Kuršių marių taršos byla: baigta vieno iš AB „Grigeo Klaipėda“ buvusių vadovų apklausa
Spalio 2d. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje dėl Kuršių marių taršos buvo tęsiama liudytojų apklausa. Savo parodymus teismui davė du liudytojai: Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos skyriaus buvęs vadovas ir aplinkosaugos inžinierius, privačios įmonės darbuotojas. Baigta ir kaltinamojo juridinio asmens AB „Grigeo Klaipėda“ dabar jau vieno iš buvusių generalinių direktorių V. B. apklausa Spalio 6 dieną teismas numato tęsti liudytojų apklausą.
Daugiausiai klausimų buvo pateikta liudytojui V. B. Buvęs bendrovės vadovas apklaustas pagal liudytojo apklausos taisykles, ikiteisminio tyrimo metu V. B. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Proceso dalyviai liudytojo klausė apie darbo santykius su buvusiais kolegomis, apie sunkumus, susijusius su nuotekų valymo problemomis. Buvusio bendrovės vieno iš vadovų buvo paklausta, gal jis vadovavo ir nusikalstamam susivienijimui, į tai V. B. atsakė, kad jokiai nusikalstamai grupei nevadovavo ir tokių pareigų neturėjo.
Anksčiau įvykusiuose posėdžiuose V. B. teismui papasakojo, kad minėtoje bendrovėje generalinio direktoriaus pareigas pradėjo eiti nuo 2013 metų birželio mėnesio, iš šių pareigų atleistas 2019 metų gegužę. Vyras patvirtino, kad apie esamas problemas dėl gamybai panaudotų nuotekų išleidimo į aplinką sužinojo iš bendrovėje dirbančių asmenų. Jis teigė, kad apie tai daug kartų kalbėjęs su valdybos pirmininku, dabar kaltinamuoju G. P. Tačiau, anot V. B., tuo metu nuotekų valymo ir jų išleidimo į aplinką problemos sprendimas būdavo vis nukeliamas tolimesniam laikui.
Teismui V. B. patvirtino, kad jis, kaip bendrovės vadovas, būdamas atsakingas asmuo, tada suvokęs, kad į aplinką išleidžiamas gamyboje panaudotas vanduo gamtai daro žalą, tačiau pareigų nepalikęs, nes vengęs su aukštesne vadovybe konfrontacijos, nenorėjęs prarasti darbo. V. B. teigė negalįs proceso dalyviams atsakyti į klausimą, dėl kokių priežasčių vis dėlto jis buvo atleistas iš užimamų pareigų. V. B. teigimu, tai įvykę šalių susitarimu. Artimiausiame teisiamajame posėdyje V. B.
Kitame teisiamajame posėdyje, kuris numatytas spalio 6 dieną, teismas numatė apklausti dar vieną iš AB „Grigeo Klaipėda“ buvusių vadovų J. G. Šis liudytojas ikiteisminio tyrimo metu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Teismas pasisakė ir dėl anksčiau pateiktų kelių prašymų, tarp kurių ir prašymas inicijuoti kreipimąsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT) dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, apimančio dešimtį probleminių klausimų, susijusių su prieštaravimais tarp Europos Sąjungos (ES) ir mūsų šalies teisės aktų. Dar vienas AB „Grigeo Klaipėda“ šią bylą nagrinėjančio teismo prašymas – dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (KT), prašant ištirti nagrinėjamoje byloje taikytinų Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo normų atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Šiandien teismas proceso dalyvius informavo, kad klausimas dėl kreipimosi į ESTT ir KT bus sprendimas po to, kai teismas šioje byloje baigs įrodymų tyrimą. Teismas pažymėjo, kad dokumentai dėl kreipimosi yra prijungti prie bylos.
Teismas proceso dalyvius informavo apie tai, kad nuo kitų metų sausio 1 d. AB „Grigeo Klaipėda“ byla bus nagrinėjama intensyviau. Numatoma, kad posėdžiai šitoje byloje vyks ne mažiau kaip du kartus per savaitę. Toks sprendimas priimtas atsižvelgus į Teisėjų tarybos praėjusį penktadienį priimtą sprendimą, kuris numato, kad didelės apimties, sudėtingos bylos gali būti nagrinėjamos intensyvesniu grafiku. Viena iš tokių bylų – vadinamoji „Kuršių marių taršos byla.
Visuomenėje itin didelio atgarsio sulaukusioje baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinamąjį aktą sudaro daugiau kaip 300 lapų, tarp kaltinamųjų esantys „Grigeo“ grupės akcininkas ir valdybos pirmininkas G. P., dabartinis Klaipėdos įmonės vadovas T. E. bei dar trys ankstesni šios įmonės vadovai yra kaltinami tuo, kad veikdami organizuota grupe piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, sistemingai pažeidinėjo teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles, klastojo dokumentus. Ikiteisminis tyrimas pradėtas daugiau nei prieš dvejus metus, kai buvo įtarta, jog į Kuršių marias patenka nevalytos gamybinės nuotekos, taip pat įtarus, kad su tuo susijusi minėtos bendrovės dokumentacija galbūt yra klastojama.
Įmonės teritorijoje atliktų kratų bei kitų ikiteisminio tyrimo veiksmų metu pareigūnams pavyko aptikti specialius taršių nuotekų įrenginius bei gauti kitus reikšmingus pradinius duomenis. Prokurorui reikalaujant nevalytų nuotekų išleidimas į Kuršių marias buvo nedelsiant sustabdytas.
Ikiteisminio tyrimo specialią tyrimo grupę sudarė du Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorai bei Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos ir Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos tyrėjai.
Šioje didelės apimties byloje yra daugiau kaip 20 tūkstančių dokumentų, apklaustų įtariamųjų, liudytojų duomenys, įvairių ekspertų išvados, papildomi dokumentai bei kiti tyrimui reikšmingi duomenys. Gamtai padarytą turtinę žalą nustatė Aplinkos apsaugos departamentas, kuris pareiškė įmonei daugiau kaip 48 milijonų eurų civilinį ieškinį.
Paskirtų teisiamųjų posėdžių datos ir laikas: spalio 6, 20, lapkričio 10, 14, gruodžio 4, 5, 15 dienomis 9.30 val.
Šaltinis: www.teismai.lt
