Naujienos

Klaipėdos Atgimimo aikštė pamažu įgauna naują veidą ir prasmę. Pernai gegužės 5 d. Klaipėdos miesto savivaldybė su AB „Panevėžio statybos trestas“, dirbančia jungtinėje veikloje su UAB „Cloud architektai“, pasirašė sutartį, pagal kurią per 12 mėnesių turėjo būti parengtas Atgimimo aikštės sutvarkymo techninis projektas. Projektinius pasiūlymus pristatę UAB „Cloud architektai“ teigia, kad, išnagrinėję įvairią per pastaruosius du dešimtmečius publikuotą informaciją, atliktus tyrimus, studijas, recenzijas, pirmiausiai pastebėjo, jog niekas nesistengia įprasminti paties aikštės pavadinimo – „Atgimimo aikštė“. Projektavimo konkursą laimėję architektai pagrindiniu šios erdvės akcentu suprojektavo iki veidrodinio paviršiaus nupoliruoto plieno instaliaciją – „dangaus veidrodį“. Aplink šį akcentą bus integruota rūko instaliacija, o ant „dangaus veidrodžio“ paviršiaus numatoma suformuoti blyškų istorinio Klaipėdos miesto žemėlapio atspaudą. Aikštės erdvę bus galima suskaidyti į skirtingiems poreikiams skirtas zonas – įkurdinti lauko kavines, amfiteatrą ir kt. Vakare išmanaus apšvietimo pagalba aikštė virstų atgimimo dangumi – paviršiuje aplink „dangaus veidrodį“ esančioje erdvėje foninis apšvietimas atkartotų dangaus kūnų raštą, kuris specialia programa virš šios aikštės buvo nustatytas Lietuvai labai svarbią 1990 metų kovo 11‑osios naktį. Atgimimas simbolizuoja represijų atsikratymą, laisvę svajoti, o svajojimas siejasi su žiūrėjimu į dangų. Todėl dalelę šio dangaus architektai siūlo užfiksuoti aikštės viduryje. UAB „Cloud architektai“ komandą šiame projekte konsultuoja pasaulyje žymios inžinerinių sprendinių…

Vykstant Lietuvos policijos pertvarkai ir stengiantis aprūpinti policijos įstaigas naujausia technika, kuri įgalintų tinkamai reaguoti į visus įvykius, Klaipėdos apskr. VPK pareigūnai „praturtėjo“ naujais tarnybiniais automobiliais: jų gauta net devyniolika. Daugiausiai šių mašinų – trylika „Volkswagen Transporter“ – skirta visos apskrities teritorinių policijos komisariatų Reagavimo padaliniams. Keturiais „Ford Transit“, jau vadinamais ratuotomis areštinėmis, naudosis Viešosios tvarkos tarnybos Konvojaus būrio pareigūnai, du „Peugeot Expert“ furgonai bus naudojami Kriminalistinių tyrimų tarnybos ekspertų. Pavyzdžiui, šis padalinys mažiausiai 10 metų nebuvo gavęs naujų tarnybinių mašinų. Jo vadovas Leonidas Jegorovas minėjo, kad dar laukiama, kol mašinos bus papildytos naujomis darbo priemonėmis, skirtomis įvykių vietų apžiūrai bei pėdsakų fiksavimui ir paėmimui. Patys automobiliai, pasak jo, nedelsiant imti naudoti. Šiandien Vyriausiojo policijos komisariato kapelionas, kunigas Vilius Viktoravičius, pašventino visas naująsias transporto priemones ir sakė laiminąs ne tik mašinas, bet svarbiausia – visus jomis besinaudosiančiuosius. Klaipėdos apskr. VPK viršininkas Alfonsas Motuzas pasidžiaugė, kad toks automobilių parko papildymas yra puiki galimybė uostamiesčio ir visos apskrities policijai dirbti geriau. „Tai reikšminga ne tik mums, bet ir gyventojams. Kelia pasitikėjimą, kai policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą tinkama ir šiuolaikiška transporto priemone“, – kalbėjo viršininkas ir linkėjo savo pavaldiniams naudoti naująsias mašinas apskritą parą. „Reikia, kad jos ne stovėtų, o tarnautų…

