūrėjai ir puoselėtojai“ muziejai moksleiviams siūlo daug parodų, edukacinių programų, kūrybinių dirbtuvių, ekskursijų, filmų, paskaitų ir kitokių renginių. Vasario 16-osios kūrėjai ir puoselėtojai. 2017 m. rugsėjo 1 d. – gruodžio 31 d. Nemokamų edukacinių renginių ir lankymų tvarkaraštis Klaipėdoje: Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus kiemelis (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) Rugsėjo 7, 14 d. Pokalbis-diskusija „Valstybės atkūrimo idėjų skleidėjai Prūsų Lietuvoje“ Pokalbio-diskusijos su mokiniais metu šalia meninės instaliacijos „Už Lietuvą: valstybės atkūrimo idėjų skleidėjai Prūsų Lietuvoje“ trumpai pristatoma projekto idėja, pasakojama apie instaliacijoje vaizduojamus Mažosios Lietuvos veikėjus ir jų nuveiktus darbus. Būtina išankstinė registracija tel. (8 46) 410527, el. p. [email protected]. Laikas derinamas registruojantis. Mažosios Lietuvos istorijos muziejus (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) Rugsėjo 21, 28, spalio 5, 12, 19, 26, lapkričio 9, 16, 23 d. Edukacinis užsiėmimas „Kalba – valstybingumo pagrindas“ Mokiniams pristatoma muziejaus ekspozicija pasakojanti apie Mažosios Lietuvos raštiją, kurioje atsispindi lietuviškos spaudos draudimo Lietuvoje laikotarpis, lietuvių raštijos padėtis Klaipėdos krašte. Pabrėžiama kalbos išsaugojimo svarba Lietuvos valstybingumui. Būtina išankstinė registracija tel. (8 46) 410527,…

Ketvirtadienį, Rugsėjo 14 d., Klaipėdos universitete (KU) lankėsi delegacija iš Vokietijos Rostoko universiteto: rektorius prof. dr. med. Wolfgang Schareck bei Rostoko universiteto atstovai – prof. dr. phil. Dr. h. C. Winfried Böttcher, prof. dr. Jörn Dosch ir Michael Paulus, kurie susitiko su Klaipėdos universiteto Rektoriumi prof. habil. dr. Eimučiu Juzeliūnu bei Vokietijos Federacinės Respublikos garbės konsulu Klaipėdos konsulinėje apygardoje, KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos Evangeliškosios teologijos centro direktoriumi doc. dr. Arūnu Baubliu. Susitikimo tikslas – Klaipėdos universiteto ir Rostoko universiteto bendradarbiavimo sutarties pasirašymas. Klaipėdos universitetas, siekdamas didinti studijų ir mokslo tarptautiškumą, kartu su Rostoko universitetu pradėjo Klaus Mehnert instituto steigimo procesą. Pasak doc. dr. A. Baublio, tai atvers kelius tiek bendriems moksliniams tyrimams, tiek bendroms studijų programoms, kurių tikslas – pritraukti studentus, ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio šalių. „Ateityje studentams bus galima įgyti dviejų universitetų diplomus vienu metu. Studentams atsivertų visai kitokios galimybės, nes pagal tokias programas paprastai studijuojama paeiliui ir Lietuvoje, ir Vokietijoje. Tokiu būdu artimiau susipažįstama su kitos šalies kultūra, socialiniu ir politiniu gyvenimu, gilinamos užsienio kalbos žinios“, ­– pasakoja Vokietijos garbės konsulas Klaipėdoje. „Klaus Mehnert institutas veikė Kaliningrade, prie Kaliningrado technikos universiteto. Tai buvo Europos sąjungos ir Vokietijos dovana Kaliningrado miestui. Tačiau pasikeitus…

