Šylant klimatui, potvyniai kartosis, todėl tam turi pasiruošti tiek Savivaldybė, tiek gyventojai
Slūgstant Minijai situacija dėl potvynio Klaipėdos rajone stabilizuojasi, tačiau tikrieji žalos mastai pasimatys tik nusekus vandeniui. Kol kas kai kur keliai vis dar apsemti, yra ir sodybų, ties kuriomis laikosi vanduo. Vis dėlto jau galima identifikuoti probleminius taškus bei ieškoti sprendimų, kaip sumažinti potvynių daromą žalą kitąmet, nes ateityje jie nesiliaus.
„Ko gero, visi turime susitaikyti su nauja realybe. Šylant klimatui tokie potvyniai tik kartosis, todėl tam turi ruoštis tiek Savivaldybė, tiek gyventojai. Jau esame sutarę, kad turime identifikuoti, kur ir kiek rajone yra užliejamų šachtinių šulinių, kad, reikalui esant, žinotume, kaip organizuoti pagalbą ir užtikrinti geriamojo vandens tiekimą. Taip pat turime peržiūrėti ir įvertinti, kuriuos pylimus būtina tvirtinti ir aukštinti, kad jie atlaikytų rudens ir pavasario potvynius, neužlietų gyvenamųjų teritorijų ar kelių, bei numatyti tam reikalingų lėšų. Be abejo, reikės tvarkyti ir melioracijos tinklus, griovius. Tačiau didžiausia problema ta, kad milžiniški kritulių kiekiai ir potvyniai tikrai kartosis, nes vanduo dėl didelio kiekio tiesiog nebeturi kur nubėgti – kanalai pilni, upės pakilusios ir vanduo jose perkopęs stichinį lygį, todėl turi praeiti laiko, kad gamta „suvalgytų“ tą perteklių. Tad tikrai ateina laikas ir gyventojams galvoti apie tai, kaip papildomai apsaugoti savo turtą – jį drausti, įsirengti lietaus nuotekų tinklus, dėti maišus su smėliu ar kitomis priemonėmis. Nes mūsų pagrindinė funkcija vis tik yra saugoti žmonių gyvybes, tad prie kiekvieno namo tarnyboms budėti galimybių, deja, nebus“, – sako Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.
Priekulės seniūnijoje šiuo metu vis dar paskelbta ekstremalioji situacija, tačiau situacija gerėja. AB „Klaipėdos vanduo“ informavo, kad Priekulėje nuotekų siurblinių darbas jau atkurtas, prastesnė situacija Kuliuose esančioje vakuuminėje siurblinėje, kur sudegė du siurbliai, tačiau ir čia darbas nenutrūks. Bendrovės paprašyta įsivertinti savo siurblines užliejamose teritorijose, kad žmonės paslaugas gautų nepertraukiamai.
Kita problema – šachtiniai šuliniai. Jie užlieti ir užteršti, jų vandens vartoti negalima. Renkama informacija, kiek tokių šulinių yra, kokios pagalbos reikia gyventojams. Ugniagesiai, nuslūgus vandeniui, pažadėjo padėti šachtinius šulinius išsiurbti. Iki to laiko rekomenduojama gerti ir maisto gamybai naudoti fasuotą vandenį, jei reikalinga pagalba – gyventojai turėtų kreiptis į seniūnus. Pasibaigus potvyniui rekomenduojama šulinius išvalyti ir dezinfekuoti bei atlikti šulinių vandens tyrimus. Šeimos, turinčios kūdikių iki 6 mėn. amžiaus, ar nėščiosios, kurių maistui naudojamas šulinio vanduo, gali kreiptis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, kad jis būtų nemokamai ištirtas dėl taršos nitritais ir nitratais.
„Klaipėdos rajono energija“, kuri visą šią savaitę šalino sankaupas, valė pralaidas, pumpavo vandenį, gelbėdami žmonių turtą, taip pat pasižymėjo problematiškiausias vietas, kurias privalome tvarkyti. Didžiausia bėda – medžių šaknų sugadintos pralaidos, tad teks juos kirsti, valyti šaknis, jog vandens pralaidumas padidėtų.