Balandžio 25 dieną vyko pirmasis naujosios Tarybos posėdis, kuriame penkių metų kadencijai prisiekė aštuoni tarybos nariai. Balandžio 26 d. paaiškės Klaipėdos universiteto personalui priklausančio kandidato (Socialinių mokslų kvotos) rinkimų rezultatai. Vadovautis Klaipėdos universiteto ir visuomenės interesais, sąžiningai atlikti Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymo bei Klaipėdos universiteto Statuto nustatytas Tarybos nario funkcijas įsipareigojo: Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė, AB „Klaipėdos nafta“ SGD paslaugų skyriaus vadovė Jurgita Šilinskaitė-Venslovienė bei prof. dr. Darius Daunys (KU Jūros tyrimų instituto vyriausias mokslo darbuotojas), prof. dr. Arvydas Martinkėnas (KU Sveikatos mokslo fakulteto Medicinos technologijų katedros vedėjas), Vaiva Makarauskaitė (KU studentų sąjungos prezidentė). Du tarybos nariai, prof. habil. dr. Vladas Žulkus (KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausias mokslo darbuotojas) ir AB „Klaipėdos baldai“ generalinis direktorius Vidas Mišeikis, posėdyje dalyvauti negalėjo. Ankstesnės Tarybos primininkas Arnoldas Šileika sveikino naująją tarybą: „Būti tarybos nariu yra daugiau atsakomybės, negu garbės. Atsakomybės prieš akademinę bendruomenę, savivaldą, verslą. Jūsų laukia įspūdingas, kupinas iššūkių laikotarpis.“ A. Šileika naujajai Tarybai vardijo laukiančius darbus: laikinai einančio rektoriaus pareigas asmens paskyrimas, tarptautinio viešo konkurso organizavimas KU rektoriaus pareigas užimti, kuris turėtų būti išrinktas iki naujų studijų metų pradžios, Švietimo ir mokslo ministerijai pateikto…

Vedžiojant šunį galima nueiti net 5000 žingsnių, o tiek pat laiko siurbiant kambarius sudeginti beveik 100 kalorijų. Skamba neblogai, tačiau ar to pakanka ir mankštą galima pamiršti? Anot sporto medicinos gydytojo Kęstučio Linkaus, mankštos visiškai atsisakyti nereikia, nes ji turi savo paskirtį. Mankštos metu stiprinamos tam tikros raumenų dalys, atliekant jėgos pratimus stiprėja silpnieji raumenys, o, tarkime, kenčiant nugaros skausmus, tai gali būti ir gydymo priemonė. Tačiau bet koks fizinis aktyvumas yra naudingas, o kai kuri veikla gali būti puiki alternatyva neturintiems laiko apsilankyti sporto salėje. „Fizinis aktyvumas gali būti kelių rūšių: tai namų ruoša ir kiti darbai, rekreacija – važinėjimas dviračiu, žaidimai, žygiai, kasdienis keliavimas – jei į darbą važiuojama dviračiu, paspirtuku ar einama pėsčiomis ir, žinoma, struktūruota fizinė veikla – treniruotės, varžybos. Tai keturi pagrindiniai banginiai, turintys savo privalumų ir funkcijų“, – sako K. Linkus. Įdomu tai, kad, pasak gydytojo, spontaninis aktyvumas yra naudingesnis už suplanuotą. „Jei žmogus valandą per dieną aktyviai sportuoja, o kitas 23 valandas laiką leidžia pasyviai, organizmui tai nebus naudinga. Reikia visą dieną būti aktyviam – palipti laiptais, atsistoti nuo kėdės ir pajudėti. Pagrindinis tikslas yra mažinti pasyvaus laiko trukmę“, – pažymi specialistas. Aukso viduriukas visiems – ėjimas Gydytojo teigimu, intensyvus fizinis aktyvumas kasdien…