Spartus technologinis progresas socialiniame ir kultūriniame gyvenime per pastaruosius dešimtį metų smarkiai pakeitė žmogaus santykį su informacija bei jos naudojimu. Ugdymas vis dažniau iš formalaus, trumpalaikio ir baigtinio proceso virsta tęstiniu, visą gyvenimą besitęsiančiu tobulėjimu ir savišvieta. Pastebima, kad vis daugiau kultūros produktų persikelia į skaitmeninę erdvę (virtualios parodos, išmaniesiems įrenginiams skirtos programėlės, skaitmeniniai dokumentai, interaktyvūs gidai krašto pažinimui ir kt.). Todėl labai svarbu užtikrinti nuolatinį suaugusiųjų tobulinimą(si) tam, kad jie gebėtų dalyvauti kultūriniame šalies gyvenime. Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka parengė naują Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programą „Suaugusiųjų informacinių gebėjimo ugdymas, dalyvaujant kultūriniame gyvenime“. Šia programa siekama ugdyti asmenų bendrąją kultūrą, supažindinti dalyvius su bibliotekos informacijos paieškos sistemomis, elektroninėmis paslaugomis, virtualiais produktais. Klausytojams bus siekiama perteikti informacinių technologijų naudojimo principus, jie sužinos, kaip dalyvauti kultūriniame gyvenime, pasitelkiant išmaniasias technologijas. Išklausę šią programą, klausytojai gebės savarankiškai atlikti paiešką visos Lietuvos bibliotekų paieškos sistemose, savarankiškai surasti ir užsisakyti norimą informaciją, gebės apžiūrėti virtualias parodas, dalyvauti kultūriniame gyvenime ir parsisiųsti programėles, reikalingas naudojantis virtualiais kultūros produktais. Projektą remia Klaipėdos miesto savivaldybė.

Naujus akademinius metus Klaipėdos universitetas pasitiko pasipildęs beveik tūkstančiu naujų studentų. Skaičiai džiugina, nes, nepaisant universitetų pertvarkos, aukštesnių stojimo reikalavimų ir demografinių Lietuvos problemų, į KU šiais metais įstojo vos pora šimtų mažiau studentų negu 2016-aisiais. Studentų priėmimas – ne vienintelis iššūkis, su kuriuo teko susidurti uostamiesčio Universitetui: prasidedančiais studijų metais KU yra numatęs svarbių pokyčių ir tikisi reikšmingo proveržio. Į uostamiesčio Universitetą įstojo tūkstantis pirmakursių Šių metų priėmimas į Klaipėdos universitetą buvo geresnis, nei tikėtasi: studijų sutartis jau pasirašė 932 būsimieji pirmakursiai: 353 bakalaurai, 342 magistrantai ir 237 kitų – papildomų, sutrumpintų ar profesinių studijų studentai. Nuo spalio 1-osios studijas turėtų pradėti ir 16 pirmo kurso doktorantų. Studijuoti Klaipėdos universitete pareiškė pageidavimą daugiau kaip 80 užsieniečių, dalis jų dar laukia vizų. Didžiausio įstojusių pirmakursių dėmesio susilaukė unikalios Jūrų uostų inžinerijos, Suskystintųjų gamtinių dujų terminalų inžinerijos, Hidrologijos ir okeanografijos, Kūno kultūros ir sporto pedagogikos, Slaugos, Kineziterapijos ir Vaikystės pedagogikos bakalauro studijų programos. Tradiciškai Klaipėdos universitete populiarios išliko Psichologijos, Logistikos ir Ekonomikos bakalauro studijų programos. Universitetas džiaugiasi gausiu naujų magistrantų būriu: per pirmąjį priėmimo etapą buvo užpildytos visos valstybės finansuojamos vietos. Iš viso įstojo pusketvirto šimto antros pakopos pirmakursių. Populiariausios studijų programos: Baltijos šalių istorija su galimybe rinktis karo istorijos profilį,…

Klaipėdos mokyklas šiemet lankys apie 19050 mokinių, tai yra apie 430 daugiau nei praėjusiais mokslo metais. Išaugo ir lopšelinukų bei darželinukų skaičius – iš viso jų šiemet – apie 8690, tai yra kone šimtu daugiau nei pernai. Gausią švietimo įstaigų bendruomenę pasitiks atsinaujinusios mokyklos bei darželiai. Ugdymo sąlygoms gerinti – 7 mln. eurų Klaipėdos darželinukus, mokyklinukus bei juos ugdančius pedagogus naujais mokslo metais pasitiks gerokai pasikeitusios švietimo įstaigos. Mokyklose bei darželiuose suremontuoti arba baigiami remontuoti stogai, fasadai, virtuvės, sanitarinės patalpos, renovuojamos šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemos, atliekami kiti darbai. Keičiasi ne tik pastatų vidus ir išorė, bet ir aplinka: darželiai juosiami naujomis tvoromis, tvarkomi sporto aikštynai, asfaltuojami mokyklų bei darželių įvažiavimai ir kiemai. „Šiemet ugdymo sąlygų gerinimui Klaipėdoje skirti 7 milijonai eurų, tai yra net 3,7 mln. daugiau nei pernai. Didesni ar mažesni remonto darbai numatyti visose įstaigose, tačiau bene didžiausia ir džiugiausia šių metų naujiena – netrukus duris atvers rekonstruotas bei išplėstas darželis „Puriena“. Čia rekonstruotas esamas ir pastatytas visiškai naujas korpusas. Tai bus didžiausias ir moderniausias darželis Klaipėdoje, čia veiks 19 grupių, įstaiga galės priimti 365 vaikus“, – sako Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Švietimo sk. vedėja Laima Prižgintienė. Didesnės apimties remonto darbai vyko 16-oje švietimo įstaigų. Pavyzdžiui,…

