Vandeniliu varomi laivai, automobiliai ir kitos transporto priemonės nebėra ateitis. Po kelerių metų vandenilio gamybos bazė ir papildymo juo punktai turėtų veikti ir Klaipėdos uoste. Vandeniliu bus pildomi čia atplaukiantys ir dirbantys laivai, Klaipėdos miesto viešojo transporto autobusai. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai rengiantis įgyvendinti projektą, atliekamas planuojamos veiklos poveikio aplinkai vertinimas.
„Vandenilio, kaip žaliavos, alternatyvių degalų ar energijos nešėjo, naudojimas pasaulyje jau paplitęs, 2022-aisiais Europoje veikė vien 245 papildymo vandeniliu stotelės. Išspręstas klausimas, ir kaip saugiai vandenilį gaminti, jį sandėliuoti ir vykdyti krovos procesus. Klaipėdos uostas nebus išskirtinis, gaminantis vandenilį pramoninėje teritorijoje, įsikūrusioje netoli gyvenamųjų namų. Pavyzdžiui, mūsų kaimynai latviai vandenilio gamyklą yra įrengę vos šimto metrų atstumu nuo gyventojų, o vieną iš Vokietijoje veikiančių vandenilio gamyklų ir profesiniam tobulinimui skirtą centrą skiria tik gatvė. Olandai kaip saugų atstumą, 1000 kilogramų vandenilio per parą pagaminančiai bazei įrengti, rekomenduoja vos 35 metrus. Klaipėdoje per parą būtų pagaminama apie 300 kilogramų vandenilio, o bazę planuojama įrengti maždaug 260 metrų atstumu nuo artimiausių gyvenamųjų namų“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Poveikio aplinkai vertinimo metu analizuotos dvi potencialios vietos Klaipėdos uoste, kuriose būtų planuojama žaliųjų degalų (vandenilio) gamybos ir papildymo punktų plėtra – buvusioje Klaipėdos uosto Laivų eismo tarnybos teritorijoje (Nemuno g. 8A, Klaipėda) ir Uosto direkcijos laivyno bazėje (Nemuno g. 40, Klaipėda). Poveikio aplinkai vertinimo metu taip pat analizuotas šios veiklos poveikis gamtinei, gyvenamajai ir socialinei aplinkai. Atlikus vertinimą, jos rengėjai kaip tinkamesnę vietą vandenilio gamybos ir papildymo punktų projektui įgyvendinti pateikia buvusią Klaipėdos uosto Laivų eismo tarnybos teritoriją (Nemuno g. 8A, Klaipėda). Joje numatoma įrengti vandenilio gamybos bazę bei sistemą transporto priemonėms užpildyti.
Vandenilį, kaip alternatyvius ir aplinkai draugiškus degalus, planuojama naudoti ne tik Klaipėdos uosto, bet ir verslo bei visuomenės reikmėms. Klaipėdos uoste dalį pagaminto žaliojo vandenilio, planuojama, viešajam transportui naudos UAB „Klaipėdos autobusų parkas“. Vandeniliu pildyti ketinama ir į uostą atplaukiančius laivus, kasmet alternatyviais degalais varomų laivų skaičius auga. Vandenilis taip pat bus naudojamas Uosto direkcijos laivyne: jau projektuojamas ir netrukus bus pradėtas statyti atliekų surinkimo laivas, varomas žaliaisiais degalais.
Klaipėdos uoste vandenilis bus gaminamas elektrolizės būdu: naudojant polimerinių elektrolitų membranos (PEM) tipo elektrolizerį. Įrenginys vandeniliui gaminti bus sumontuotas standartiniame 40 pėdų jūriniame konteineryje. Vandenilio gamybos įranga Klaipėdos uoste, planuojama, bus 3 MW elektrinės galios.
Vandenilis (H2) – bespalvės, bekvapės dujos. Tai labiausiai visatoje paplitęs cheminis elementas. Dažniausiai vandenilis sudaro įvairius cheminius junginius su kitais elementais – jis yra pagrindinis vandens, mineralų ir rūgščių elementas.
Žaliojo vandenilio gamybos projektas Klaipėdos uoste iš dalies bus finansuojamas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai skirta 4,8 mln. eurų siekianti Europos Sąjungos parama, ją patvirtino LR energetikos ministerija. Už šią sumą planuojama įsidiegti elektrolaizerį su reikiama įranga, skirta vandenilio gamybai. Visa projekto vertė sudaro 7 mln. eurų su PVM.
Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą atlieka UAB „Kelprojektas“.
Šaltinis: Klaipėdos uostas