Balandžio pradžioje Kopenhagoje įvyko nevyriausybinės organizacijos Aplinkosaugos švietimo fondo (Foundation for Environmental Education, FEE) vykdomos Mėlynosios vėliavos programos tarptautinės tarybos posėdis, kuriame buvo įvertinti paplūdimiai ir prieplaukos, pretendavę gauti Mėlynosios vėliavos apdovanojimą 2018 m. vasaros sezonui. Tarptautinė Mėlynosios vėliavos taryba nusprendė Mėlynosios vėliavos apdovanojimą suteikti 5 Lietuvos pajūrio paplūdimiams: Neringos savivaldybės Nidos ir Juodkrantės centriniams paplūdimiams, Palangos m. savivaldybės Birutės parko bei Klaipėdos m. savivaldybės I Smiltynės ir II Melnragės paplūdimiams. Tam, kad paplūdimys būtų apdovanotas Mėlynąja vėliava, savivaldybės ir paplūdimius prižiūrinčios tarnybos turi įgyvendinti nemažai vandens kokybės, aplinkosaugos švietimo ir informavimo, aplinkosaugos valdymo, saugumo ir paslaugų tarptautinių reikalavimų. Savivaldybių, siekiančių Mėlynosios vėliavos apdovanojimo savo paplūdimiams, pateiktas paraiškas kiekvienoje šalyje pirmiausia įvertina nacionalinė Mėlynosios vėliavos taryba. Lietuvoje šią tarybą sudaro Lietuvos žaliųjų judėjimo, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, Sveikatos ir mokymo ligų prevencijos centro, Valstybinio turizmo departamento, Lietuvos vandens gelbėtojų asociacijos, Lietuvos miškininkų sąjungos, Turistinių burlaivių savininkų asociacijos atstovai. Nacionalinės Mėlynosios vėliavos tarybos patvirtinti kandidatai teikiami tarptautinei Mėlynosios vėliavos tarybai, kuri ir priima galutinį sprendimą. Mėlynosios vėliavos programos interneto svetainė: www.melynojiveliava.lt. Parengta pagal pranešimą spaudai

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas informuoja, jog nuo šių metų gegužės 1 d., įsigaliojus Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių pakeitimams, visuose būstuose gyventojai privalės įsirengti autonominius dūmų detektorius. Kasmet Lietuvoje gaisruose žūsta daugiau kaip 100 žmonių. Šiemet ugnis jau pražudė 49 žmones. Kad tokių nelaimių būtų mažiau, viena efektyviausių priemonių yra autonominis dūmų detektorius. Kai patalpoje atsiranda dūmų, šie prietaisai  garsiu signalu perspėja žmones apie kilusį gaisrą. Pernai šalyje, suveikus dūmų detektoriams, buvo išgelbėta ne viena gyvybė. Neretai gaisrai kyla naktį, tad, turint šį prietaisą namuose, šaižus jo  garsas prikelia iš miego ir tragedijos dažniausiai pavyksta išvengti. Dūmų detektoriai turi būti tvirtinami ant lubų patalpose, kuriose žmonės miega, arba koridoriuje šalia miegamojo. Didelių būstų savininkai turėtų įsigyti kelis dūmų detektorius. Juos reikėtų tvirtinti toliau nuo vonios, virtuvės bei langų. Pastatą palikti reikia vos išgirdus dūmų detektoriaus signalą. Ir nedelsiant kviesti ugniagesius skubios pagalbos telefonu 112. Šiemet Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas šalyje rengia prevencinę akciją „Gyvenkime saugiai“. Jos metu valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspektoriai ir ugniagesiai gelbėtojai ketina aplankyti apie 100 tūkst. gyvenamųjų būstų visoje Lietuvoje, konsultuoti gyventojus ir teikti jiems praktinius patarimus saugios aplinkos ir saugaus būsto klausimais bei  skatinti namuose įsirengti autonominius dūmų detektorius. Vilniaus apskrityje planuojama aplankyti 19 600 būstų,…

Po Lietuvos mokslo tarybos ekspertų vertinimo dėl Klaipėdos universiteto (KU) 2017 m. mokslo darbų, 2018 m. balandžio 17 d. Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC) panaikino ribojamą akreditaciją trims bakalauro ir 8 magistrantūros Klaipėdos universiteto studijų programoms. 2018 m. vasario 28 d. SKVC laikinai akreditavo ribojamai 16 pirmosios ir 14 antrosios pakopos studijų krypčių. Klaipėdos universitetas pateikė apeliaciją dėl studijų krypčių, kuriose 2017 m. pasiektas moksliškumo lygis atitinka SKVC programų akreditacijai keliamus reikalavimus. Be to, apeliacijoje prašyta atsižvelgti į vieninteliam šalies jūrų uostui ir visam Vakarų Lietuvos regionui strategiškai svarbias studijų programas rengiant aukštos kvalifikacijos specialistus. Palaikymą dėl Klaipėdos universiteto studijų programų išreiškė ir Klaipėdos miesto savivaldybė, nes unikalios ir Klaipėdos regionui svarbios studijų programos yra svarus indėlis į tolygią Klaipėdos miesto ir kitų Vakarų Lietuvos regiono savivaldybių socialinę bei ekonominę raidą, atitinka Klaipėdos miesto proveržio strategijoje įtvirtintus siekius. Studijų kokybės vertinimo centrui atnaujinus studijų programų akreditavimo sąrašą, priėmimas šią vasarą Klaipėdos universitete, be kitų studijų programų, bus vykdomas ir į biologijos, vadybos, logistikos bakalauro studijų programas. Be to, bus galima rinktis šias magistrantūros studijų programas: Ichtiologija ir žuvininkystė, Choreografija, Rinkodara, Rekreacijos ir turizmo vadyba, Tarptautinių turizmo renginių vadyba, Inovacijų vadyba ir technologijos, Sveikatos priežiūros vadyba ir Verslo vadyba. Pasak KU mokslo ir meno…