Jau šešioliktą kartą Klaipėdos universitete vykusioje Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros akademijoje šiais metais lietuvių kalbos mokėsi penkiasdešimt užsieniečių iš 20 pasaulio šalių. Du trečdaliai dalyvių buvo iš Europos, trečdalis – iš kitų pasaulio šalių, penktadalis kursantų gyvena Lietuvoje. Mokytis seniausios indoeuropiečių kalbos į Klaipėdą žmonės atvyko net iš Australijos, Filipinų, Japonijos, Kanados ir Kinijos. Ketvirtadalis čia lankosi jau ne pirmą kartą. Lietuvių kalbos mokymosi priežastys įvairios „Kodėl užsieniečiai mokosi lietuvių kalbos?“ – paklausėme Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros akademijos įkūrėjos bei vadovės lektorės Jūratės Derukaitės: „Besimokančiųjų tikslai įvairūs. Vieni turi mokslinių interesų – tai lingvistai, kultūrologai, istorikai. Kiti turi lietuviškų šaknų, todėl nori išmokti savo tėvų, senelių kalbą. Dar kiti gyvena Lietuvoje ir nori susikalbėti su vietiniais žmonėmis.“ Vadovė paminėjo keletą kursantų, kurių tikslai jai pasirodė išskirtiniai: dėstytojas iš Filipinų, sužinojęs, kad lietuvių kalba yra viena seniausių indoeuropiečių kalbų šeimoje, svarsto galimybę savo universitete Filipinuose pradėti dėstyti lietuvių kalbą kaip pasirenkamąjį dalyką, galbūt netgi įsteigti Baltijos studijas. Studentė iš Vietnamo norėtų puoselėti kultūrinius mainus, rengti bendrus projektus, kad Vietname žmonės daugiau sužinotų apie Lietuvos kultūrą, o Lietuvoje – apie Vietnamą. Vokietis žurnalistas renka įdomią medžiagą apie Lietuvą, jau yra išleidęs leidinį „Litauen“ su nuotraukomis ir tekstais. Keturios merginos atvyko…

Tarptautinėje geografijos olimpiadoje pelnytas sidabro medalis – tokiu pasiekimu gali didžiuotis klaipėdietis abiturientas Gilbertas Umbražūnas. XIV tarptautinė geografijos olimpiada vyko rugpjūčio 2-13 dienomis Serbijos sostinėje Belgrade. Aukštą įvertinimą pasiekęs vaikinas – Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos auklėtinis. Prie šio mokinio paruošimo prisidėjo jo geografijos mokytoja Elena Miliauskienė. Nuoširdžiai sveikiname Gilbertą Umbražūną ir jo mokytoją Eleną Miliauskienę bei dėkojame už Klaipėdos vardo garsinimą! Gilbertas Umbražūnas išskirtinius rezultatus demonstruoja ne tik geografijos srityje. Vaikinas – puikus mokinys. Šiemet, laikydamas brandos egzaminus, jis pelnė net keturis šimtukus, vienas jų – iš geografijos, kiti, šimtukais įvertinti egzaminai – anglų kalba, matematika, fizika. Klaipėdos miesto savivaldybės informacija

