Konferencija apie mėlynąją ekonomiką kvies atsigręžti į jūrinį šalies potencialą
Spalio 10–11 dienomis trečią kartą rengiama tarptautinė konferenciją apie mėlynąją ekonomiką „Klaipėda Manifesto“. Dviejų dienų renginyje gausus būrys politikos, verslo ir mokslo atstovų ieškos atsakymų, kaip pažadinti Lietuvos kaip jūrinės valstybės potencialą ir efektyvinti politikos formuotojų ir jūrinės pramonės bendradarbiavimą.
Dalyvius sveikins už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius, Norvegijos ambasadorius Lietuvai Ole T. Horpestad bei kiti valdžios ir verslo atstovai. Renginyje pranešimus skaitys ir jūrinės strategijos iniciatoriai, mokslininkai, inovatoriai.
Klaipėdos „Kultūros fabrike“ vyksianti jūrinės ekonomikos konferencija – svarbiausia šalies tinklaveikos platforma visais jūrinės ekonomikos klausimais. Joje bus pristatytos naujausios jūrinės ekonomikos aktualijos, technologijos ir galimybės, kurios leis žengti koja kojon su industrijos tendencijomis. Renginyje bus gilinamasi į jūrinę energetiką, nagrinėjamos jūrinės industrijos transformacijos, pakrančių turizmo potencialas bei ieškoma sprendimų visame pasaulyje opiam darbuotojų trūkumo klausimui. Organizatoriai taip pat tikisi, kad konferencijos metu užsimezgę ryšiai prisidės prie naujų inovatyvių sprendimų atsiradimo.
„Gyvename sudėtingais laikais, kuriuose trūksta stabilumo, o inovatyvių ir į ateitį orientuotų sprendimų trūkumas gali nulemti organizacijos ar verslo pabaigą. Todėl naujovės yra labai svarbios. Mūsų aplinkos ir technologijų plėtros greitis reikalauja daugybės sprendimų, kuriuos vienašališkai įgyvendinti yra sunku. Tik tarpsektorinis bendradarbiavimas gali padėti partneriams integruoti išteklius, dalytis žiniomis ir kartu kurti bei plėtoti pažangiausius sprendimus. Tam būtina suprasti ir išnaudoti tarptautinį vyriausybių ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo potencialą“, – teigia vienas renginio moderatorių, Europos regiono augimą skatinančio tarptautinio centro „Emerging Europe“ įkūrėjas Andrew Wrobel.
Valstybėms siekiant energetinio nepriklausomumo, Europos žaliojo kurso ir klimato kaitos mažinimo tikslų, vis sparčiau žengiama atsinaujinančios energetikos kryptimi, tad jūrinio vėjo, vandenilio panaudojimo galimybės ir kitos alternatyvios energetikos rūšys tampa vis reikšmingesnės.
„Įgyvendinant šiuos tikslus jūrų uostai vaidina svarbų vaidmenį. Klaipėdos uostas – ne išimtis, mes aktyviai einame atsinaujinančios energetikos vystymo kryptimi, kuria pasidalinsime tarptautinėje konferencijoje „Klaipėda Manifesto“. Šis renginys yra puiki platforma patirties ir idėjų mainams, bendradarbiavimui ir tarpvalstybinei partnerystei, siekiant bendrų tikslų“, – sako vieno iš organizatorių – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos – generalinis direktorius Algis Latakas.
Svarbu pagreitinti strategijos kūrimą
Vienas pagrindinių šių metų konferencijos tikslų – atkreipti nacionalinių institucijų dėmesį į jūrinės ekonomikos potencialą ir neišnaudotas galimybes šalyje, skatinti sprendimų priėmėjus įtraukti jūrinę ekonomiką į politikos formavimo gaires.