Sveikatos apsaugos ministerija bei Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras atkreipia dėmesį, kad prieš pradedant sportuoti reikėtų tam pasiruošti. Sportas yra sveikatos šaltinis, tačiau užsiimant juo neapgalvotai ar persistengiant, galima ir pakenkti savo sveikatai. Tad ką reikėtų daryti, kad sportas atneštų maksimalią naudą pataria specialistai. „Visi žinome, kad judėjimas gerina sveikatą ir būtų labai naudinga, jei kasdien bent pusvalandį intensyviai pavaikščiotume ar lengvai pabėgiotume, bet daugelyje šalių, tarp kurių ir Lietuva, gyventojų fizinis aktyvumas labai žemas. Ypač tai aktualu vaikams ir jaunimui, kurie, užuot pabėgioję ar pagainioję kieme kamuolį, valandų valandas sėdi prie knygų, kompiuterių ar telefonų. Todėl siekdami paskatinti gyventojus daugiau judėti, kartu su Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centru parengėme rekomendacijas kaip šiuo pigiu, bet efektyviu sveikatos stiprinimo būdu galėtų pasinaudoti skirtingo amžiaus žmonės – vaikai ir paaugliai, suaugusieji ir vyresniems nei 65 metai asmenys”, – sako SAM Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas dr. Almantas Kranauskas. Be to, bendradarbiaudama su Švietimo ir mokslo ministerija, SAM planuoja sukurti vaikų pajėgumo testavimo sistemą ir jau šiais metais pradės diegti „Aktyvios mokyklos” modelį, kuriame fizinis aktyvumas įtrauktas į beveik visas mokinių formalaus ir neformalaus ugdymo veiklas. O tiems, kurie jau dabar ruošiasi į parką ar stadioną, Sveikatos mokymo ir ligų…

Klaipėda – seniausias Lietuvos miestas, kuris didžiuojasi savo išskirtiniu senmiesčiu, tačiau mažai kas žino, jog įdomių vietų Klaipėdoje gali rasti ir žmonės, besidomintys gatvės menu. Viešosiose erdvėse sukurti gatvės meno kūriniai puošia miestą, suteikia jam originalumo ir turi išliekamąją vertę – tokių objektų galima pamatyti ir senamiestyje, ir miesto centre. Tad, dalinamės keletu jų: “Seserys” (Gulbių g. 2) –  menininko  Tado Vincaičio-Plūgo  įspūdingą neofreska sukurta  ant Gulbių gatvės 2 namo fasado. Realistine maniera iš fotografijos perpieštos dvi mergaitės, pozuojančios per Pirmosios Komunijos iškilmes, – tai gatvės menininko dovana ir staigmena krikšto dukrai, kuri nutapyta kartu su savo seserimi. „Mergaitė” (Šaulių g. 23 ) – brolių menininkų Algirdo ir Remigijaus Gataveckų socialinė iniciatyva, skatinanti įvaikinimą. Piešinyje vaizduojama našlaitė, šalia kurios parašyti žodžiai  verčia susimąstyti– „Jūs žiūrite į mane ilgiau nei kažkada žiūrėjo mano tėvai“…  “Sapnas” (Daržų g. 18)–  dviejų dalių, 200 kv. metrų ploto neofreska  puošianti VDA Klaipėdos fakulteto fasadą Daržų g. Šis projektas tai architekto- dizainerio S.Jusionio asociacijos idėja, įgyvendinta kartu su klaipėdiečiu Edvardu Šepučiu.  Viename šio piešinio fragmente matoma mieganti mergina, kitame – nežinia kieno ranka, traukianti antklodę nuo miegančiosios.  Tai žinutė, skirta uostamiesčio studentams, kurie, anot menininkų, šiuo metu yra apsnūdę ir vangūs, ir skatina juos aktyviau veikti. “Džiazas” (Pilies…