Lietuvos universitetai jau skaičiuoja galutinius 2017 m. priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatus, todėl galima aptarti kai kuriuos faktus, pasidalinti planais. Viešojoje erdvėje jau skelbti statistiniai duomenys, bet jie buvo fragmentiški ir neatskleidė realios padėties. Be to, susitelkta ties 2016 ir 2017 metų duomenų palyginimu, tuo tarpu padėtis aukštojo mokslo sistemoje pernai ir šiemet skiriasi. Universitetai sutartinai atsisako kiekybinių siekių studijų srityje ir tikisi, kad Vyriausybė tesės savo politinius pažadus keisti finansavimo sistemą: asignavimus skirstyti, remdamasi ne tik kiekybinės statistikos, bet ir kokybinės analizės duomenimis. Šiemet padidinti pretendentų studijuoti universitetuose reikalavimai ir didinamos studentų grupės. Tikimasi, kad į universitetus ateis geriau pasirengę studentai. Nuo studijų prie mokslo Svarbiausia tai, kad Klaipėdos universitetas (KU) tvirtai žengia transformacijos keliu – nuo studijų prie mokslo. Pagrindinis universiteto prioritetas – moksliniai tyrimai ir jais pagrįstos studijos, taip siekiant suteikti ne siaurą specialybę, kuri po kelerių metų gali būti išstumta iš darbo rinkos, bet visapusišką išsilavinimą. Siekiant sutelkti mokslininkus, didinti jų potencialą, greta KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto, 2017 metais smulkesnių padalinių pagrindu įkurtas KU Jūros tyrimų institutas. MOSTA tarptautinių ekspertų vertinimu, tai aukščiausius balus gavę mokslininkų branduoliai, tarptautiniai lyderiai. Tikėtina, kad artimoje ateityje Vilniuje ir Kaune esantys valstybiniai mokslo institutai taps universitetų padaliniais, taip…

Liepos 17–30 dienomis Klaipėdos universiteto (KU) Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakultete vyko tarptautinė vasaros mokykla „Baltic Summer School 2017“, skirta informacinių technologijų (IT) studentams ir specialistams. Organizatoriai – Vokietijos Rostoko universitetas bei KU Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakultetas. Vasaros mokyklos tikslas – skatinti švietimo internacionalizavimą ir Baltijos jūros regiono universitetų bendradarbiavimą informacinių technologijų srityje. Kasmet įvairiuose Baltijos jūros regiono universitetuose organizuojama vasaros stovykla šiemet atvyko į Klaipėdą. Vasaros stovykla KU sulaukė 17 dalyvių iš 8 pasaulio valstybių ir 13 šios mokyklos alumnų, kurie prisimindami ankstesnių mokymų įspūdžius net po 7 metų vėl įsitraukė į vasaros mokyklos veiklą. Dalyviai atvyko iš Irano, Bangladešo, Ukrainos, Baltarusijos, Vokietijos, Kinijos, Prancūzijos, Indijos, Meksikos ir Lietuvos. Studentams pasiūlyti šeši skirtingi moduliai, kurie susiję su kompiuterių mokslais, IT technologijomis ir IT apsauga. Dėstytojai iš Liubeko, Rostoko, Drezdeno ir Brėmeno universitetų vasaros stovyklos dalyviams skaitė paskaitas temomis: tinklo saugumas, tinklo ekspertizė, kriptografija, vykdymo patikra, kompiuterių sistemų patikimumas, kibernetinės gynybos tęstinumo planavimas, etiškas įsilaužimas ir saugumo testavimas. Po paskaitų studentai supažindinti su Klaipėda, Kuršių nerija, Lietuvos kultūra, lankėsi didelėse uostamiesčio įmonėse. Vasaros stovyklos dalyviai apsilankė UAB „Omega Technology“ – tai IT bendrovė, tiekianti projektų valdymo sistemas, teikianti paslaugas naftos ir dujų pramonei, bei AB „KN“, kurios…

Daugiau kaip 10 norinčiųjų į vieną vietą – tokia konkurencija užvirė paskelbus atranką į ketvirtus metus Lietuvoje vyksiančią pedagogų mokymo programą „Samsung Mokykla ateičiai”. Paraiškas pateikusios 106 mokyklų komandos iš visos Lietuvos kantriai laukė kol vertinimo komisija paskelbs dešimties laimingųjų sąrašą. Atrinktų mokyklų pedagogai beveik pusmetį gilins skaitmeninio raštingumo, pokyčių valdymo ir įtaigaus pristatymo gebėjimus bei sieks laimėti 10 000 eurų vertės prizą savo mokyklai. Kaip ir kasmet, daugiausiai paraiškų dalyvauti programoje atkeliavo iš gimnazijų, jos sudarė daugiau kaip 45 proc. visų paraiškų. Nors vis aktyviau diskutuojama apie inovatyvių mokymosi metodų ir IKT taikymą pradinėse klasėse, pradinės mokyklos kol kas pasyviausios – iš jų sulaukta vos 4 paraiškų. Aktyviausi teikdami paraiškas buvo Kauno (20 proc.), Panevėžio (17 proc.) ir Šiaulių (14 proc.) apskričių pedagogai. Vertinimo komisijos sprendimu į mokymus pateko įvairaus profilio mokyklos iš skirtingų šalies regionų. „Samsung Mokykla ateičiai” programos vadovo Baltijos šalims Krisjanio Ozols teigimu, daugiau nei pusė mokyklų, bandžiusių patekti į šią programą, paraiškas teikė jau ne pirmą kartą. Anot jo, tai atskleidžia mokytojų motyvaciją praturtinti ugdymo procesą šiuolaikiniais mokymo(si) būdais. „Švietimo sistema stovi ant mokytojų pečių, nuo kurių priklauso ne tik jų auklėtinių, bet ir valstybės ateitis. Metai iš metų neslopstantis mokyklų siekis tapti programos dalyvėmis…

