Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių nuostatos prieštarauja įstatymams

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose 2023 m. spalio 17 d. priimtas sprendimas administracinėje byloje, kurioje pagal Vyriausybės atstovo Klaipėdos ir Tauragės apskrityse pareiškimą buvo tiriamas Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių teisėtumas. 
Teismas Vyriausybės atstovo pareiškimą patenkino visiškai ir pripažino, kad Tvarkymo ir švaros taisyklių nuostatos, įpareigojančios asmenis, kurie veikia patys arba per gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų valdytojus (gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendriją, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotą asmenį ar bendrojo naudojimo objektų administratorių) užtikrinti švarą ir tvarką faktiškai naudojamoje teritorijoje, prieštarauja įstatymams. 
Teismas darė išvadą, kad vietos savivaldos institucijos atsako už teritorijų prie daugiabučių namų (kurios nėra teisės aktų nustatyta tvarka suformuoti ir įregistruoti žemės sklypai ir namo bendrojo naudojimo objektas) priežiūrą ir tvarkymą, kol įstatymų nustatyta tvarka suformuos sklypus ir jie bus priskirti daugiabučiams namams, todėl šią funkciją Klaipėdos miesto savivaldybė privalo atlikti pagal Konstitucijos ir įstatymų jai suteiktą kompetenciją. 
Teismas vertino, kad Tvarkymo ir švaros taisyklėse nustatytu teisiniu reguliavimu Klaipėdos miesto savivaldybės taryba jai priklausančią pareigą prižiūrėti ir tvarkyti viešąsias erdves nepagrįstai perkėlė privatiems asmenims, taip sukeldama jiems administracinę ir finansinę naštą.
Pažymėdamas, kad pagal Tvarkymo ir švaros taisykles teritorijos yra priskiriamos daugiabučiams namams, neatsižvelgiant į teritorijų ypatybes, kurios gali lemti jų tvarkymo pobūdį, Teismas vertino, kad pagal Taisyklėse įtvirtintą reguliavimą daugiabučių namų bendrijoms gali tekti pareiga tvarkyti teritorijas, kurios skirtos visų miesto gyventojų poreikiams tenkinti, taip pat kurių tvarkymas gali iš jų pareikalauti neadekvačių resursų.
Teismo sprendimu taip pat buvo pripažintos prieštaraujančiomis įstatymams Tvarkymo ir švaros taisyklių nuostatos, įpareigojančios asmenis užtikrinti švarą ir tvarką tvarkomose teritorijose, atliekant šioje teritorijoje esančių atliekų konteinerių aikštelių ir (ar) konteinerių stovėjimo vietų valymo darbus.  
Teismo sprendime pažymėta, kad Taisyklių nuostatos iš esmės reglamentuoja neleistinai paliktų atliekų, kurių turėtojo nustatyti nėra galimybės, tvarkymą, o vienintelis kriterijus, kuriuo remiantis pagal ginčijamas nuostatas nurodytų atliekų turėtojais de jure (teisiškai; pagal teisę) yra laikomi būtent tik (išimtinai) tai konteinerių aikštelei priskirto nekilnojamojo turto objektų savininkai (įgalioti asmenys), atitinkamai nustatant jiems ir pareigą padengti tokių atliekų tvarkymo išlaidas, yra minėtų atliekų palikimo vieta – konkreti konteinerių aikštelė, įskaitant teritoriją iki 3 metrų atstumu šalia jos.
Taip pat buvo pripažintos neatitinkančiomis įstatymų Tvarkymo ir švaros taisyklių nuostatos, įpareigojančios asmenis atlikti želdinių, tarp jų ir savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijose esančių želdinių, priežiūros ir tvarkymo darbus.
Klaipėdos miesto savivaldybė, kuriai įstatymu įtvirtinta pareiga vykdyti želdinių ir želdynų priežiūrą, negali pavesti funkcijos prižiūrėti želdinius ir želdynus, neperdavus valdymo teisių į žemės sklypus fiziniams ar juridiniams asmenims ar jų struktūroms. Teismas darė išvadą, kad nei Vietos savivaldos įstatymas, nei Želdynų įstatymas nesuteikia teisės savivaldybei pavesti atlikti jai įstatymų priskirtų funkcijų kitiems asmenims.
Teismo sprendimas dar gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Šaltinis: Vyriausybės atstovų įstaiga