Klaipėdoje jau važinėja naujieji maršrutiniai taksi, tačiau neretai keleiviams kyla klausimą, ką daryti vienu ar kitu atveju, kaip elgtis, ką svarbu žinoti. Pateikiame atsakymus į keletą keleiviams aktualius klausimus. Kodėl pvz. 2A autobusu galima važiuoti su miesto autobusų terminuotu bilietu, o M5, M6, M8 ne? Autobusėliai juk tokie pat? M5, M6, M8 yra pažymėti taksi ženklu (šachmatinė juosta švieslentėje ir šonuose) ir dirba taksi režimu. Todėl juose yra kitos kainos, kiti bilietai ir negalioja lengvatos. Kokia maršrutinio taksi kelionės kaina? Elektroninis kartinis bilietas kainuoja 0,95 Eur (naktį – 1,50 Eur). Iš vairuotojo perkamas popierinis bilietas važiuojant dienos metu  kainuoja 1 eurą kaip ir anksčiau, naktinis bilietas (nuo 23:00 iki 05:59 val.) kainuoja 1,50 Eur.  Kalendorinio mėnesio bilietas kainuoja 50 Eur, o toks tik darbo dienų – 35 eurus. Kur nusipirkti bilietą? E.bilietus – spaudos kioske, “Narvesen” parduotuvėse, KKT Klientų aptarnavimo centre S.Daukanto 13a. Popierinį bilietą parduoda vairuotojas. Ar galiu maršrutiniame taksi pirktu bilietu po to naudotis miesto autobuse? Juk jis pažymėjus maršrutiniame taksi liko nepažeistas, be skylių? Ne. Kontrolė miesto autobuse kiekvieną tokį bilietą vertins kaip negaliojantį. Ar iš maršrutinio taksi vairuotojo pirktas popierinis bilietas fiziškai skirsis nuo popierinio bilieto, pirkto iš autobuso vairuotojo? Taip. Maršrutiniame taksi pirkto bilieto nugarėlėje…

Balandžio 26 d. 17.30 val. Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka kviečia visus dalyvauti ekskursijoje pagal Krašto Paveldo Gidą „Kai Klaipėda Memeliu vadinos“, kurią ves bibliotekos savanoris Jan iš Austrijos. Ekskursijos metu bus keliaujama H. Manto gatve, apžiūrimi svarbiausi istoriniai objektai, esantys šioje gatvėje ir susipažįstama su Klaipėdos istorija ir kultūra. Dalyviai renkasi Teatro aikštėje. Ekskursija bus vedama anglų kalba. Ekskursija nemokama, išankstinė registracija nereikalinga. Kada: Ketvirtadienis, balandžio 26 d., 17.30 val.; Kur: Klaipėdos miestas, Teatro aikštė Parengta pagal praneįimą spaudai  

Klaipėdos uoste į krantinę atsitrenkė laivas, jis prarado kontrolę, kilo panika, 18 laive buvusių žmonių pateko į vandenį, 2 įstrigo vandens apsemtame mašinų skyriuje, dar 2 sunkiai sužaloti pagalbos laukė laivo triume. Dėl smūgio į uosto akvatoriją pateko naftos produktų, nuo laivo denio į vandenį nukrito ir nuskendo skysto krovinio talpykla. Toks šiandien buvusių mokomųjų koordinavimo pratybų Klaipėdos uoste scenarijus. Įvykio vietoje darbavosi jūrų uosto narai, ugniagesiai gelbėtojai, pasieniečiai, kariškiai, greitosios pagalbos medikai, policijos pareigūnai, aplinkosaugininkai, taip pat Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistai iš Latvijos ir Suomijos. „Klaipėdos uostas – strateginės reikšmės objektas, todėl saugumui čia skiriame ypatingą dėmesį. Kiekvienos pratybos – tai pasitikrinimas, ar mūsų visos tarnybos dirba ranka rankon. Tai, kas vyko Klaipėdos uoste šiandien, primena veiksmo filmą, norisi tikėti, kad neteks susidurti su tokiu scenarijumi realybėje, tačiau turime būti visi pasirengę ir žinoti, kaip operatyviai ir tikslingai reaguoti į ekstremalius įvykius, kaip šis”, – sakė Arvydas Vaitkus, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius. Šios pratybos – ne reagavimo, bet koordinavimo, kuriomis siekiama tobulinti informacijos sklaidą tarp institucijų. Pratyboms vadovavo Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdyba. Ji kartu du Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija partnerio teisėmis dalyvauja Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo INTERREG Baltijos jūros regiono programos 2014–2020 m. projekte…