Šiandien 12 val. LAMA BPO informacinėje sistemoje paskelbti kviečiamųjų į aukštąsias mokyklas rezultatai. Į Klaipėdos universiteto pirmosios pakopos studijas pakviestas 321 būsimas studentas: iš jų – 138 į valstybės finansuojamas vietas bei 183 – į valstybės nefinansuojamas vietas. Studijų sutarčių pasirašymas vyks liepos 25-27 dienomis Klaipėdos universiteto miestelyje. Taip pat norą studijuoti Klaipėdos universitete išreiškė apie 80 užsieniečių, iš kurių jau 63 turi Studijų kokybės vertinimo centro pripažintus išsilavinimo dokumentus. Praėjusiais metais po pirmojo priėmimo etapo į Klaipėdos universitetą buvo pakviesti studijuoti 437 būsimieji studentai. Iš jų 150 į valstybės finansuojamas vietas ir 326 į valstybės nefinansuojamas vietas. Studijuoti Klaipėdos universitete magistrantūros studijų programose sutartis jau pasirašė 324 studentai. Iš jų – 223 magistrantai studijuos valstybės finansuojamose vietose bei 101 – valstybės nefinansuojamose vietose. Be to priimta 18 studentų į pedagogikos profesines studijas, pasiryžusių studijuoti savo lėšomis, nes Švietimo ir mokslo ministerija neskyrė finansavimo pedagogų rengimui Klaipėdos universitete.

Lietuviams netrūksta kūrybos ir idėjų, kasmet mūsų šalyje pristatomos dešimtys naujausių jaunų žmonių išradimų. Todėl pasauliui tikrai turime ką parodyti. Europoje dar nauja sporto šaka susidomėjęs studentas Rolandas Dockevičius iš Klaipėdos sukūrė elektrinį triratį drifterį. Pasak Rolando, jo išradimas yra ne tik nauja technologija, bet ir galimybė laisvalaikį leisti kokybiškai bei naudingai sveikatai. Įkvėpė pavyzdys Amerikoje Verta paminėti, kad Rolandas vis dar studijuoja Klaipėdos valstybinėje kolegijoje (KVK), todėl visiškai atsidėti kūrybai ir darbui – negalėjo. Tačiau tai jam nesutrukdė Amerikoje pamatytą idėją sukurti savaip ir pristatyti Lietuvai. „Mintis kilo svarstant apie variantą, kaip itin nebrangiai pademonstruoti žmonėms, jog elektra varomas transportas gali būti išties smagus, papildantis kraują andrenalinu. Be to, kad nereikėtų daug lėšų tuo mėgautis. Kol kas žmonėms elektrinis transportas asocijuojasi su neįperkama TESLA arba su neįgaliųjų elektriniu vežimėliu. Tuomet pastebėjau Amerikoje jau seniai gyvuojantį čiuožinėjimo nuo kalno driftiniais triratukais sportą. Likau sužavėtas ir pradėjau gilintis, kaip tai padaryti varoma elektra. Sprendimų jau buvo. Taigi ėmiausi darbo“, – prisiminė Rolandas. Pasak jo, Lietuvoje jau buvo keli žmonės padarę kažką panašaus, tačiau kūriniai, esą buvo sudėtingi, nepritaikyti gaminti dideliais kiekiais. „Mano bei mano kolegos sukurtos versijos yra ne tik personalizuotos, tačiau ir išrenkamos dalimis, kas palengvina transportavimą. Anaiptol, elektra varomos…

