Klaipėdos miesto Meras Arvydas Vaitkus ir AB „Klaipėdos vanduo“ atstovai pristatė potvynių problemos pietinėje miesto dalyje sprendimo galimybes. Šiam tikslui pasiekti buvo pasitektos mokslininkų įžvalgos, profesionalūs skaičiavimai.
Hidraulinis modeliavimas atliktas didžiausiame paviršinių nuotekų baseine NR. 8. Jis aprėpia 524 hektarų teritoriją pietinėje miesto dalyje, nuo Baltijos pr. iki Smiltelės gatvės, o lietaus tinklai išsiraizgę apie 50 kilometrų.
„Uostamiestis stipraus lietaus metu susiduria su patvankų problema. Sumažėję žalieji plotai mieste, dėl urbanizacijos padidėję kietųjų dangų plotai, dešimtmečius nemodernizuoti paviršinių lietaus nuotekų tinklai sąlygoja tai, kad mieste stipraus lietaus metu patvinsta gatvės ir kiemai. Atsižvelgiant į problemos aktualumą miestui ir klaipėdiečiams, įgyvendintas didelės apimties, išsamus hidraulinis modeliavimas. Programos pagalba atlikti skaičiavimai parodė paviršinių nuotekų tinklų apkrovą intensyvaus lietaus metu, leido patikrinti galimus sprendimo būdus ir parinkti efektyviausias priemones problemos pašalinimui. Ateityje analogišką hidraulinį modeliavimą planuojama atlikti ir kituose miesto teritorijose/baseinuose“, – teigė AB „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.
Pateikė galimus sprendinius
Remiantis šio hidraulinio modeliavimo išvadomis, nustatytos tikrosios gatvių ir kiemų tvinimo priežastys bei galimi problemos sprendimo būdai.
Per ateinančius dvejus metus Klaipėdos miesto savivaldybė planuoja atlikti lietaus infrastruktūros inventorizaciją ir perduoti likusius lietaus nuotekų tinklus AB „Klaipėdos vanduo“ nuosavybėn. Iki šiol įmonei buvo pasiekiama informacija tik apie dalies miesto lietaus nuotekų tinklų būklę.
„Nors paviršinių nuotekų tinklų perdavimui Klaipėdos miesto taryba pritarė prieš kelerius metus iki šiol ne visi tinklai yra perduoti nuosavybes teise bendrovei „Klaipėdos vanduo“. Maža to, aiškėja, kad vis dar yra vietų, kuriose apskritai nėra lietaus tinklų. Daugiau nei 30 metų mieste vyko labai vangus lietaus tinklų modernizavimas investuojant vos po kelis šimtus tūkstančių eurų. Po kiekvienos didesnės liūties mieste gyventojai patiria finansinius nuostolius, todėl ši situacija ilgai tęsti nebegali. Yra duotas nurodymas skubiai suinventorizuoti visus tinklus, juos perduoti bendrovei „Klaipėdos vanduo“ , kad būtų galima kuo greičiau pradėti darbus. Per ketverius metus yra numatyta investuoti daugiau nei 9 milijonus eurų. Viliuosi, kad pradėjus darbus nuo problematiškiausių vietų, rezultatą gyventojai pajus jau netrukus“, – sako Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.
Jau parengtas ir detalus investicijų planas. Jame numatyta rekonstruoti susidėvėjusius, prastos būklės lietaus nuotekų tinklus. Kasmet planuojama atnaujinti po 1 kilometrą prastos būklės paviršinių lietaus nuotekų tinklų, investuojant apie 400 tūkst. eurų. Taip pat plėsti paviršinių nuotekų tinklų infrastruktūrą, teritorijose, kurios dažniausiai užliejamos – ne mažiau nei po 0,5 km per metus, investuojant apie 200 tūkst. eurų.
Šiuo metu darbai jau atliekami Baltijos prospekte, Debreceno gatvėje ir Taikos prospekte esančiuose kiemuose. Planuojama atnaujinti lietaus nuotekų siurblinę, esančią po Herkaus Manto gatvės viaduku taip didinant siurblinės darbo našumą ir ateityje šioje teritorijoje išvengiant potvynių. Taip pat bus suprojektuoti ir įrengti nauji lietaus nuotekų valymo įrengimai. Įdiegiama lietaus vandens lygio kolektoriuose ir nuotekų kokybės rodiklių monitoringo sistema.
Skaičiuojama, kad per ketverius metus lietaus infrastruktūros sutvarkymo plano įgyvendinimui ir potvynių problemos sprendimui Klaipėdos mieste prireiks daugiau kaip 9 mln. eurų. AB „Klaipėdos vanduo“ investicijos sieks per 7 mln. eurų. Ateityje hidraulinis modeliavimas bus atliekamas ir kitose Klaipėdos miesto teritorijose.