Balandžio 21d. akcija „Darom 2018“ vėl kvies prisijungti prie tvarios bei švarios aplinkos kūrimo bei išsaugojimo. „Aplinkosauga, pilietiškumas ir savanorystė – mūsų vertybės, kuriomis vadovaujamės kiekvieną savo veiklos dieną ir tikimės, kad šios vertybės gali suburti tiek fizinius, tiek juridinius asmenis bendram tikslui. Šiais metais džiaugiamės turėdami daugiau tvarkymosi taškų nei kadanors anksčiau – net 3000 taškų. Nuo jauniausio iki vyriausio asmens, pradedant nuo mažiausių miestelių ir baigiant didžiaisiais miestais – dauguma bendruomenių rinksis tvarkytis savo aplinką. Kiekvienais metais vis daugiau žmonių prisijungia prie akcijos. Tikime, jog toks susidomėjimas akcija parodo ne tik didesnį rūpestį aplinka, bet ir pagarbą kitiems bendruomenės nariams, kurie siekia gyventi švarioje aplinkoje“, – neabejoja akcijos organizatoriai. Be rekordinio taškų kiekio, šiais metai planuojama sulaukti ir rekordinio dalyvių kiekio – daugiau 200 tūkst. Šių metų akcija išsiskiria ir tuo, jog prie visų dalyvių prisijungs beveik 700 baidarininkų, kurie tvarkys teritorijas vandens telkinių pakrantėse. Vis dar kviečiami visi norintys dalyvauti registruotis puslapyje: www.mesdarom.lt

„Mažiausią respubliką pasaulyje – Užupį, esantį Lietuvos sostinėje, – tiesiog privalo aplankyti visi keliaujantys po Europą“, pristatydamas video reportažą skelbia Vokietijos didžiausias nacionalinis transliuotojas „Deutsche Welle“ savo tinklapyje, turinčiame 1,3 mln. skaitytojų. Jau netrukus apie Lietuvą – ir itin populiariame „NTV” kanalo kulinariniame šou „Važiuojam, pavalgom“ (Poedem, poedim!). Turizmo departamentas pažintinį turą su laidos vedėju britu John Warren derino net dvejus metus. Šiemet po Lietuvą keliaus ir apie ją rašys tiek „Forbes“, tiek „The Telegraph“, tiek „National Geographic“, tiek kitų žymių leidinių žurnalistai iš prioritetinių atvykstamojo turizmo rinkų. „Jau dabar matome, kad šie metai bus ypatingi dėl atvykstančių žurnalistų atstovaujamų leidinių svarbos. Tai, kad Lietuva kaip patraukli turistinė šalis bus pristatoma visame pasaulyje žinomuose žiniasklaidos kanaluose yra nuoseklaus įdirbio ir užmegztų kokybiškų kontaktų rezultatas. Planuodami šių metų pažintinius turus žurnalistams vykdėme griežtą atranką ir konsultavomės su mūsų atstovais užsienyje, ambasadomis, nes visų norinčių, deja, negalėjome pakviesti. Be to, kiekvieno turo programą rengiame individualiai, intensyviai tariamės su turizmo informacijos centrais, stengiamės maksimaliai išpildyti žurnalistų interesus ir paruošti kuo išskirtinesnį viešnagės turinį“, – pripažįsta laikina Turizmo departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė. Turizmo departamento komanda šį turistinį sezoną su nekantrumu laukia suplanuotų britų žurnalistų iš nacionalinių dienraščių „The Telegraph“, „The Guardian“, „The Express“, taip…