Tarptautinėje chemijos olimpiadoje Tailande Lietuvos atstovai iškovojo aukso, sidabro ir bronzos medalius Tailande, Nakhon Pathom mieste, liepos 6-15 dienomis vykusioje tarptautinėje chemijos olimpiadoje Kauno technologijos universiteto gimnazijos mokinys Rokas Elijošius iškovojo aukso medalį (mokytoja Birutė Maciulevičienė). Klaipėdos licėjaus mokinys Justas Mikutavičius pelnė sidabro medalį (mokytoja Rima Grabauskienė), o bronzos medaliais apdovanoti Vilniaus Tuskulėnų gimnazijos mokinys Edvinas Ališauskas (mokytoja Eglė Galkauskienė) ir Ieva Norvaišaitė iš Vilniaus licėjaus (mokytoja Rasa Žemaitaitienė). Su medaliais grįžusiai Lietuvos komandai vadovavo VU Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorius Rimantas Raudonis, VU Chemijos ir geomokslų fakulteto Neorganinės chemijos katedros darbuotoja Jolanta Raudonienė ir to paties universiteto studentas Lukas Šteinys. Šiemet olimpiada surengta 49-ąjį kartą. Joje dalyvavo mokiniai iš 76 pasaulio šalių.

Kur kas dažniau galima išgirsti apie pedagogų šeimas, kuriose profesija tarsi keliauja iš kartos į kartą. Šįkart tai istorija apie Lietuvos irklavimo čempioną Edvardą Babarską, kuris savo šeimoje jau yra trečios kartos geodezininkas, sekantis mamos ir senelio pėdomis. Uostamiestyje gyvenantis jaunas vyras Lietuvoje žinomas dėl pasiekimų sporte. Visgi, ne ką mažiau įdomi ir kita Edvardo gyvenimo detalė – būsima profesija. Norėjo užsiauginti raumenų Irkluotojas prisiminė savo linksmą pažintį su šia sporto šaka, kuri netikėtai tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Nors Edvardas tikina neturįs herojų, į kuriuos lygiuotųsi, pats siekia tikslo būti geresniu nei buvo vakar. „Šiuo sportu pradėjau užsiiminėti kai man buvo dvylika. Į irklavimo bazę patekau pakviestas vieno draugo. Atsidūręs ten, net neįsivaizdavau, kur patekau, pamačiau sporto salę su svoriais, todėl ėjau su mintimi, kad užsiauginsiu daug raumenų. Kol neatėjo pavasaris ir nepradėjau irkluoti. Ir taip jau eina dešimti metai, kaip priklausau irklavimo bendruomenei“, – nuotykį prisiminė jaunas vyras. Ilgainiui sportą teko pradėti derinti su mokslais ir studijomis Klaipėdos valstybinėje kolegijoje (KVK). „Pirmasis pusmetis buvo sunkus, viskas nauja ir neįprasta, bet praėjus adaptaciniam periodui prisitaikiau ir šie du dalykai visiškai netrukdė vienas kitam. Žinoma, tekdavo praleisti nemažai paskaitų, kadangi daug laiko buvau sporto stovyklose, bet dėka labai liberalių dėstytojų, turėjau…

Transporto inžinerijos sektoriaus pokyčius Lietuvoje pirmiausiai pajaučia Vakarų Lietuva, kur susikerta visi – sausumos, oro ir jūrų transporto keliai. Transportas – kertinis Europos integracijos proceso akmuo, tampriai susijęs su vidaus rinkos plėtojimu, ekonomikos augimu ir darbų vietų kūrimu. Kūrybingų, novatoriškų ir strategiškai mąstančių darbuotojų pageidauja transporto sektoriaus darbdaviai, komandos narių ieškodami Klaipėdos valstybinėje kolegijoje. Pasak Transporto inžinerijos katedros Jūratės Liebuvienės čia rengiami ne tik  transporto logistikos, o ir automobilių transporto inžinerijos profesionalai.   Lietuva – tranzitinė šalis, tad transporto specialistų poreikis jos darbo rinkai, matyt, nepasotinamas? Lietuvoje dirbančiųjų transporto ir krovinių saugojimo sektoriuje skaičius jau gerokai perkopęs 100 tūkst. Per metus buvo sukurta daugiau nei 7 tūkst. naujų darbo vietų. Iškalbingai auga ne tik dirbančiųjų šioje srityje, o ir logistikos veiklos indėlis į šalies biudžetą. Logistika ir transportas sukuria 4,3 proc. bendrojo šalies vidaus produkto. Daug kompanijų šiandien skundžiasi nerandančios darbuotojų. Ar stulbinamai augantys transporto sektoriaus skaičiai nespeičia įmonių į kampą dėl ribotų žmogiškųjų išteklių? Paradoksalu, tačiau itin mobilus ir tarptautinis transporto bei krovinių saugojimo sektorius leidžia išlaikyti Lietuvoje nemažą dalį specialistų. Nors emigracijos mastai grūmoja daugeliui verslo sričių, transporto inžinerijoje šiuo aspektu pakankamai stabilu. Lietuvos statistikos departamento duomenimis transporto ir logistikos sektoriuje šiuo metu dirba net 5,2 proc. šalies…