„Jūros kranto neturinti Šveicarija yra vadinama jūrine valstybe, o mes, turėdami beveik 100 kilometrų – savęs tokia valstybe nelaikome. Paradoksalu, kad būdami jūrine valstybe neturime strategijos – taip negali būti. Kol šalyje vyraus toks požiūris, tol neišnaudosime mums ranka pasiekiamų galimybių. Neturėdami aiškių gairių, kaip norime vystyti šią ekonomikos šaką, mes jos ne tik neįveikliname, bet ir labai stipriai atsiliekame nuo kitų jūrinių valstybių, prarandame įplaukas į biudžetą ir dalį BVP“, – sako „Klaipėda ID“ investicijų ir investicinės aplinkos skyriaus vadovė Diana Manko.
Renginyje taip pat bus skatinamas verslo partnerysčių mezgimas ir užsienio investicijų pritraukimas. Organizatoriai tikisi, ilgainiui politikos formuotojų ir jūrinės pramonės bendradarbiavimas taps realybe ir skatins investicijas, o bendri veiksmai padės užtikrinti tvarų Baltijos jūros regiono augimą.
Pasak organizatorių, Lietuva yra jūrinė valstybė su didžiuliu neišnaudotu potencialu, todėl politikai ir verslas Klaipėdai turėtų skirti ypatingą dėmesį. Klaipėdoje koncentruojama jūrinės pramonės, prekybos ir energetikos galia, įgyvendinami pažangūs projektai, kurie suteikia galimybę tapti reikšmingais jūrinės inovacijų ekosistemos dalyviais pasaulyje. Artimiausiu metu verslo ir valdžios akiratyje Klaipėda turėtų atsidurti ir dideles galimybes verslui atverti įgyvendinant 1,4 GW jūrinių vėjo jėgainių parko projektą, kuris galėtų patenkinti 50 proc. viso Lietuvos energijos poreikio.
Skatins sinergiją ir bendradarbiavimą
Pasak pagrindinio renginio organizatoriaus „Klaipėda ID“ atstovės D. Manko, akivaizdžiausia trečiąkart organizuojamo renginio nauda – vis didesnis Klaipėdos kaip reikšmingo partnerio matomumas tarptautiniame kontekste, vis didesnis potencialių investuotojų susidomėjimas.
„Rasti bendraminčių, užmegzti ryšius ir pradėti produktyvų bendradarbiavimą neabejotinai lengviau gyvai, į vieną vietą susibūrus fiziškai – ši platforma tam suteikia visas galimybes ir skatina sinergiją. Dalyviai galės kurti ryšius su sprendimų priėmėjais, potencialiais partneriais ir investuotojais dedikuotose sesijose bei tinklaveikos pertraukų metu“, – priduria D. Manko.
Daug ko nežinome apie ateitį. Bet viena mums aišku: gyvensime prie jūros, iš jūros ir dėl jūros – tokiu šūkiu šiemet pasitinkama konferencija.
Remiantis 2022 metų Europos Sąjungos (ES) Mėlynosios ekonomikos ataskaita, jūrinė pramonė, įskaitant transportą, uostus, žvejybą, akvakultūrą ir pakrančių turizmą, Europoje yra sukūrusi 4,45 mln. tiesioginių darbo vietų, o jos metinė apyvarta siekia 670 mlrd. eurų.
Konferenciją organizuoja „Klaipėda ID“, Norvegijos Karalystės ambasada, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija kartu su partneriais: asociacija „Shipping & Offshore Network“ Osle, Klaipėdos universitetu, asociacija „Klaipėdos regionas“, Klaipėdos mokslo ir technologijų parku, asociacija „Norwegian-Lithuanian Chamber of Commerce“, asociacija „Lithuanian Norwegian Chamber of Commerce“ ir Lietuvos jūriniu klasteriu.
Renginį remia „Ignitis Renewables“, Klaipėdos laisvoji ekonominė zona, KN, Lietuvos jūrinis klasteris, „Norway Grants“.
Šaltinis: Klaipėda ID ir Uosto direkcijos informacija