Nuo šiandien, balandžio 19 d., didžiausiame Varšuvos Šopeno oro uoste – Lietuvos turizmo reklama. Šešiuose dinaminiuose stenduose patikros zonoje bei „duty free“ zonoje – kvietimas aplankyti Vilnių, Kauną bei Palangą, t.y. tuos miestus, su kuriais Varšuvą šių metų turistinį sezoną jungs tiesioginiai skrydžiai, reklamos kampanija truks 4 savaites. „Pastebime, kad Lenkijos turistas, pasirenkantis savo atostogoms Lietuvą, keičiasi– sulaukiame vis daugiau jaunų, šiuolaikiškų turistų, šeimų. Jiems aktualios laisvalaikio, aktyvaus turizmo galimybės, gastronominės patirtys. Todėl ieškome naujų būdų reklamuoti savo šalį Lenkijoje“, – teigia laikina Turizmo departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė. Pernai bent vienai nakčiai apsistojo 154 tūkst. lenkų turistų – tiek, kiek gyventojų gyvena Klaipėdoje. Lenkija yra TOP4 Lietuvos atvykstamojo turizmo rinka – pernai jos augimas siekė 4,2 proc. Siekdamas išlaikyti turistų augimą, prailginti jų viešnagės trukmę, skatinti atrasti Lietuvos regionus, turizmo departamentas balandžio pabaigoje organizuoja ir Lietuvos turizmo galimybių pristatymo renginių seriją Liubline (balandžio 24 d.), Torunėje (balandžio 25 d.) ir Varšuvoje (balandžio 26 d.). Renginiuose dalyvausiantys Lietuvos turizmo informacijos centrai bei turizmo paslaugų tiekėjai Lenkijos turizmo profesionalams bei žiniasklaidai pristatys, kuo gali nustebinti kaimyninės šalies gyventojus – atnaujintais turizmo maršrutais, poilsio ir sveikatingumo paslaugomis, naujais turizmo objektais ar renginiais. Vidutinė lenkų turistų viešnagės Lietuvoje trukmė yra dvi nakvynės. Siekiant ją…

Šiandien, balandžio 19 d., prasideda duobių remonto darbai Šilutės pl. atkarpoje nuo Rimkų g. iki žiedo su Baltijos pr. Dėl to bus apribotas eismas. Preliminari darbų trukmė – 5 darbo dienos. Klaipėdos miesto savivaldybės informacija

2018 metais Klaipėda pirmoji iš Lietuvos miestų sulaukė tarptautinio Europos sporto sostinių ir miestų federacijos (ACES Europe) pripažinimo ir yra paskelbta vienu iš Europos sporto miestų. Dar sausį vykusioje spaudos konferencijoje Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas sakė: „Tikiu, kad susitelkę pasieksime, jog sveiku sporto virusu užsikrėstų kuo daugiau klaipėdiečių ir sportas taptų neatsiejama miesto bendruomenės gyvenimo dalimi“, šiandien šie žodžiai įgauna prasmę. Jau keli mėnesiai kaip uostamiestis gyvena sporto renginių maratone ir šis tempas išliks visus metus. Šiemet į savivaldybės administracijos sudarytą varžybų ir sportinių renginių sąrašą buvo įtraukta virš 70 įvairiausių priemonių – nuo reprezentacinių tarptautinių profesionalaus sporto varžybų iki pavienių entuziastų iniciatyvų aktyvaus poilsio skatinimui. Šis organizuojamų sportinių veiklų sąrašas neabejotinai auga ir augs, nes gausu organizacijų, kurios prisideda prie sporto miesto tikslo įgyvendinimo ir organizuoja įvairius renginius, konkursus ar kitą fizinio aktyvumo veiklą. Per pirmąjį ketvirtį įvyko daug stambių sporto renginių, tokių kaip Pasaulio rankinio čempionato atranka, Karaliaus Mindaugo taurės turnyras, Tarptautinis regbio turnyras, Bėgimas Laisvės gynėjų dienai paminėti ir kiti konkursai, tęstinės fizinio aktyvumo veiklos. Iš viso pirmąjį ketvirtį buvo suplanuota 11 renginių, o įvyko net 26. „Pirmoji distancija įveikta optimaliai. Programa, kuri buvo užsibrėžta pirmajam ketvirčiui įvykdyta su kaupu. Tiek renginiai, kurie jau įvyko, tiek…

Šiandien, balandžio 18 d., nuo 11.52 iki 12.03 val., vyks Perspėjimo sistemos patikrinimas, kurio metu bus įjungiamos mieste esančios sirenos. Patikrinimo metu gyventojai bus informuojami per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją, „Laluna“, taip pat trumpaisiais pranešimais į mobiliuosius telefonus. Telefonų nustatymo instrukcijos ir daugiau informacijos apie šią sistemą pateikiama www.gpis.vpgt.lt.