Darbai Klaipėdos lopšelyje-darželyje „Puriena“ juda pabaigos link. Senojo darželio korpuso rekonstrukcija jau baigta, patalpose montuojami baldai, įranga edukacinėms reikmėms. Naujajame korpuse pradėta vidaus apdaila: klijuojamos plytelės, dažomos sienos, klojama grindų danga bei kt. Finišo tiesiojoje ir aplinkotvarkos darbai: įrengtos kone visos vaikų žaidimų aikštelės, pasėta veja, nutiesti pėsčiųjų takai su kontrastingais paviršiais neįgaliesiems, montuojami suoliukai, informaciniai ženklai ir kiti mažosios architektūros elementai. „Šiuo metu yra atlikta 90 procentų visų statybos darbų. Mūsų siekis – kad rugsėjo 1-ąją naujose erdvėse jau skambėtų vaikų juokas. Natūralu, kad šiandien dar jaučiasi statybinio ritmo alsavimas, bet mintyse jau galima matyti vientisą, darnią ir gražiai sutvarkytą teritoriją. „Puriena“ bus pats šiuolaikiškiausias ir jaukiausias darželis, flagmanas visame Klaipėdos ikimokyklinių įstaigų „laivyne“, tai bus pasididžiavimo vertas objektas ir visos Lietuvos mastu“, – sako Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Rudenį lopšelį-darželį „Puriena“ galės lankyti apie 360 vaikų, tai yra dvigubai daugiau nei prieš plėtrą. Tikimasi, kad atidarius šį darželį ir steigiant papildomas ugdymo vietas kitose įstaigose, problema dėl vietų trūkumo ikimokyklinio ugdymo įstaigose Klaipėdoje sumažės iki minimumo: nors ne visais atvejais bus įmanoma patekti į arčiausiai namų esančią ugdymo įstaigą, tačiau bus siūlomos vietos kituose Darželio rekonstrukcijos ir plėtros darbų vertė – apie 3,41 mln. eurų. Projektą įgyvendina konkursą…

Birželio 26–30 d. Klaipėdos Simono Dacho progimnazijoje vyks 4-oji Baltijos šalių geografijos olimpiada. Olimpiadoje dalyvaus 70 mokinių ir jų vadovų iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Rusijos ir Baltarusijos. Olimpiados atidarymas birželio 26 d. 15 val. Mokinių laukia teorinės, vaizdinės ir geografinės lauko tyrimų užduotys. Olimpiados nugalėtojų apdovanojimo ceremonija – birželio 30 d. 12 val. Olimpiadą organizuoja Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, Lietuvos geografijos mokytojų asociacija, Klaipėdos Simono Dacho progimnazija, Neringos nacionalinio parko administracija, Klaipėdos miesto savivaldybė.

Praėjusios kadencijos Vyriausybei 2017 metų valstybės biudžete nenumačius lėšų neformaliajam švietimui Ministras Pirmininkas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Saulius Skvernelis žada, jog klaida bus ištaisyta ir situacija pasikeis jau rugsėjį. Neformaliojo ugdymo priemonės – svarbus žingsnis jaunimo užimtumui didinti, prisidėsiantis ir prie alkoholio vartojimo mažinimo. „Tenka apgailestauti, kad praėjusios kadencijos Vyriausybei formuojant 2017 metų biudžetą buvo priimti tokie sprendimai, tačiau ne kartą kartojau ir pakartosiu – Vyriausybė ieškos ir ras sprendimus, kad nuo rugsėjo 1 dienos neformalus ugdymas būtų prieinamas ir būtų finansuojamas. Tenka tik apgailestauti, kad vėl turime situaciją, kai reikės ieškoti nestandartinių sprendimų, kuriuos labai civilizuotai buvo galima padaryti priimant arba rengiant šių metų biudžetą. Neabejoju, kad mes tikrai užtikrinsime krepšelį ir moksleiviai neformaliam ugdymui turės tai, ką turėjo šiais mokslo metais ir nuo rugsėjo 1-osios krepšelis bus“, – teigia Ministras Pirmininkas S. Skvernelis. Pasak LVŽS frakcijos seniūno Ramūno Karbauskio, vaikų ir jaunimo užimtumas – sisteminė problema, todėl būtinos ne pavienės priemonės, o jų visuma. Neformaliojo ugdymo priemonės kaip tik papildo alkoholio ribojimo priemones, dėl kurių neseniai Seime priimti esminiai sprendimai. „Antrąjį šių metų pusmetį atsidurtume situacijoje, kai pinigų paprasčiausiai nėra skirta. Visapusiškai palaikau Vyriausybės vadovą ir lėšų turi būti surasta kaip įmanoma greičiau, kad…

Akademinėje visuomenėje nemažas diskusijas ir aistrų audrą kelia naujasis aukštojo mokslo pertvarkos siūlymas. Iki šiol lieka neaišku, koks galutinis siūlymas bus priimtas, o daugeliui švietimo ekspertų susidaro įspūdis, kad pertvarko veiksmai daromo buldozeriniu principu. Siūlyme nurodoma, jog  Klaipėdos universitetas prarastų savarankiško universiteto statusą. Šį siūlymą dėl valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano pateikė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderiai: frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis, Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša bei to paties komiteto narys Arūnas Gumuliauskas. Viename iš punktų siūloma Klaipėdoje ir Šiauliuose išlaikyti regionų poreikius atitinkančius ir savo išskirtinumą vystančius universitetinio mokslo centrus, tačiau jie turi būti kitų universitetų padaliniais. Pagal kiek anksčiau Vyriausybės priimtą ir Seimui pateiktą valstybinių universitetų tinklo optimizavimo planą, Klaipėdoje turėjo išlikti savarankiškas universitetas, kuriame prioritetiškai būtų vystomos su jūrų sektoriumi susijusios mokslo ir studijų kryptys. Susiklosčiusią situaciją Klaipėdos meras aptarė susitikime su Klaipėdos universiteto rektoriumi prof. habil. dr. Eimučiu Juzeliūnu bei Klaipėdos universiteto Tarybos pirmininku Arnoldu Šileika. „Toks siūlymas į šiukšlių dėžę meta viską, kas buvo diskutuota bendruomenėje, sukurta darbo grupėje ir kas buvo išguldyta į Vyriausybės pateiktą projektą Seimui. Tai ne tik miesto ir regiono diskreditavimas, bet ir akademinės bendruomenės nuvertinimas ir sumenkinimas, miesto stūmimas…

Klaipėdoje ieškoma galimybių atkurti vaikų buriavimo mokyklą. Ši perspektyva aptarta per Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininko Petro Bekėžos, UAB „Smiltynės jachtų uosto operatorius“ direktoriaus Gedimino Meškausko ir kitų mokyklos atkūrimo entuziastų susitikimą su Klaipėdos meru Vytautu Grubliausku. Buriavimo mokyklos atkūrimo iniciatorių manymu, Klaipėdoje įmanoma sukurti tam reikalingą bazę, kaip vienas iš galimų variantų – tokios mokyklos kūrimas Smiltynės jachtklubo teritorijoje. Sutarta kurti darbo grupę, į ją kviečiant visų suinteresuotų šalių atstovus: mokyklos atkūrimo iniciatorius, buriuotojus, uostininkus, saugios laivybos administraciją ir kt. Mero siūlymu, darbo grupė turėtų analizuoti ne tik vaikų buriavimo mokyklos įsteigimo klausimą įvertinant poreikį, reikalingą bazę, žmogiškuosius išteklius ir išlaikymo kaštus, anot V. Grubliausko, buriavimo sporto situaciją būtina įvertinti kompleksiškai. „Darbo grupės tikslas turi būti rasti sprendimus, o ne juos atitolinti. Reikia sisteminio požiūrio dėl burių kaip sporto ir burių kaip filosofijos atkūrimo Klaipėdoje, investuojant į jaunus žmones, įvertinant visą situaciją kompleksiškai. Šitame kontekste kompleksiniu požiūriu reikėtų įvertinti ir jachtos „Lietuva“ perspektyvas“, – sako Klaipėdos meras. Darbo grupė bus sudaryta mero potvarkiu. Šiuo metu klaipėdiečiai vaikai buriuoti mokosi Drevernoje, kur veikia kartu su Klaipėdos rajono savivaldybe bei Klaipėdos miesto jūriniu buriuotojų klubu įsteigta Klaipėdos krašto buriavimo mokykla. Mokytis buriuoti Klaipėdoje vaikai galėjo iki 2013 metų buriavimo mokykloje „Suominis“, kurios…