Šiandien Klaipėdos uoste oficialiai prasidėjo kruizinės laivybos sezonas. Jį atidarė 160 metrų ilgio, su Portugalijos vėliava plaukiojantis, laivas „Astoria”, atplukdęs kone… pusę tūkstančio turistų. „Šių metų kruizinių laivų sezonas ilgiausias per visą kruizinės laivybos Klaipėdoje istoriją. Pirmas laivas čia lankosi balandžio 17-ąją, paskutinis – spalio 19-ąją. Sezonas išsiskiria dar ir tuo, kad Klaipėdoje apsilankys net trys naujos kruizinės linijos, rekordiškai daug sulauksime laivų, kurie į Klaipėdą atplaukia pirmą kartą. Kaip ir įprastai, tokių laivų kapitonai pagerbiami uostamiesčio ženklu”, – pasakojo Arvydas Vaitkus, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius. Šiais metais į Klaipėdos uostą kruiziniai laivai užsuks 60 kartų. Laivais turėtų atplaukti apie 80 tūkstančių turistų. Kruizinis turizmas – apčiuopiama nauda miestui. Apskaičiuota, kad vienas kruizinis turistas krante  vidutiniškai palieka apie 50-70 eurų.  Skaičiuojama, kad pridėtinė kruizinio turizmo vertė Lietuvai – apie 1,6 mln. Eur per metus. „Klaipėda buvo pripažinta sėkmingiausia 2017 metų Lietuvos turizmo traukos vietove ir kartelės nuleisti neketina. Šiemet turistus pasitinkame su atsinaujinusiais ir naujais turizmo objektais – rekonstruotu Jūrų muziejaus akvariumu, nauja muziejine erdve Klaipėdos piliavietėje „Muziejus 39/45″. Turistus taip pat kviesime į kokybiškus paplūdimius, pristatysime naujus turistinius maršrutus. Didžiulį dėmesį turizmui planuojame skirti ir ateityje – Klaipėdos proveržio strategijoje numatyta plėtoti sveikatinimo, konferencijų, verslo turizmą,…

Per pirmąjį šių metų ketvirtį skrydžių vadovai Lietuvos oro erdvėje aptarnavo 54,4 tūkst. skrydžių – 9,5 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Tris ketvirtadalius iš jų sudarė tranzitiniai skrydžiai, aptarnauta 40,8 tūkst. Lietuvos oro erdvę tranzitu kirtusių orlaivių. Palyginus su pernai tuo pačiu laikotarpiu, aptarnautų tranzitu per Lietuvą skridusių lėktuvų skaičius išaugo 10,2 proc., informuoja oro navigacijos paslaugas teikianti valstybės įmonė „Oro navigacija“. Kovo mėnesį Lietuvos oro erdvėje aptarnauta 19,5 tūkst. orlaivių, arba 10,4 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Iš jų 14,5 tūkst., arba tris ketvirtadalius visų skrydžių, sudarė tranzitiniai skrydžiai, kurių skaičius, palyginti su pernai kovu, išaugo 11,5 proc. Per tris pirmuosius šių metų mėnesius daugiausia skrydžių Lietuvos oro erdvėje atliko penkios aviakompanijos – Rusijos „Aeroflot“ (5 tūkst.skrydžių, arba 16,8 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu), Latvijos „Air Baltic“ (4,8 tūkst., arba 14,1 proc. daugiau), Suomijos „Finnair“ (4,78 tūkst. skrydžių, 2,7 proc. daugiau), Vokietijos „Lufthansa“ (3,8 tūkst. skrydžių, 0,5 proc. daugiau) ir Airijos „Ryanair“ (3 tūkst. skrydžių, 11 proc. daugiau). Minėti skaičiai apima visus skrydžius, kai bendrovių lėktuvai kirto Lietuvos oro erdvę tranzitu arba kilo ir leidosi Lietuvos oro uostuose. Minėtos penkios oro bendrovės tarp daugiausia skraidančių Lietuvos oro erdvėje buvo ir pernai per pirmąjį…